Legislator Case Law & Legislation
a5d57711-2ba6-44d4-894c-dcb1f25c4e27 AI generated

a5d57711-2ba6-44d4-894c-dcb1f25c4e27 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a5d57711-2ba6-44d4-894c-dcb1f25c4e27
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti ieÅ¡kovo G. B. praÅ¡ymas nuÅ¡alinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1245-275/2021 nagrinėjimo ir perduoti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti Å iaulių, Panevėžio ar Klaipėdos apygardos teismui.

Legislator headnote

AI generated

a5d57711-2ba6-44d4-894c-dcb1f25c4e27 · Lietuvos apeliacinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2KT-14-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02040-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. sausio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su ieÅ¡kovo G. B. praÅ¡ymu nuÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismÄ nuo civilinės bylos Nr. e2-1245-275/2021 nagrinėjimo, n u s t a t ė :

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti ieÅ¡kovo G. B. praÅ¡ymas nuÅ¡alinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1245-275/2021 nagrinėjimo ir perduoti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti Å iaulių, Panevėžio ar Klaipėdos apygardos teismui.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad teisėja R. B. net 4 kartus atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ skirti byloje ekspertizę, nurodydama ieÅ¡kovui abejonių keliančius tokio sprendimo motyvus. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisėjai nuÅ¡alinimÄ , tačiau teisėja nenusiÅ¡alino, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė N. Š. taip pat netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nuÅ¡alinti Å¡iÄ teisėjÄ . Pakartotinai bylÄ nagrinėjusi teisėja D. K. 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , o ieÅ¡kovui pateikus dėl Å¡ios nutarties atskirÄ jį skundÄ , jÄ panaikino ir tęsė bylos nagrinėjimÄ . 2020 m. gruodžio 28 d. teismas priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir bylos dalį nutraukė, tačiau ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs, kad atsisako dalies savo reikalavimų. 2021 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovas pateikė dėl Å¡ios teismo nutarties atskirÄ jį skundÄ .

Atsakovai E. R., L. R. ir M. E. jau 2021 m. sausio 7 d. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė sustabdyti bylÄ iki tol, kol apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinės ieÅ¡kovo pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ , nors Vilniaus apygardos teismas tik 2021 m. sausio 25 d. nutarė perduoti šį atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismui. IeÅ¡kovui kilo klausimas, kaip atsakovai, teikdami atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , galėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismas pats nepanaikins savo priimtos nutarties ir perduos atskirÄ jį skundÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ ir Specialiųjų tyrimų tarnybÄ , praÅ¡ydamas imtis priemonių, kad nebÅ«tų daromas poveikis teismų veiklai, taip pat jis kreipėsi į Nacionalinę teismų administracijÄ , praÅ¡ydamas atkreipti dėmesį į teisėjų R. B., D. K. ir N. Š. elgesį byloje. PraÅ¡ymas dėl teismo nuÅ¡alinimo netenkinamas.

3. Asmens teisė, kad jo ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas – tai viena iÅ¡ tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ).

4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo, turi bÅ«ti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).

5. Teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nuÅ¡alinimo institutÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas yra iÅ¡dėstyti CPK 65 straipsnyje.

6. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokos nesudaro besÄ lyginio pagrindo nuÅ¡alinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v.

France, pareiÅ¡kimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiÅ¡kimo Nr. 33958/96). PrieÅ¡ingu atveju, perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

7. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto praÅ¡ymo nuÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismÄ nuo jo inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo, abejonių dėl teismo ir atskirų jo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo ieÅ¡kovui sukėlė konkretÅ«s byloje atlikti teisėjų procesiniai veiksmai ir jų priimti procesiniai sprendimai. IeÅ¡kovas, be kita ko, nesutinka su bylÄ nagrinėjusios teisėjos sprendimu netenkinti ieÅ¡kovo kelis kartus teiktÄ praÅ¡ymÄ skirti byloje ekspertizę ir kvestionuoja atsisakymo skirti ekspertizę motyvus, nurodo, kad teismas nepagrįstai buvo palikęs jo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , ginčija teismo sprendimÄ priimti jo atsisakymÄ nuo pareikÅ¡tų reikalavimų dalies ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.

Tačiau pažymėtina, kad, kaip buvo ne kartÄ nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019), teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali bÅ«ti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nuÅ¡alinimo pagrindas. Tai, kad bylÄ nagrinėjantis teismas kitaip, nei ieÅ¡kovas, vertina ir interpretuoja tam tikras ginčo aplinkybes ar jų pagrindu padaro kitokias, nei ieÅ¡kovas, iÅ¡vadas, netenkina tam tikrų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų praÅ¡ymų ar, prieÅ¡ingai, patenkinta atsakovo praÅ¡ymus, su kuriais ieÅ¡kovas nesutinka ir pan., savaime nereiÅ¡kia, jog teismas yra Å¡aliÅ¡kas ir nesiekia objektyviai iÅ¡nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo nuÅ¡alinti teisėjÄ ar visÄ teismÄ , kuriam yra teisminga byla.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, ieškovas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus ar nesutikimo su konkrečiais procesiniais veiksmais motyvus išdėstyti apeliaciniame skunde.

8. Ä®vertinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nuÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismÄ turinį taip pat matyti, kad ieÅ¡kovo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas negali nagrinėti Å¡ios bylos, nes kiti asmenys (atsakovai) galimai daro poveikį teismui, be to, atsakovai jau iÅ¡ anksto žinojo apie teismo dar nepriimtus procesinius sprendimus ir pan. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, bent tikėtinai patvirtinančių, kad tokios ieÅ¡kovo iÅ¡keltos abejonės yra pagrįstos. IeÅ¡kovo argumentai dėl galimo poveikio teismui yra grindžiamos tik prielaidomis ir ieÅ¡kovo subjektyviu vertinimu, todėl nesudaro pagrindo suabejoti bylÄ nagrinėjančio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

9. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieÅ¡kovas nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių Vilniaus apygardos teismo ar atskirų Å¡io teismo teisėjų galimybes neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė duomenų, kad kuris nors Å¡io teismo teisėjas turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl ginčo baigties ar vertina situacijÄ tendencingai. Todėl Å¡iuo atveju paÅ¡aliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovo inicijuota byla galėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga.

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nuÅ¡alinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Netenkinti ieÅ¡kovo G. B. praÅ¡ymo nuÅ¡alinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr.  e2-1245-275/2021 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras