2020-04-15 Nr. AB-7357-3-61-3-03773-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1205-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03773-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kuris nuo kameros ploto buvo atskirtas tik 1,5 m sienele ir užuolaida. Pažymėjo, jog dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu buvo matomas kitų laikomų asmenų ir prižiūrėtojų. Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Be to, Lukiškių TI-K bandė įbauginti pareiškėją, psichologiškai palaužti, atskleidžiant jo duomenis kitiems nuteistiesiems, nuteikinėjo nuteistuosius prieš jį. Taip pat Lukiškių TI-K neskubama užregistruoti skundus. Teigė, kad 2015 m. liepos 1 d. įstaigos parduotuvėje buvo uždrausta nusipirkti sausainių, kadangi tai nebūtinos prekės kalinamiems asmenims. Šiuo metu galima nusipirkti tik vienos rūšies sausainių, tačiau meduoliai, avižiniai sausainiai, juostelės ir kiti sveriami sausainiai įstaigoje uždrausti.

3. Pareiškėjas teigė, kad ne kartą Lukiškių TI-K administracijai teikė raštiškus prašymus dėl mokamo darbo, tačiau gaudavo atsakymus, jog nėra darbo vietų arba leisdavo pareiškėjui suprasti, kad yra per senas, nes yra jaunesnių. Dėl darbo nesuteikimo pareiškėjas buvo priverstas gyventi iš išmokos, nes artimųjų neturi ir gauna 11,40 Eur. Minėtos išmokos nepakako visoms norimoms prekėms nusipirkti. Matydamas, kad kiti asmenys apsiperka už dideles sumas pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, juolab kad kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne.

4. Nurodė, kad Lukiškių TI-K suteikdavo teisę pasivaikščioti kiemelyje 1,5 valandos, tačiau mano, jog turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų. Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Taip pat Lukiškių TI-K nėra įrengta vandens šildymo sistema, todėl jei vykdavo remonto darbai, likdavo nesiprausęs.

5. Pareiškėjas teigė, kad kamerų ventiliacija neveikė, kamerose drėgna, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, dėl drėgmės rūdijo metalinės lovos. Kamerose taip pat buvo netinkama vedinimo ir oro kondicionavimo sistema, temperatūra, natūrali ir dirbtinė apšvieta. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, nervų sistemos sutrikimą.

6. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į Lukiškių TI-K atsiliepimą nurodė, kad tualeto neatskyrimas nuo likusios kameros dalies iki lubų ir neįrengimas durų turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra atskiros oro šalinimo sistemos. Lukiškių TI-K yra bendra ventiliacija, kuri neveikia. Paaiškino, jog vėdinti per atidarytus langus žiemą yra sudėtinga, kadangi langai yra apklijuoti, nes per juos pučia vėjas. Nurodė, kad dėl apšvietimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, bei į NVSC, kuris jo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD). Lukiškių TI-K administracija pateiktame atsakyme nurodė, kad bendras apšvietimas turi būti 200 lx, o naktinis apšvietimas nenumatytas.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d., numerius, jų plotus, laikomų asmenų skaičių gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

9. Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontą.

10. Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m x 0,7 (1,33 kv. m). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Pažymėjo, kad nėra reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti.

11. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

12. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kuri atitinka reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, o šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

13. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami. Pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, pagalvė ir pusvilnonė antklodė. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Naudojimui netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas.

14. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Be to, kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai.

15. Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema. Taip pat dušinėse yra nuolat tiekiamas karštas vanduo, o dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Atkreipė dėmesį, kad periodiškai (iš anksto žinomą dieną) Lukiškių TI-K vyksta hidrauliniai bandymai, kurių metu karštas vanduo nėra tiekiamas, Lukiškių TI-K direktorius įsakymu nustato kitą konkrečią savaitės dieną, kurią vedami į dušą nusiprausti tie nuteistieji (suimtieji), kurie dėl minėtų hidraulinių bandymų nebuvo išvesti nusiprausti į dušą įprastu grafiku.

16. Nurodė, kad visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pareiškėjo prašymu jis buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore kasdien 2 kartus po 45 minutes. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Paaiškino, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.

17. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir PĮVTT). Pareiškėjo skunde išvardintos prekės nėra įtrauktos į sąrašą, todėl jais nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (toliau – ir įmonė) turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą prašymą užregistruoja, o vėliau, suderinus kartu su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Komisija atsižvelgia į keletą kriterijų, pvz. nuteistojo turimą specialybę, darbingumą, nuteistojo drausmę ir kitus. Pažymėjo, kad įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė suteikiama tiems, kurie atitinka minėtus kriterijus. Teigė, kad per pastarąjį laikotarpį Įmonė dėl naujų darbuotojų poreikio į laisvas darbo vietas minėtoje įmonėje, į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įpareigoti kito juridinio asmens priimti pareiškėją į darbą.

18. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl jo laikymo sąlygų. Atkreipė dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių tuo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo matomas kitų asmenų ir prižiūrėtojų, taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira mechaninė oro šalinimo sistema, nurodė, jog teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) konstatavo, jog nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

21. Teismas nurodė, kad byloje pateiktame Lukiškių TI-K pranešime „Dėl R. K. skundo“ nurodyta, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

22. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas vertino, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu: 2018 m. liepos 4 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 202 (plotas 6,90 kv. m), kurioje iki 2018 m. liepos 17 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. liepos 18 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), iš kurios atvyko 2018 m. liepos 25 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurioje buvo laikomas iki 2018 m. lapkričio 4 d. vienas. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, teismas sprendė, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta kameroje Nr. 202. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 202 buvo laikomas vienas, todėl teismas sprendė, jog nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

23. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl R. K. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langai ir jų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, todėl šiuo atžvilgiu Lukiškių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliaciją.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Lukiškių TI-K bandė įbauginti pareiškėją, psichologiškai palaužti, atskleidžiant jo duomenis kitiems nuteistiesiems, nuteikinėjo nuteistuosius prieš jį. Taip pat Lukiškių TI-K neskubama užregistruoti skundus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada atsirado jo skunde minimos aplinkybės, kokie pareigūnai galbūt su juo netinkamai elgėsi, kokius duomenis atskleidė apie pareiškėją. Pažymėjo, kad į bylą pateikta pareiškėjo skundų išklotinė, iš kurios matyti, jog pareiškėjas itin dažnai pateikia skundus dėl laikymo sąlygų. Pareiškėjas nenurodė, kada ir kokius skundus Lukiškių TI-K atsisakė registruoti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo skundai dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų yra registruojami, atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigūnų elgesio ir neregistruojamų skundų yra itin abstraktūs, nekonkretizuoti, todėl juos atmetė.

25. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad 2015 m. liepos 1 d. Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje buvo uždrausta nusipirkti sausainių, be to, parduotuvėje galima nusipirkti tik vienos rūšies sausainių, tačiau meduoliai, avižiniai sausainiai, juostelės ir kiti sveriami sausainiai įstaigoje uždrausti, nurodė, jog nei anksčiau galiojusioje PĮVTT, nei šiuo metu galiojančioje akto redakcijoje tarp leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų bei maisto produktų sausainių ir meduolių nenumatyta. Todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

26. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad ne kartą Lukiškių TI-K administracijai teikė raštiškus prašymus dėl mokamo darbo, tačiau gaudavo atsakymus, jog nėra darbo vietų arba Lukiškių TI-K administracija leisdavo pareiškėjui suprasti, kad yra per senas, nes yra jaunesnių, dėl neužtikrintos galimybės dirbti, turėjo gyventi iš išmokos, kurios nepakako visoms norimoms prekėms nusipirkti, teismas nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti įmonėje turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą prašymą užregistruoja, o vėliau, suderinus kartu su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Komisija atsižvelgia į keletą kriterijų, pvz. nuteistojo turimą specialybę, darbingumą, nuteistojo drausmę ir kitus. Pažymėjo, kad įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė suteikiama tiems, kurie atitinka minėtus kriterijus. Per pastarąjį laikotarpį įmonė dėl naujų darbuotojų poreikio į laisvas darbo vietas minėtoje įmonėje, į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Lukiškių TI-K administracija negali įpareigoti kito juridinio asmens priimti pareiškėją į darbą.

27. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 7 kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. jam buvo skirtas papeikimas už dienotvarkės pažeidimą, 2017 m. balandžio 19 d. jam buvo skirtas papeikimas už necenzūrinių žodžių vartojimą ir pareigūnų nurodymų nevykdymą, 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų už tyčinį spjūvį ant nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus (maisto dalintojo), 2017 m. gruodžio 15 d. jam buvo skirtas papeikimas už necenzūrinių žodžių vartojimą, 2018 m. sausio 3 d. buvo skirtas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už žargono vartojimą, 2018 m. vasario 9 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų į drausmės grupę 6 mėnesiams už necenzūrinių žodžių vartojimą bei 2018 m. spalio 16 d. buvo skirtas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už rūkymą neleistinoje vietoje.

28. Teismas nustatė, kad iš byloje pateikto Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašto „Dėl prašymo suteikti darbą išnagrinėjimo“ Nr. 96-3002 matyti, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. pateikė prašymą dėl įdarbinimo. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog šiuo metu įmonėje nėra laisvų darbo vietų. Be to, minėtame rašte pareiškėjui suteikta informacija apie tai, kad nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1-175 „Dėl nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo“ patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, t. y.: 1) nuteistojo darbingumą, turimą specialybę, profesiją; 2) nuteistojo turimą darbinę patirtį (įskaitant laikotarpį, jei asmuo ankščiau dirbo įkalinimo įstaigoje), įstaigos atitinkamų tarnybų ir skyrių rekomendacijas apie nuteistąjį, nuteistojo drausmę (turimas drausmines nuobaudas ar paskatinimo priemones, elgesį) ir motyvaciją dirbti, taip pat į nuteistojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal vykdomąjį dokumentą; 3) įdarbinant nuteistąjį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nėra kriterijus. Pirmenybė suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai nurodytų kriterijų. Pažymėjo, kad atsiradus laisvoms darbo vietoms, informacija apie tai, bus patalpinama gyvenamųjų korpusų koridoriuose esančiuose stenduose, todėl pareiškėjo prašymas dėl darbo suteikimo tenkinamas nebuvo.

29. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K turi teisę, bet ne pareigą nuteistuosius priimti į laisvas darbo vietas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 7 kartus, jam buvo skirtos nuobaudos, o Nuteistųjų įdarbinimo komisija skirdama nuteistajam darbo vietą atsižvelgia į nuteistojo drausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo vertinamas Nuteistųjų įdarbinimo komisijoje. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad atsakovas turėjo pareiškėjo prašymo pateikimo metu laisvų darbo vietų, tačiau tyčiniais veiksmais atsisakė pareiškėją įdarbinti. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog ginčo laikotarpiu įmonė į Lukiškių TI-K administraciją dėl naujų darbuotojų poreikio nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K darbo neužtikrinimo atmetė.

30. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad kiti asmenys apsiperka už dideles sumas ir jis jautėsi diskriminuojamas, juolab jog kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne, nurodė, kad Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusą.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skirtingai vertinamas su kitais nuteistaisiais. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas apsipirkinėjo Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laisvų darbo vietų. Todėl pareiškėjo argumentus, kad matydamas, jog kiti asmenys apsiperka už dideles sumas jis jautėsi diskriminuojamas, juolab kad kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne, atmetė kaip nepagrįstus.

32. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad pasivaikščioti kiemelyje galėjo 1,5 valandos, nors turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija, atsižvelgdama į Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktą rekomendaciją dėl pareiškėjo sveikatos būklės bei jo paties prašymu, pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore kasdien 2 kartus po 45 minutes. Duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1,5 valandos per dieną buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė.

33. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, taip pat Lukiškių TI-K nėra įrengta vandens šildymo sistema, todėl jei vykdavo remonto darbai, likdavo nesiprausęs, teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių. Priežiūros poste Nr. 12 laikomi nuteistieji (suimtieji) vedami nusiprausti į dušą penktadieniais. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 min nusiprausti po šiltu dušu, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

34. Lukiškių TI-K nurodė, kad periodiškai (iš anksto žinomą dieną) Lukiškių TI-K vyksta hidrauliniai bandymai, kurių metu karštas vanduo nėra tiekiamas, Lukiškių TI-K direktorius įsakymu nustato kitą konkrečią savaitės dieną, kurią vedami į dušą nusiprausti tie nuteistieji (suimtieji), kurie dėl minėtų hidraulinių bandymų nebuvo išvesti nusiprausti į dušą įprastu grafiku. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo ir nenurodė, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše dėl vykdomų remonto darbų. Kadangi Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

35. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerų ventiliacija neveikė, kamerose drėgna, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, dėl drėgmės rūdijo metalinės lovos, kamerose taip pat buvo netinkama vedinimo ir oro kondicionavimo sistema, temperatūra, natūrali ir dirbtinė apšvieta, žiemą vėdinti kameras per atidarytus langus buvo sudėtinga, kadangi jie buvo apklijuoti, nes per juos pučia vėjas, nurodė, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas. Iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 202. Byloje pateikti NVSC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, natūralios ir dirbtinės apšvietos ar kenkėjų buvimo požymių, nenustatė. Be to, NVSC 2018 m. liepos 11 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-4561 nurodyta, kad tikrinta buvo kamera Nr. 202, joje išmatuotas kameros drėgmės lygis atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodoma, jog tikrinta buvo kameros Nr. 212 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė. Pažeidimų nenustatyta.

36. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime „Dėl R. K. skundo“ nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminimo ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai.

37. Pareiškėjas atsiliepime į Lukiškių TI-K atsiliepimą nurodė, kad dėl apšvietimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir į NVSC, kuris pareiškėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NVSC informavo pareiškėją, jog Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja naktinio apšvietimo verčių, todėl NVSC nėra įgaliotas šią aplinkybę vertinti. NVSC pagal kompetenciją pareiškėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui, kuris informavo pareiškėją, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja naktinės apšvietos parametrų, o Lukiškių TI-K įrengta apie 500 kamerų, kurių naktinis apšvietimas vienodas, tačiau Kalėjimų departamentas skundų nėra gavęs. Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 5 d. raštu „Dėl naktinio apšvietimo“ Nr. 96-4067 informavo pareiškėją, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

38. Teismas pažymėjo, kad NVSC Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 202, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatė, be to, Lietuvos higienos norma 134:2015 naktinės apšvietos parametrų nenustato. Taip pat Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas, todėl pareiškėjo teiginius dėl to, kad žiemą vėdinti kameras buvo sudėtinga, nes jie buvo apklijuoti, vertino kaip deklaratyvius bei nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

39. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl R. K. skundo“ nurodyta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant kenkėjų buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus). Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių kenkėjams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu taip pat nekonstatavo.

40. Teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, netenkino ir prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

42. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi nebuvo atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, klausimais. Sanitarinio mazgo atskyrimas nuo kameros ploto 1,5 m aukščio sienele nėra tinkamas privatumo užtikrinimas, kadangi pareiškėjas galėjo būti matomas ne tik kitų kameroje kalinčių asmenų, bet ir pareigūnų.

43. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog užuolaida pilnai neuždengia sanitarinio mazgo, o pareigūnai pareiškėją nuolat stebėdavo, todėl jis buvo matomas. Be to, teismas nevertino, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, tik bendra, kuri neveikia.

44. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam buvo taikomas toks užimtumas, kad didžiąją laiko dalį teko praleisti kameroje. Kiekvieną dieną galima eiti pasivaikščioti po 1,5 val., kas antrą trečiadienį galima 1 val. žaisti stalo tenisą, ketvirtadienį 1 val. galima sportuoti sporto kambaryje, penktadienį 1,5 val. užimtumo patalpoje, šeštadienį ir sekmadienį galima žaisti stalo tenisą arba būti užimtumo patalpoje – 1 val. Visą kitą laiką teko praleisti užrakintam kameroje.

45. Pareiškėjas procesiniame dokumente, įvardintame skundo papildymu, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-2989-662/2019, kadangi joje buvo sprendžiamas privatumo neužtikrinimo klausimas.

46. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.

48. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

50. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs ginčijamu laikotarpiu neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo skundą atmetė.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su privatumo pažeidimu naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo atsižvelgta į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu, nevertinta, kad kamerose nebuvo įrengtos atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos, taip pat nebuvo užtikrinamas pareiškėjo užimtumas.

52. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl privatumo neužtikrinimo, atskiros ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvimo bei užimtumo neužtikrinimo, kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija ir jokių argumentų nenurodo, todėl pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

54. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš viso 117 dienų, t. y. nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d., išskyrus laikotarpį, kuomet buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d. įskaitytinai), buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje Nr. 202, kurioje buvo vienas. Byloje taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 202 sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio sienele bei įrengtos užuolaidos.

55. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Lukiškių TI-K kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, nepagrįstai sprendė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjo privatumo nepažeidė. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu kameroje buvo vienas, jis galėjo būti matomas kameros duris atidarantiems arba per akutę jį stebintiems pareigūnams. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lukiškių TI-K pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kameroje Nr. 202, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, bei jo privatumo neužtikrinimo nepaneigė, atitinkamai yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

58. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su atskiros ventiliacijos sanitariniame mazge įrengimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, todėl pagrįstai šiuo atveju nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Minėtos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte numatyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šios Lietuvos higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl R. K. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

59. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo užimtumo neužtikrinimo, t. y., kad jam nebuvo užtikrintas 8 val. užimtumas už kameros ribų, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, jog jis turi teisę tik 1,5 val. pasivaikščioti kiemelyje, tai neatitinka Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standartų nuostatų, kadangi suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip teigia pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui tik abstrakčiai nurodė, kad 1,5 val. pasivaikščiojimo kiemelyje praktika prieštarauja minėtiems standartams, tačiau šių teiginių niekaip nesiejo su savo teisių pažeidimu. Byloje nustatyta ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, kad jam buvo suteikta teisė 1,5 val. pasivaikščioti gryname ore. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis be teisės pasivaikščioti, turi teisę ir galimybę įstaigos nustatytu laiku užsiimti ir kita veikla: žaisti stalo tenisą, sportuoti sporto kambaryje, būti užimtumo patalpoje, t. y. jam suteikiama galimybė užsiimti ir kita veikla, o ne tik būti kameroje. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad jam nebuvo sudarytos ar ribojamos galimybės užsiimti kita veikla (sportuoti, būti užimtumo patalpoje ar pan.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šio pareiškėjo nusiskundimo nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

61. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju byloje yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

63. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (taip pat) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.

Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

64. Atsižvelgusi į neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, t. y. į pažeidimų pobūdį, trukmę (iš viso 117 parų), taip pat į tai, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui dėl to, jog ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

65. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

66. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad šioje byloje reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2989-662/2019 priimta nutartimi, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje faktinės aplinkybės, ginčijamas laikotarpis, pareiškėjo pažeidimai skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi.

67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius