2022-07-26 Nr. AB-19262-4-69-3-00417-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3504-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00417-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. F. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. F. A. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis M. F. A. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61599 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino jo apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodyta, kad Departamentas 2022 m. sausio 3 d. priėmė Sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Užsienietis nesutinka su sprendimu dalyje dėl jo apgyvendinimo sąlygų. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju Departamentas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61599 įvardijo ir konkretų įstatyminį pagrindą, t. y. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, kurios reglamentuoja pagrindus, kuriais remiantis konkrečiai gali būti įvertintas Užsieniečio pasislėpimo rizikos veiksnys.

Vertinant Sprendimą įvardintų alternatyvių pagrindų kontekste bei jų galimo panaudojimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo aspektu, darytina išvada, jog pagrindas, kuriuo remtasi, atsisakant Užsieniečiui suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį sprendimą. Nepagrįstai ignoruotos aplinkybes, kurios nustatytos tiek Užsieniečio apklausos metu, taip pat ir tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad Užsienietis neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo kelionės dokumento leidžiančio nustatyti jo tapatybę ir jo nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Užsieniečio pasakojimas prieštaravo jo kilmės valstybės informacijai, jis į klausimus atsakinėjo trumpai, vengė detalių). Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog Užsienietis gali pasislėpti, todėl Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Nors Užsieniečio skunde nurodyta, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau nėra priimta sprendimo dėl jo sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu Užsieniečio tapatybė nenustatyta, kadangi jis neturėjo dokumentų. MIGRIS sistemoje Užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas. Departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, be to, Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas, nustačius, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Su Sprendimu Užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 1 d.

7. Teismas, įvertinęs tai, jog Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė kelionės dokumentų, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, Užsieniečiui pasislėpus, jo paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi ir kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.

8. Teismas nenustatė, kad Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Nors Užsienietis nurodė, kad negalėdamas išeiti už stovyklos ribų, jis negali nusipirkti jam reikalingų juostelių gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, kas jam yra reikalinga dėl ligos, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nesikreipė į apgyvendinimo vietos administraciją ir neprašė leidimo išvykti juostelių įsigijimui. Užsienietis neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

9. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, o Užsieniečio nesutikimas su Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pakeisti Sprendimą, apgyvendinant Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Nors teismas, nepatvirtino, kad Užsienietis kelia grėsmę, nes būdami Lietuvos Respublikoje nepažeidinėjo įstatymų, tačiau nesutiko taikyti apgyvendinimo VSAT be judėjimo laisvės apribojimų, nors Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis šiuo atveju leidžia teismui pasirinktinai taikyti būtent šią priemonę.

11.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Užsienietis yra su mažamečiais vaikais, todėl judėjimas bent Ruklos miestelio ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

11.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atvejų teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

11.4. Pagrindų riboti vaikų judėjimo galimybę nėra. Vaikai be judėjimo laisvės patiria nuolatinį stresą. Be to, Departamentas netikrino kaip Užsienietis ir jo šeima elgiasi apgyvendinimo vietoje, neapklausė darbuotojų.

11.5. Nors ir Užsienietis ir jo šeima į Lietuvos Respubliką atvyko galimai neteisingu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, todėl bent vaikų atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11.6. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos „Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse“ yra nurodyta, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei automatinės galios sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę.

11.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

12. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

13. Departamentas nurodo, kad:

13.1. Užsienietis neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d., Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą (tokie Užsieniečio veiksmai liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas, taip pat tokių veiksmų negalima laikyti pagalba VSAT). Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, jo nepateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Užsieniečio pasakojimas prieštaravo jo kilmės valstybės informacijai, į klausimus jis atsakinėjo trumpai, vengė detalių). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, kad Užsienietis gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti Užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Taigi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, išnagrinėję Užsieniečio skundą ir įvertinę tiek faktines pareiškėjo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

13.2. Buvo priimtas sprendimas įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Jei Užsieniečiui ir būtų taikomas sulaikymas, pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų atsižvelgti, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta (jis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais), Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, taip pat Užsienietis 2022 m. liepos 8 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

15. Užsienietis nesutinka tik su Sprendimo dalimi, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas Užsieniečio teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatytomis aplinkybėmis. Departamento Sprendime nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės ar bet kokio kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir jo nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl nėra įmanoma nustatyti jo tapatybę. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti kylančių asmeniui grėsmių jo kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojo pasakojimai pasižymi vidiniais trūkumais; Užsienietis į klausimus pateikė trumpus atsakymus, vengė detalių, todėl pasakojimas vertintas kaip nedetalus, neišsamus, abstraktus, ir pateikti duomenys laikytini nepatikimais. Tai parodo nebendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais faktą bei ketinimą juos suklaidinti siekiant vilkinti tyrimą.

23. Kaip matyti iš bylos medžiagos (VSAT Pabėgėlių priėmimo centro 2022 m. liepos 22 d. rašto Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui „Dėl administracinės bylos A‑3504‑525/2022“), Užsienietis 2022 m. liepos 8 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir iki šiol negrįžo. Taigi, konstatuotina, jog Sprendimas nebėra taikomas Užsieniečio apgyvendinimo klausimui spręsti.

24. Šios nutarties 21 punkte nurodytu aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑22‑602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką be jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jokio dokumento taip pat nepateikė ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taigi, Departamentas teisingai konstatavo nagrinėjamu atveju esant aplinkybę, nustatytą Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Užsienietis taip pat neturi jokių socialinių, šeiminių, ekonominių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika. Paminėtos bei Departamento Sprendime nurodytos (žr. šios nutarties 20 p.) faktinės aplinkybės vienareikšmiškai indikuoja, jog Sprendimu Užsieniečiui paskirtas apgyvendinimo režimas buvo proporcingas bei būtinas Įstatymo tikslams – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui – pasiekti, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad tenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo jame nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. F. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė