2019-01-14 Nr. AB-1641-3-61-3-02456-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1388-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02456-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PE_SP3-3515 „Dėl G. Ž. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. PE_SP3-3515); panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (10.8)3-31773 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. (10.8)3-31773); panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3191 „Dėl 2016-04-22 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5)I-3191); įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atnaujinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos (toliau – ir pensija) mokėjimą pareiškėjai; įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti ir grąžinti pareiškėjai neišmokėtą pensiją nuo 2015 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. PE_SP3-3515 nutraukė pareiškėjai pensijos (58 Eur) mokėjimą nuo 2015 m. kovo 1 d. (pensija išmokėta iki 2015 m. vasario 28 d.) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas), nes mokama pensija kitoje žinyboje. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama atnaujinti nutrauktos pensijos mokėjimą ir grąžinti pensijos dalį už visą nemokėtą laikotarpį, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. (10.8)3-31773 atmetė jos prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal Įstatymo 3 straipsnį asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri gali būti mokama su viena iš valstybinių pensijų.

Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų ir pašalpų filialas 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 2477 nuo 2001 m. liepos 12 d. paskyrė pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją už tėvą, karį savanorį V. A., pasipriešinimo 1940 m.–1990 m. okupacijoms dalyvį, žuvusį kovos lauke; pareiškėjai nuo 2006 m. liepos 27 d., vadovaujantis Įstatymo 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija už mirusį sutuoktinį L.

E. Ž.; pareiškėjai pensijos mokėjimas nutrauktas, remiantis jos 2015 m. kovo 13 d. prašymu nutraukti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą, taip pat vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, t. y. dėl to, jog pareiškėjai mokama kita – pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija; pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. VSDFV sprendimu Nr. (6.5)I-3191 pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį jai gali būti mokama tik viena, t. y. arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė našlaičių pensija; nors sprendimas Nr. PE_SP3-3515 turi trūkumą – jame nenurodytas Įstatymo straipsnis, iš sprendime esančios nuorodos akivaizdu, jog nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas nutrauktas, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nes mokama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 11SP-2356 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija.

3. Pareiškėja rėmėsi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies taikymo srityje (administracinės bylos Nr. A756-450/2010, Nr. A502-134/2012) ir teigė, kad jai mokama pareigūnų valstybinė našlių pensija gali būti mokama kartu su nukentėjusiųjų asmenų valstybine našlaičių pensija, nes šiuo atveju Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienos valstybinės pensijos ribojimas netaikomas, taigi, atsakovai nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Išmokos yra ne to paties pobūdžio: pareigūnų valstybinė našlių pensija mokama ne pagal Valstybinių pensijų įstatymą, o pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pareiškėja turi teisę ne į 2 nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, bet į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją bei pareigūnų valstybinę našlių pensiją.

4. Pareiškėja nurodė, kad sprendime Nr. PE_SP3-3515 nurodyta, kad pensijos mokėjimas nutraukiamas, vadovaujantis Įstatymu, nes mokama pensija kitoje žinyboje, t. y. nenurodyta konkreti Įstatymo norma, o priežastis dėl pensijos nutraukimo neatitinka įstatymo reikalavimų (tokio pagrindo taikytiname teisės akte nėra). VSDFV sprendime Nr. (6.5)I-3191 pripažino, kad sprendimas Nr. PE_SP3-3515 turi trūkumą – jame nenurodytas Įstatymo straipsnis, tačiau nurodė, kad iš sprendime esančios nuorodos, akivaizdu, jog pensijos mokėjimas nutrauktas, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nes mokama Ministerijos 2006 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 11SP-2356 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija. Pareiškėja nesutinka su tokiu atsakymu, nes ginčijamas sprendimas nėra aiškus ir pakankamas, nurodyta nutraukimo priežastis – mokama pensija kitoje žinyboje (neaišku, kokia pensija ir kurioje žinyboje) – teisės normoje nenurodyta. Taigi sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendimas Nr. PE_SP3-3515 nutraukti pensijos mokėjimą priimtas 2015 m. kovo 6 d., o pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo 2015 m. kovo 1 d., t. y. iš esmės sprendimui suteikta retroaktyvi galia, o tai prieštarauja bendriesiems teisės principams ir pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, iš esmės šiuo klausimu nepasisakyta. VSDFV akcentavo tik tą aplinkybę, jog pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. rašytas prašymas nutraukti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą neturi įtakos minėtos pensijos mokėjimo nutraukimui, nes ji buvo mokama neteisėtai.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), o pareigūnų ir karių valstybinės našlių pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarime Nr.128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Pareigūnų pensijų nuostatai) bei kitais teisės aktais.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Kadangi pareiškėja atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas teisei tiek į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, tiek į pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią mokama tik viena – arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė našlaičių pensija, atsižvelgdamas į pareiškėjos pasirinkimą gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, kuri yra didesnė už pareiškėjai paskirtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, pagrįstai priėmė sprendimą Nr. PE_SP3-3515 nuo 2015 m. kovo 1 d. nutraukti pensijos mokėjimą.

Nors sprendime Nr. PE_SP3-3515 nenurodytas Įstatymo straipsnis, tačiau sprendime esanti nuoroda „nes mokama pensija kitoje žinyboje“ akivaizdžiai nurodo, jog pensijos mokėjimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nes pareiškėjai mokama pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija. Tai, kad sprendimas Nr. PE_SP3-3515 priimtas, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, patvirtinta ir sprendime Nr. (10.8)3-31773. Pareiškėjos 2016 m. sausio 20 d. pareiškime ir skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (administracinėse bylose Nr. A756-450/2010 ir Nr. A502-134/2012) priimtos išnagrinėjus ginčus kitokio pobūdžio bylose, t. y. dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių pensijų ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlaičių pensijų mokėjimo, o pareiškėjai paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija ir kitos rūšies – pareigūnų ir karių valstybinė našlių – pensija.

7. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

8. VSDFV nurodė, kad VSDFV procesinė padėtis šioje byloje keistina į trečiojo suinteresuoto asmens. VSDFV sprendimas Nr. (6.5)I-3191 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra priimtas išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, teisingai išaiškinus ir pritaikius pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančius teisės norminius aktus. VSDFV, nagrinėdama pareiškėjos 2016 m. balandžio 22 d. skundą, nustatė, jog pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas teisei tiek į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, tiek į pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, todėl nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias gali būti mokama tik viena valstybinė pensija, t. y. arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė našlaičių pensija, bei atsižvelgdamas į pareiškėjos pasirinkimą gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją (kuri yra didesnė už jai paskirtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją), pagrįstai priėmė 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PE_SP3-3515 nuo 2015 m. kovo 1 d. nutraukti pareiškėjai pensijos mokėjimą. Sprendimo Nr. PE_SP3-3515 trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinti; tai, kad sprendimas Nr. PE_SP3-3515 priimtas vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, patvirtinta ir sprendime Nr. (10.8)3-31773, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. PE_SP3-3515 priimtas, žinant pareiškėjos žodinį pasirinkimą gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, kurį vėliau – 2016 m. kovo 13 d. – pareiškėja patvirtino raštu. Taigi, pati pareiškėja pasirinko (tiek žodžiu, tiek raštu) gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, kas ir buvo nuspręsta sprendime Nr. PE-SP3-3515, todėl VSDFV sprendime Nr. (6.5)I-3191 pagrįstai nusprendė, kad naikinti teisėtus ir pagrįstus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus nėra pagrindo. Pareiškėjos minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamoje administracinėje byloje nesivadovautina dėl skirtingų bylų faktinių ir teisinių aplinkybių.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos G. Ž. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų ir pašalpų skyrius 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 2477 nuo 2001 m. liepos 12 d. paskyrė pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją už tėvą, karį savanorį V. A., pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvį, žuvusį kovos lauke. Ministerija 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 11SP-2356 pareiškėjai už mirusį sutuoktinį L. E. Ž. (pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėją) nuo 2006 m. liepos 27 d. paskyrė 392,77 Lt pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymu, 2015 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PE_SP3-3515 „Dėl G. Ž. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nusprendė nutraukti 58,00 Eur dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokėjimą pareiškėjai nuo 2016 m. kovo 1 d., nes mokama pensija kitoje žinyboje, nurodė, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensija išmokėta iki 2015 m. vasario 28 d. Pareiškėja 2015 m. kovo 13 d. prašyme raštu nurodė, kad renkasi valstybinės pareigūnų našlių pensijos mokėjimą, o valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą prašo nutraukti.

11. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2016 m. sausio 20 d. prašymą, 2016 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (10.8)3-31773 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos“, be kita ko nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsniu, asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų; pagal pareiškėjos 2001 m. liepos 25 d. prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų ir pašalpų filialas 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendime Nr. 2477 pareiškėjai nuo 2001 m. liepos 12 d. paskyrė nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją už tėvą, karį savanorį V. A., pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvį, žuvusį kovos lauke; nuo 2006 m. liepos 27 d., vadovaujantis Įstatymo 9 straipsniu ir Pareigūnų pensijų įstatymu, pareiškėjai paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija už mirusį sutuoktinį L. E. Ž.; remdamasis pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. prašymu nutraukti valstybinės nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensijos mokėjimą ir vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsniu, VSDFV Vilniaus skyrius sprendime Nr. PESP3-3515 nutraukė pareiškėjai valstybinės nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensijos mokėjimą nuo 2015 m. kovo 1 d. VSDFV nurodė, kad tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti pensijos mokėjimą ir grąžinti jos dalį už nemokėtą laikotarpį nėra teisinio pagrindo, nes, taikant Įstatymo 3 straipsnio nuostatą (t. y. gali būti mokama arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, arba pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija), pareiškėjai mokama pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija.

12. Teismas nustatė, kad VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. balandžio 22 d. skundą, 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3191 „Dėl 2016-04-22 skundo“ skundo netenkino, nurodė, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Kadangi pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas teisei tiek į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, tiek į pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjos pasirinkimą gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, kuri yra didesnė už jai paskirtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, pagrįstai priėmė sprendimą Nr. PE SP3-3515 nuo 2015 m. kovo 1 d. nutraukti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą.

Nors sprendimas Nr. PE SP3-3515 turi trūkumą – jame nenurodytas Įstatymo straipsnis, iš sprendime esančios nuorodos „nes mokama pensija kitoje žinyboje“ akivaizdu, jog pensijos mokėjimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nes pareiškėjai mokama Ministerijos 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. 11SP-2356 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija. Tai, kad sprendimas Nr. PE_SP3-3515 priimtas vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, patvirtinta ir sprendime Nr. (10.8)3-31773. VSDFV padarė išvadą, kad sprendimas Nr. PE SP3-3515 priimtas žinant pareiškėjos žodinį pasirinkimą gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, kurį vėliau (kovo 13 d.) pareiškėja patvirtino raštu (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad mokėtinos pensijos pasirinkimą asmuo turi patvirtinti raštu), o Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje esanti nuostata dėl asmens teisės pasirinkti vieną valstybinę pensiją negali būti aiškinama, kad nesant asmens pasirinkimo asmeniui neteisėtai gali būti mokamas abi – ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių, ir pareigūnų ir karių valstybinė našlių – pensijos.

VSDFV nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nesivadovautina dėl skirtingų bylų faktinių ir teisinių aplinkybių.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjai buvo skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija už tėvą, karį savanorį V. A., pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvį, žuvusį kovos lauke, bei pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija už mirusį sutuoktinį L. E. Ž. (pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėją).

14. Teismas vertino, kad pareiškėjai pagal Įstatymo 3 straipsnio nuostatas (kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai) gali būti skirta ir mokama tik viena, t. y. arba valstybinė našlių, arba valstybinė našlaičių pensija. Taigi skundžiami sprendimai iš esmės yra pagrįsti tinkamu teisės taikymu, faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nėra teisinio pagrindo naikinti. Pareiškėjos nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kaip neatitinkanti nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių, šioje administracinėje byloje negali būti taikoma.

III. 15. Pareiškėja G. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos skundą formaliais pagrindais, nepagrįstai bei nemotyvuotai nesivadovavo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir tokiu būdu neteisingai pritaikė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 bei 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-450/2010 taikė ir aiškino tą pačią Įstatymo normą – 3 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir nagrinėjamu atveju.

Minėtose bylose konstatuota, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis) nėra valstybinė našlaičių pensija Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nustatė, kad vienos valstybinės pensijos ribojimo išimtis yra taikytina įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytoms išmokoms ir pagal šią išimtį asmuo turi teisę gauti dvi valstybines pensijas, jeigu viena iš jų yra valstybinė našlių ar našlaičių pensija. Todėl pareiškėjai mokama pareigūnų valstybinė našlių pensija gali būti mokama kartu su nukentėjusiųjų asmenų valstybine našlaičių pensija, nes šiuo atveju Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas vienos valstybinės pensijos ribojimas netaikomas.

Įstatymų leidėjas leidžia kompetentingoms institucijoms nutraukti valstybinės pensijos mokėjimą tik jai sutapus su kita valstybine pensija. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslas – išvengti identiškų ar labai panašių išmokų sutapimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog išmokos yra ne to paties pobūdžio. Pareigūnų valstybinė našlių pensija mokama ne pagal Valstybinių pensijų įstatymą, o pagal Pareigūnų pensijų įstatymą, t. y., skiriasi pareigūnų valstybinės našlių pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo faktiniai pagrindai ir tvarka, tikslas bei dydžiai.

Be to, ir VSDFV skundžiamame sprendime pripažino, kad pareigūnų valstybinė našlių pensija yra kitos rūšies, nei nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija. VSDFV Vilniaus skyrius taip pat nurodė, jog nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija mokama, jei asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių ir nenustatyta, t. y. pareiškėja teigia turinti teisę ne į dvi nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, bet, kaip jau minėta, į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją bei pareigūnų valstybinę našlių pensiją.

17. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 6 d. sprendime Nr. PE_SP3-3515 nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas nutraukiamas vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, nes mokama pensija kitoje žinyboje, taigi jame nėra nurodyta konkreti įstatymo teisės norma, o priežastis dėl pensijos nutraukimo neatitinka įstatymo reikalavimų (tokio pagrindo taikytiname teisės akte nėra). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo sprendimo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, jis nėra aiškus ir pakankamas.

18. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. PE_SP3-3515 nutraukti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą priimtas 2015 m. kovo 6 d., jame nurodyta, kad minėtos pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo 2015 m. kovo 1 d. Taigi iš esmės sprendimui suteikta retroaktyvi (atgalinio teisės akto galiojimo) galia, tai prieštarauja bendriesiems teisės principams ir pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, tačiau šios aplinkybės skundžiamame teismo sprendime neįvertintos.

19. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisėtai ir pagrįstai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, konstatavo, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio nuostatas gali būti skirta ir mokama tik viena, t. y. arba valstybinė našlių, arba valstybinė našlaičių pensija.

21. Atsakovas VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. VSDFV nurodo iš esmės tapačias aplinkybes ir argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl VSDFV priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjai G. Ž. nutrauktas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokėjimas, nes jai buvo paskirta ir mokama kita – pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija. Pareiškėja siekia, kad jai būtų atnaujintas nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, apskaičiuota ir grąžinta neišmokėta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija nuo 2015 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio nuostatas jai gali būti skirta ir mokama tik viena, t. y. arba valstybinė našlių, arba valstybinė našlaičių pensija.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji turi teisę gauti ir nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir pareigūnų valstybinę našlių pensiją, nes pastaroji mokama ne pagal Valstybinių pensijų statymą, o pagal Pareigūnų pensijų įstatymą, t. y., skiriasi pareigūnų valstybinės našlių pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo faktiniai pagrindai ir tvarka, tikslas bei dydžiai.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 2477 nuo 2001 m. liepos 12 d. paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija už tėvą, karį savanorį V. A., pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvį, žuvusį kovos lauke. Nuo 2006 m. liepos 27 d. pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija už mirusį sutuoktinį L. E. Ž.. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PE_SP3-3515 nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas nuo 2015 m. kovo 1 d. nutrauktas, kaip nurodo VSDFV Vilniaus skyrius (b. l. 6), vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu nes pareiškėjai mokama pensija kitoje žinyboje.

27. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos.

28. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

29. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 4 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą yra skiriamos šios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos: 1) už tarnybą; 2) netekto darbingumo; 3) našlių ir našlaičių.

30. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, faktines bylos aplinkybes, pažymi, kad pareiškėjai buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, t. y. dvi valstybinės pensijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius, VSDFV, taip pat ir pirmosios instancijos teismas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino kaip ribojančias pareiškėjai gauti vienu metu valstybinę našlaičių ir valstybinę našlių pensiją. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjos gauta valstybinė nukentėjusių asmenų našlaičio pensija iš esmės buvo vertinama kaip valstybinė našlaičių pensija, o gaunama pareigūnų ir karių našlių pensija – kaip valstybinė našlių pensija. Teisėjų kolegija su tokiu įstatymo aiškinimu nesutinka.

32. Vien pasitelkus lingvistinį ir gramatinį teisės aiškinimo metodą matyti, kad siekiant vienodų socialinių išmokų mokėjimo sutapimo asmeniui gali būti mokama tik viena iš valstybinių pensijų, kurias jis turi teisę gauti, išskyrus tą atvejį, kai asmuo gauna valstybinę našlių ir našlaičių pensiją.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 yra pasisakiusi, jog aiškinimas, kad vienos valstybinės pensijos ribojimo išimtis nėra taikytina Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytoms išmokoms, galėtų pakenkti visiškai ir tinkamai nukentėjusiųjų asmenų apsaugai, kurią siekiama užtikrinti Valstybinių pensijų įstatymu. Taigi pareiškėjui, kuris turi teisę gauti dvi valstybines pensijas (nukentėjusiųjų asmenų našlaičio pensiją (Valstybinių pensijų įstatymo 14 str. 3 d.) ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlio pensiją (Valstybinių pensijų įstatymo 14 str. 5 d. 5 p.), taikoma vienos išmokos taisyklės išimtis. Pagal šią išimtį, pareiškėjas turi teisę gauti dvi valstybines pensijas, jeigu viena iš jų yra valstybinė našlių ar našlaičių pensija. Minėtos bylos ginčo aplinkybėmis valstybine našlių pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme pripažinta Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija. Tačiau valstybine našlaičių pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme nepripažintina nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, asmeniui mokama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad aptariamas asmuo gauna vieną valstybinę našlių pensiją, kuri gali būti mokama su bet kuria kita valstybine pensija, ginčo aplinkybėmis – nukentėjusiųjų asmenų valstybine našlaičio pensija, numatyta Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje.

34. Taigi, iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad valstybinė nukentėjusių asmenų našlaičių pensija, skiriama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į jos skyrimo pagrindus, tikslą (plačiau apie tai pasisakoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-450/2010), iš esmės yra prilyginama valstybinei pensijai. Toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamoje byloje, nes būtent pareiškėja asmeniškai nukentėjo dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje nurodytų įvykių, t. y. buvo asmens, žuvusio pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, dukra (šiuo atveju – ir našlaitė) (Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 2 d. 2 p.).

35. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), atitinkantys Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba žuvęs ar miręs nuo sužalojimų asmuo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, arba dėl netekto darbingumo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 10 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės našlių pensijos pobūdį, skyrimo tikslą, sąlygas ginčo atveju ji laikytina valstybine našlių pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai nebuvo paskirta kita nukentėjusių asmenų valstybinė pensija nėra, todėl pareiškėjai negalėjo būti taikoma ir kita Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja turėjo teisę gauti ir nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją už tėvą, karį savanorį V. A., pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvį, žuvusį kovos lauke, ir pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją už mirusį sutuoktinį L. E. Ž..

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PE_SP3-3515 „Dėl G. Ž. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą pareiškėjai.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad minėtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. PE_SP3-3515 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, jam nepagrįstai suteikta retroaktyvi galia, pažymi, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, savo kompetencijos ribose priimdamas sprendimus, turi paisyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas.

Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pažymėtina, kad būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2004 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-387/2004, 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-339/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 152−173). Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. PE_SP3-3515 šių reikalavimų neatitinka, nes jame nenurodyta konkreti Valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kuria vadovaujamasi nusprendžiant nutraukti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą pareiškėjai, be to, nėra aiškus ir faktinis nutraukimo pagrindas, kadangi nurodoma, kad pensijos mokėjimas nutraukiamas, „nes mokama pensija kitoje žinyboje“.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu sprendimu, kuris buvo priimtas 2015 m. kovo 6 d., pareiškėjai pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2015 m. kovo 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai prieštarauja bendriesiems teisės principams, gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvams, pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Todėl ginčijamas sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir naikintinas.

Įvertinus ir anksčiau išdėstytus motyvus dėl nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo pareiškėjai, atitinkamai naikintini ir pareiškėjos skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (10.8)3-31773 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3191 „Dėl 2016-04-22 skundo“.

39. Skundžiamo akto panaikinimas, be kita ko, reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto panaikinimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėja byloje taip pat kėlė reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atnaujinti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti ir grąžinti pareiškėjai neišmokėtą pensiją nuo 2015 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pareiškėjos reikalavimai tenkintini.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.).

41. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 88 str. 2 d.) ir panaikinami VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. PE_SP3-3515 „Dėl G. Ž. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (10.8)3-31773 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos“, VSDFV 2016 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3191 „Dėl 2016-04-22 skundo“, VSDFV Vilniaus skyrius įpareigojamas atnaujinti pareiškėjai G. Ž. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą ir apskaičiuoti ir grąžinti pareiškėjai G. Ž. neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją nuo 2015 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos G. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos G. Ž. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PE_SP3-3515 „Dėl G. Ž. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (10.8)3-31773 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3191 „Dėl 2016-04-22 skundo“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių atnaujinti pareiškėjai G. Ž. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą ir apskaičiuoti bei grąžinti pareiškėjai G. Ž. neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją nuo 2015 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė