2026-02-25 Nr. AB-3983-4-16-3-00039-2026-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1823-442/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00039-2026-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ivetos Pelienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) M. I. ir jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. taikomo sulaikymo persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą su teikimu persvarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 2 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. (toliau – ir Užsienietis) paskirtas sulaikymas, bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, priimtas galutinis sprendimas jo byloje arba jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė:

2.1. Užsienietis, gimęs 2003 m. birželio 3 d., 2025 m. spalio 8 d. apie 02.30 val. išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką momento Lazdijų rajono savivaldybės Akmenių kaime pareigūnams dokumentų patikrinimo metu pateikė svetimą dokumentą – leidimą laikinai gyventi Prancūzijos Respublikoje išduotą I. I. M. (g. (duomenys neskelbtini)).

2.2. 2025 m. spalio 8 d. Užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) 1 dalį, bei jam paskirtas suėmimas. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnį 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Užsienietis atlikęs arešto bausmę buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo ir sulaikytas iki 48 val.

2.3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 2 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2026 m. kovo 31 d.

2.4. 2026 m. sausio 15 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti prieglobsčio prašymą skubos tvarka.

2.5. Užsienietis į Lietuvos Respublika atvyko neteisėtai neturėdamas vizos arba leidimo gyventi, taip pat asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Asmuo bandė neteisėtai, pasinaudodamas kitos asmens išduotais dokumentais išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę. Užsienietis linkęs pažeidinėti ir nesilaikyti įstatymų, būdamas Lietuvos Respublikoje ir suimtas nuo 2025 m. spalio 9 d. dėl prieglobsčio niekur nesikreipė nors tokia galimybę turėjo, o prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kaip buvo informuotas, kad bus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 30 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino Centro teikimą ir paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2026 m. kovo 31 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, jog Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje, tai pat Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, šeiminių ir socialinių ryšių.

5. Teismas atsižvelgė į Užsieniečio individualias savybes ir nustatė, jog egzistuoja (neišnyko) Užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose, 5 dalies 1-4 punktuose, todėl sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų pasiekimo. Pagrindo taikyti mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę nėra.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jei be sulaikymo neįmanoma išsiaiškinti jo prašymo motyvų. 2019 m. teismams skirtoje analizėje dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo pabrėžiama, kad sulaikymas gali būti taikomas tik pirminiam laikotarpiui, būtinu esminiams prašymo motyvams nustatyti, ir tik tada, kai šios informacijos neįmanoma gauti be sulaikymo.

7.2. Nuoširdžiai gailisi, kad bandė pasišalinti iš Lietuvos, jis pasielgė neapgalvotai ir daugiau neplanuoja slėptis.

7.3. Skundžiamu Sprendimu per smarkiai suvaržoma jo laisvė, pritaikyta priemonė yra neproporcinga, o pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti Užsieniečiui švelnesnę laisvės apribojimo priemonę.

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo Sprendimą. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

8.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

8.2. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nustatyti pagrindai, kada prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas. Sulaikymo laikotarpiu (2025 m. spalio 9 d. – 2025 m. gruodžio 31 d.) Užsienietis turėjo objektyvią galimybę kreiptis dėl prieglobsčio žymiai ankščiau, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl Centras darė išvadą, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis Užsieniečio tikslas, o prašymas pateiktas siekiant dirbtinai sutrukdyti jo išsiuntimą į kilmės šalį.

8.3. Suteikus Užsieniečiui teisę laisvai judėti, egzistuoja pagrįsta rizika, jog jis gali pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl siekiant išnagrinėti jo prašymą bei išsiaiškinti motyvus, tikslinga taikyti sulaikymą, kadangi tik tokia priemonė gali efektyviai užkardyti pasišalinimo ar pasislėpimo riziką iš apgyvendinimo vietos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas bei paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimas, kuriuo Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2026 m. kovo 31 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

13. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausiai pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

14. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

18. Byloje nustatyta, jog 2025 m. spalio 8 d. į Lietuvos Respublika Užsienietis atvyko neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Asmuo bandė neteisėtai, pasinaudodamas kito asmens dokumentais, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę. Už šią nusikalstamą veiką Užsieniečiui nuo 2025 m. spalio 9 d. buvo taikomas suėmimas, vėliau jis buvo nuteistas. Užsienietis, prašymą suteikti prieglobstį pateikė (2026 m. sausio 15 d.) tik tada, kai buvo informuotas, kad bus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 16 d. prašymą priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Užsieniečio prašymas dar neišnagrinėtas.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga Užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. kovo 31 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, nėra pateikta įrodymų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Centras nenurodė, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti Užsieniečio atžvilgiu jam pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Todėl atsižvelgdama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Užsieniečio sulaikymas, kaip ultima ratio priemonė, neatitiktų Įstatymo nustatytų tikslų. Minėti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. kovo 31 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė

Dainius Raižys