a5cdebee-0d7e-4e9d-a9c2-5e74281e49e6 · Plungės apylinkės teismas

? Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-80-404/2018 Proceso Nr. 1-01-1-43684-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S) PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS N U O S P R E N D I S LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU 2018 m. spalio 29 d. Plun­gė Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rÅ«mų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, sek­re­to­riau­jant Vi­lijai Budrikienei, da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui B. R., kaltinamajam A. M., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V.

B., nukentėjusiojo atstovui advokatui Algiui StaÅ¡kÅ«nui, vieÅ¡ame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iÅ¡­nag­ri­nė­jo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ , ku­rio­je A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis žemės Å«kio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ – valdybos pirmininko pavaduotoju gamybai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė: 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 23.00 valandÄ , žemės Å«kio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ grÅ«dų džiovinimo ir valymo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto po V. B. patekimo į teritorijÄ metu, kaltinamasis A. M. norėdamas iÅ¡stumti iÅ¡ teritorijos V. B., tyčia sugriebė pastarajam už deÅ¡inės rankos ir užlaužė rankos pirÅ¡tus, ko pasėkoje plyÅ¡o deÅ¡inės plaÅ¡takos penkto pirÅ¡to tiesiamoji sausgyslė, taip nukentėjusiajam V.

B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis A. M. duodamas parodymus teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo antra javapjÅ«tės diena, dirbo su traktoriumi ir vežė grÅ«dus į bendrovės sandėlį, kai prie pastato keliuko pastebėjo besiblaÅ¡kantį V. B., kurio rÅ«bai buvo be atÅ¡vaitų. Ä®važiavęs į svarstyklių pastatÄ paprašė jo palikti įmonės teritorijÄ , nes jis kėlė pavojų tuo metu grÅ«dus vežantiems aÅ¡tuoniems traktoriams, bet jis nesutiko, prašė iÅ¡jungti džiovyklÄ , užgesinti traktorių, jam tai trukdė.

Tada jis apsuko V. B. paėmęs jam už pečių ir liepė palikti teritorijÄ , pasiÅ«lė kviesti policijÄ jeigu jam tai nepatinka. Paskambino bendrovės valdybos pirmininkui - savo tėvui, kuris buvo laukuose, pasakė apie V. B. buvimÄ teritorijoje. Vėliau buvo atvykusi policija. Jis V. B. už pirÅ¡to nebuvo paėmęs ir jo nesužalojo. Kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl praÅ¡o iÅ¡teisinti, o V. B. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. B. teisme parodė, kad tada gydėsi po infarkto, jam reikėjo ramybės, tuo tikslu nuėjo į bendrovės teritorijÄ ir paprašė, kad sumažintų triukÅ¡mÄ .

A. M. parvažiavo su traktoriumi, pradėjo Å¡aukti „dink, nutrenksiu“, skambino tėvui, po to sugriebė už deÅ¡inės jo rankos pirÅ¡tų ir suko rankÄ Ä¯ vidų, iÅ¡ teritorijos iÅ¡varė. Grįžus namo mažasis deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas pradėjo mėlynuoti, tada nusprendė kviesti pagalbÄ ir paskambino 112. Buvo atvykę du pareigÅ«nai, liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Ä® medikus kreipėsi kai praėjo kelios dienos po įvykio. Å itas pirÅ¡tas anksčiau nėra buvęs traumuotas.

PirÅ¡to skausmas buvo tas penkias dienas kol kreipėsi į gydytojÄ , bet gėrė vaistus ir kentėjo, manydamas, kad praeis. Pagal jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ A. M. praÅ¡o priteisti 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. V. B. teismui pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių duomenų apie gydymÄ si po Å«maus miokardo infarkto (b. l. 151), apie tai, kad iki 2017-08-14 deÅ¡inės rankos V-to pirÅ¡to traumos neturėjo (b. l. 177). Specialisto iÅ¡vadoje Nr.  G 1645/2017(03) konstatuota, kad V.

B. nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos penkto pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės plyÅ¡imas. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , padarytas buka jėga, galėjo gautis sukant, laužiant pirÅ¡tÄ .  Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 20). Plungės rajono PK buvo nufotografuotas V. B. pirÅ¡tas tuoj po įvykio (b. l. 32). Liudytoja V. B. teisme parodė, kad buvo rugpjūčio mėnuo - žolinės, jos sutuoktinis – V. B. gydėsi namuose po infarkto, triukÅ¡mas neleido net užmigti, todėl jis nuėjo praÅ¡yti, kad iÅ¡jungtų tÄ triukÅ¡mÄ .

Bendrovės pastatai nuo jų namų yra gal už 50 metrų, tuo metu ji buvo išėjusi į laukÄ ir matė kaip jos vyras įėjo į tÄ pastatÄ , kur yra svarstyklės, ir greitai išėjo, iÅ¡girdo riksmÄ , Å¡aukimÄ . Grįžęs papasakojo kas nutiko, vyrui sukilo spaudimas, pamėlo pirÅ¡tas, iÅ¡tino, iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavo du pareigÅ«nai, ji už vyrÄ parašė pareiÅ¡kimÄ , jis tik pasirašė. PareigÅ«nai patarė tÄ pirÅ¡tÄ nusifotografuoti. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad tada gavo praneÅ¡imÄ dėl keliamo triukÅ¡mo bendrovėje.

Buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl keliamo triukÅ¡mo ir medžiaga perduota tirti toliau. Moteris sakė, kad jai skauda galvÄ , vyras sakė, kad buvo konfliktas, jam griebė už rankos, skauda pirÅ¡tÄ , dėl kurio žadėjo į medikus kreiptis kitÄ dienÄ jei dar skaudės, todėl pirÅ¡to sužalojimo fakto nefiksavo. Buvo nuvykę į bendrovę pasikalbėti dėl keliamo triukÅ¡mo, galimai su R. M.. PareiÅ¡kimÄ rašė moteris, vyras pasirašė. Nukentėjusiojo girtumo netikrino, jis buvo akivaizdžiai blaivus.

Liudytojas P. R. teisme davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus kaip ir R. B.. Liudytojas R. M. teisme parodė, kad B. nei raÅ¡tu, nei žodžiu iki to įvykio nesikreipė dėl triukÅ¡mo. Tada jam paskambino sÅ«nus A. ir pasakė, kad atėjęs V. B. liepia viskÄ iÅ¡jungti ir neÅ¡dintis iÅ¡ įmonės teritorijos. Jis grįžo iÅ¡ laukų, bet jo nebebuvo, vėl iÅ¡važiavo. Už pusvalandžio paskambino kitas sÅ«nus J., pasakė, kad yra atvykusi policija. Grįžęs susitiko su pareigÅ«nais kurie pasakė, kad yra kaimynų skundas dėl triukÅ¡mo.

Teritorija specialiai aptverta nuo V. B., nes jis atėjęs savavaliÅ¡kai iÅ¡junginėdavo ventiliatorius. Jis tiki sÅ«naus pasakymu, kad suėmė jį už pečių ir pasakė eiti lauk. Jei kas buvo nutikę, galėjo palaukti jo ir pasiskųsti dėl sÅ«naus elgesio. Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė raÅ¡ytinius duomenis apie atliktus patikrinimus dėl grÅ«dų džiovyklos keliamo triukÅ¡mo, iÅ¡ kurių matyti, kad tyrimÄ inicijavo V. B., kurių rezultatai palankÅ«s jam (b. l. 108, 109-110, 116-117).

Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Kaltinamasis A. M. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurį atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis V. B. nurodė aplinkybes kaip buvo sužalotas jo pirÅ¡tas, nurodė asmenį kuris jam pirÅ¡tÄ sužalojo, sužalojimas patvirtintas specialisto iÅ¡vada, teisme liudiję policijos pareigÅ«nai, nukentėjusiojo sutuoktinė patvirtino, kad nukentėjusysis skundėsi pirÅ¡to skausmais, patirtais konflikto su kaltinamuoju dienÄ , laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu buvo nufotografuotas sužalotas pirÅ¡tas tuoj po įvykio.

Teisme kaltinamasis ir jo gynėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad nukentėjusysis pirÅ¡tÄ galėjo susižaloti pats, kitu laiku, kitomis aplinkybėmis, kitoje vietoje. Kaltinamasis teisme pripažino buvusį fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju. V. B. vengė triukÅ¡mo po patirto Å«maus miokardo infarkto, kurio triukÅ¡mo lygis virÅ¡ijo Lietuvos higienos normas, jo patekimas į bendrovės teritorijÄ nebuvo tyčinis ar chuliganiÅ¡kas. PrieÅ¡ingu atveju, esant pakankamam pagrindui manyti, kad V.

B. trukdė darbui ar kėlė pavojų eismui, nebuvo A. M. apribota galimybė kreiptis į policijÄ . Kaltinamojo deklaratyvi ir jokiais įrodymais nepagrįsta versija, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitur, vertintina gynybine taktika, taip siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei žalos atlyginimo. Å ie nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamojo A. M. kaltę dėl nukentėjusiajam V. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Liudytojo R. M., kaip tiesiogiai nemačiusio konfliktinės situacijos, parodymai neinformatyvÅ«s, todėl teismas jais nesiremia. IÅ¡ nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusįjį V. B. kaltinamasis A. M. sužalojo tiesiogine tyčia, tokia jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimas Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai).

Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. M. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59, 61), dirba, darbovietės bei medžiotojų bÅ«relio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 60, 118, 119), yra vedęs ir su žmona augina du mažamečius vaikus (b. l. 149). Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Teismas sprendžia, kad valstybinį kaltinimÄ palaikiusios prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, yra tinkama. Civilinis ieÅ¡kinys V. B. ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobÅ«džio praradimai ar pakenkimai gali bÅ«ti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

PatirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas įvertino 3000,00 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo nebuvo gydomas stacionariai, tačiau, neabejotinai patyrė skausmÄ ir laikinus nepatogumus. Ä®vertinus Å¡ias reikÅ¡mingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu praÅ¡omos priteisti žalos dydis yra per didelis. IeÅ¡kovui nenustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius po sužalojimo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas visiÅ¡kai. Advokatas Algis StaÅ¡kÅ«nas teikė konsultacijas ir paruošė civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus teisme keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusiojo turėtų 800,00 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas (b. l. 90, 94, 176). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: A. M. pri­pa­Å¾in­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Ä®pareigoti nuteistÄ jį 1 (vienerius) metus tęsti darbÄ . Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti. V. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ A. M. V. B. priteisti 1000,00 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bÅ«­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rÅ«mus. Tei­sė­jas (paraÅ¡as) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis