a5cbab33-976e-46f0-9105-22efc3b8ab78 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-27-1015/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32369-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.14.1.2.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant R. P., dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, kaltinamajam P. L., jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai, kaltinamajam A. Š., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, kaltinamajam A.

P., jo gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui, nukentėjusiajam S. A., vertėjai Eglei Smailienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 12 kartų, paskutinį kartÄ - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2021 m. kovo 23 d.), dirbantis, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iÅ¡siskyręs, teistas 2 kartus, trečias - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir A.

Å . (A. Å .), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, dirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : P. L. ir A. V. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2019 m. liepos 29 d., tiksliau nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 23.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. A.:

A. V. sudavė S. A. du kartus į veido sritį, bei P. L. sudavė S. A. 1 kartÄ Ä¯ veido sritį, taip padarydami nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdelę deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat baudžiamojoje byloje P. L., A. P., A. V. ir A. Å . kaltinami padarę nusikaltimÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagrobę automobilį, o bÅ«tent – jie kaltinami tuo, kad 2019 m. liepos 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo S. A. rankinės raktus nuo automobilio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. A., po ko pasinaudodami minėto automobilio raktu iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam S. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini).

Byloje surinkti duomenys Kaltinamasis P. L. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino. Parodė, kad kiek atsimena, 29 dienÄ paskambino jo draugas A., nuėjo pas P., vartojo alkoholį, jis (kaltinamasis) atsinešė butelį alaus, kurį gėrė. Ten buvo A., kuris neblaivus pradėjo kaltinamÄ jį įžeidinėti, todėl jis (kaltinamasis) trenkė jam delnu vienÄ kartÄ . Pamatė, kad nieko gero, ir išėjo. Grįžo namo, pamatė, kad neturi telefono, todėl kitÄ dienÄ nuėjo ten pasiimti savo telefono, pabendravo su visais, atvyko pareigÅ«nai ir jį suėmė.

Nurodė, kad P. pažįsta iÅ¡ matymo, nes yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini), bute buvo A., A., P. ir vėliau atėjo A. gal po 15 minučių. Neprisimena, dėl ko jį pradėjo įžeidinėti A. Patikslino, kad trenkė A. delnu į tÄ vietÄ , kur ausis, į kuriÄ pusę, neatsimena, trenkimas toks vos ne vos buvo. Po to dar pabuvo 5 minutes ir išėjo, nes pamatė, kad nieko gero, nes nukentėjusysis pradėjo daryti nesÄ mones - žodžiais. Tuo metu visi buvo bute, kiti nieko nedarė – sėdėjo.

GalbÅ«t viskas vyko kambaryje, neatsimena. Kai išėjo iÅ¡ buto, jau buvo tamsu. Po to net nenorėjo grįžti pasiimti telefono, todėl kitÄ dienÄ nuėjo. Kai jis (kaltinamasis) išėjo iÅ¡ buto, jame liko tie, kurie ir buvo iki tol. Nurodė, kad A. gal ir buvo matęs ankščiau, tačiau su juo nebendravo. Jokios kalbos apie automobilį nebuvo, neprisimena, ar nukentėjusysis turėjo rankinę. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodė, kad juos davė areÅ¡tinėje, po to, kai buvo pavartojęs alkoholio, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašė vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, neatsimena, kÄ parodė ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡aiÅ¡kinus veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galimybę, kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta Å¡ioje dalyje kaltę, t. y. jog kartÄ sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino, parodė, kad tada mirė jo motina, neatlaikė nervai, pradėjo atsipalaiduoti alkoholiu. Nukentėjusiojo A. net nepažįsta, ar jis buvo kaltinamojo bute, ar nebuvo, nežino, bet jeigu rado bute kraujo, vadinasi, buvo, bet jis (kaltinamasis) nukentėjusiojo net nematė. (Duomenys neskelbtini) didelė žmonių koncentracija, gal nukentėjusįjį iÅ¡ veido ir matė parduotuvėje, tačiau kaip asmens jo nepažįsta.

Parodė, kad tada ryte pradėjo gerti vienas, o paskui dienÄ nežino, gal prie parduotuvės sutiko ir pasikvietė pas save kaltinamuosius. Nukentėjusysis galimai bute ir buvo, bet jis (kaltinamasis) į butÄ jo neįleido, jo veido nematė, matė tik nepažįstamÄ Å¾mogų iÅ¡ nugaros pusės, kurį varė iÅ¡ buto. Dėl savo bÅ«klės tuo metu parodė, kad tada gėrė 4 dienas, ne tik su kaltinamaisiais gėrė, ir su kitais. Kai jam parodė A., atsiminė, kad vienÄ kartÄ su juo alų gėrė.

Tame bute yra 3 kambariai, jis iÅ¡eidavo į kitÄ kambarį pagulėti, pamiegojęs grįždavo, kai pasidarydavo ne kas, kai reikėdavo pavartoti alkoholio, gal kas valandÄ taip iÅ¡eidavo. Atsimena, kad buvo A. ir jie trys, pasirodė, kad bute buvo vienas nepažįstamas asmuo, bet jam nerÅ«pėjo, norėjo „tik gramÄ padaryti“. PaaiÅ¡kino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti nemoka, buvo girtas ir su viena koja, kur toks bÅ«tų norėjęs važiuoti, apie automobilį sužinojo pirmo tardymo metu.

Nurodė, kad bėgti jis negali, nutraukti kojų raiščiai ir prasidėjo artrozė, įvykio metu irgi negalėjo bėgti. Patikslino, kad Å . bute atsirado dienÄ prieÅ¡ tai, kai atvyko pareigÅ«nai, jie yra pažįstami, jis (kaltinamasis) galėjo jį pakviesti, nežino, ar Å . nakvojo bute, ar jis iÅ¡eidavo iÅ¡ buto, bet jį pareigÅ«nai rado. IÅ¡gėrimų metu muÅ¡tynių bute nebuvo, po to nebuvo sulaužyti baldai. Kaltinamasis A. Å . kaltės nepripažino, parodė, kad tada mirė jo žmona ir jis „užgėrė“; tada sėdėjo dviese, gėrė, o prieÅ¡ tai gėrė pas J.

Å . – jis (kaltinamasis), A. [P.] ir A. Tada kai sėdėjo pas A., paskambino A., paklausė, kur jie yra, kaltinamasis pasakė, kur, o A. pasakė, kad ateis, bet neatėjo, po to kaltinamasis nuėjo miegoti. Prabudo, iÅ¡girdo klyksmÄ , nuėjo pažiÅ«rėti ir rado sumuÅ¡tÄ A. Parodė, kad kiekvienÄ kartÄ , kai nukentėjusysis geria, gauna. Kaltinamasis A. atidarė duris ir jis išėjo namo. Kai atidarė duris, bute buvo A., daugiau bute nieko nebuvo. L., A. V. gal dienÄ matė. TÄ dienÄ jis (kaltinamasis) buvo labai girtas, gėrė gal savaitę laiko.

P., A. pažįsta, nes gyvena (duomenys neskelbtini), turėjo A. telefono numerį. Parodė, kad A. jis nemušė, nukentėjusysis jį vežė į kapines, pas motinÄ prieÅ¡ tai dienÄ , paskui gėrė pas J., o kitÄ dienÄ sėdėjo pas A. Patikslino, kad pas A. kaltinamasis atėjo vienas, pas jį nieko nebuvo, gėrė dviese, pas jį ir nakvojo. Iki tol, kol nuėjo miegoti, buvo dviese, o pabudo, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , tada bute, apart A. ir A. nieko nebuvo. Nežino, ar jam miegant į butÄ galėjo kas nors ateiti, ar ne.

Parodė, kad galėjo eiti į parduotuvę, gal 3 kartus, neprisimena, ar vienas ėjo, ar ne. Vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti nemoka ir tÄ naktį niekur nevažiavo su maÅ¡ina. Jam esant, A. P. iÅ¡ buto neiÅ¡eidinėjo. A. buvo girtas, kaltinamasis galvojo, kad jis atėjo jau sudaužytas, nes kiek jis (nukentėjusysis) geria, tiek gauna. Matė jį gal 20 minučių, jis nesiskundė, kad paimti jo daiktai. Neprisimena, kiek miegojo, iki atsibudo nuo triukÅ¡mo; jis pasakė, ko nukentėjusysis rėkia, pasakė, kad nerėktų, nes kaimynai galėjo iÅ¡kviesti policijÄ .

Kai A. apsiramino, jie toliau gėrė. A. po to matė teisme, buvo susitikęs po to, sakė, kad pastarasis jam jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino, parodė, kad susitiko su L. prie Iki, užėjo į parduotuvę, sutiko Å ., jis pasakė, kad palaidojo žmonÄ ir nori iÅ¡gerti. Jis sutiko iÅ¡gerti, nusipirko degtinės, Å . pasiÅ«lė nueiti pas P. į namus, jie atėjo pas P. ir gėrė degtinę. Po kažkiek valandų Å . paskambino A., iÅ¡ balso jis buvo girtas, paklausė, kÄ veikia, Å . atsakė, kad geria ir sutiko, kad nukentėjusysis ateitų.

Po kurio laiko atėjo A., kuris buvo girtas, pasakė, kad jį išvarė iš darbo. Po valandos girtas pradėjo šūkauti, kabinėtis, kiek kaltinamasis pamena, nes buvo jau daug išgėręs, jis sėdėjo ant fotelio, jis ant sofos, nukentėjusysis pradėjo kabinėti, kodėl kaltinamasis geria, kodėl ne su vaikais ir žmona, nors kaltinamasis išsiskyręs, ir nukentėjusysis išsiskyręs. Pamatė kad nukentėjusysis suspaudęs kumštį, galvojo, kad jam (kaltinamajam) trenks, todėl atsistojo ir trenkė du kartus delnu į kaklo sritį.

Nukentėjusysis pastÅ«mė jį į koridorių, jis (kaltinamasis) parkrito, o L. pradėjo jį raminti. Nežino, ar buvo atėjęs P., Å . lyg ir miegojo. A. nusiramino, dar iÅ¡gėrė ir vėl pradėjo Å¡Å«kauti, rėkauti. Kaimynai pradėjo skųstis, nes jie geria ir rėkia. Varė A. iÅ¡ buto, bet jis neišėjo. Po kurio laiko prisigėręs atsistojo ir išėjo pro duris. Nepamena, ar jį kažkas iÅ¡leido. Išėjo ir L. Apie 23 val. ir jie su Å . išėjo namo, kiek atsimena. KitÄ dienÄ susitiko, P. vėl pakvietė į namus, „padaryti pachmielÄ â€œ, o dienÄ atvyko pareigÅ«nai ir juos sulaikė.

Apie maÅ¡inÄ sužinojo pas tyrėjÄ . Parodė, kad tada nebuvo jokio reikalavimo pinigų, kalbų apie garaÅ¾Ä irgi nebuvo. A. minėjo, kad grįžo iÅ¡ darbo iÅ¡gėręs, apie maÅ¡inÄ neminėjo. PaaiÅ¡kino, kad su P. susipažino per Å ., nes draugauja su Å . sÅ«numi E. A. nepažįsta, gal matęs parduotuvėje ar stotelėje. Su L. netoli vienas kito gyvena, tai ir bendrauja. Patikslino, kad kai A. paskambino Å ., mano, kad jis girtas buvo, iÅ¡ balso, nes jam pynėsi liežuvis, Å . buvo įjungęs garsiakalbį.

Su L. pas P. jie atėjo apie 14-15 val., o nukentėjusysis atėjo gal 18-19 val. Kai atėjo A., bute buvo kaltinamasis, P., kuris ateidavo kas pusvalandį iš kito kambario. Dėl sudavimo parodė, kad delnu trenkė į kaklo sritį, prie ausies, gal kaklo, akies; du kartus su laiko tarpu. L. veiksmų neatsimena, nematė, kad jis trenktų, gal kaltinamasis buvo kur nuėjęs ar nusisukęs. Neatsimena, kas buvo patalpoje, kai trenkė, gal P. A. pasakė, kad paskambins draugams, kurie juos sumuš; kambaryje buvo P., kuris nukentėjusįjį nuramino, kad jei jis šūkaus, eitų namo, kad nenori konfliktų su kaimynais.

Konfliktinė situacija tęsėsi apie 15 minučių. Nukentėjusysis buvo apsirengęs juoda striuke ir darbinėmis kelnėmis, nematė, kad jis kažkÄ turėtų. Kai jis atėjo, minėjo, kad atvažiavo, bet nesakė, ar pats atvažiavo, ar jį kas atvežė, pasakė, kad yra iÅ¡gėręs ir jį iÅ¡varė iÅ¡ darbo. Patikslino, kad kai atvažiavo A., jo veidas buvo patinęs, prie žandikaulio, bet nebuvo, kad jis bÅ«tų mėlynas, buvo patinęs veidas kai atėjo; po kaltinamojo sudavimo buvo patinusi kairės pusės akis.

Jis buvo apsirengęs su striuke, todėl rankų nematė. Nurodė, kad lyg ir buvo Å ., kai atėjo A., bet jis miegojo, o kai jie ėjo namo, Å . išėjo su jais. KitÄ dienÄ â€ždaryti pachmielo“ atėjo su Å . - susiskambino su juo, sutarė eiti į parduotuvę, prie jos susitiko P. ir nuėjo pas P.. Ä®vykio metu P. vis iÅ¡eidavo į kitÄ kambarį, gal miegodavo, jis buvo neblaivus, nesiruošė niekur važiuoti. Bute nematė nei raktų, nei nieko, nežino, kaip atrodo nukentėjusiojo automobilis.

Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kinus kaltinimų perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galimybė, nurodė, kad dėl to kaltę pripažįsta – t. y. kad sudavė nurodytomis aplinkybėmis du kartus nukentėjusiajam, dėl to gailisi. Nukentėjusysis S. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo seniai, atėjo į svečius, galvojo, kad ten yra kaimynas, bet jo nebuvo, kažko susiginčijo su A. ir jie susimušė. Patikslino, kad neatsimena, kada tai buvo, koks dienos metas, buvo vasara, tuo metu pažinojo visus kaltinamuosius, buvo susitikę vienÄ kartÄ ir Å¡iaip iÅ¡ matymo pažinojo, nes visi iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Jis nuėjo pas „B.“, (duomenys neskelbtini) gatvė, buto neatsimenu, galvojo, kad bus kaimynas J., bet jo nebuvo, kai ten nuėjo, ten buvo A., „B.“, daugiau nieko nematė, ten kalbėjosi, apie kÄ â€“ neatsimena, vakare dar buvo Å ., nežino, kas kÄ darė, jis (nukentėjusysis) miegojo. Jį iÅ¡leido – atidarė duris „B.“, o prieÅ¡ tai kai norėjo iÅ¡eiti, durys buvo užrakintos. Išėjo iÅ¡ buto sumuÅ¡tas, galva visai nedirbo. Apie sumuÅ¡imÄ nelabai gali papasakoti, nes neatsimena, atsimena, kad A. vienÄ ar du kartus davė su ranka į galvÄ , ar kiti kaltinamieji mušė, neatsimena.

Daug ko neatsimena, nes viskas seniai buvo, ir dėl smÅ«gių į galvÄ neteko sÄ monės ir suprastėjo atmintis; sumuÅ¡imo žymės buvo tik ant galvos, kitos kÅ«no sritys nebuvo sumuÅ¡tos. Nežino, ar bute buvo vartojamas alkoholis. Patikslino, kad vakare bute buvo Å ., nukentėjusysis gulėjo koridoriuje ir kai atsikėlė, Å .buvo kambaryje; jis priėjo prie Å ., Å . paklausė, iÅ¡ kur jis (nukentėjusysis) čia, atrodo, kad Å . jam atidarė duris ir pasakė, kad eitų namo, jis (Å .) prie jį fizinio smurto nenaudojo.

Kai neteko sÄ monės, nežino, kas įvykyje dalyvavo, atsimena, kad A. sudavė vienÄ smÅ«gį, kitų asmenų, kurie buvo bute, veiksmų negali nurodyti, konfliktų su kitais asmenimis neturėjo. Nurodė, kad kai išėjo iÅ¡ buto, ėjo autopilotu namo, kitur nebuvo, tačiau kaip ėjo namo, atsigulė ten, neatsimena. Kai išėjo iÅ¡ buto, ten liko P. ir Å ., kitų nematė, nežino, kuriÄ valandÄ išėjo, motina pasakė, kad į namus jis grįžo 23.30 ar 23.45 val., jo butas nuo P. buto yra apie 300 metrų atstumu, 5-6 minutės pėsčiomis.

Apie automobilį nieko neatsimena, paliko jį prie parduotuvės, nežino, kas jį paėmė, gal jis neužrakino, bÅ«na taip. Automobilio rakteliai buvo jo rankinėje, kai grįžo namo, vaikas ar motina paklausė, kur rankinė, jis pasakė, kad nežino. Automobilį pastatė 15.00 ar 16.30 val. parduotuvės aikÅ¡telėje, bet tiesÄ pasakius, nežino; kai atvažiavo į aikÅ¡telę, buvo blaivus, kur tiksliai automobilį pastatė, negali pasakyti – kur buvo vietos, ten ir pastatė. Automobilio raktas P. bute buvo su juo, rakto niekam nedavė, ar kažkas jį paėmė – nežino.

Nežino, ar raktas buvo paimtas bute, ar kai nukentėjusysis išėjo iÅ¡ buto, norėjo grįžti kuo greičiau namo, nes skaudėjo galvÄ . Kai išėjo iÅ¡ P. buto, rankinės neturėjo, vėliau jÄ atnešė policija ir joje buvo raktas nuo automobilio. Nežino, ar kažkas galėjo pasinaudoti automobiliu, nesinaudojant raktu, kuris buvo tašėje; gyvena (duomenys neskelbtini), galėjo kas ir pasinaudoti. Vėliau jį iÅ¡kvietė į policijÄ (duomenys neskelbtini) ir pasakė apie įvykį su jo automobiliu, kad (duomenys neskelbtini) kaime sulaužytos tujos, sakė, kad yra vaizdo įraÅ¡as, bet nieko nesimatė, tik nustatė, kad ten jo automobilis.

Automobilio apgadinimai po įvykio buvo – kairės pusės vairuotojo durys, slenkstis, kur moldingas eina, o iki įvykio buvo nubrozdintas bamperis. Nurodė, kad dėl maÅ¡inos niekam pretenzijų neturi. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodė, kad parodymų pilnai patvirtinti negali; pareigÅ«nai jo klausinėjo gal 3 kartus, iÅ¡ pradžių ligoninėje, vėliau komisariate, jis sakė, kad nieko neatsimena, jam skaudėjo galvÄ ; nurodė, kad nesakė, kad jį girdė alkoholiu, ar kad turėjo pinigus atiduoti, kitaip kažkaip buvo; jis lietuviÅ¡kai neskaito, vertėjas nedalyvavo, nesakė, kad jam reikalingas vertėjas, savo protokolų neskaitė, kažkÄ pasiraÅ¡inėjo.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. M. parodė, kad įvykyje nedalyvavo, apie 9 val. buvo mamos skambutis, ji pasakė, kad brolio nėra namie, negrįžo po darbo, neatsako telefonu; tai nebuvo standartinė situacija, jis paprastai pasakydavo, jei kažkur užtrukdavo. Jis turi Å¡irdies stimuliatorių, todėl atsirado nerimas, ji pabandė paskambinti, buvo apie 9.15 val., jis neatsiliepė, nurodė, kad abonentas už ryÅ¡io zonos ribų. PrieÅ¡ 12 val. mama paskambino ir pasakė, kad grįžo namo, sumuÅ¡tas, atsiuntė nuotraukÄ , kaip jis atrodė, ji pasakė, kad atvažiuos.

Ä®važiuojant į (duomenys neskelbtini) pamatė autobusų stovėjimo aikÅ¡telėje, kad stovi brolio maÅ¡ina ir greitosios ekipažas, greitoji brolį jau buvo nuvežę į ligoninę. Sustojo prie maÅ¡inos, paklausė, kas vyksta, paaiÅ¡kino, kad greitoji važiavo su Å¡vyturėliais, kad maÅ¡ina sustojo, įjungė signalizacijÄ ir asmenys pabėgo; pranešė policijai, kuri liepė pabudėti, kol jie atvyks. Ji pakalbėjo su tuo ekipažu, paėmė mamÄ iÅ¡ namų, važiavo į ligoninę ir pravažiuojant pamatė, jog atvyko policija; pakalbėjo, pasakė, kad jie maÅ¡inos saugoti negali paimti, nes nėra savininko pareiÅ¡kimo, maÅ¡inos atsarginio rakto nebuvo, pasiÅ«lė jÄ pasaugoti joms.

MaÅ¡inoje matėsi kebabo likučiai, kažkieno paliktas telefonas, policija pasakė, kad reikia laukti iki ryto, kad paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Kai nuvyko į ligoninę, paklausė, kur jis paguldytas, koks gydytojas, bet atsakė, kad asmuo dingęs. Labai supanikavo, kÄ tik mamos matyti vaizdai kėlė dar didesnę panikÄ , paskambino 112, pradėjo galvoti, kad jis iÅ¡sigando. Pastovėjo prie ligoninės ir iÅ¡važiavo, pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini). Ligoninėje davė savo telefono numerį, kad jeigu jis atsirastų, praneÅ¡tų, ryte skambino į ligoninę, bet telefonu nieko neinformavo.

Ryte važiavo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl asmens dingimo ir ten paaiÅ¡kėjo, kad jis vėl ligoninėje. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jis išėjo parÅ«kyti. KitÄ dienÄ policijos pareigÅ«nai tame bute rado jo raktus, asmens dokumentus. Su broliu liudytoja tÄ vakarÄ nebendravo, mama sakė, kad brolis padrikai kalbėjo, kad jį iÅ¡leido tik su sÄ lyga, jog jis nesikreips į policijÄ . Vėliau brolis jai pasakojo, kad jam pylė degtinę, jis saugojo Å¡irdies stimuliatorių, todėl daugiausia nukentėjo galva; po įvykio jis kreipėsi į gydytojÄ , žala padaryta, Å¡irdies stimuliatoriaus sutrumpėjo laikas, nes šį pavasarį reikėjo keisti; po įvykio turėjo ir atminties problemų, pasikeitė bendravimas.

Kiek liudytoja suprato iÅ¡ nukentėjusiojo, kaimynas paprašė nueiti į butÄ padėti kažkÄ nuneÅ¡ti, o nukentėjusiojo minkÅ¡tas charakteris, jis ir sutiko; iÅ¡ buto jis negalėjo iÅ¡eiti, nes buvo uždarytas; ten vyko iÅ¡gėrinėjimas, paskui muÅ¡imas, sakė, kad jis momentais prarasdavo sÄ monę. Jis apie tai kalbėjo ligoninėje; sakė, kad jis į butÄ nuėjo su kaimynu, kurį pažįsta, tačiau tų, kurie jį mušė, nepažįsta, pabaigoje kažkas iÅ¡eidinėjo, važinėjo su maÅ¡ina; pasui į butÄ atėjo žmogus, pamatė, kaip atrodo nukentėjusysis ir liepė jį paleisti; buvo paleidimo sÄ lygos, kad jis nesikreiptų į policijÄ , prigirdė degtine – atidarė burnÄ ir pylė.

Patikslino, kad ji automobilį apėjo, buvo apibrozdinimas, labiau į priekį apibrozdinta, prie bamperio, tada buvo apie 24 val. Negali teigti, kad apgadinimai buvo padaryti bÅ«tent tÄ vakarÄ . Nukentėjusysis pasakė, kad maÅ¡inÄ paliko prie IKI parduotuvės, apie 18 val., jis tÄ dienÄ neskolino niekam automobilio. Automobilį apžiÅ«rėjo kai važiavo į (duomenys neskelbtini) viena, ir po to jau kai važiavo į ligoninę su mama, tada jau buvo atvykusi policija. Nurodė, kad nukentėjusysis nepiktnaudžiauja alkoholiu, gal savaitgaliais, per Å¡ventes vartoja.

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo kvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl sumuÅ¡imo. Gydytojas nuėjo pagal adresÄ , atvedė vyrukÄ , kuris buvo sumuÅ¡tas, užtinęs veidas, liudytojas padėjo jam įlipti, nuvežė į Lazdynus. Pakeliui pasakė, kad sumušė ir pavogė maÅ¡inÄ , o važiuojant ant sankryžos stovėjo maÅ¡ina, iÅ¡ jos iÅ¡lipo vyras. Nukentėjusysis pasakė, kokia maÅ¡ina, kad juoda Audi, ir kai jie važiavo atgal, pamatė tokiÄ maÅ¡inÄ , bet ji buvo tuščia.

Kai atvyko policija, jie iÅ¡važiavo. MaÅ¡ina buvo neapdaužyta, o kai ryte važiavo iÅ¡ darbo gal apie 7 val., nes į namus reikia pro tÄ vietÄ važiuoti, maÅ¡inos kairė pusė buvo apdaužyta. Kai atvyko pagal adresÄ Ä¯ iÅ¡kvietimÄ , jau buvo tamsu. Patikslino, kad vežant asmenį į ligoninę matė tÄ automobilį, prie sankryžos, netoli yra stotelė, stovėjo autobusas ir iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo vyras su „barsetka“, jo veido nematė, bet matė, kaip vyras iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės, jis nebėgo, neskubėjo, iÅ¡lipo įprastai; jam buvo keista, kad buvo žalias Å¡viesos signalas ir vyras iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos.

Nukentėjusysis jiems pasakė, kad pavogė maÅ¡inÄ ir pasakė valstybinius numerius, kai jie grįžo atgal, maÅ¡ina stovėjo toje pačioje vietoje, jie pažiÅ«rėjo, kad stovinčios maÅ¡inos numeriai sutampa; grįžo iÅ¡ Lazdynų ligoninės į (duomenys neskelbtini) gal po pusės valandos. Kai pamatė automobilį, sustojo, pažiÅ«rėjo, buvo iÅ¡lipęs ir jis, daktarė, sanitaras; matė, kad automobilis uždarytas, viduje jokių daiktų nepastebėjo, viskas buvo tvarkinga; tiksliai nepasakys, bet lyg avarinė buvo įjungta; atrodo, kai jie atvažiavo, jau buvo policija, bendravo su policija.

Policija matė, kad kairė pusė neapdaužyta, o ryte jau buvo apgadinta priekinės kairės pusės durys, galinės durys. Patikslino, kad kai pirmÄ kartÄ pamatė maÅ¡inÄ , apgadinimų nebuvo. Nurodė, kad pastebėjo, kad automobilis apgadintas, apie 5 val. ryto, kai turėjo paskutinį iÅ¡kvietimÄ ir važiavo į ligoninę, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. GalbÅ«t automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas kito automobilio vien dėl to, kad buvo netinkamoje vietoje pastatytas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad juos patvirtina, tada atsiminė aplinkybes geriau; patikslino, kad mobilų telefonÄ visi matė, nes pareigÅ«nai paÅ¡vietė prožektoriumi ir matė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. A. parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu negyvena, bet ji kiekvienÄ dienÄ ateina, pasivaikščiodama, galvojo ir tÄ dienÄ , kad ateis pas anÅ«kÄ , sÅ«nų; nukentėjusysis turėjo grįžti iÅ¡ darbo, jis paprastai grįžta apie 16.30 val., ji užėjo pas jį, nieko nebuvo namie, skambino, bet telefonas neveikė. Nutarė laukti, pažiÅ«rėti, kas nutiko, maÅ¡inos nebuvo, nors turėjo stovėti. Nukentėjusysis namo grįžo apie 12 valandÄ , visas sumuÅ¡tas, neatpažino jo., ji pradėjo rėkti, anÅ«kas jau miegojo, bet iÅ¡bėgo, pamatė, nuėjo į savo kambarį ir iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ .

SÅ«nus iÅ¡girdo, kad skambina policijai, pasakė, kad nereikia, nes jį užmuÅ¡, ji paklausė, kas užmuÅ¡, pasakė, kad greitoji vis tiek iÅ¡kvies policijÄ . Jam skaudėjo viskÄ , drabužiai sudraskyti. Grįžo be dokumentų, kur maÅ¡ina – nežinojo, su sudaužytu telefonu; jis sakė, kad saugojo Å¡irdies stimuliatorių, o ne galvÄ . Ji sakė, kad jis girtas, o jis pasakojo, kad prašė vandens, o jie jam davė degtinės ir jis iÅ¡gėrė, nieko neatsimena, nes buvo be sÄ monės, sakė, kad bėgti neturėjo galimybės, kad atėjo buto Å¡eimininkas, atidarė duris ir jį iÅ¡leido.

Ji paklausė, už kÄ mušė, jis atsakė, kad reikalavo pinigų, reikalavo, kad garaÅ¾Ä parduotų ar perraÅ¡ytų. ViskÄ jai papasakojo, kai grįžo. Neminėjo nei vardų, nei pavardžių, nesakė, kad pažįsta tuos žmones, nežino, kas sumušė, sakė, kad iÅ¡ pradžių mušė vienas, paskui – kitas, jis sakė, kad bute buvo trise. Ä® tÄ butÄ nuėjo, nes, kaip sakė sÅ«nus, jie pasakė, kad kažkas sugedo, ar kranas, kad reikia pataisyti, jis santechnikoje daug supranta.

Atvyko medikai ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ji kartu nevažiavo, nes laukė policijos, iÅ¡kvietė dukrÄ , kuri atvyko greitai, su dukra nuvažiavo į ligoninę, jis jau buvo paguldytas. Kai grįžo namo, prie degalinės stovėjo greitoji ir Å¡alia jos stovėjo jų maÅ¡ina. Jos paklausė, kÄ jie daro, o medikai pasakė, kad važiavo su signalu ir iÅ¡ maÅ¡inos pabėgo į krÅ«mus keli vaikinai, greitosios darbuotojai sustojo ir paskambino policijai. Ji su dukra pasakė, kad tai jų maÅ¡ina, ji buvo užrakinta.

Ji mano, kad jie kažkur važiavo su maÅ¡ina, iÅ¡sigando, kai iÅ¡girdo greitosios signalÄ , galvojo, jog policija, nes policija bute rado jo rankinę, su dokumentais, raktais, o po kurio laiko jiems atėjo kvietimas važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur pasakė, kad su jų maÅ¡ina yra sudaužyta tvora, bet nukentėjusysis negalėjo, nes tuo metu gydėsi. Nurodė, kad sÅ«nus dažniausiai maÅ¡inÄ palieka prie namo, jų namas prie IKI parduotuvės, todėl jeigu nėra vietos prie namo, tai palieka IKI aikÅ¡telėje.

Ji tikrino prie namo, Iki parduotuvės, ir 19, ir 20 ir 21 val., bet maÅ¡inos nematė. SÅ«nus namo parėjo vienas, ji suprato, kad jį kÄ tik paleido ir jis iÅ¡ karto atėjo namo, iÅ¡ pasakojimo suprato, kad bute jis buvo ilgai. Patikslino, kad automobilis po to buvo su apgadinimais, kurių anksčiau nebuvo; kai automobilis stovėjo prie degalinės, su dukra buvo prie jo priėję, buvo tamsu, jokių apgadinimų nematė, maÅ¡inos tada neapžiÅ«rėjo; automobilio stovėjimo vieta nuo jų namų gal 10 minučių kelio pėsčiomis, prie automobilio stovėjo kol atvyko policija, pirmoji iÅ¡važiavo greitoji, policija pasakė, kad jeigu nori, tai jos turi pasirÅ«pinti saugoti automobilį, bet jos su dukra iÅ¡važiavo, automobilis liko, o ryte jį nutempė evakuatorius.

SÅ«nus ligoninėje buvo nuo liepos 30 d. iki rugsėjo 6 d. SÅ«nus retai iÅ¡geria, kai pasveiko, grįžo į tÄ patį darbÄ , nesakė, kad jis bÅ«tų buvęs atleistas iÅ¡ jo. Nurodė, kad nežino, kokios bÅ«klės sÅ«nus tÄ dienÄ grįžo iÅ¡ darbo ir nuėjo į tÄ butÄ . Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 181-183), nurodė, kad patvirtina juos, nes tuo metu geriau atsiminė aplinkybes. Duomenų patikslinimo tikslais teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti mirusio J.

Å . parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, ketvirtadienį, jis iÅ¡ kaimo atvyko pas sesę, gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Planavo po kelių dienų vėl iÅ¡vykti į kaimÄ (duomenys neskelbtini) rajone. Savaitgalį pasiliko (duomenys neskelbtini). Å eÅ¡tadienį, dienos nepasakys, dienos metu, jis sutiko pažįstamÄ A. Å ., gyvenantį (duomenys neskelbtini), gretimame name. Jo sugyventinė neseniai mirė. Pastarasis pasiÅ«lė nueiti pas P., pravarde ,,B.“, gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo ir buto numerio nežino, iÅ¡gerti alkoholio.

Jie užėjo dar į parduotuvę, nusipirko svaigalų ir nuėjo. Pas P. bute ėmė gerti degtinę. Jis apsvaigo, kadangi nemažai iÅ¡gėrė ir visų aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad prie iÅ¡gertuvių prisijungė dar du jaunesni už jį vyrai, irgi (duomenys neskelbtini), iÅ¡ matymo pažįstami. Vieno vardas A., o kito – nežino. Santykių su jais jis nepalaiko, kas juos pakvietė pas ,,B.“ į butÄ , nežino. Tie vyrukai gerai pažįsta Å . KelintÄ valandÄ vyrukai prisijungė prie jų kompanijos jis negali pasakyti.

Jau vakare, jis bÅ«damas neblaivus, paskambino pažįstamui S. A.. Jis yra jo vaikystės draugas. Paprašė jo atneÅ¡ti užkandos bei nuvesti jį iki namų, nes buvo girtas. A. paaiÅ¡kino, kur jis yra, pasakė kaip rasti P. butÄ . Po kurio laiko į P. butÄ atėjo A., atnešė užkandos. Jam atrodo du vaikinai apie kuriuos jis paminėjo bute dar buvo. S. A. tikrai pažinojo A. Å . iÅ¡ matymo. Truputį dar pabuvo pas ,,B.“, pabaigė alkoholį ir nutarė su Å . jau eiti namo. Ar A. vartojo alkoholį, neatsimena.

A. jį ir Å . parvedė namo, kadangi jie jau vos pastovėjo ant kojų. Pirmiausiai palydėjo Å . iki namų, o po to A. jį palydėjo iki namų. Sekmadienį ir pirmadienį jis su pažįstamais alkoholio nevartojo. Atsimena, kad ar tai sekmadienį ar pirmadienį, vakare paskambino A. Å . ir pasiÅ«lė susitikti. Jis atsisakė, nes blogai jautėsi ir pasakė, jog niekur neis, be to planavo kitÄ dienÄ iÅ¡vykti į kaimÄ . TelefonÄ iÅ¡jungė, kad niekas netrukdytų. KitÄ dienÄ iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Po kelių dienų iÅ¡ pažįstamų sužinojo, kad Å . ir tie du vyrukai buvo sulaikyti policijos dėl S. A. sumuÅ¡imo. Smulkiau apie šį įvykį jis nesidomėjo. Žino, kad A. gulėjo ligoninėje. A. telefoninio pokalbio metu apie įvykio detales jam nepasakojo. Nemano, kad A. Å . galėjo prisidėti prie S. A. sumuÅ¡imo, nes jis nėra tokio bÅ«do, nelinkęs konfliktuoti (t. 1, b. l. 189-190). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2659/2019(01) nurodyta, kad S. A. nustatyti sužalojimai: muÅ¡tinė žaizdelė deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krÅ«tinėje, rankose, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek po kito asmens suduotų smÅ«gių, tiek pačiam nukentėjusiajam nevienkartinai užsigaunant, pavyzdžiui, nugriuvus ar nukritus, iki stacionarizavimo į ligoninę (20149 m. liepos 30 d.); muÅ¡tinės žaizdelės deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krÅ«tinėje, rankose vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimuose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio (įrankių) formÄ , dydžius (t. 1, b. l. 171-173). 2019 m. liepos 29 d., 23.32 val. bendrajam pagalbos centrui nukentėjusiojo S. A. sÅ«nus pranešė, kad S. A. atėjo į namus sumuÅ¡tas, veidas sumuÅ¡tas, kraujuoja, akyse kraujosruvos, MRT sudaužytas, kas sumušė, neaiÅ¡ku, kur neaiÅ¡ku, aplinkybės neaiÅ¡kios (t. 1, b. l. 9).

Su įvykiu susietas ir kitas praneÅ¡imas – RVU ligoninės slaugytoja pranešė, kad 0.06 val. GMP į ligoninę pristatė S. A., kuris atvežtas iÅ¡ namų dėl sumuÅ¡imo; dėl įvykio nieko nepaaiÅ¡kino, diagnozuoti krÅ«tinės ir galvos sumuÅ¡imai, akies voko žaizda. 2019 m. liepos 30 d. V. M. parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė aplinkybes dėl S. A. sumuÅ¡imo, nuvežimo į ligoninę iÅ¡ dingimo iÅ¡ jos, dėl automobilio (t. 1, b. l. 11). 2019 m. liepos 30 d. suraÅ¡ytas protokolas- pareiÅ¡kimas, pasiraÅ¡ytas S. A., kuriame nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), bute jį per prievartÄ laikė jam nepažįstami asmenys, mušė į galvos sritį, krÅ«tinę, reikalavo pinigų; kas buvo j bute laikę asmenys, jis nežino ir nieko neįtaria (t. 1, b. l. 14).

ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 30 d. suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, kad paimtos nuoplovos su galimais kraujo pėdsakais, vyriÅ¡ka rankinė; protokole nurodyta, kad vyriÅ¡koje rankinėje yra automobilio (duomenys neskelbtini) dokumentai, rakteliai, banko kortelės, teisės, buto raktai ir kt. daiktai; atitinkamas aplinkybes užfiksavus ir nuotraukose (t. 1, b. l. 43-60). ApžiÅ«rėjus automobilį (duomenys neskelbtini), esantį autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 30 d. suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, kad automobilio kairėje pusėje ant kėbulo yra matomi pažeidimai, t. y. ant automobilio slenksčio yra likę braukimai, įlenkimai, jie yra geltonos ir baltos spalvos, ant galinių durelių ir galinio yra braukimai, įlenkimai, jie yra rausvos ir baltos spalvos; automobilis yra neužrakintas, automobilio langai pradaryti, automobilio sėdynės yra odinės, užvedimo spynelė vizualiai yra neapgadinta (t. 1, b. l. 61-69).

Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso S. A. (t. 1, b. l. 71), buvo grÄ Å¾intas jam (t. 1, b. l. 73-75). Policijoje buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį, susijusį su automobiliu (duomenys neskelbtini), jog 2019 m. liepos 29 d., apie 21.23 val., kad (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į tvorÄ , apie eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė (t. 1, b. l. 76-81). ApžiÅ«rėjus buto (duomenys neskelbtini) duris, 2019 m. spalio 3 d. suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 82-87).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuota, kad S. A. atpažino asmenis – A. V., P. L.; A. Å . ir A. P. neatpažino (t. 1, b. l. 101-116). 2019 m. rugpjūčio 16 d. suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas, apžiÅ«rėjus nukentėjusiojo pateiktÄ apgadintÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (t. 1, b. l. 118-122). 2019 m. rugpjūčio 14 d. apžiÅ«rėti daiktai – vyriÅ¡ka rankinė su daiktais ir dokumentais, kuri buvo paimta 2019 m. liepos 30 d. atliekant buto, esančio (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ , kuriame nurodyta, be kita ko, kad rankinėje yra ir dokumentai, iÅ¡duoti S. A. vardu, taip pat automobilio (duomenys neskelbtini) dokumentai, užvedimo raktas (t. 1, b. l. 123-135).

Minėti daiktai 2019 m. rugpjūčio 16 d. pakvitavimu grÄ Å¾inti S. A. (t. 1, b. l. 136-137). Susipažinus su telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių pateikta informacija apie, be kita ko, kaltinamųjų naudotų telefono numerių jungimÄ si prie bazinių stočių, 2019 m. spalio 8 d. suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas dėl pokalbių iÅ¡klotinių analizės (t. 2, b. l. 1-13). Tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota, kad 2019 m. liepos 30 d., bute (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir sulaikyti neblaivÅ«s A.

V. (t. 2, b. l. 14-17), A. Å . (t. 2, b. l. 92-93, 96), P. L. ir A. P. (t. 3, b. l. 1-4, 44-45). Teismo iÅ¡vados dėl surinktų duomenų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibÅ«dina atitinkamÄ pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus bÅ«tinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius. Teismas, darydamas atitinkamas iÅ¡vadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.);

įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.); įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

Taigi atitinkamos iÅ¡vados gali bÅ«ti daromos įvertinus tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek ir įrodymų visumÄ . Tiek nacionalinių teismų praktikoje, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, nuosekliai akcentuojama, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, kuris reiÅ¡kia, kad visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai ir neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte Baudžiamojoje byloje įtarimai, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra pareikÅ¡ti P. L. ir A. V., o bÅ«tent – jie kaltinami tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: P. L. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. liepos 29 d. apie 15.00 val., pasikvietus S. A. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei užrakinus duris, be pateisinamos priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. A.

– A. V. sudavus S. A. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , P. L. sudavė S. A. ne mažiau 2-jų smÅ«gių kumščiu į galvÄ , ir taip padarė nukentėjusiajam S. A. muÅ¡tinę žaizdelę deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas veide, krÅ«tinėje, rankose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžius - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamieji P. L. ir A. V. kaltės dėl jiems pareikÅ¡to kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nepripažįsta. Kaip matyti iÅ¡ jų parodymų, jie neneigia faktinių aplinkybių, kad nurodytÄ dienÄ â€“ 2019 m. liepos 29 d., tikslesnio laiko nurodyti negalėjo, jie buvo minėtame bute (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, taip pat nurodė, kad į minėtÄ butÄ atėjo ir nukentėjusysis S. A., kuris, kaip parodė abu kaltinamieji, buvo neblaivus.

P. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neblaivus nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti, todėl jis trenkė nukentėjusiajam delnu vienÄ kartÄ , į ausies sritį, neatsimena, kurios pusės; po to pabuvo gal 5 minutes, pamatė, kad nieko gero, iÅ¡ išėjo; nurodė, kad minėtame bute tada buvo be jo ir nukentėjusiojo taip pat A. V., A. P., A. Å .. Kaltinamasis A. V. bylÄ nagrinėjant teisme parodė, kad kai jis buvo minėtame bute, kuriame taip pat buvo P. L., A. Å . ir A. P., atėjo neblaivus S. A., kuris bÅ«damas girtas pradėjo Å¡Å«kauti, kabinėtis, pamatė, kad nukentėjusysis yra suspaudęs kumÅ¡tį, todėl pagalvojo, kad nukentėjusysis kaltinamajam trenks, todėl atsistojo ir trenkė jam du kartus delnu į kaklo sritį – prie ausies, gal kaklo, akies, trenkė du kartus su laiko tarpu; nematė, kad kažkas kitas nukentėjusiajam bÅ«tų trenkęs. Pažymėtina, kad kiti bute buvę kaltinamieji – A.

Å . ir A. P. nurodė, kad nematė smurtinio pobÅ«džio veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį: teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, kad iÅ¡ viso neatsimena, kad minėtu laiku nukentėjusysis buvo jo bute, kadangi buvo labai neblaivus, gėrė ne vienÄ dienÄ , taip pat A. Å . nurodė, kad minėtame bute gėrė su A. P., atsibudo, kai iÅ¡girdo riksmÄ , nuėjo pažiÅ«rėti ir pamatė sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį; kitų asmenų bute nebuvo, pagalvojo, kad nukentėjusysis jau atėjo sumuÅ¡tas; nurodė, kad buvo neblaivus, gėrė ne vienÄ dienÄ .

Nukentėjusysis S. A. teisiamajame posėdyje, kiek tai susiję su jo sumuÅ¡imu, parodė, kad nurodytu laiku, bet tiksliau neatsimena, buvo minėtame bute, ten jis susiginčijo su A. V. ir jie susimušė; atsimena tik, kad A. V. vienÄ ar du kartus sudavė ranka į galvÄ , ar kiti kaltinamieji mušė – neatsimena, buvo netekęs sÄ monės, iÅ¡ buto išėjo sumuÅ¡tas, sumuÅ¡imai buvo tik galvos srityje; kitų asmenų, kurie buvo bute, veiksmų negalėjo nurodyti, konfliktų su kitais neturėjo.

Kiek tai susiję su nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, kad jis buvo apklaustas 4 kartus, atitinkamos aplinkybės jo parodymuose buvo nurodytos skirtingos. Kiek tai susiję su smurtinio pobÅ«džio veiksmais jo atžvilgiu, kaip matyti, kitÄ dienÄ po įvykio apklausiamas ligoninėje 2019-07-30 jis parodė, be kita ko, kad minėtame bute jam atsisakinėjant gerti, vienas asmuo jam smogė ranka į veido sritį, klausinėjo, ar jis turi pinigų, sakė, kad jis pasiskolintų iÅ¡ kažkur ir vėl mušė į veido, krÅ«tinės sritį (t. 1, b. l. 89-90).

Apklausiamas 2019-08-12, jis parodė, kad kai jis atsisakinėjo paskolint pinigų, kilo žodinis konfliktas su vienu iÅ¡ vyrų, pastarasis jam trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu į kairę akį, po ko jis prarado sÄ monę; kai atgavo sÄ monę, pamatė du vyrus – tamsių plaukų, kuris jam pirma trenkė, ir Å¡viesių plaukų; po to staiga vėl gavo smÅ«gį jau iÅ¡ kito vyro, kurio plaukai Å¡viesÅ«s, vėl prarado sÄ monę, gulėjo ant grindų, vėliau kai atsikėlė, vyresnis už jį vyras trenkė kumščiu į veidÄ , vėl jam aptemo protas; dar kai nuėjo iÅ¡ svetainės į koridorių iki įėjimo durų, gavo smÅ«gį į galvÄ , bet nuo ko – nežino, po smÅ«gio vėl nieko neprisimena; nurodė, kad pamena 4 smÅ«gius, suduotus jam į galvÄ â€“ 3 smÅ«gius sudavė jam kiekvienas asmuo, o kas sudavė 4 smÅ«gį, kuomet jis ketino iÅ¡eiti iÅ¡ buto, negali pasakyti; mano, kad buvo muÅ¡amas bÅ«damas be sÄ monės, bet kas mušė ir kaip, nežino (t. 1, b. l. 91-93).

Papildomai apklausiamas 2019-10-03, S. A., be kita ko, atsakydamas į klausimus, susijusius su tuo, kad tam tikros aplinkybės pirmos ir antros apklausos metu buvo nurodytos skirtingai, nurodė, kad vadovautis reikėtų antros apklausos metu duotais parodymais; dėl to, kad akistatos su A. Å . metu jis nurodė, kad A. Å . trenkė jam rankos kumščiu ar delnu į galvÄ , o po pastarojo parodymų, nukentėjusysis nurodė, kad A. Å . jį tik pastÅ«mė, nukentėjusysis nurodė, kad gal pastarasis jį pastÅ«mė, negali tvirtai teigti, kad trenkė (t. 1, b. l. 95-97).

Ketvirtos apklausos metu 2020-03-02 nukentėjusysis nurodė, kad A. V. jam sudavė smÅ«gį kumščiu į galvÄ ; P. L. jam sudavė ne mažiau 2-jų smÅ«gių į galvÄ , negali pasakyti, ar smÅ«gius daužė vienÄ po kito, ar su pertraukomis; taip pat kad A. P. ir A. Å . jo nemušė (t. 1, b. l. 99). Taigi vertinant nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra pagrindo pripažinti, kad atitinkamais aspektais jie nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, nes tam tikras – netgi pakankamai reikÅ¡mingas aplinkybes, jis nurodė skirtingai – keitė parodymus (pvz., dėl to, kad vienÄ iÅ¡ smÅ«gių jam sudavė ir A.

Å .). Be to, akcentuotina, kad pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis vis dėlto nurodė, kad negali jų patvirtinti, dėl aplinkybių, susijusių su A. V. ir P. L. suduotais smÅ«giais, nurodė, kad jam atrodo, jog A. sudavė du smÅ«gius, nuo antro jis nukrito, negali patvirtinti, kad L. sudavė jam du smÅ«gius. Ir nors sutiktina, kad atitinkami parodymų aspektų skirtumai gali bÅ«ti akivaizdžiai paaiÅ¡kinti aktualioje situacijoje, įvertinus, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta galvos trauma, be kita ko, kaip jis parodė – jis buvo praradęs ir sÄ monę, vis dėlto tai nepaneigia bÅ«tinumo visus duomenis – taip pat ir nukentėjusiojo parodymus, vertinti pagal atitinkamas proceso įstatyme numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Taigi aktualioje situacijoje konstatuotina, kad pakankamais duomenimis iÅ¡ esmės nustatyta tai, kad A. V. nukentėjusiajam trenkė ranka į veido sritį 2 kartus, o kaltinamasis P. L. – vienÄ kartÄ , kÄ patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai bei iÅ¡ dalies – ir nukentėjusiojo S. A. parodymai. Byloje iÅ¡ praneÅ¡imo apie įvykį (t. 1, b. l. 9), medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 162-163, 165, 170-172), juos vertinant visumoje su nukentėjusiojo bei liudytojo R. A. ir V. M. parodymais, kiek tai susiję su nukentėjusiojo grįžimo namo aplinkybėmis, taip pat nustatyta, kad S. A. 2019 m. liepos 29 d., apie 23.30 val. grįžo namo sumuÅ¡tas bei kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, jam buvo nustatyti tokie sužalojimai: muÅ¡tinė žaizdelė deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krÅ«tinėje, rankose, kraujo iÅ¡siliepimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek po kito asmens suduotų smÅ«gių, tiek pačiam nukentėjusiajam nevienkartinai užsigaunant, pavyzdžiui, nugriuvus ar nukritus, iki stacionarizavimo 2019-07-30.

Taigi pirmiausia pastebėtina, kad minėti visi konstatuoti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, bei pagal specialisto iÅ¡vadÄ jie galėjo bÅ«ti sukelti tiek dėl kito asmens suduotų smÅ«gių, tiek ir nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad jis ne kartÄ nugriuvo po jam suduotų smÅ«gių, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis buvo netekęs sÄ monės po jam suduotų smÅ«gių.

Kaltinamieji A. V. ir P. L. tokių aplinkybių - kad dėl jų suduotų smÅ«gių nukentėjusysis bÅ«tų nugriuvęs, nenurodė. Kiek tai susiję su inkriminuotais smurtinio pobÅ«džio veiksmais, pastebėtina, kad kaltinamiesiems inkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje, atitinkamai, kaip matyti, iÅ¡ esmės jiems kaip bendrininkams ir inkriminuotos kilusios visos faktinės pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto aktualioje situacijoje, įvertinus surinktų ir aptartų duomenų visumÄ , teismas sprendžia, kad duomenimis nėra patikimai patvirtinta, kad kaltinamųjų A.

V. ir P. L. veikos gali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip įvykdytos bendrininkų grupėje. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi bÅ«tinas bendrininkavimo požymis – tai bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant atitinkamų bendrų nusikalstamų ketinimų. Atsižvelgiant į pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jiems inkriminuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, taigi turi bÅ«ti nustatytas ir bendras asmenų veikimas minėto tikslo (paskatų) prasme.

Dėl pastarųjų aplinkybių pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti bendrÄ kaltinamųjų veikimÄ siekiant sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Kaltinamieji nurodė, kad minėtus smÅ«gius jie sudavė dėl to, kad nukentėjusysis elgėsi konfliktiÅ¡kai, bÅ«damas neblaivus, kabinėjosi ir pan., t. y. iÅ¡ esmės iÅ¡plaukia, kad minėti veiksmai buvo suduoti asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, kiek tai susiję su A.

V. suduotais smÅ«giais, iÅ¡ esmės parodė taip pat – t. y. kad jis sukonfliktavo su A. V. ir pastarasis jam sudavė. Ir nors kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė savo pozicijÄ , jog, jo nuomone, smurtas prieÅ¡ jį buvo naudotas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, vis dėlto, kaip minėta, teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų jis nepatvirtino, atkreipiant dėmesį, kad pastaruoju aspektu – dėl prieÅ¡ jį pavartoto smurto motyvų ir tikslų, jo parodymai esmingai keitėsi (t. y. buvo nurodyta, kad ir iÅ¡ jo buvo reikalaujama pinigų, kad jis buvo verčiamas vartoti alkoholį, nors Å¡ių aplinkybių teisiamajame posėdyje nepatvirtino).

Be to, taip pat teismas iš esmės neturi pagrindo pagal kaltinamųjų ir paties nukentėjusiojo parodymus spręsti, jog A. V. ir P. L. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip padaryti bendrininkų grupėje. Pastebėtina, kad net ir iš nukentėjusiojo parodymų neišplaukia, kad A. V. ir P. L. būtų veikę bendrai – minėta, nukentėjusysis nurodė, kad atsimena, jog jam sudavė A. V., bet nenurodė, kad kartu su pastaruoju būtų buvęs P. L.. Savo ruožtu A. V., kaip minėta, nurodė, kad du kartus nukentėjusiajam sudavė su laiko pertrauka, dėl pastarojo, kaip nurodė – konfliktinių veiksmų (kabinėjimosi, be to, pamatęs, kad nukentėjusysis sugniaužė kumštį, pagalvojo, kad jis nori kaltinamajam suduoti, ir pan.), P. L. nebuvo šalia bei jis (A.

V.) nematė, kad P. L. būtų sudavęs A. V.. Savo ruožtu ir P. L. nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad pastarasis pradėjo jį įžeidinėti. Todėl visumoje įvertinus minėtas aplinkybes bei duomenis, teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. V. ir P. L. būtų veikęs bendrai bei siekdami nurodytų pasekmių. Atitinkamai, tokioje situacijoje, siekiant tinkamai kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo sveikatai sukeltų pasekmių prasme, būtina nustatyti kiekvieno kaltinamojo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų sukeltas pasekmes nukentėjusiajam.

Kiek tai susiję su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu, specialisto išvadoje yra diferencijuoti atitinkami nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymai, o būtent, padaryta išvada, kad dalis sužalojimų – muštinė žaizdelė dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas, dešinės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi atsižvelgiant į ankstesnius iÅ¡aiÅ¡kinimus, bÅ«tina įvertinti duomenis, kokius konkrečiai padarinius sukėlė kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atlikti veiksmai. Nukentėjusysis, kaip minėta, nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas bÅ«tent minėtame bute, bet, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, konkrečių aplinkybių, kada jis išėjo iÅ¡ minėto buto, kaip ir kada grįžo namo, nenurodė, nes to neatsimena; taip pat jis nurodė, kad bute buvo praradęs sÄ monę, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ne kartÄ buvo praradęs sÄ monę, nugriuvęs. Kaltinamasis A.

Å ., be kita ko, parodė, kad kai jis atsibudo, pamatė nukentėjusįjį, kuris buvo sumuÅ¡tas, galvojo, kad jis jau sumuÅ¡tas atėjo į butÄ . Kaltinamasis A. V. nurodė, kad po sudavimo buvo patinusi nukentėjusiojo kairės pusės akis, be to, nurodė, kad kai nukentėjusysis atvyko, buvo patinęs veidas prie žandikaulio, bet nebuvo taip, kad jis bÅ«tų mėlynas, Todėl įvertinus Å¡iuos duomenis, be kita ko, akcentuojant, kad, kaip minėta, specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai, tarp jų – ir lėmę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai) galėjo bÅ«ti padaryti tiek dėl smÅ«gių sudavimo, tiek ir dėl nukentėjusiojo nukritimo / griuvimo, o duomenų, susijusių su nukentėjusiojo grįžimo namo aplinkybėmis, Å¡iuo atveju nėra, be to, atsižvelgiant į tai, kad aktualioje situacijoje duomenys nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , ar kažkurio iÅ¡ kaltinamųjų bei jei taip – kurio iÅ¡ jų veiksmai galėjo lemti bÅ«tent nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , sprendžia, kad Å¡iuo atveju aktualus principas, kad visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai bei asmens kaltė turi bÅ«ti patvirtinta pakankamais ir patikimais įrodymais, bei negali bÅ«ti grindžiama prielaidomis.

Atitinkamai, pripažintina, kad Å¡iuo atveju nepakanka duomenų spręsti, kad A. V. ir / ar P. L. atlikti veiksmai – suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam, lėmė kilusias pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kita vertus, įvertinus aktualiÄ faktinę situacijÄ , nukentėjusiojo bei pačių kaltinamųjų parodymus, pripažintina, kad jie yra pakankami patikimai konstatuoti, kad kaltinamųjų smurtinio pobÅ«džio veiksmai – sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį, lėmė atitinkamus sužalojimus veido srityje, t. y. lėmė nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , ir tai visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius (pastebint, kad ikiteisminiame tyrime yra iÅ¡reikÅ¡ta nukentėjusiojo pozicija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad galimos situacijos, kai baudžiamojoje byloje kai kurios faktinės aplinkybės ne visada gali būti itin tiksliai nustatomos, tačiau tai neužkerta kelio taikyti baudžiamajai atsakomybei, jeigu bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes. Šiuo atveju nors, įvertinus jau minėtus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, pripažintina, kad tiksliai nustatyti, kokias pasekmes sukėlė A.

V. ir P. L. veiksmai (į kuriÄ tiksliai vietÄ buvo suduota ir pan.), aktualiu atveju nėra galimybės, vis dėlto pačių veiksmų pobÅ«dis – kaip minėta, sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį, jam vėliau nustatyti sužalojimai, leidžia spręsti, kad abejonių nekelia aplinkybė, jog nurodyti kaltinamųjų veiksmai lėmė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl konkrečiu faktinių aplinkybių taip pat pastebėtina, kad kaltinime inkriminuota, jog nurodytus veiksmus kaltinamieji įvykdė 2019 m. liepos 29 d., apie 15.00 val.

Vis dėlto kiek tai susiję su konkrečiai nurodytu laiku, teismas vertina, kad jis tiek tiksliai, kiek nurodyta kaltinime, nėra patikimai įrodytas, dėl ko pastaroji aplinkybė tikslintina, nurodant, kad kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti nurodytÄ dienÄ , tiksliau nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 23.15 val. (įvertinus galimas anksčiausiÄ nukentėjusiojo nurodytÄ atvykimo į minėtÄ butÄ laikÄ bei galimÄ jo vėliausiÄ išėjimo iÅ¡ buto laikÄ , atsižvelgiant į atstumÄ iki nukentėjusiojo namų bei praneÅ¡imÄ apie įvykį bendrajam pagalbos centrui).

Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje iÅ¡aiÅ¡kinus kaltinamiesiems, kad gali bÅ«ti svarstoma galimybė jų veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jie nurodė, kad Å¡ioje dalyje kaltę pripažįsta. Todėl atsižvelgiant į jau minėtus argumentus, spręstina, kad byloje pakankamais įrodymais yra nustatyta tai, kad A. V. nukentėjusiajam S. A. sudavė du smÅ«gius į veido sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vertinant, kad nustatyta ne tik objektyvioji, bet ir subjektyvioji pusė jo veikoje, kadangi akivaizdu, jog atlikdamas smurtinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (į veido /galvos sritį), jis suvokė ir galimas kilti pasekmes, t. y. kad gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata, bei jų siekė.

Taip pat pripažintina, jog byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad P. L., suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį, sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vertinant, kad ir jo veikoje nustatyta ne tik objektyvioji nurodyto nusikaltimo sudėties pusė, tačiau ir subjektyvioji – tiesioginė tyčia. Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje Baudžiamojoje byloje P. L., A.

P., A. V. ir A. Å . kaltinami padarę nusikaltimÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagrobę automobilį, o bÅ«tent – jie kaltinami tuo, kad 2019 m. liepos 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo S. A. rankinės raktus nuo automobilio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. A., po ko pasinaudodami minėto automobilio raktu iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam S. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę be kita ko tam, kas pagrobė automobilį. Kaip matyti iÅ¡ kaltinimo, visi kaltinamieji – P. L., A. V., A. P. ir A. Å . kaltinami tuo, kad tuo metu, kai bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo nukentėjusysis S. A., kuris su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo be kitų daiktų – ir nukentėjusiojo automobilio. (duomenys neskelbtini) raktai, juos paėmė bei jais pasinaudodami pagrobė minėtÄ automobilį. Kaltinamieji kaltės dėl pastarosios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, iÅ¡ esmės nurodydami, kad net nežinojo, kad S. A. turi automobilį ir / ar kokį, neėmė minėto automobilio raktų bei niekur su automobiliu nevažiavo.

Kiek tai susiję su byloje esančiais įrodymais, pripažintina, kad abejonių nekelia aplinkybė, jog 2019 m. liepos 29 d., nukentėjusysis, atėjęs į kaltinamojo A. P. butÄ adresu (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo rankinę, kurioje, be kitų daiktų, buvo ir raktai nuo minėto automobilio, kadangi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų (policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, apžiÅ«ros protokolo), minėta rankinė su raktais buvo rasti minėtame bute kitÄ dienÄ , paimti ir vėliau grÄ Å¾inti nukentėjusiajam.

PastarÄ ja aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir nukentėjusysis savo parodymuose; netiesiogiai aplinkybes dėl rankinės su daiktais bei raktais radimo bei grÄ Å¾inimo patvirtino ir apklaustos liudytojos V. M. bei R. A.. Taigi pastaroji aplinkybė pripažintina įrodyta. Vis dėlto kiek tai susiję su tuo, ar kaltinamieji – visi ar kažkas iÅ¡ jų, iÅ¡ tikrųjų paėmė minėto automobilio raktus bei jais pasinaudodami – paėmė ir automobilį, teismo vertinimu, iÅ¡vadoms padaryti Å¡iuo atveju pakankamų ir patikimų duomenų Å¡iuo atveju nesurinkta.

Kaip spręstina iš kaltinimo, jis iš esmės grindžiamas tuo, kad, kaip nurodė nukentėjusysis – jis savo automobilį paliko prie namų esančios Iki parduotuvės aikštelėje, tačiau tikslios vietos, kaip matyti iš jo parodymų, nurodyti negalėjo. Tačiau automobilis minėto įvykio naktį buvo rastas kitur – autobusų stovėjimo aikštelėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – pagal proceso dalyvių paaiškinimus bei pagal viešai prieinamus maps.lt duomenis, palyginus netoli nukentėjusiojo namų (inter alia – iš nukentėjusiojo, liudytojos R.

A. parodymų iÅ¡plaukia, kad pėsčiomis nueiti užtruktų apie 5-10 min.), bei taip pat pagal informacijÄ apie nurodytÄ dienÄ užregistruotus įvykiu, minėtas automobilis buvo užfiksuotas kaip dalyvavęs įvykyje 2019 m. liepos 29 d., apie 21.23 val., (duomenys neskelbtini), kai minėto automobilio vairuotojas, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į tvorÄ minėtu adresu, bei pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Vis dėlto jokių patikimų duomenų, kas konkrečiai vairavo bei buvo minėtame automobilyje, Å¡iuo atveju baudžiamojoje byloje nėra, juolab atkreiptinas dėmesys, kad minėto eismo įvykio liudytojai raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad automobilis į tvorÄ Ä¯važiavo priekiu (ar galu į kažkÄ ) (t. 1, b. l. 79-80), vis dėlto iÅ¡ nuotraukų, padarytų automobilio apžiÅ«ros metu, taip pat nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaip tÄ dienÄ padaryti apgadinimai (kurių iki tol nebuvo) buvo nurodyti apgadinimai, padaryti automobilio vairuotojo pusėje – ties priekinėmis ir galinėmis durelėmis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas R. S. nurodė, be kita ko, kad automobilis stovėjo taip, kad galėjo trukdyti eismui, bei apgadinimai buvo padaryti bÅ«tent toje automobilio pusėje, kuriÄ galėjo kliudyti kiti automobiliai. Taigi Å¡iuo atveju teismas sprendžia, kad be to, jog kažkas iÅ¡ kaltinamųjų ar kaltinamieji galimai galėjo paimti nukentėjusiojo automobilio raktus, t. y. turėjo tokiÄ galimybę, vis dėlto jokių duomenų, ar kažkas iÅ¡ jų bei bÅ«tent kas paėmė minėtus raktus bei ar naudojosi minėtu automobiliu, Å¡iuo atveju byloje nėra, kas leidžia iÅ¡ esmės konstatuoti, kad kaltinimas nurodytoje dalyje iÅ¡ esmės grindžiamas iÅ¡skirtinai tik prielaidomis, nesant jokių patikimų ir pakankamų įrodymų tokioms prielaidoms patvirtinti.

Pastebėtina, kad R. S. - vienintelis liudytojas, nurodęs, kad matė iÅ¡ minėto autobusų stotelėje esančio automobilio iÅ¡lipantį iÅ¡ vairuotojo vietos asmenį, nurodė, kad minėto asmens neatpažintų. Juolab aktualiomis aplinkybėmis taip pat pastebėtina, kad nurodyta nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia – t. y. kaltininkas suvokia, kad paima svetimÄ turtÄ bei jį pasisavina, ir nors tikslas bei motyvas nėra įvardytas nurodytos nusikalstamos veikos dispozicijoje, vis dėlto jis reikÅ¡mingas tuo aspektu, ar konkrečiu atveju nėra požymių, kad svetimas turtas buvo paimtas su tikslu neteisėtai pasinaudoti, nesant tikslo neteisėtai užvaldyti – perimti savo dispozicijon / disponavimui minėto turto.

Vis dėlto aktualiu atveju, kaip minėta, nenustatyta, ar ir kas konkrečiai, kokiomis tiksliai aplinkybėmis paėmė nukentėjusiojo automobilį, juo galimai naudojosi bei kokiu tikslu, akcentuojant, kaip minėta, kad automobilis buvo rastas palyginus netoli nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, atviroje vietoje ir pan. Todėl aktualioje situacijoje įvertinęs jau minėtas Å¡iuo atveju nustatytas aplinkybes bei argumentus, dėl kurių, teismo nuomone, negalima daryti kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų dėl to, jog nukentėjusiojo automobilis buvo paimtas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, su tikslu jį pasisavinti, juolab nesant jokių duomenų, kas konkrečiai tai galėjo padaryti, kokiais motyvais ir pan., vadovaujantis jau minėtais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog teismo iÅ¡vados, kad asmuo padarė atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti grindžiamos pakankamais ir patikimais įrodymais bei negali bÅ«ti grindžiamos prielaidos, bei kad kilusios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra patikimai įrodyta kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jie iÅ¡teisintini nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu).

Dėl bausmių skyrimo Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , numatyta sankcija – vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad kaltinamieji pripažinti padarę nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, asmens sveikatai. Nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nurodytos nusikalstamos veikos jie prisipažino, nurodė, kad gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

P. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Sprendžiant klausimÄ dėl atsakomybės, atsižvelgtina ir į atskirus kaltinamųjų asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: P. L. teistas iÅ¡ viso 12 kartų, paskutinė bausmė atlikta (t. 3, b.l. 124-130), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 121-123, 131), dirba, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ (t. 3, b. l. 96), A. V. nedirbantis, bet atitinkamais laikotarpiais dirbęs (t. 2, b. l. 179), teistas 2 kartus, paskutiniu įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė neatlikta, Å¡iuo metu yra suimtas baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs. (t. 2, b. l. 169-171, Liteko duomenys), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 172-177).

Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ypač akcentuojant ankstesnį kaltinamųjų nusikalstamÄ elgesį, spręstina, kad kaltinamiesiems skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant konkretų bausmės dydį, atsižvelgtina į P. L. atžvilgiu nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, ypač atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, kita vertus – tai, jog, kaip matyti, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, jis turi Å¡eimÄ , dirba, todėl jam skirtina artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui bausmė, o bÅ«tent, P. L. skirtinas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

P. L. laikinai sulaikytas 2019 m. liepos 30 d., 11.50 val. (t. 3, b. l. 44), skirtas ir taikytas suėmimas nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. spalio 8 d. (t. 3, b. l. 66-68, 78-80, 2019 m. spalio 8 d. paleistas į laisvę prokurorės nutarimu, t. 3, b. l. 100-101). Å is suėmimo laikas įskaitytinas į jam paskirtos bausmės laikotarpį. Nustatyta, kad P. L. už 2019 m. gruodžio 15 d. atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2021 m. kovo 23 d., bei jam paskirta galutinę laisvės atėmimo 1 metams ir 4 mėnesiams bausmė (subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme), įskaitant atitinkamus laikotarpius; bausmė atlikta.

Å iuo atveju, kaip minėta, nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. liepos 29 d., dėl ko spręstina, kad pastaruoju nuosprendžiu bei Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitant Å¡ioje baudžiamojoje byloje P. L. suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , taip pat ankstesniu minėtu nuosprendžiu įskaitytÄ laikÄ bei pagal minėtÄ nuosprendį atliktÄ bausmę. A. V. skiriant konkrečiÄ bausmę, atsižvelgtina į jo atžvilgiu nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, atsižvelgiant ir į ankstesnius teistumus, be kita ko, konkrečius jo atliktus veiksmus, bei jam skirtinas laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

A. V. atžvilgiu 2022 m. vasario 8 d. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areÅ¡tÄ ; nutartis įsiteisėjusi. Vis dėlto pastebėtina, kad A. V. atžvilgiu taip pat yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau pastarasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ne visi kaltinamojo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai įsiteisėję, nebendrintinos Å¡iuo nuosprendžiu bei ankstesniu nuosprendžiu bei baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, nurodant, kad pastarasis klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas vadovaujantis BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka, nuosprendžiams įsiteisėjus.

A. V. buvo faktiškai sulaikytas 2019 m. liepos 30 d., 12.25 val. (t. 2, b. l. 17), paskirtas ir taikytas suėmimas nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. spalio 8 d. (t. 2, b. l. 47-49, 58-60, prokurorės nutarimu paleistas į laisvę, t. 2, b. l. 65-66). Šis suėmimo laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laikotarpį. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų Kaltinamiesiems baudžiamojoje byloje buvo paskirtos kardomosios priemonės: A. V. – dokumentų (paso, Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės, Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti(t. 2, b. l. 67-70; 164);

P. L. – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 3, b. l. 102-105); A. Å . – -raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 147-148); A. P. – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 18-19). Å ios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos. Teismui į bylÄ pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, valstybės patirtų dėl kaltinamiesiems A.

V. ir A. P. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju kiek tai susiję su A. V. (A. P. baudžiamojoje byloje išteisintinas), įvertinęs aplinkybes dėl kaltinamojo turtinės padėties, be kita ko, aplinkybė, kad ir šiuo metu jis yra pataisos įstaigoje (jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; yra ir neatlikęs arešto bausmės), teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – t. y. antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos iš A.

V.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti P. L. Å¡iuo nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , prie griežtesnės - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bei skirti P. L. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieniems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu įskaitytÄ laikÄ bei pagal minėtÄ nuosprendį atliktÄ bausmės dalį, taip pat įskaityti P. L. suėmimo laikÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. spalio 8 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai, bei laikyti, kad Å¡iuo nuosprendžiu P. L. paskirta galutinė bausmė yra atlikta. A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. V. suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. spalio 8 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. P. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. Š. (A. Š.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). A. V. (A. V.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A.

V. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų (paso, Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės, Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ bei Å¡iuos dokumentus grÄ Å¾inti A. V., taip pat panaikinti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti P. L. paskirtas kardomÄ sias priemones - dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir šį dokumentÄ grÄ Å¾inti P. L., taip pat panaikinti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. P. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. PraÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. V. ir A. P. atmesti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Mikužytė