2013-10-18 Nr. AB-6478-3-62-3-00378-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1667/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00378-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 4–7), kuriame prašė panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (8.4TPS)-53 paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą ir priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas teigė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir Administracijos direktorius) 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (8.4TPS)-53 (toliau – ir Įsakymas Nr. (8.4TPS)-53) jam, Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui, tarnybinę nuobaudą – pastabą – paskyrė nepagrįstai ir neteisėtai, nes pareiškėjas jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė. Paaiškino, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (7.7-A3) buvo įtrauktas į sudarytą darbo grupę Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano projektui parengti (toliau – ir Darbo grupė). 2012 m. sausio 24 d. vykstant Prienų rajono savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto (toliau – ir Komitetas) posėdžiui, iškilus klausimui dėl Darbo grupės atliktų darbų bendraujant su mokyklų bendruomene protokolų (toliau – Susitikimų protokolai), Darbo grupės pirmininkas K. P. nurodė, kad tokių protokolų nėra. Pareiškėjas, Darbo grupės narys posėdyje nurodė, kad Susitikimų protokolai yra ir jis gali juos pateikti. Komiteto 2012 m. sausio 24 d. posėdžio protokole Nr. TŠ-1 užfiksuota, kad jis (R. Z.) atnešė Susitikimų protokolus. Taip pat užfiksuoti Darbo grupės vadovo K. P. paaiškinimai, kad susitikimai nebuvo protokoluojami, kad atsakingas Grupės narys užsirašė tik tam tikras mintis.

Administracijos direktorius 2012 m. vasario 3 d. sudarė komisiją (toliau – ir Tyrimo komisija) galimam Švietimo skyriaus vedėjo R. Z. tarnybiniam nusižengimui ištirti. Tyrimo komisija 2012 m. kovo 6 d. pateikė išvadą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo R. Z. tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad R. Z. 2012 m. sausio 24 d. pasibaigus Komiteto posėdžiui nepateikė Prienų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narei, mero pavaduotojai L. J. Susitikimų protokolų ir padarė tarnybinį nusižengimą, todėl pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjas teigė, kad Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 29 straipsnio 2 dalies ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija), (toliau – ir Taisyklės) 13 punkto reikalavimų. Tyrimo komisija pateikė Išvadą neišanalizavusi ir neįvertinusi faktinių aplinkybių. Išvada prieštarauja surinktai medžiagai, neatitinka tikrovės. Tarybos narė L. J. prašomus Darbo grupės Susitikimų protokolus gavo 2012 m. sausio 25 d., todėl nepagrįstai pakartotinai reikalavo, kad pareiškėjas juos pateiktų.2012 m. sausio 27 d., jau turėdama Susitikimų protokolus, L. J. raštu kreipėsi į Švietimo skyriaus vedėją (pareiškėją) ir reikalavo iki 2012 m. sausio 31 d. pateikti tuos pačius dokumentus. 2012 m. sausio 27 d. Tarybos narė L. J. kreipėsi į Administracijos direktorių pradėti tarnybinio nusižengimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu. Tam, kad būtų konstatuotas pažeidimas ir valstybės tarnautojo kaltė dėl jo, nepakanka tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka nurodyti formaliai teisės aktus, kuriais vadovaudamasis tarnautojas privalėjo veikti, būtina tokį neveikimą ar netinkamą veikimą pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais, kad tarnautojas turėjo visas sąlygas ir galimybę veikti ir atliki savo pareigą laiku ir tinkamai, o jo nurodomos priežastys tokiam neveikimui ar netinkamam veikimui neturėjo įtakos. Išvadoje tokios aplinkybės nenustatytos, Išvada nemotyvuota. Nuobauda skirta nepagrindus pareiškėjo kaltės formos, surinkti įrodymai vertinti vienpusiškai, nesvarstyta, ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, kokie kilo padariniai ir ar iš viso jų kilo, neanalizuoti paskirtos tarnybinės nuobaudos tikslai pareiškėjo atžvilgiu. Šie procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir dėl jų Įsakymas Nr. (8.4TPS)-53 turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadą pateikusios Tyrimo komisijos nariu buvo suinteresuotas asmuo - Darbo grupės pirmininkas K. P., kuris Komiteto 2012 m. sausio 24 d. posėdyje pareiškėjui pateikus Susitikimų protokolus, teigė, kad tai ne protokolai, o R. Z. užrašai. Todėl pareiškėjas abejoja dėl Išvados objektyvumo.

Pareiškėjas nurodė, kad Komiteto posėdžio protokolas Nr. TŠ-1 surašytas nekvalifikuotai, posėdžio aplinkybės protokoluotos netiksliai, galimai daryti prirašymai dėl pareiškėjo atžvilgiu inicijuoto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Protokole įrašyti žodžiai „pasibaigus posėdžiui“, o po jų yra pastraipa apie pareiškėjui suformuluotą prašymą pateikti protokolus. 2012 m. kovo 6 d. , t. y. Išvados surašymo dieną, buvo gauti papildomi E. V. ir L. S. paaiškinimai, kuriuose nurodytos skirtingos faktinės aplinkybės. 2012 m. sausio 24 d. posėdžio protokole Nr. TŠ-1 užfiksuota, kad Susitikimų protokolus atsisakyta teikti ne posėdžio metu, bet jam pasibaigus. Pagal posėdžio protokolą pasibaigus posėdžiui, L. S. jau nedalyvavo, tačiau dalyvavo nežinomas Komiteto narys L. S. E. V. ( Komiteto ir 2012 m. sausio 24 d. posėdžio pirmininkas), kuris pasirašė 2012 m. sausio 24 d. protokolą Nr. TŠ-1, paaiškinime dėl posėdžio eigos nurodė visiškai skirtingas aplinkybes.

Remdamasis šiais argumentais pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Įsakymas Nr. (8.4TPS)-53 ir Išvada surašyti vienašališkai, siekiant subjektyviai įvertinti visą įvykį, neatlikus tarnybiniam tyrimui nustatytų procedūrų, nesilaikant valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas praleido Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje numatytą 1 mėnesio terminą nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos paskirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta vėliausiai 2012 m. vasario 27 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad dėl neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos jis labai išgyveno, nerimavo, buvo pabloginta jo, valstybės tarnautojo, reputacija. Todėl pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 35–41) paaiškino, kad 2012 m. sausio 27 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos narė, mero pavaduotoja L. J. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad 2012 m. sausio 24 d. vyko Komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Administracijos Švietimo skyriaus vedėjas R. Z. Pranešime teigiama, kad pasibaigus Komiteto posėdžiui, dalyvaujant Komiteto nariams, L. J. paprašė Švietimo skyriaus vedėjo R. Z. pateikti protokolus, kurie buvo surašyti mokyklų bendruomenėms svarstant Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrąjį planą.

R. Z. nurodė, kad ji turi kreiptis į Darbo grupės pirmininką, nors Darbo grupės pirmininkas Komiteto posėdyje teigė, kad Susitikimų protokolų neturi. Administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2012/084 buvo sudaryta komisija galimam Švietimo skyriaus vedėjo R. Z. tarnybiniam nusižengimui tirti. Administracijos 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. (7.33)-R3-2012/238 pareiškėjas informuotas apie galimą jo tarnybinį nusižengimą ir paprašyta pateikti paaiškinimą. R. Z. 2012 m. vasario 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Susitikimų protokolus pateikė L.

J. ir E. V. paprašius Komiteto 2012 m. sausio 24 d. posėdyje. Tyrimo komisija gavo Tarybos nario, Komiteto pirmininko E. V. pranešimą, kuriame nurodyta, kad minėtame Komiteto posėdyje Darbo grupės pirmininkas K. P. teigė, jog Susitikimų protokolų neturi, o R. Z. pranešė, kad tokie protokolai yra ir nuėjo jų atnešti. Mero pavaduotojai L. J. paprašius Susitikimų protokolų, R. Z. atsakė, kad norėdama juos gauti, turi kreiptis į Darbo grupės pirmininką K. P. Tyrimo komisija 2012 m. kovo 6 d. gavo Komiteto L. S. pranešimą, kuriame teigiama, kad R.

Z. 2012 m. sausio 24 d. Komiteto posėdžio metu atnešė Susitikimų protokolus. Baigiantis Komiteto posėdžiui L. J. paprašė R. Z. duoti Susitikimų protokolus pastudijuoti. R. Z. pareiškė, kad L. J. turi kreiptis į Darbo grupės pirmininką. Komiteto narė A. M. telefonu patvirtino Tyrimo komisijos pirmininkui L. S., E. V. ir L. J. teiginius. K. P. Tyrimo komisijai žodžiu paaiškino, kad konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis protokolai visą laiką buvo pas Švietimo skyriaus vedėją, kadangi Švietimo skyrius juos ruošė ir kaupė.

Tyrimo komisija savo išvadoje konstatavo, kad Švietimo skyriaus vedėjas netinkamais ir aplaidžiais veiksmais nepateikė Savivaldybės mero pavaduotojai, Tarybos narei L. J. Susitikimų protokolų, kuriuos jis turėjo būdamas Darbo grupės nariu, ir šiais veiksmais nesilaikė valstybės tarnautojo teises ir pareigas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, trukdydamas atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas ir funkcijas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 24 straipsnio 2 punkte nustatytą savivaldybės tarybos nario teisę iš savivaldybės administracijos gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 23 d.

įsakymu Nr. (7.6)-A3-581 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės) 25.1, 25.4 punktus ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7 punktuose nustatytas pareigas. Atsižvelgdamas į Išvadą, Administracijos direktorius 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (8.4TPS)-53 Švietimo skyriaus vedėjui R. Z. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, tinkamai išnagrinėjus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir pareiškėjo veiksmus. Atsakovas pažymėjo, kad neginčija pareiškėjo skundo teiginio, jog KŠTS Komiteto posėdyje jis nurodė, jog Susitikimų protokolai yra ir juos atnešė. Tačiau pareiškėjas klaidingai aiškina aplinkybes dėl Susitikimų protokolų pateikimo savivaldybės mero pavaduotojai, Tarybos narei L. J.. Iš L. J. bei kitų Komiteto narių rašytinių ir žodinių paaiškinimų akivaizdu, kad ji prašė Susitikimų protokolų arba jų kopijų, t. y. buvo išreikštas jos pageidavimas turėti šiuos protokolus, kad galėtų su jais susipažinti išsamiau.

Pareiškėjas tiksliai nenurodė, dėl ko Įsakymas Nr. (8.4TPS)-53 yra neteisėtas. Komiteto posėdyje buvo svarstomi 2012 m. sausio 26 d. Tarybos posėdžiui pateikti Tarybos sprendimų projektai, tarp jų Tarybos sprendimo projektas „Dėl Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrojo plano patvirtinimo“. Susitikimų protokolų L. J. reikėjo Tarybos narės vykdomai veiklai, ruošiantis 2012 m. sausio 26 d. Tarybos posėdžiui. Atsižvelgdama į tai, kad Tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei, Tyrimo komisija konstatavo, jog L.

J. negavo visos informacijos, reikalingos jai pasiruošti 2012 m. sausio 26 d. Tarybos posėdžiui. Tyrimo komisija pagrįstai nustatė, kad neduodamas Susitikimų protokolų, kuriuos turėjo kaip Darbo grupės narys, pareiškėjas elgėsi aplaidžiai, nes nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (pareiškėjas pakankamai ilgai dirba valstybės tarnyboje) privalo žinoti pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos etikos principus ir pareigas, galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsakovo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Išvadoje tarnybinis nusižengimas įvardytas tik formaliai. Atsakovo nuomone, Išvadoje tarnybinis nusižengimas yra aiškiai apibrėžtas, išanalizuotos visos aplinkybės, tarnautojo kaltė ir pasekmės. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl K. P. įtraukimas į Tyrimo komisijos sudėtį, taip pat su argumentais, kad Išvada surašyta atsižvelgiant į vieno asmens – L. J. skundą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti pradedamas gavus ir vieno asmens informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas skundas pagrįstas prielaidomis, neargumentuotais teiginiais, tarp jų nepagrįstu teiginiu, esą tarnybinė nuobauda skirta praleidus įstatymo numatytą terminą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2013 m. kovo 4 d. sprendimu (II t., b. l. 24–36) pareiškėjo R. Z. skundą tenkino iš dalies: panaikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (8.4TPS)-53 paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (8.4TPS)-53 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės) ir atsižvelgdamas į Tyrimo komisijos 2012 m. kovo 6 d. išvadą, pripažino, kad R. Z., Švietimo skyriaus vedėjas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakyme nurodė, kad ši nuobauda paskirta už tai, kad 2012 m. sausio 24 d., pasibaigus Prienų rajono savivaldybės tarybos Komiteto posėdžiui, netinkamais ir aplaidžiais veiksmais nepateikė savivaldybės mero pavaduotojai, tarybos narei L. J. konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis svarstant Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrąjį planą protokolų, kuriuos jis turėjo būdamas darbo grupės, sudarytos Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrojo plano projektui parengti, nariu, ir šiais veiksmais nesilaikė valstybės tarnautojo teises ir pareigas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, trukdydamas L. J. atlikti savivaldybės tarybos nario bei mero pavaduotojos pareigas ir funkcijas, tuo pažeisdamas Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte nustatytą savivaldybės tarybos nario teisę iš savivaldybės administracijos gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. (7.6)-A3-5.81 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 25.1, 25.4 punktus (I t., b. l. 133–138), Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7 punktuose nustatytą viešumo valstybės tarnautojo veiklos etikos principą („Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais“) (I t., b. l. 42–43).

Tarnybinio patikrinimo 2012 m. kovo 6 d. išvadoje nustatyta, kad Švietimo skyriaus vedėjas R. Z. netinkamai ir aplaidžiais veiksmais 2012 m. sausio 24 d., pasibaigus Komiteto posėdžiui, kuriame buvo svarstomi 2012 m. sausio 26 d. tarybos posėdžiui pateikti tarybos sprendimų projektai, tarp jų ir Tarybos sprendimo projektas „Dėl Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metais bendrojo plano patvirtinimo“, nepateikė savivaldybės mero pavaduotojai, tarybos narei L. J. konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis svarstant Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrąjį planą protokolų, kuriuos jis turėjo būdamas Darbo grupės, sudarytos Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrojo plano projektui parengti, nariu. Nurodyta, kad dėl jo aplaidaus neveikimo galėjo kilti tam tikri padariniai, nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes, t. y. R. Z. pakankamai ilgai dirba valstybės tarnyboje, privalėjo žinoti pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos etikos principus ir pareigas, galėjo ir turėjo tai numatyti (I t., b. l. 44–67).

Teismas nustatė, kad ginčo dalykas – Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. (8.4TPS)-53, kuriuo pareiškėjui R. Z. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, tačiau būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 - 473/2007, kt.).

Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašyta ir pateikta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada ta apimtimi ir už tuos pareiškėjo veiksmus (neveikimą), kurie nurodyti pranešime, o tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta tik už tuos veiksmus (neveikimą), apie kuriuos buvo nurodyta pranešime ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjui, Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui, buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 45), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą: 2012 m. sausio 24 d., pasibaigus Komiteto posėdžiui nepateikė Savivaldybės mero pavaduotojai, Tarybos narei L. J. Susitikimų protokolų, kuriuos jis turėjo būdamas Darbo grupės nariu, ir nurodė, jog dėl šių protokolų reikia kreiptis į Darbo grupės pirmininką K. P., nors Darbo grupės pirmininkas Komiteto posėdyje teigė, kad protokolų neturi. Šiuo neveikimu pareiškėjas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.) 24 straipsnio 2 punktą (tarybos narys turi teisę: reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus), taip pat pažeidė valstybės tarnautojo pareigas tinkamai ir laiku atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, teikti informaciją apie savo tarnybą.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus veiklos nuostatų 9 punkte nurodyta, kad skyriui vadovauja vedėjas – karjeros valstybės tarnautojas, kurį skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius (I t., b. l. 79–83). Švietimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7–7.10 punktuose yra įtvirtintos pareiškėjo funkcijos (I t., b. l. 58–60). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei pirmiau minėtame pranešime, nei Išvadoje nebuvo nurodyta, kaip pareiškėjo pareigybės aprašymo funkcijos yra susijusios su nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Pranešime ir Išvadoje abstrakčiai ir neaiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė valstybės tarnautojo pareigas tinkamai ir laiku atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, teikti informaciją apie savo tarnybą.

Išvadoje, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (I t., b. l. 61–65), kaip ir Įsakyme Nr. (8.4TPS)-53, nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte nustatytą savivaldybės tarybos nario teisę iš savivaldybės administracijos gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, Darbo tvarkos taisyklių 25.1 punktą (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų), 25.4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti tiesioginio vadovo ir administracijos direktoriaus pavedamas užduotis) (I t., b. l. 133–138), Valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 14 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą viešumo valstybės tarnautojo veiklos etikos principą (Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais).

Teismas nustatė, kad vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-576 buvo sudaryta darbo grupė Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metams bendrojo plano projektui parengti, kurios pirmininku buvo paskirtas K. P. (Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas), o nariu – pareiškėjas R. Z. (Švietimo skyriaus vedėjas) (I t., b. l. 55, 56). Komiteto 2012 m. sausio 24 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomi ir 2012 m. sausio 26 d. Tarybos posėdžiui pateikti tarybos sprendimų projektai, tarp jų ir Tarybos sprendimo projektas „Dėl Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metais bendrojo plano patvirtinimo“, pareiškėjas nepateikė (teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog posėdžio metu juos pateikė, tačiau jų negalėjo pateikti pasibaigus minėtam posėdžiui) savivaldybės mero pavaduotojai, Tarybos narei L. J. Susitikimų protokolų, kuriuos jis turėjo būdamas Darbo grupės nariu (I t., b. l. 49–54).

Apklausęs liudytojais Komiteto 2012 m. sausio 24 d. posėdyje dalyvavusius šio Komiteto narius A. M., E. V., L. S., mero pavaduotoją L. J., posėdžio sekretorę G. R., Administracijos direktoriaus pavaduotoją K. P. (I t., b. l. 169–174, II t., b. l. 17–20), teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-576 sudarytos darbo grupės Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metams bendrojo plano projektui parengti veiklos nereglamentavo joks lokalinis teisės aktas, o Darbo grupės narių funkcijos paskirstytos jų susitarimu. Be to, liudytoja L. J. teismui patvirtino, kad ji prašė pareiškėjo pateikti jai Susitikimų protokolus būtent kaip Švietimo skyriaus vedėjo (I t., b. l. 169–171).

Remdamasis nustatytomis faktinėms aplinkybėms ir minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu buvo nustatytas vien faktas, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų, tačiau nebuvo nustatyta, kokių konkrečių pareigų, numatytų jo pareigybės aprašyme, pareiškėjas neatliko ar nevykdė; ar nevykdė konkretaus tiesioginio vadovo ir administracijos direktoriaus pavedamos užduoties (tiek mero pavaduotoja L. J., tiek Administracijos direktoriaus pavaduotojas K. P. nėra pareiškėjo tiesioginiai vadovai); buvo nurodyta, kad pažeista tik bendra valstybės tarnybos tvarka,

Be to, nustačius, kad pareiškėjas neatliko pareigų (nepateikė prašomų protokolų), nebuvo tiriamos aplinkybės, ar jis neatliko Švietimo skyriaus vedėjo ar Darbo grupės nario pareigų. Tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. pareiškėjo kaltė. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pateikti Susitikimų protokolus ir nurodė kreiptis į Darbo grupės pirmininką K. P., tokiu būdu elgėsi aplaidžiai, tačiau Išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, ar teisės aktai numatė tokią pareigą ir kokia tvarka pateikti prašomus protokolus asmeniui, kuriam pareiškėjas nėra pavaldus. Tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu nebuvo nustatytos ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, o tik nurodyta, kad dėl pareiškėjo aplaidaus neveikimo galėjo kilti tam tikri padariniai, nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes, t. y. R. Z. pakankamai ilgai dirba valstybės tarnyboje, privalėjo žinoti pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos etikos principus ir pareigas, galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš Tarybos 2012 m. sausio 26 d. posėdžio protokolo Nr. T2-1 išrašo ir 2012 m. sausio 16 d. Tarybos posėdžiui teikto svarstyti sprendimo projekto Nr. (1.4)-T1-20 (I t., b. l. 176–200, II t., b. l. 1–10) teismas nustatė, kad šio sprendimo projektas buvo pateiktas Tarybai svarstymui, tačiau svarstymas buvo atidėtas dėl to, kad iki posėdžio pabaigos negautas raštas iš Švietimo ir mokslo ministerijos, o ne dėl galbūt kaltų pareiškėjo R. Z. veiksmų nepateikus po Komiteto 2012 m. sausio 24 d. posėdžio savivaldybės mero pavaduotojai, Tarybos narei L. J. Susitikimų protokolų, kuriuos turėjo kaip Darbo grupės narys. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad dėl minėtų protokolų nepateikimo Tarybos narei L. J., kuri buvo atsakinga už Tarybos sprendimo projekto ruošimą, neigiamų pasekmių nekilo.

Įvertinęs Išvados ir pareiškėjui pateikto pranešimo turinį, taip pat ginčijamo Įsakymo Nr. (8.4TPS)-53 turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už neveikimą (abstrakčių pareigų nevykdymą), kuris nebuvo nurodytas pranešime apie tarnybinį nusižengimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011, 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011, kt.).

Iš bylos įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2012 m. kovo 27 d. įsakymu po 2012 m. kovo 6 d. atlikto tarnybinio patikrinimo, tai yra nepraėjus 1 mėnesiui po tarnybinio patikrinimo.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėms, ištirtais įrodymams bei išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad 2012 m. kovo 6 d. išvada nemotyvuota ir nėra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatytas valstybės tarnautojo R. Z. padarytas konkretus tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas bei negalėjo būti pagrindu pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, todėl panaikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (8.4TPS)-53 pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš Prienų rajono savivaldybės administracijos 5000 Lt neturtinę žalą, kurią siejo su tarnybinės nuobaudos paskyrimu nepagrįstai ir neteisėtai, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas taip pat rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo.

Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, jog dėl neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos jis patyrė nerimą, buvo pabloginta jo, kaip valstybės tarnautojo, reputacija, labai išgyveno, kadangi veiksmai jo atžvilgiu nebuvo teisiškai pagrįsti.

Teismas atsižvelgė į tai, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14), ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 6.271 straipsnio taikymo prasme atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmai pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą pripažintini neteisėtais, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių įrodomųjų faktų dėl šių veiksmų patirtai žalai (poveikis buvo pakankamai intensyvus, ir asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė) ir priežastiniam ryšiui pagrįsti, o pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę pareiškėjo paaiškinimai šių civilinės atsakomybės sąlygų nepatvirtina. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp Prienų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kurią jis kildino iš veiksmų, susijusių su neteisėtai pareiškėjui paskirta tarnybine nuobauda (atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu), ir teismui nenustačius viešosios atsakomybės sąlygos, t. y. žalos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino kaip nepagrįsto (ABTĮ 57 str. 1 d.).

III. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 41–47) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais atsakovas grindė savo poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad, jo nuomone, pirmos instancijos teismas ribotai ir abstrakčiai įvertino pareiškėjo, karjeros valstybės tarnautojo, atsakomybę, apsiribodamas tik pareiškėjo pareigybės aprašymo vertinimu.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjui turėjo būti suformuotas pavedimas atlikti veiksmą. Visi liudytojai, net ir pats pareiškėjas, patvirtino, kad Tarybos narė L. J. prašė pateikti Susitikimų protokolus, t. y. dokumentus, kurie buvo pareiškėjo žinioje. Tai patvirtino ir Darbo grupės pirmininkas K. P. Valstybės tarnautojo veikla turi būti vieša ir prieinama visiems, jei tai nesudaro valstybės ar komercinės paslapties. Nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojas (pareiškėjas) nepateikė informacijos, kuri buvo jo žinioje pagal atliekamas pareigas. Buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas viešumo valstybės tarnautojo veiklos etikos principas. Apeliantas teigia, jog net ir vertinant abstrakčiai valstybės tarnautojo pareigą teikti informaciją (tai reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas), valstybės tarnautojas privalo teikti visą, išskyrus privačią, informaciją.

Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Išvadoje nėra jokių aplinkybių apie tai, ar teisės aktai numatė pareiškėjo pareigą ir kokia tvarka pateikti prašomus protokolus asmeniui, kuriam jis nėra pavaldus. Išvadoje ir Įsakyme Nr. (8.4TPS)-53 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo aiškiai įvardytas Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktas, iš kurio kildinama tiesioginė pareiškėjo pareiga pateikti prašomus protokolus savivaldybės tarybos nariui. Pareiškėjas pažeidė specialiąją teisės norma, įtvirtintą Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte. Apelianto nuomone, tokiu atveju nebūtina ir nėra įmanoma kitais teisės aktais apibrėžtas pareigas papildomai nurodyti darbuotojo pareigybės aprašyme. Be to, apelianto nuomone, nėra jokios reikšmės, ar pareiškėjas turėjo pateikti Susitikimų protokolus kaip darbuotojas ar kaip Darbo grupės narys, kadangi jis yra savivaldybės administracijos darbuotojas ir buvo įtrauktas į Darbo grupę. Pareiškėjas neneigė fakto, kad minėti protokolai buvo būtent pareiškėjo žinioje. Apelianto manymu, kiti teismo sprendime išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas R. Z. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II b., b. l. 56–59) pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas remiasi tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į skundą ir teismo pripažinti nepagrįstais, taip pat nurodo eilę bendro pobūdžio pasvarstymų apie tarnybinės nuobaudos skyrimą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo veiksmuose nėra vieno iš esminių tarnybinio nusižengimo elementų – neteisėtų veiksmų ir kaltės, o Išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. (8.4TPS)-53, kuriuo Švietimo skyriaus vedėjui R. Z. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėto tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad 2012 m. sausio 24 d. pasibaigus Tarybos Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto posėdžiui, Administracijos Švietimo skyriaus vedėjas R. Z. nepateikė Savivaldybės mero pavaduotojai, Tarybos narei L. J. konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis svarstant Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrąjį planą protokolų, kuriuos jis turėjo būdamas darbo grupės, sudarytos Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrojo plano projektui parengti, nariu.

Iš Komiteto 2012 m. sausio 24 d. posėdžio protokolo Nr. TŠ-1 matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstyti Tarybos 2012 m. sausio 26 d. posėdžiui parengti klausimai, tarp jų klausimas dėl pritarimo Tarybos sprendimo projektui „Dėl Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metais bendrojo plano patvirtinimo“. Komiteto narių balsų dauguma buvo nutarta teikti šį projektą svarstymui.

Komiteto 2012 m. sausio 24 d. protokole nurodyta, kad šiame posėdyje dalyvavo Administracijos švietimo skyriaus vedėjas R. Z., kuris taip buvo minėtos Darbo grupės narys. Pagal šiame Komiteto posėdžio protokole užfiksuotą Komiteto posėdžio eigą, Komiteto nariams iškilus poreikiui susipažinti su susitikimų su mokyklų bendruomenėmis protokolais, Švietimo skyriaus vedėjas K. Z. paaiškino, kad tokie protokolai yra, o mero pavaduotojai L. J. paprašius pateikti Susitikimų protokolus, K. Z. to paties Komiteto posėdžio metu atnešė ir pateikė Komitetui šiuos dokumentus ir pateikė atitinkamus paaiškinimus. Šiame Komiteto posėdžio protokole užfiksuota, kad pasibaigus Komiteto posėdžiui, t.y. oficialiai posėdžio daliai, mero pavaduotoja L. J. paprašė, kad K. Z. leistų jai išsamiau susipažinti su Susitikimų protokolais, o K. Z. pasakė, kad protokolų duoti negali ir pasiūlė kreiptis į Darbo grupės pirmininką K. P. Iš Komiteto posėdžio eigos matyti, kad Tarybos narės mero pavaduotojos L. J. prašymas, kad Švietimo skyriaus vedėjas pateiktų Susitikimų protokolus buvo kartotinis, pateiktas pasibaigus oficialiai Komiteto posėdžio daliai, kurioje Komiteto nariai, susipažinę su Susitikimų protokolais, balsavo, kad pritaria Tarybos sprendimo projektui „Dėl Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metais bendrojo plano patvirtinimo“.

Iš Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. (8.4TPS)-53 skirti tarnybinę nuobaudą ir Išvados, kuria remiantis priimtas šis įsakymas, matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą neveikimu, t. y. Susitikimo protokolų nepateikimu.

Tarnybinio nusižengimo padarymui neveikimu (pasyvia forma) yra būdinga tai, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, elgiasi pasyviai, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo teisės aktų reikalaujamu būdu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad minėti neveikimo požymiai, lemia įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011).

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad iškilus poreikiui Komiteto nariams 2012 m. sausio 24 d. posėdyje susipažinti su Susitikimų protokolais, Švietimo skyriaus vedėjas R. Z. šiuos protokolus pateikė to paties posėdžio metu ir tai įvyko dalyvaujant Darbo grupės pirmininkui. Išvadoje ir Įsakyme Nr. (8.4TPS)-53 skirti tarnybinę nuobaudą nurodyta, kad pareiškėjas pasibaigus Komiteto posėdžiui, nepateikė Tarybos narei L. J. Susitikimų protokolų, kuriuos turėjo kaip Darbo grupės, į kuria jis įėjo kaip Švietimo skyriaus vedėjas, t.y. pareiškėjas kaltinamas neveikimu dėl tų veiksmų, kuriuos to paties Tarybos nario prašymu prieš tai (tos pačios dienos Komiteto posėdžio metu) buvo atlikęs.

Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina Išvados ir Įsakymo Nr. (8.4TPS)-53 skirti tarnybinę nuobaudą teiginių, esą pareiškėjas nepateikė Tarybos narei L. J. Susitikimų protokolų netinkamais ir aplaidžiais veiksmais, kadangi tokiu būdu apibrėžtas neveikimas yra abstraktus, nepagrįstas konkrečiomis valstybės tarnautojo (šiuo atveju pareiškėjo – Administracijos Švietimo skyriaus vedėjo) teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose teisės aktuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Atsakovo nuoroda į teisės normas, kurios nustato bendrąsias valstybės tarnautojų pareigas, nėra pakankama konstatuoti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą. Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas. Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus detalizuojamos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 nuostatomis. Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatyme, kiekvienu atveju pažeidžiamos atitinkamais veiksmais ar neveikimu, t.y. nevykdant ar netinkamai vykdant konkrečiai pareigybei priskirtas funkcijas. Nustatant ar valstybės tarnautojas padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą) neveikimu būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms tai pareigybei priskirtas funkcijas ir keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas neatliko kokių nors jo (Švietimo skyriaus vedėjo) pareigybei priskirtų funkcijų, ar jas atliko netinkamai, o Darbo grupės, į kurią jis buvo įtrauktas pagal užimamas pareigas, veikla nebuvo reglamentuota.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes ir teisingai nusprendė, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. v Netherlands, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v Finland, pareiškimo Nr. 20772/92, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. v Spain, pareiškimo Nr. 30544/96). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), atsižvelgdama į minėtą EŽTT praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, nepasisakydama iš naujo dėl atsakovo argumentų, kadangi atsakovo argumentus dėl ginčo dalyko pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumos kontekste ir priėjo prie faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstų bei teisingų išvadų.

Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas