2017-02-15 Nr. AB-3757-3-61-3-02695-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-320-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02695-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), 5 507,99 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2012 m. liepos 21 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – Paraiška), kurioje nurodė prašomą paramos 19 275 Lt (5 582,43 Eur) be PVM sumą 4 m pločio 590 m2 vejos aplink iškastas kūdras apželdinimui, tuo pačiu prašė paramos ir kitoms pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose. Pareiškėjas ir Agentūra 2013 m. balandžio 8 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 21M-KP012-1-011530-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Miškotvarkos projektas 43318“ Nr. 21M-KP012-1-011530-PR001, o Agentūra – Paramos sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti paramos gavėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka Paramos sutartyje nustatytas sąlygas, užsakyti paramos lėšas ir, jas gavus, pervesti pareiškėjui.

Tuo pačiu teigė, kad Paramos sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-154, Paramos gavėjui teisės aktuose ir šioje Paramos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 13 606,06 Eur visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Paramos sutartyje šalys susitarė mokėjimą išskaidyti į dvi dalis:

1) iki 300 m2 ploto kūdrų įrengimui ir atnaujinimui (2 kūdros) 18 259 Lt (5 288,17 Eur), 2) viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui (2 lieptai kūdrose) 9 409 Lt (2 725,03 Eur) ir rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams (vejos aplink kūdras želdinimo darbai) 19 275 Lt (5 582,43 Eur). Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. gegužės 23 d. susitarimu Nr. 2 nauja redakcija išdėstė Paramos sutarties 5.1 ir 6.2 punktus, t. y. pakeitė (iki 2014 m. spalio 15 d.) projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminą.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 14 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, kuriame nurodė 31 871,11 Lt (9 230,51 Eur) prašomą išmokėti paramos sumą (10 454,44 Lt (3 027,82 Eur) išlaidų lieptų įrengimo darbams atlikti ir 21 416, 67 Lt (6 202,70 Eur) išlaidų 590 m2 vejos apželdinimo aplink iškastas kūdras darbams atlikti) bei pridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2014 m. rugsėjo 8 d. Statybos rangos sutartį, 2014 m. spalio 6 d. įvykdytų darbų priėmimo aktą, 2014 m. spalio 13 d. banko sąskaitos išrašą.

Agentūros 2014 m. gruodžio 11 d. sudaryta Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisija, svarstydama pareiškėjo mokėjimo prašymą, nustatė, kad rekreacinių ir gamtosaugos objektų ir apsaugos darbams (590 m2 vejos aplink kūdras želdinimo darbai) prašoma paramos suma yra didesnė, nei numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintoje Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje (toliau – Metodika): mokėjimo prašyme deklaruojama 21 416,67 Lt (6 202,70 Eur) paramos suma, o Metodikoje numatyta didžiausia 4 000 Lt/ha (1 158,48 Eur/ha) finansuojama paramos suma, todėl nurodė, kad pareiškėjui tinkama deklaruoti išlaidų suma yra 236 Lt (68,35 Eur). Agentūra taip pat nurodė, kad Paraiškos vertinimo metu buvo padaryta klaida – neįvertinus Metodikoje numatytos didžiausios finansuojamos paramos sumos, rekreacinių ir gamtosaugos objektų tvarkymo ir apsaugos darbams patvirtina 19 275 Lt (5 582,43 Eur) paramos suma. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi aplinkybę, kad per didelė paramos suma pareiškėjui suteikė nepagrįstų lūkesčių gauti didesnę paramos sumą, nei jis iš tikrųjų gali gauti, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 197.1.3 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad sankcija netaikoma tuo atveju, kai paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma, nusprendė netaikyti sankcijos apmokant už atliktas investicijas ne daugiau, nei nustatyta Metodikoje. Agentūra 2015 sausio 23 d. sprendimu Nr. BRK-574(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – Sprendimas) nusprendė suteikti pareiškėjui 1 722,63 Eur paramos, vietoje jo prašytos 8 307,43 Eur sumos, taip pat nesuteikti pareiškėjui 6 584,83 Eur paramos sumos. Iš suteiktos 1 722,63 Eur sumos 74,43 Eur vejos užsėjimo darbams, 1 648,20 Eur lieptų įrengimo darbams.

Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, kuriai pagal Administravimo taisyklių 50 punktą tenka pareiga atlikti tinkamumo skirti paramą vertinimą, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymą – aplaidžiai ir paviršutiniškai vertino Paraišką ir neatsižvelgdama į Metodikoje nustatytus tinkamų finansuoti išlaidų didžiausius įkainius, patvirtino Paraišką bei pasirašė Paramos sutartį, įsipareigodama kompensuoti pareiškėjui 5 582,43 Eur už vejos aplink kūdras želdinimo darbus, nepaisant to, kad tokio dydžio išlaidos pagal galiojančius teisės aktus nėra tinkamos finansuoti. Teigia, kad šiais veiksmais Agentūra pažeidė Paraiškos pateikimo metu (nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d.) galiojusių Administravimo taisyklių 51, 52.4, 53, 57 punktus, pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Žalos dydį – 5 507,99 Eur pareiškėjas nurodė sumą, kurią Agentūra, pritaikiusi 90 procentų paramos intensyvumą, pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes pareiškėjui iš 5 582,43 Eur prašomos kompensuoti sumos buvo kompensuota tik 74,43 Eur. Pareiškėjas teigė, kad jeigu būtų žinojęs, kad jam bus skirta net 80 kartų mažesnė parama, nei faktiškai jo patirtos vejos užsėjimo išlaidos, nebūtų dalyvavęs šioje Lietuvos kaimo plėtros programoje, skyręs savo laiką bei lėšas ir nebūtų sudaręs Paramos sutarties.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Agentūra atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigė, kad Agentūra 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. S-PA-0099017 informavo pareiškėją apie siūlymą sudaryti paramos sutartį, pagal kurį pareiškėjui galėtų būti kompensuojama iki 13 606,06 Eur tinkamų finansuoti išlaidų suma. Agentūra 2013 m. balandžio 8 d. sudarė su pareiškėju Paramos sutartį. Projektui įgyvendinti buvo skirta iki 13 606,06 Eur suma, iš jų iki 10 884,85 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, iki 2 721,21 Eur Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėjui pagal jo 2014 balandžio 30 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KP-12-1-011530-MP001 išmokėta 3 941,10 Eur paramos suma. Pareiškėjas Agentūrai 2014 m. spalio 15 d. pateiktame mokėjimo prašyme Nr. 2IM-KP-12-1-011530-MP002 (toliau – Mokėjimo prašymas Nr. 2) prašė kompensuoti 31 871,11 Lt (9 230,52 Eur) paramos sumą: 10 454,44 Lt (3 027,82 Eur) už dviejų lieptų įrengimą poilsiui ir kūdrų priežiūrai ir 21 416,67 Lt (6 202,70 Eur) už 4 m pločio 590 m2 vejos aplink iškastas kūdras želdinimą. Išnagrinėjusi Mokėjimo prašymą Nr. 2, Agentūra Sprendimu Mokėjimo prašymą patenkino iš dalies. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas, 2015 m vasario 24 d. jį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), skunde nurodė tik tą Sprendimo dalį, kurioje apskaičiuota pareiškėjui skiriama paramos dalis atliktiems vejos užsiėjimo darbams kompensuoti. Komisija 2015 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, jog terminas Komisijos sprendimui apskųsti yra pasibaigęs, sprendimas įsiteisėjęs. Agentūros Sprendimo apskundimo terminas taip pat baigėsi 2015 m. vasario mėnesį.

Atsakovo atstovas nurodė, jog pagal Metodikos 5 priedą, kuriame nustatyta, kad už rekreacinių ir kitų gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus tinkamos finansuoti išlaidos turi būti ne didesnės nei 1 158,48 Eur/ha (4 000 Lt/ha). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 23.3 punkto nuostatas, Paramos sutarties 2 punkto nuostatą (kad sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kompensuojama iki 13 606,06 Eur (t. y. iki 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų), pareiškėjui gali būti kompensuojama ne didesnė nei 90 proc. dalis jo deklaruojamų tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. išlaidų, atitinkančių Įgyvendinimo taisyklių 3, 21, 22, 23.3 punktų nuostatas. Todėl nepaisant Agentūros atliktos skaičiavimo klaidos, pareiškėjas negalėjo pretenduoti į netinkamų finansuoti išlaidų kompensavimą. Įgyvendinimo taisyklių 3, 21, 22, 23.3 punktų nuostatų neatitinkančios išlaidos negali būti laikomos pareiškėjo negautomis pajamomis, nes jis neturėjo ir negalėjo turėti teisinio pagrindo tokias pajamas gauti. Todėl teigė, kad pareiškėjas nepatyrė ir negalėjo patirti 5 507,99 Eur žalos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą žalą, kurią sieja su galbūt neteisėtais atsakovo atstovo Agentūros veiksmais skiriant pareiškėjui paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra aplaidžiai ir paviršutiniškai vertino Paraišką, neatsižvelgdama į teisės aktuose nustatytus didžiausius tinkamų finansuoti išlaidų įkainius, padarė klaidą ir patvirtino Paraišką bei pasirašė Paramos sutartį, įsipareigodama kompensuoti pareiškėjui 5 582,43 Eur už vejos aplink kūdras želdinimo darbus. Tačiau Sprendimu už šiuos darbus kompensavo pareiškėjui tik 74,43 Eur. Skirtumą tarp turėtos kompensuoti ir realiai kompensuotos sumos pareiškėjas laiko patirta turtine žala ir prašė ją atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintomis Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarė Rangos sutartį su I. M. žemės ūkio įmone, kuria šalys susitarė dėl 4 m pločio 590 m2 vejos aplink iškastas kūdras želdinimo darbų. Už šiuos darbus pareiškėjas pagal 2014 m. spalio 9 d. sąskaitą faktūrą sumokėjo rangovui 21 416,67 Lt (6 202,70 Eur) sumą (be PVM), t. y., pareiškėjo sumokėta suma už 1 m2 vejos aplink iškastas kūdras želdinimą sudarė 36,30 Lt (10,51 Eur). Tačiau pagal Metodikos (redakcija, galiojusi Rangos sutarties sudarymo metu) 5 priedą, didžiausia šių išlaidų suma galėjo būti 4 000 Lt/ha (1 158,48 Eur) suma, t. y. 0,4 Lt (0,12 Eur) už 1 m2. Taigi, pareiškėjas, įsigydamas aplinkos želdinimo darbus, nesilaikė Metodikoje nustatytų didžiausių šioms išlaidoms nustatytų įkainių, t. y. nesilaikė Paramos sutarties 5.4 punkto nuostatų. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punktą, išlaidos, viršijančios Metodikoje nustatytus įkainius, laikomos netinkamomis finansuoti ir tais atvejais, kai pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad, sudarydamas Rangos sutartį, pats pareiškėjas nesivadovavo Metodikos nuostatomis, todėl jis ir turėtų prisiimti teisės aktų nesilaikymo sukeltas teisines pasekmes.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 5.4 punkto nuostatų, todėl turi prisiimti šių savo veiksmų rezultatą, kurio pasekmė – nekompensuotos 5 507,99 Eur už vejos aplink iškastas kūdras želdinimo darbus išlaidos. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir neteisėtų veiksmų, t. y. kad jo prašoma priteisti žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 1 d.). Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjo skundas būtų tenkintas visa apimtimi.

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Agentūra neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, pažeidė Paraiškos pateikimo metu galiojusias Administravimo taisyklių nuostatas. Pareiškėjo manymu, Agentūra, vertindama pareiškėjo pateiktą Paraišką, privalėjo įvertinti projekto išlaidų tinkamumą finansuoti bei paramos lyginamąją dalį nuo tinkamų išlaidų, o nustačiusi, kad projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas maksimalus paramos dydis skiriasi nuo paramos Paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių privalėjo raštu apie tai informuoti pareiškėją ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis išlaidomis ir parama.

Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai nustatinėjo priežastinį ryšį, nesvarstė, ar Agentūros neteisėti veiksmai padėjo pareiškėjo patirtai žalai atsirasti ar jai padidėti (nevertino netiesioginio priežastinio ryšio galimybės), nesvarstė, ar žala būtų kilusi, jeigu nebūtų buvę Agentūros neteisėtų veiksmų. Atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju būtent Agentūros neteisėti veiksmai pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius gauti Paramos sutartyje numatytą paramos sumą ir tai neabejotinai lėmė pareiškėjo nuostolių patyrimą. Teigia, jog jeigu pareiškėjas būtu žinojęs, kad jam bus suteikta net 80 kartu mažesnė parama nei faktiškai jo patirtos vejos užsėjimo išlaidos, jis nebūtu dalyvavęs šioje Lietuvos kaimo plėtros programoje, skyręs savo laiką bei lėšas ir nebūtu sudaręs Paramos sutarties ir patyręs prašomos priteisti žalos.

Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu. Vertina, jog teismas priimdamas sprendimą tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui mokėtina parama nustatoma tik įvertinus mokėjimo prašymą bei su juo pateiktus dokumentus. Pripažįsta, kad nagrinėtu atveju, atliekant Paraiškos vertinimą ir nustatant galimai mokėtiną paramos sumą, buvo atlikta skaičiavimo klaida, savo esme atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 35 punkto nuostatą. Tačiau teigia, kad Paraiškos vertinimo metu per klaidą apskaičiuota kitokia galimai mokėtinos paramos suma, jokiu būdu negali būti prilyginama neteisėtiems veiksmams, kurių pagrindu Agentūrai galėtų kilti civilinė atsakomybė. Pažymi, jog suvokdamas padarytą techninę klaidą, Agentūra netaikė Pareiškėjui Administravimo taisyklių 197.1.3 punkte nustatytų sankcijų, nors Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo prekes, paslaugas ar darbus įsigyti laikydamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – Didžiausių įkainių metodika) (5.4 p.).

Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą žalą, kurią sieja su neteisėtais atsakovės atstovės Agentūros veiksmais skiriant pareiškėjui paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ pareiškėjo teigimu, Agentūra neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymą – aplaidžiai ir paviršutiniškai vertino Paraišką, neatsižvelgdama į teisės aktuose nustatytus didžiausius tinkamų finansuoti išlaidų įkainius, padarė klaidą ir patvirtino Paraišką bei pasirašė Paramos sutartį, įsipareigodama kompensuoti pareiškėjui 5 582,43 Eur už vejos aplink kūdras želdinimo darbus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendime konstatavo, jog nenustačius priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir neteisėtų Agentūros veiksmų, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmos instancijos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą, nurodydamas, jog teismas netinkamai nustatinėjo priežastinį ryšį, nesvarstė, ar Agentūros neteisėti veiksmai padėjo pareiškėjo patirtai žalai atsirasti ar jiems padidėti, nesvarstė, ar žala būtų kilusi, jeigu nebūtų buvę Agentūros neteisėtų veiksmų.

Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šios trys valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra būtinosios, ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti.

Paramos sutartyje įtvirtintos maksimalios galimos kompensuoti sumos, tačiau konkrečią tinkamų finansuoti išlaidų sumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusi mokėjimo prašymą ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų nustato Agentūra. Maksimaliai galimos kompensuoti išlaidų sumos nurodymas Paramos sutartyje nėra Agentūros įsipareigojimas paramos gavėjui pateikus mokėjimo prašymą besąlygiškai išmokėti visas Paramos sutartyje nurodytas sumas. Paramos sutarties 5.4 punkte numatyta, kad parama suteikiama, jeigu paramos gavėjas, be kitų reikalavimų, prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis Metodikos. Paramos sutarties 17.4 punkte taip pat įtvirtinta paramos gavėjo pareiga vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus pagal Sutarties 5.4 punkto reikalavimus. Netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos. Paramos sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad išmokant paramos lėšas, kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, numatytos paraiškoje ir miškotvarkos projekte, padarytos nepažeidžiant EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų faktiškai patirtos, įtrauktos į paramos gavėjo apskaitą ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos atitinkamais išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų originalais ar nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (4.6 p.).

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ 5.7. punktą Agentūra atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlieka paramos paraiškų pirmumo vertinimą. Remiantis Administravimo taisyklių 51 punktu, tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendruosius Programos ir Programos priemonės tinkamumo kriterijus. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustatomas didžiausias tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir lyginamoji paramos dalis (53 p.). Paraiškos vertinimo metu nustatoma galima finansuoti maksimali paramos suma, kuri, nereiškia Agentūros besąlygiško įsipareigojimo išmokėti nurodytą sumą. Tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos Pareiškėjui pateikus mokėjimo prašymą, kaip tai numatyta Administravimo taisyklių 116 punkte, Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktu, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, padarytos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos. Taip pat tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patenkančios į Įgyvendinimo taisyklių 22 punkte išvardytas kategorijas, bei atitinkančios Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte nustatytus kriterijus (būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje; kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka; faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis teisėmis dėl instancinės teismų kontrolės apimties ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo nr. 16034/90), atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo nr. 20772/92), apeliacinės instancijos teismas pritaria ir nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, o tik juos papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, jog Komisijos byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 31 d. paraiškoje pats nurodė ir savo parašu kiekviename paraiškos lape patvirtino visų išlaidų kategorijas, tarp jų ir 19 275 Lt (5 582,43 Eur) prašomą finansuoti išlaidų už 4 m pločio vejos aplink iškastas kūdras želdinimą (viso 590 m2). Pareiškėjas šio prašymo XIII dalyje taip pat parašu patvirtino pareiškėjo deklaraciją, nurodydamas, kad yra susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis, patvirtindamas pateiktos informacijos teisingumą. Todėl, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjas teikdamas paraišką, turėjo žinoti, kad didžiausia Metodikoje numatyta šių išlaidų suma yra 4000 Lt/ha, t. y. 0,4 Lt už 1 m2, tačiau pateiktoje paraiškoje pats nurodė žymiai didesnę, nei Metodikoje nustatyta, šių išlaidų sumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konkreti pareiškėjui mokėtina parama nustatoma tik įvertinus mokėjimo prašymą bei su juo pateiktus dokumentus. Tai, kad Paraiškos vertinimo metu buvo atlikta skaičiavimo klaida, negali būti prilyginama neteisėtiems veiksmams, kurių pagrindu Agentūrai galėtų kilti civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių į didesnę paramos sumą, kadangi Metodikoje nustatytas maksimalus finansuojamos sumos dydis jam turėjo būti žinomas, pareiškėjas teikdamas paraišką turėjo elgtis rūpestingai ir savarankiškai domėtis nustatytomis paramos taisyklėmis. Todėl, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtos žalos ir Agentūros neteisėtų veiksmų ir konstatuoja, kad, įsigydamas aplinkos želdinimo darbus pareiškėjas pats nesilaikė Metodikoje nustatytų didžiausių šioms išlaidoms nustatytų įkainių (Paramos sutarties 5.4 punkto nuostatų), todėl jis ir turėtų prisiimti teisės aktų nesilaikymo sukeltas teisines pasekmes.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė