a5c34031-615f-4dc2-b823-e249d4948244 · Regionų administracinis teismas

                                                                           Administracinė byla Nr. I-3929-283/2018                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00151-2018-5Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1;

                                      20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 12 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. P. (toliau – ir V. P., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė), atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės                        1 d. iki 2017 m. spalio 1 d.

V. P. skunde nurodė, kad jis Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, sukėlusiomis jam didelių nepatogumų, dėl ko pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, areÅ¡tinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nebuvo užtikrinamas bÅ«tinas minimalus 5 kv. m gyvenamas plotas; kamerose įrengti tualetai nebuvo visiÅ¡kai atskirti ir net minimaliai neuždengti nuo durų, todėl buvo pažeista teisė į privatumÄ ; sanitariniuose mazguose nebuvo sėdimo klozeto; kamerose langai neatsidarydavo, dėl ko nebuvo galima iÅ¡vėdinti patalpų; negavo vegetarinio maitinimo (b. l. 2-5).Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė                            V.

P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., kamerose jis buvo laikomas su vienu arba dviem asmenimis. Pripažino, kad teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui, trumpÄ laikotarpį buvo nežymiai pažeistas. Panevėžio AVPK teigė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus: kiekvienoje kameroje sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turkiÅ¡ko tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitariniai mazgai turi atskiras patalpų oro Å¡alinimo sistemas.

Panevėžio AVPK pažymėjo, jog veikiančioms, o ne naujai statomoms areštinėms higienos normos kitokio areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo nenumato. Nurodė, kad nepagrįstos pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi sanitarinis mazgas nuo gyvenamos kameros dalies yra atskirtas sienele, jame įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Paaiškino, kad 2005 m. areštinės antrame korpuse (kameros Nr.11 – Nr.26), o 2013 m. pirmame poste (kameros Nr.1 - Nr.10) buvo atliktas remontas, per kurį pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema.

Panevėžio AVP tvirtino, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys gauna vegetarinį maitinimÄ , jeigu tuo reikalu kreipiasi raÅ¡tu                              į AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus pareigÅ«nus. Panevėžio AVPK teigė, kad, turimais duomenimis, pareiÅ¡kėjas tokio praÅ¡ymo nebuvo pateikęs. Panevėžio AVPK pabrėžė, jog nėra duomenų, kad areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų siekę pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ .

Pažymėjo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nebuvo gauta. Panevėžio AVPK vertino, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti tokių iÅ¡gyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kurį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.250 straipsnio taikymo požiÅ«riu, bÅ«tų galima įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka suformuotos teisminės praktikos (b. l. 10-13).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio AVPK areštinėje V. P. su pertraukomis buvo laikomas 2015 m. birželio 16 d. – 2017 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) (b. l. 16). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. (b. l. 2). Teismas Panevėžio AVPK pateiktus duomenis apie pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpį vertina kaip teisingus ir nekeliančius abejonių, kadangi juos patvirtina V.

P. asmens kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 19-24). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 19-24).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų kalinimo sÄ lygų policijos įstaigos areÅ¡tinėje, atlyginimo. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos, pagal kurias, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Ginčo laikotarpiu policijos įstaigų areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 37:2009) ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015). Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės), o nuo 2017 m. balandžio 3 d. - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Tačiau valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu; iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ neturtinę žalÄ sukėlusių veiksnių nurodė vienam asmeniui turinčio tekti nustatyto minimalaus kameros ploto pažeidimÄ . Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – vienas iÅ¡ pagrindinių reikalavimų, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad policijos įstaigų areÅ¡tinės kameros plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 kv. m ir kad sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais V.

P. buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ , bendrÄ kamerose buvusių asmenų skaičių atsakovės atstovas pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. balandžio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančio inventoriaus“ (b. l.

17) bei 2018 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. P. laikymo areštinėje“ (b. l. 16). Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas areštinėje nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d. buvo laikytas kameroje Nr. 16 (plotas 14,38 kv.

m) su dviem asmenimis; nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. - kameroje Nr. 2 (plotas 21,38 kv.

m) su dviem asmenimis; nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. - kameroje Nr. 9 (plotas 11,70 kv.

m) su vienu asmeniu. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į Panevėžio AVPK pateiktus duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ areÅ¡tinės kamerose (b. l. 17), daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje iÅ¡buvo 10 parų, iÅ¡ jų – 7 paras, pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ (pareiÅ¡kėjui 2015 m. birželio 16 d. – birželio 23 d. laikotarpiu teko 4,36 kv. m ploto, o 3 paras – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant (pareiÅ¡kėjui teko nuo 5,1 iki 6,69 kv. m ploto).

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, jog Panevėžio AVPK 7 paras pažeidė V. P. subjektinę teisę bÅ«ti laikomam policijos įstaigos areÅ¡tinės kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, t. y. policijos įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ grindė tuo, kad areÅ¡tinės kamerose sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo atskirtas nepakankamo aukščio sienele ir nebuvo net minimaliai uždengtas, kad bÅ«tų užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais; sanitariniuose mazguose įrengti tupimi tualetai.Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos 37:2009 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai.

Pagal šio teisės akto nuostatas, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema. Higienos normos 37:2009 nebuvo nustatęs reikalavimo areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas, taip pat, be to, jame nebuvo įtvirtinti specialūs reikalavimai tualeto tipui.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusioje Higienos normoje 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui reikalavimų nėra nustatyta. Veiklos taisyklių 7.13 punkte buvo įtvirtinta policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisė naudotis tualetu, kuris bÅ«tų įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2018 m. gegužės 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl V. P. skundo“ nurodė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (b. l. 14).

Å is pareigÅ«nas 2018 m. gegužės 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ nurodė, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ , o 2013 m. pirmojo korpuso remontÄ , visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių areÅ¡tinėje laikomi asmenys, naudodamiesi sanitariniu mazgu, gali užkabinti audeklus; areÅ¡tinėje laikomi asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprÅ«pinami, tačiau sanitarinius mazgus užsidengia jiems iÅ¡duodamomis arba savo turimomis paklodėmis (b. l. 18).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz., (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016). Taigi, teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ar jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad areÅ¡tinės kamerose, kuriose buvo laikomas V.

P., sanitariniai mazgai nebuvo visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos dalies, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų. Vertindamas atsakovės atstovo teiginius, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pagal kuriuos, tualetÄ atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų; pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iÅ¡ vienos pusės jis visiÅ¡kai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirÅ«pintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad jam neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose sanitariniuose mazguose nėra įrengtų sėdimų klozetų, teismas atsižvelgia į formuojamÄ teisminę praktikÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas galiojusių teisės aktų Higienos normos 37:2009 6 ir 20 punktus bei Veiklos taisyklių 6 punktÄ , yra nurodęs, kad nesėdimo tualeto įrengimas areÅ¡tinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises (2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017, 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2254-520/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-954-442/2018).

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad per visÄ ginčo laikotarpį buvo pažeista V. P. teisė naudotis kamerų sanitariniuose mazguose tinkamai įrengtais tualetais bei teisė į privatumÄ . PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinė žala jam buvo padaryta, nesuteikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje vegetarinio maitinimo.Veiklos taisyklių 7.11 punkte buvo nustatyta, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę gauti tinkamÄ maitinimÄ ir geriamo vandens. Galiojančiose 2017 m. balandžio 3 d.

Taisyklėse nurodoma, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems areÅ¡tantams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos(62 punktas), areÅ¡tinėje laikomi asmenys maitinami 3 kartus per dienÄ , valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonė, vadovaudamasi nustatytomis fiziologinėmis mitybos normomis (63 punktas).

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Å iose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Remiantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Be to, tiekiamo maisto kokybės, skiriamų produktų kiekių reikalavimus nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d.

įsakymas Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ . Panevėžio AVPK nurodė, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi galimybę gauti vegetarinį maitinimÄ ; pageidaujantis gauti tokį maitinimÄ asmuo, atvykęs areÅ¡tinę, turi raÅ¡tu kreiptis į AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus pareigÅ«nus, kurie tokį maitinimÄ užsako; galimybę pateikti areÅ¡tinėje laikomiems asmenims vegetarinį maistÄ Â užtikrina su maisto tiekėju sudaryta maitinimo paslaugų sutartis (b. l. 12). Be to, Panevėžio AVPK paaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu Å¡ios policijos įstaigos Dokumentų valdymo sistemoje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai tiekti jam vegetarinį maitinimÄ nebuvo registruoti.Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais Panevėžio AVPK paaiÅ¡kinimais.

Be to, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie pažeistÄ teisę gauti vegetarinį maitinimÄ yra nekonkretÅ«s, abstraktaus pobÅ«džio ir prieÅ¡tarauja Panevėžio AVPK ir maistÄ areÅ¡tinėje laikomiems asmenims tiekiančios įmonės sudarytai sutarčiai, kurioje numatytas vegetarinio ir dietinio maisto tiekimas. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie teisės gauti vegetarinį maitinimÄ pažeidimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, kad kamerose buvo antisanitarinės sÄ lygos, langai nesidarinėjo, todėl buvo neįmanoma iÅ¡vėdinti patalpų.Panevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L.

M. 2018 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. P. skundo“ nurodyta, kad 2005 metais areštinės antrame korpuse (kameros Nr. 11- Nr. 26), o 2013 metais – pirmame korpuse (kameros Nr. 1- Nr.

10) buvo atlikti kapitalinio remonto darbai – pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, sumontuotas naujas apÅ¡vietimas (b. l. 14). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-409 konstatavo, kad sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro Å¡alinimo sistemos ortakio anga, be to, sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus (orlaides), nes visi kamerų langai atsidaro (b. l. 43). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos ministerijos Panevėžio departamentas, 2016 m. spalio 7 d. atlikęs periodinę Panevėžio AVPK areÅ¡tinės patikrÄ , nustatė, kad kamerose yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi, areÅ¡tinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patikrinimo metu Higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 44-45).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų bei nesidarinėjančių langų, neleidusių vėdinti kamerų, atmetami kaip nepagrįsti.Vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nuostata, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teisminėje praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pagal suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ , asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Atsižvelgus į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444 -619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Spręsdamas dėl V.

P. atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ bei teisės į privatumÄ ir naudojimÄ si tinkamai įrengtu tualetu; minimalaus gyvenamojo ploto trÅ«kumas buvo nežymus; pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių suėmimo vykdymo sÄ lygų žalingÄ poveikį jo fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klei. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ asmens skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Tačiau teismas vertina, kad nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti visÄ skunde nurodytÄ piniginių lėšų sumÄ , kadangi ji neatitinka jo realiai patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 100,00 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. birželio 16 d.

– 2017 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja                                                                                                            Dalytė Zlatkuvienė