2024-07-11 Nr. BB-3653-1-01-1-41261-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 22 d. nutarties išteisintojo O. V. (O. V.) byloje priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-07-11 Nr. BB-3653-1-01-1-41261-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Lomonienė kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2665/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41261-2021-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 22 d. nutarties išteisintojo O. V. (O. V.) byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Lomonienė kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė nukentėjusiojo K. Š. parodymų atmetimo, išsamiai jų neaptarė ir neįvertino, taip buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas taip pat netinkamai vertino išteisintojo O. V. parodymus, liudytojos R. G. teisme duotus parodymus.
K. Š. ir O. V. parodymai iš esmės skirtingi. Pagal O. V. parodymus jis eismo įvykio metu lenkė transporto priemonę ir važiavo priešpriešine eismo juosta, tačiau pagal K. Š. parodymus ir byloje nustatytas aplinkybes vietoje, kurioje stovėjo automobilis, vairuotojui O. V. nebuvo pateisinamos priežasties važiuoti priešpriešine eismo juosta arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Vertinant K. Š. parodymus, vairuotojo O. V. važiavimas priešpriešine eismo juosta arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, nepagrįstai pripažintas važiuojančio nukentėjusiojo paspirtuko lenkimu. K. Š. parodymų teisingumą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad K. Š. kairė blauzda buvo kliudyta automobilio priekinio valstybinio numerio ženklo kairiuoju kraštu, kad paspirtukas nebuvo apgadintas, kad po kontakto su automobiliu nukentėjusysis tiesiog nušoko ant važiuojamosios dalies. Šios aplinkybės patvirtina ir K. Š. paaiškinimus, kad važiuojant į kitą gatvės pusę, jis įvertino atstumą ir įsitikino, kad nebus kliudytas atvažiuojančio išteisintojo automobilio.
Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas O. V. veiksmus kaip transporto priemonės lenkimą, padarė neteisingą išvadą, kad K. Š. prieš susidūrimą važiavo dešine kelio puse, aplenkdamas šalikelėje stovinčius automobilius. Liudytoja R. G. parodymus, kad ties įvykio vieta, kitoje kelio pusėje vienas paskui kitą stovėjo keletas automobilių, davė tik teisme. Be to, tokių liudytojos parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nei įvykio vietos apžiūros dokumentuose, nei O. V. teismui pateiktose fotonuotraukose stovintys automobiliai nėra užfiksuoti. Kita vertus, byloje nustatyta, kad liudytoja R. G. įvykio metu buvo ties (duomenys neskelbtini) namu, todėl pagal jos parodymus stovėjęs automobilis ar automobiliai buvo būtent ties paminėtu namu, o tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kur šis sustojo ir po to važiavo į kitą kelio pusę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą, jos nuomone, neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą. Savo nesutikimą kasatorė grindžia nukentėjusiojo K. Š., išteisintojo O. V. ir liudytojos R. G. parodymų, netiesiogiai dalies kitų įrodymų vertinimo ir juos vertinant padarytų išvadų, nustatytų faktinių aplinkybių kritika, kartu pateikia savą selektyviai atrinktų įrodymų analizę ir vertinimą, jų pagrindu nustatytinų faktinių aplinkybių interpretavimą. Taigi, iš esmės kasaciniu skundu siekiama pakartotinio byloje esančių įrodymų vertinimo, kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, nustatymo ir atitinkamai bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka.
Prokurorės pateiktame kasaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys tokių pažeidimų padarymą. Darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė