2016-04-28 Nr. AB-9272-3-61-3-02652-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-568-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02652-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2014 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (6.5)-18; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 68-66; 3) perduoti skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (6.5)-18 nagrinėti iš naujo Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paaiškino, kad pagal Klaipėdos AVMI 2012 m. liepos 11 d. patvirtinimo akto tvirtinimo sprendimą Nr. (6.5)-58 pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti 14 260 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 6 102 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 420 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, 13 358,78 Lt GPM delspinigių, 4 635,08 Lt PVM delspinigių, taip pat buvo paskirtos baudos. VMI 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-163 atleido pareiškėją nuo 870 Lt PVM delspinigių ir 2 032 Lt GPM delspinigių. Pareiškėjo teigimu, nelaukdamas mokestinio ginčo pabaigos, pagal mokesčių administratoriaus sprendimus apskaičiuotą sumą, iš viso 22 492 Lt, sumokėjo 2012 m. spalio 16 d. Pareiškėjas niekada nevengė mokesčių mokėjimo, sąžiningai vykdė visus mokesčių administratoriaus nurodymus. Klaipėdos AVMI turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą ir atleisti nuo delspinigių. Penkerių metų mokestinių patikrinimų laikotarpis nepriklausė nuo pareiškėjo valios, nes mokesčių administratorius darė daug klaidų, mokestinis patikrinimas tris kartus buvo grąžintas pakartotiniam tyrimui. Pareiškėjas viso proceso metu aktyviai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, kad kuo greičiau būtų užbaigta procedūra. Dėl šių priežasčių Klaipėdos AVMI turėjo atleisti nuo delspinigių remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčio mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Pažymėjo, kad nagrinėjant skundą tiek Klaipėdos AVMI, tiek VMI, buvo neatsižvelgta į esminius dalykus – ignoruojami akivaizdūs įrodymai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami) pardavimo aplinkybių bei Klaipėdos AVMI patikrinimų skyriaus specialistės dokumentų klastojimo.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas Klaipėdos AVMI pateikė 2014 m. vasario 4 d. prašymą atleisti jį nuo baudų ir delspinigių, kurį Klaipėdos AVMI 2014 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (6.5)-18 tenkino iš dalies: atleido pareiškėją nuo 1 426 Lt GPM baudos ir 610 Lt PVM baudos mokėjimo, bet neatleido nuo 12 222,53 Lt GPM delspinigių ir 4 149,20 Lt PVM delspinigių mokėjimo.

MAĮ 96 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada skaičiuojami delspinigiai, t. y. už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį); už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje); už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).

Nurodė, kad pagal teisės normas, mokesčių mokėtojui, laiku neįvykdžiusiam savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą. Dėl kokių priežasčių ši prievolė nebuvo įvykdyta, nėra svarbu. MAĮ 40 straipsnyje yra įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 1 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius.

Tvirtino, jog pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti, bei su jų įtaka mokesčių mokėtojo galimybėms vykdyti savo mokestines prievoles. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai pieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčių mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis laikomos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti, išvengti ir kokiomis nors priemonėmis pašalinti (pvz., stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai, sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors vidaus komunikacijų sunaikinimas ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar kitoms nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančioms aplinkybėms, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl atsakovas sprendė, jog pareiškėjas negali būti atleistas nuo aukščiau nurodytų delspinigių pagal MAl 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo 12 222,53 Lt GPM delspinigių ir 4 149,20 Lt PVM delspinigių.

Teismas analizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančius MAĮ 100 bei 141 straipsnius ir sutiko su Klaipėdos AVMI motyvais, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą reikalavimą, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia pati taisyklė yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kuria Klaipėdos AVMI pagrįstai rėmėsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2918/2011).

Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 31 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 12 222,53 Lt GPM delspinigių ir 4 149,20 Lt PVM delspinigių, o 2014 m. vasario 4 d. kreipėsi dėl atleidimo nuo šių delspinigių. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2014 m. sausio 31 d. sumokėjus delspinigius į valstybės biudžetą, išnyko ir teisinis pagrindas taikyti MAĮ 100 straipsnyje įtvirtinamą atleidimo nuo delspinigių reguliavimą. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju neturi įtakos nei pažeidimo pobūdis, nei mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimas, nei kitos aplinkybės, kurios galėtų būti svarbios mokesčių mokėtojui.

III. Pareiškėjas S. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kartu panaikinant VMI 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 68-66 ir įpareigojant inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Nurodo iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, kurios, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą jį atleisti delspinigių mokėjimo. Akcentuoja, kad nei VMI, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl inspekcijos specialistės dokumento suklastojimo, kas, pareiškėjo įsitikinimu, turėjo didelę reikšmę visam bylos tyrimui. Pažymi, kad negalėjo žinoti, jog inspekcijos specialistė ką nors blogai suskaičiuos.

Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (6.5)-18 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 68-66, kuriais pareiškėjas buvo atleistas nuo 1 426 Lt GPM baudos ir 610 Lt PVM baudos mokėjimo, tačiau nebuvo atleistas nuo 12 222,53 Lt GPM delspinigių ir 4 149,20 Lt PVM delspinigių mokėjimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (6.5)-58 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-163 pareiškėjui buvo priskaičiuota sumokėti į biudžetą 14 260 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 6 102 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 1 420 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, taip pat buvo paskirtos 1 426 Lt GPM baudos ir 610 Lt PVM baudos bei atitinkamos sumos PVM ir GPM delspinigių.

Šie sprendimai šiuo metu yra įsiteisėję. Toks jų statusas reiškia, kad nebegali būti keliamas ginčas ar šiais sprendimais pagrįstai ir teisingai buvo priskaičiuoti pareiškėjui į biudžetą mokėtini mokesčiai. Dėl šių priežasčių tie apeliacinio skundo argumentai, kurie yra siejami su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (6.5)-58 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 68-163 pagrįstai ir teisėtumu negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, pareiškėjas šių sprendimų teismine tvarka šioje byloje ir neginčija.

Byloje taip pat nustatyta, kad minėtais sprendimais priskaičiuotus sumokėti į biudžetą 14 260 Lt gyventojų pajamų mokestį, 6 102 Lt pridėtinės vertės mokestį ir 1 420 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas pareiškėjas sumokėjo 2012 m. spalio 16 d., o priskaičiuotus delspinigius – 2014 m. sausio 31 d..

Šioje byloje ginčijamais sprendimais jis buvo atleistas nuo baudų, kurios jam buvo paskirtos jau minėtais Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 11 d. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais.

Tokiu būdu, mokestinė neprimoka, kuri buvo atsiradusi iš aptartų sprendimų, šiuo metu yra išnykusi. Pareiškėjas siekia, kad jis būtų atleistas nuo delspinigių, kuriuos jis sumokėjo 2014 m. sausio 31 d., t. y., iki priimant šioje byloje ginčijamus sprendimus.

Tačiau atleisti nuo delspinigių galima tik tuo atveju, jei jie yra nesumokėti (Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 1 d.), todėl šia prasme, kai delspinigiai jau yra sumokėti, nėra teisinių prielaidų tam, kad būtų galima tenkinti jo prašymą – atleisti jį nuo delspinigių.

Pareiškėjas taip pat nepateikia ir kitų argumentų, kuriais jis teigtų, jog be teisėto pagrindo 2014 m. sausio 31 d. sumokėjo aptariamus delsinius, kurie jam turėtų būti grąžinami ir pan..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė