2022-05-20 Nr. AB-13184-4-52-3-00241-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2643-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00241-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Rasos Ragulskytės Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui C. F., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui L. N.,

vertėjaujant N. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio C. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio C. F. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61533 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) įleisti C. F. (toliau – ir Užsienietis) į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2. Užsieniečio atstovas advokatas teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodė, kad Sprendimas motyvuotas tuo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Užsienietis su Sprendimo dalimi dėl jo laikino apgyvendinimo sąlygų nesutiko, kadangi jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, duomenis apie save pateikia ir savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, nesiekia pasišalinti iš Lietuvos ir nebuvo bandęs pabėgti. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenų grupėje, pėsčiomis neleistinoje vietoje, t. y. pažeisdamas migracijos taisykles, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti. Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią informaciją apie savo biologinį amžių. Pažymėjo, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

5. Užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko. Migracijos departamentui nepateikė asmens tapatybės dokumentų, tačiau per apklausas paaiškino, kodėl jų negalėjo pateikti. Prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką buvo Baltarusijoje, ten konfiskavo dokumentus.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsieniečio skundo netenkino.

7. Teismas, aptaręs bylai aktualų teisinį reguliavimą, ir įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatė, kad Užsienietis nori laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Teismo vertinimu, vien Užsieniečio nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą, nepaneigia fakto, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo Užsieniečiui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, nes Užsienietis neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Užsienietis iš esmės nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė skirtingą informaciją apie savo amžių ir išgalvotą istoriją apie išvykimą iš kilmės šalies. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog, paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nepateikė.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir / ar netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygta sulaikymui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė taip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Įstatymas, kurio 112 straipsnis numato, jog užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

11. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti ir Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.

12. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Migracijos departamentas informuoja, kad šiuo metu Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 21S44295, kuriuo nuspręsta Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio, yra įsiteisėjęs.

14. Pažymi, kad Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, pateikdamas klaidingą informaciją apie savo amžių, prisistatydamas nepilnamečiu asmeniu. Atliktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje amžiaus nustatymo tyrimas ir nustatyta, kad Užsieniečiui yra apie 22 metai (galima dviejų metų paklaida). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti jį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti Užsieniečio tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėję Užsieniečio skundą ir įvertinęs tiek faktines Užsieniečio bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir Užsieniečio skundą atmetė.

15. Atkreipia dėmesį į tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, t. y. Užsienietis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o, pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną.

16. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022, atsižvelgiant į Užsieniečio nurodytų aplinkybių visumą, Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė. Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Užsienietis apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, dar daugiau – jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad jo teisės būtų pernelyg suvaržomos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsieniečio skundo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria Užsienietis laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu (Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais).

19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų.

20. Remiantis tiek byloje esančiais duomenimis, tiek teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog VSAT kreipėsi į teismą su teikimu dėl Užsieniečio sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje (Įstatymo 113 str. 1 d. 5 p., 2 d., 4 d. 1, 2 ir 5 p., 5 d. 10 p.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino, t. y. sulaikė Užsienietį trims mėnesiams (iki 2022 m. gegužės 8 d.), bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsienietis, nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Užsieniečio skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2022 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

21. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21S44295, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė teismui ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu jo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S44295 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų) ir 4 punktą (dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą), tačiau kitą skundo dalį atmetė. Užsienietis teikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2062-654/2022 apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą.

22. Įsiteisėjus Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimui Nr. 21S44295, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, Užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso, VSAT kreipėsi į teismą ir prašė pakartotinai svarstyti Užsieniečiui priimtą sprendimą ir pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi bei 5 dalies 1–4, 9–11 punktais, VSAT teikimą tenkino.

23. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d., vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė ginčijamą Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsieniečio skundo netenkino.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos kumuliatyvios sąlygos: 1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; 2) toks galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Migracijos departamentui nebelieka teisinio ir faktinio pagrindo priimti Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose tuo atveju, kai iki tokio sprendimo priėmimo prieglobsčio prašytojas teisės aktuose nustatyta tvarka yra sulaikytas, ar jam nustatyta tvarka yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2239-968/2022).

25. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu 2022 m. sausio 27 d. Sprendimu pagrįstai apgyvendino pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad Sprendimo priėmimo metu Užsienietis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka sulaikytas ar nustatyta tvarka paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl Migracijos departamentas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją (Užsienietį) Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

26. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio yra įsiteisėjęs ir apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio teisinis statusas yra pasikeitęs, t. y. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas.

27. Susiklosčius šiai situacijai teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis), t. y. ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas Užsieniečio skundas ir jam neskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

30. Pažymėtina, kad Užsienietis su ginčijamu 2021 m. sausio 27 d. Sprendimu supažindintas 2022 m. vasario 14 d., sprendimas dėl užsieniečio sulaikymo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ir vėliau LVAT nutartimi pakeistas alternatyvia priemone, todėl teisėjų kolegija tikrina, ar pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį apgyvendinti pagal Sprendimo 2 dalį.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas iki bus baigta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti pareiškėją, kuris yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurio prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietis nebuvo pateikęs jokių jo asmenybę patvirtinančių dokumentų, taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl jo nurodyto amžiaus (atvykęs į Lietuvos Respubliką nurodė, kad gimė 2003 m. gruodžio 15 d.) ir bendradarbiavimo su valstybės institucijomis lygio, nes iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos 2021 m. rugsėjo 30 d. išvados matyti, kad Užsieniečio biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) metai (galima dviejų metų paklaida)). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečiui Migracijos departamento paskirta ir pirmosios instancijos teismo nepakeista priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktu prieglobsčio prašymu ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjo prieglobsčio byloje priėmimas.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis ilgą laiką yra neteisėtai sulaikytas, tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, o laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2308-520/2022; 2022 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2316-662/2022; 2022 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2394-815/2022 ir kt.).

33. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį (tuo metu – prieglobsčio prašytoją) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio C. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Rasa Ragulskytė Markovienė

Skirgailė Žalimienė