a5bf045e-e233-4f36-8afa-8161f744d832 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-34-791/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41009-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D., sekretoriaujant E. B., dalyvaujant prokurorui I. V., kaltinamiesiems E. A. ir M. M., gynėjams advokatams D. R. ir V. K., nukentėjusiajam M. A., jo atstovui advokatui V.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimu, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areÅ¡tu; 2) 2013 m. lapkričio 5 d.

Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 8 mėn. laisvės apribojimu; 3) 2014 m. balandžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 20 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 40 parų areštas; 4) 2014 m. birželio 23 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį – 30 parų areštu; 5) 2015 m. sausio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 bei BK 641 straipsniu – 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2015 m. vasario 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei BK 641 straipsniu – 8 mėn. laisvės atėmimo.

Å i bausmė Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 11 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2015 m. birželio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei BK 641 straipsniu – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo; 8) 2017 m. kovo 28 d.

Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, 16 mėnesių laisvės apribojimu; 9) 2017 m. rugsėjo 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 90 parų arešto, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas; 10) 2017 m. gruodžio 22 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas; 2018 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas ir nuteistas galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 11) 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo; 12) 2019 m. balandžio 1 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, 60 parų arešto bausme, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas; 13) 2019 m. birželio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 20 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nuteistas galutine subendrinta 80 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; 14) 2020 m. rugsėjo 14 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; 15) 2020 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; 16) 2020 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, 30 parų arešto bausme. 2021 m. gegužės 19 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi bausmės pagal nuosprendžius subendrintos, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių dalys, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams 15 dienų; 17) 2021 m. rugsėjo 3 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Å¡iÄ bausmę subendrinus su 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi subendrinta bausme, ir nuteistas galutine subendrinta 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausme; 18) 2021 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant E. A. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (dvi dienas); 19) 2021 m. lapkričio 24 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalis bausmės, tai yra 7 mėnesiai, pridėta prie 2021 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams 11 dienų, nuosprendis neįsiteisėjęs, turintis teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63, 641 straipsnių nuostatas, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs 2020 m. spalio 20 d., turintis teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamieji E. A. ir M. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ Å¡iomis aplinkybėmis: 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. vieÅ¡oje vietoje, netoli žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, rodydami aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , M. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam M.

A. į veidÄ bei jam nukritus ir gulint ant Å¡aligatvio, tyčia E. A. ir M. M. bendrais veiksmais veikdami kartu tarpusavyje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į pilvo sritį, dėl to M. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyÅ¡imas, pilvo sumuÅ¡imas, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip bendrais veiksmais E. A. ir M.

M. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarkÄ ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. A. sveikatÄ . Kaltinamasis M. M. savo kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, pripažino kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. Parodė, jog įvykio dienÄ po darbo grįžo namo. Pasiėmė Å¡unį ir išėjo į laukÄ . Ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, ten gyvena jo sesuo. Ėjo pro aikÅ¡telę. Pamatė nukentėjusįjį M.

A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, su draugais. Netoliese buvo J., A., M. V.. Visi kartu stovėjo ir rÅ«kė, kalbėjosi. Pamatė, jog eina „(duomenys neskelbtini)“ su savo draugeliu link parduotuvės. „(duomenys neskelbtini)“ eidamas pro Å¡alį Å¡yptelėjo. Nutarė jo paklausti, kaip ten buvo, kai susimušė su dviem asmenimis. M. A. priėjo. Tuomet jo paklausė: „kodėl tu žaloji žmones, muÅ¡i, įvedinėji savo tvarkas visokias?“. M. A. atsakė: „kÄ tu čia nusiÅ¡neki? NesÄ mones Å¡neki, nieko nebuvo“.

M. A. stovėjo prieÅ¡ais jį, M. teigė, jog nieko nedarė, nors yra filmuotas vaizdo įraÅ¡as. Tuomet jis M. A. sudavė smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės. Jis sudavė smÅ«gį, jo (M. M.) ranka praslydo nuo nukentėjusiojo kairės rankos peties ir pataikė M. A. į galvÄ , kažkur į žandikaulį. SmÅ«gis nebuvo labai stiprus. Kiti asmenys jam buvo už nugaros. Nematė, ar jie bėgo, ar ne. Nuo jo suduoto smÅ«gio M. ant žemės nenukrito. M. pradėjo trauktis link „Kibininės“ kampo.

Visi liko stovėti. M. pradėjo skėsčioti rankomis, sakyti, jog jis nieko nežino, kÄ jÅ«s darote. Jis (M. M.) pagalvojo, kad jam dar neužtenka, kad dar su juo pasiaiÅ¡kins, todėl M. A. rankomis nusistÅ«mė nuo savęs. Nemano, kad nuo Å¡io pastÅ«mimo, M. A. galėjo nukristi ant žemės. Tuomet M. A. draugas A. pradėjo bėgti link jo (M. M.), todėl nusistÅ«męs M. A., nuėjo link A.. Liepė A. eiti iÅ¡ čia, nes pats gaus. Kai atsisuko, M. A. sėdėjo ant žemės, o visi kiti buvo sulipę į maÅ¡inas.

Kilo Å¡urmulys. Bobutės Å¡aukė: „banditai, chuliganai, kÄ jÅ«s čia darot? PolicijÄ kviečiam“. Tuomet jis paliko savo Å¡unį ir pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja darė jam spaudimÄ . Apklausos protokolÄ pasirašė jo neperskaitęs. Nematė, kas spardė nukentėjusįjį. Nematė, ar A. su kitais buvo priartėjęs prie A.. Nematė ir negali pasakyti, kas galėjo taip suspardyti nukentėjusįjį, kad jam plyÅ¡tų blužnis. Ä®vykio vietoje jie buvo keturi asmenys, todėl negali nurodyti, kodėl liudytojai sako, jog buvo daugiau asmenų.

Su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, rodė, kur automobiliai stovėjo, kur nukentėjusysis sėdėjo, kur jie iÅ¡ pradžių buvo, kaip jie ėjo link parduotuvės, ir viskas. „Audinė“ tikriausiai A. priklauso, o BMW – M.. Jis į automobilius nelipo, iÅ¡ aikÅ¡telės pabėgo namo. Å unį pamirÅ¡o iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio. Nukentėjusiajam smÅ«gių koja nesudavė, gal prabėgdamas užkabino, tačiau nesmÅ«giavo. Parodymų patikrinimo vietoje metu tikriausiai jį privertė psichologiÅ¡kai, kad pasakytų, kad spardė.

Parodymų metu pareigÅ«nai neklausė, kÄ jis sako. Norėjo, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Parodymų patikrinimo vietoje metu pareigÅ«nams sakė, kad jis nespardė nukentėjusiojo, tačiau pareigÅ«nai buvo įsitikinę, jog spardė. Atliekant parodymų patikrinimÄ , rodė, kur kas stovėjo, kur ėjo, kaip sudavė smÅ«gį, sakė, jog nematė, kas spardė nukentėjusįjį. Pasirašė parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ , pastabų neiÅ¡sakė. IÅ¡ tikrųjų pareigÅ«nai jį vedžiojo ir rodė įvykio vietoje atliekant parodymų patikrinimÄ .

PareigÅ«nų veiksmų neskundė. Ä®vykio vietoje buvo rastas ir paimtas jo mobilaus ryÅ¡io telefonas. Telefonas sugrÄ Å¾intas. Apie tai, jog M. A. sumušė žmones, sužinojo iÅ¡ J. S.. Jo Å¡uo aikÅ¡telėje žaidė su J. S. Å¡unimi. Nežino, ar J. S. draugė Z. matė šį įvykį. Niekas jam nedarė įtakos, kad pakeistų parodymus. Kai nueidinėjo nuo M. A., atsisukęs pamatė, kad jis sėdi ant žemės. Kai M. A. sėdėjo ant žemės, prabėgdamas ar pro nugarÄ , ar pro priekį, gerai neatsimena, galėjo koja užkabinti nukentėjusįjį, bet jam nespyrė.

Pripažįsta, jog nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį, tačiau jo nespardė. PeržiÅ«rėjus gynybos pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , parodė, jog vaizdo įraÅ¡e atpažįsta M. A., kuris spardė jo pažįstamÄ P.. Å is įvykis įvyko viena ar dvi dienos iki M. A. sumuÅ¡imo. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Kaltinamasis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. darbÄ baigė po 17 valandos.

Kolegos parvežė namo į (duomenys neskelbtini). Paskambino J. S., kurio pravardė „J.“. Jis pakvietė ateiti iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios netoli (duomenys neskelbtini). Pasiėmęs šunį pėsčiomis nuėjo. Priėjęs pamatė J. S., E. A. ir M. V.. Jie buvo su dviem automobiliais - Audi A4 ir (duomenys neskelbtini) Priėjęs su jais pasisveikino ir kalbėjosi. Eidamas prie draugų, pastebėjo, kad už (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo prie suoliuko yra pažįstamas M., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, jo draugė, kurios vardo ir pavardės nežino, bei dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta.

Taip pat pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) yra ir R. Z. - „J.“ mergina. Be to, stovint prie draugų, pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir dar vienas vyras eina link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis pasuko galvÄ Ä¯ jo kompanijÄ , tada staigia nusisuko, o antrÄ kartÄ atsisukęs paÅ¡aipiai iÅ¡siÅ¡iepė. Ta Å¡ypsena iÅ¡provokavo, todėl jį pasikvietė ateiti. Jam atėjus paklausė, ar žino, kodėl jį pasikvietė ir pasidomėjo, kodėl prieÅ¡ kelias dienas sumušė to paties kiemo gyventojÄ A.

P., kurio pravardė „P.“. Jis į klausimus neatsakinėjo, todėl jam sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę, galbÅ«t ranka praslydo ir kliuvo į galvÄ . Po jo smÅ«gio E. sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Po antrojo smÅ«gio jis pradėjo trauktis. E., arba J. jį ėmė vytis. Tuo metu pribėgo ir ,,(duomenys neskelbtini)“ draugas. Savo kÅ«nu pagÄ sdino tÄ draugÄ , tas draugas atsitraukė. Kai atsitraukė tas draugas, pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ jau sėdi ant žemės, jau beveik gulėsi.

Tada jam sudavė smÅ«gį iÅ¡ nugaros į deÅ¡inį petį, jau link galvos. Kas jam smÅ«giavo, kad jis nukrito ant žemės, negali pasakyti, nes nematė. Nematė, kas jam tiksliai iÅ¡ draugų, kiek ir kur sudavė smÅ«gių. Tačiau „L.“ mušė ne vienas, tÄ darė ir E. su J.. Vienintelis, kuris į muÅ¡tynes nesikiÅ¡o, buvo M.. Netrukus iÅ¡girdo policijos pareigÅ«nų sirenas, todėl bėgo. IÅ¡važiavo aukščiau minėtais dviem automobiliais. Audi automobilį vairavo E., BMW vairavo M..

Pats įlipo į BMW priekinę keleivio sėdynę, o J. greičiausiai į Audi automobilį. Išvažiavę išsiskirstė. Kur nuvažiavo E., nežino. M. jį paleido prie Jaunimo parko ir grįžo namo. Grįžęs namo pastebėjo, kad neturi baltos spalvos „Nokia“ mobiliojo ryšio telefono. Greičiausiai jį pametė per muštynes, nes buvo su sportinėmis kelnėmis, kurių kišenės atviros. Taip pat įvykio vietoje paliko savo šunį, kurį buvo paleidęs palakstyti be pavadėlio.

Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nežino, ar dėl jo suduotų smūgių jam buvo padaryti sunkūs sužalojimai (3 t., b. l. 167–169, 178). M. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 179-186), kuris teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas (BPK 276 straipsnio 4 dalis). M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (fotonuotraukomis) fiksuota, kad M. M. parodė automobilių stovėjimo aikštelę, netoli (duomenys neskelbtini), Alytuje namo, kur 2020 m. rugsėjo 30 d. stovėjimo automobilis BMW, o prie automobilio stovėjo M.

V., E. A. ir J. S., taip pat vietÄ , kurioje buvo suduoti pirmieji du smÅ«giai jo ir E. A.. PaaiÅ¡kino, jog jis paÅ¡aukė M. A. ateiti, pirmÄ smÅ«gį M. A. sudavė į krÅ«tinę arba galvÄ toje vietoje, kur stovėjo automobilis BMW. Parodė vietÄ , kurioje nukentėjusiajam traukiantis buvo suduoti kiti smÅ«giai. Toliau parodo, kad viskas vyko prie žūklės reikmenų parduotuvės, ant Å¡aligatvio. Kažkuris iÅ¡ draugų vijosi M. A., einantį link žūklės reikmenų parduotuvės. Pamatęs ateinantį nukentėjusiojo draugÄ , jį pagÄ sdino savo kÅ«nu.

Draugui atsitraukus, sėdinčiam M. A. koja iš nugaros sudavė smūgį į dešinį petį. Po to sėdo į BMW automobilį, kurį vairavo M. V.. Pagarsinus parodymus, M. M. nurodė, jog parodymai tik iš dalies yra teisingi. Jis nematė, kas spardė nukentėjusįjį. Jis teisingai nurodė aplinkybes, kaip viskas prasidėjo, kaip nukentėjusysis nukritęs gulėjo, bet jis nematė, kaip kiti asmenys spardė ar mušė M. A.. Jis (M. M.) koja nukentėjusiajam nesudavė, pasakė, jog prabėgdamas pro jį, savo koja užkabino nukentėjusįjį, bet jo nespardė.

Jis buvo supykęs ant M. A., nes per savaitę laiko nuo jo nukentėjo trys žmonės, vienas buvo sužalotas laiptinėje. M. A. pasikvietė, kadangi norėjo paklausti, kodėl taip elgiasi. Kai susiraÅ¡inėjo su J. S., tai buvo tik diskusija, kÄ bÅ«tų galima tokiam asmeniui padaryti. Neatsimena žinučių turinio. J. galėjo bÅ«ti pasivadinęs „B.“. Jie nesitarė sumuÅ¡ti A., tiesiog per žinutes iÅ¡liejo savo pyktį. SusiraÅ¡inėjimas vyko Å¡io įvykio iÅ¡vakarėse. Nežino, kodėl pareigÅ«nai įrašė, kad jis iÅ¡važiavo BMW automobiliu.

Kaltinamasis E. A. savo kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, pripažino kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. Parodė, jog įvykio dienÄ atvažiavo į aikÅ¡telę, su draugais kalbėjosi. Pro Å¡alį ėjo A., jį pasikvietė pakalbėti. Sudavė jam smÅ«gį. O jo veiksmai buvo tokie, kad bėgo prie M. A., kuris buvo nukritęs ant žemės, ir deÅ¡ine koja spyrė jam į kaktÄ . Vaizdo įraÅ¡e matosi, kad kakta nubrozdinta. Suduodant smÅ«gį, jo koja praslydo, todėl gavosi nubrozdinimas.

Daugiau smÅ«gių negalėjo suduoti, kadangi jautė skausmÄ kojoje nuo smÅ«gio, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Buvo tas pats, kas spirti į akmenį. Jeigu bÅ«tų pataikęs visÄ smÅ«gį, tai bÅ«tų jam (E. A.) sulūžusi koja, Å¡iuo atveju tik poodinės kraujosruvos susidarė. Ant M. A. turėjo asmeninę nuoskaudÄ , nes panaÅ¡iai yra praradęs tėvÄ . IÅ¡ įkalinimo įstaigos išėjęs asmuo užkabino neblaivų jo tėvÄ , jam suspardė galvÄ , po įvykio liko daržovė ir mirė.

Pamatęs įraÅ¡Ä , kuriame nufilmuota, kaip M. A. muÅ¡a kitus asmenis, jautė tiesioginę nuoskaudÄ . Supranta, kad nėra sprendimas atlikti tokius pačius veiksmus, kokius atliko M. A., bet tÄ minutę vadovavosi emocijomis. Nesakys, iÅ¡ kur gavo vaizdo įraÅ¡Ä . Jį gavo per susiraÅ¡inėjimų programėlę. Maždaug 24 valandų bėgyje prieÅ¡ šį įvykį gavo tÄ vaizdo įraÅ¡Ä . Apie jį su niekuo nekalbėjo, nesitarė vykti į įvykio vietÄ . Ä® įvykio vietÄ atvyko vienas su savo automobiliu „Audi A4“.

Sudavė smÅ«gį. DeÅ¡inėje pusėje link jų ateidinėjo garbaus amžiaus vyras ir moteris, jie pradėjo Å¡aukti. Jis atsitraukė, nuÅ¡lubavo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Vienas iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Matė įvykio vietoje M. suduotÄ smÅ«gį ir užkabinimÄ Ä¯ mentę iÅ¡ nugaros, nes M. M. nusistÅ«mė M. A. draugÄ ir praeidinėjo pro M. A.. Mano, jog praeidamas M. M. norėjo perÅ¡okti M. A., ir koja jį užkabino. Tai atsitiko, kai nuo M. A. draugo M. M. grįžo atgal prie jų.

Nežino, ar jis tyčia norėjo spirti, ar tik koja užkabino, ganėtinai menkas tas spyris buvo. TÄ vaizdo įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjo gal 30 kartų iÅ¡ eilės. Kilo noras tÄ patį padaryti M. A., spirti jam į galvÄ . Draugai nieko neplanavo daryti. Nukentėjusysis tiesiog ne laiku ir ne vietoje pasirodė. Neatsakys į klausimÄ , ar buvo tik keturi, ar dar kažkas daugiau buvo. Jis kalba tik apie savo veiksmus, M. M. parodymai yra byloje, nesutinka atsakyti, kokius veiksmus atliko kiti asmenys. Jam tyrėjai jokio spaudimo nedarė, jie tik pasakydavo, kokius prieÅ¡ jį duoda parodymus kiti asmenys.

Å iai dienai apsisprendęs atsakyti už savo veiksmus, o nustatyti kitų asmenų veiksmus yra tyrėjų darbas. Jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, jog spyrė į pakaušį, iÅ¡ tikrųjų jam spyrė į kaktÄ . Kai spyrė M. A., jis gulėjo ant kairės pusės Å¡ono truputį sukniubęs, kojos prilenktos arčiau prie kÅ«tinės, buvo atsisukęs į jį, nugara į parduotuvę, galva buvo arčiau kioskelių, kurie matėsi vaizdo įraÅ¡e. Jis nukrito nuo smÅ«gio, kurio neįvardins ir nepasakys, kas jį sudavė.

PirmÄ smÅ«gį jam sudavė M. M.. Neįvardins asmens, nuo kurio smÅ«gio M. A. nukrito. Jam niekas neskambino ir nerašė, kad atvyktų prie (duomenys neskelbtini) namo. Toje vietoje su draugais dažnai renkasi. Nenurodys, kiek asmenų buvo aikÅ¡telėje. Matė Å¡unis, Z.. Neatsakys į klausimÄ , ar Z. buvo priėjusi prie J.. Vaizdo įraÅ¡Ä gavo iÅ¡ J. motinos ar iÅ¡ paties J.. Tarpusavyje niekas nesitarė sumuÅ¡ti M. A.. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, kadangi nukentėjusysis dėl jo suduoto smÅ«gio galėjo jausti skausmÄ .

Bet suma turi bÅ«ti adekvati jo atliktiems veiksmams. Kaltinamasis E. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) su drauge V. D.. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su savo mažamečio vaiko motina S. P.. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., dienos metu remontavo automobilį ,,Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), skaičių neprisimena. TÄ pačiÄ dienÄ , nutarė automobiliu prasukti pro (duomenys neskelbtini). Pradėjo rinktis pažįstami asmenys.

Buvo J. S., M. M. bei M. V.. M. buvo atvažiavęs automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) Buvo keturiese. Toje teritorijoje buvo ir daugiau asmenų. Ten bÅ«damas vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Pastebėjo, kad M. M. su kažkuo muÅ¡asi, tai buvo nepažįstamas asmuo. Matė, kad M. sudavė vienÄ smÅ«gį tam asmeniui į veidÄ , galbÅ«t sudavė ir daugiau smÅ«gių, tačiau to nematė, taip pat negali pasakyti, ar jis nuo smÅ«gio nukrito, ar ne. Daugiau niekas to asmens nemušė. Negali pasakyti, kodėl M. mušė tÄ Å¾mogų.

To nežino. Muštynės įvyko šviesiu paros metu, viešoje vietoje, jas matė pašaliniai asmenys. Išgirdęs, kad bus kviečiami policijos pareigūnai, sėdo į savo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, nes nenorėjo, kad policijos pareigūnai pamatytų. Vienas sėdęs į automobilį išvažiavo keliuku pro kioskus ir suko į dešinę pusę gatve. Nežino, ar kartu buvę asmenys irgi pabėgo. Jis nieko nedarė, nesudavė jam nei vieno smūgio ir dėl to kaltu neprisipažįsta (5 t., b. l. 25–26).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas E. A. parodė, jog po gauto smÅ«gio „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo trauktis. Jis traukėsi atsukęs nugarÄ , ėjo link savo draugo, link žvejų reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Jam iÅ¡ paskos ėjo M.. Nežino, kaip tiksliai „(duomenys neskelbtini)“ nukrito ant žemės. Atrodo, kad M. koja sudavė smÅ«gį „L.“ per kojas ir jis dėl to nukrito. Nematė, ar M. jam gulinčiam sudavė daugiau smÅ«gių, taip pat nematė, kad jam kas nors bÅ«tų spardęs į pilvÄ .

Pribėgo prie jo ir jam gulinčiam spyrė iÅ¡ deÅ¡inės kojos į pakaušį. Spiriant, M. tuo metu buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ draugo, kuris stovėjo netoliese. Nežino, ar jis jam sudavė smÅ«gį. Sudavęs tÄ vienÄ smÅ«gį, susižalojo kojÄ , jÄ Ä—mė skaudėti, todėl daugiau smÅ«gių „L.“ nesudavė ir nuÅ¡lubavo į savo automobilį ,,Audi“, kurį tuo metu vairavo, nes negalėjo priminti kojos. Ä®sėdęs iÅ¡ tos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiavo vienas.

„L.“ tÄ smÅ«gį sudavė, nes žinojo, kad jis anksčiau buvo sumušęs niekuo dėtus žmones. Internetinėje erdvėje buvo matęs paplatintÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota, kaip „(duomenys neskelbtini)“ spardo gulinčius žmones. Be to, nori pasakyti, kad M. tÄ pačiÄ dienÄ buvo paleistas iÅ¡ ligoninės, todėl gali bÅ«ti, kad jis išėjęs pats susižalojo arba buvo užpultas kitų asmenų. Dėl savo vieno suduoto smÅ«gio koja į galvÄ â€žL.“ gailisi, jis buvo suduotas spontaniÅ¡kai ir neplanuotai, iÅ¡ anksto sumuÅ¡ti „(duomenys neskelbtini)s“ tikrai neplanavo.

Buvo susiraÅ¡inėję su „J.“, kad „L.“ reikėtų paauklėti, tačiau nieko konkretaus neplanavo. Kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies, nes „L.“ sudavė tik vienÄ smÅ«gį (5 t., b. l. 31–32). Nukentėjusysis M. A. teisme parodė, jog abu kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo. 2020 m. rugsėjo 30 d. su drauge Ž. S. grįžo iÅ¡ motinos. Alytuje Naujojoje gatvėje prie 84 namo susitiko su draugu A., kuris buvo kartu su savo drauge S.. S. ar S. gėrė alų. PasiÅ«lė nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nupirkti alaus.

Eidami į parduotuvę, aikÅ¡telėje pamatė stovinčius A., M., J. ir V.. Nusipirko alaus. Grįžtant iÅ¡ parduotuvės jį M. M. pakvietė ateiti pakalbėti. Jis priėjo arčiau prie M. M. ir jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . Šį smÅ«gį nieko nesakęs sudavė M. M.. Tuomet jis pradėjo trauktis nuo M. M., tuomet kažkuris iÅ¡ ten buvusių asmenų, tačiau tai buvo ne A., ne M. ir ne J., iÅ¡ nugaros jam sudavė smÅ«gį į galvÄ , po kurio jis prarado sÄ monę. Kai atsigavo, aplinkui buvo pareigÅ«nai ir medicinos pagalbos darbuotojai.

Asmens, kuris jam iÅ¡ nugaros sudavė smÅ«gį į galvÄ , įvardinti negali, jo nematė. Vėliau iÅ¡ liudininkų pasakojimų žino, jog buvo spardomas, bet pats jis nematė, kas jį spardė. Sakė, jog spardė visi asmenys, kuriuos jis iÅ¡vardijo. Å iÄ aplinkybę jam nurodė A., S., S.. Jie sakė, jog keturi ar penki asmenys jį gulintį ant žemės spardė. Jam buvo padarytas sunkus sužalojimas, prasidėjo vidinis kraujavimas, skubos tvarka buvo atlikta operacija. Apie pora savaičių buvo gydytas ligoninėje.

Jam buvo atliktos dvi operacijos. Å iai dienai jaučia pasekmes. Rasta sunkios formos aknės bėrimai, tai dėl to, jog neturi blužnies. Priverstas valgyti dietinį maistÄ , dėl to patiria nepatogumus. Jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. M. vadina „M.“, A. – A., J. – „J.“, ir V.. IÅ¡ visų labiau pažinojo J. ir M.. Jo manymu, Å¡is nusikaltimas buvo iÅ¡ anksto planuotas, buvo iÅ¡ anksto suburta grupė žmonių, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas jų atžvilgiu, kad būčiau sumuÅ¡tas ir taip nubaustas.

Nes rugsėjo 29 d. jis turėjo konfliktÄ su P., jie susimušė, dėl ko yra nuteistas. KitÄ dienÄ , tai yra rugsėjo 30 d., J. bendravo su M.. Jie ten susibÅ«rė, kad jį (nukentėjusįjį) nubaustų. Jie jį sumušė norėdami jį nubausti už tai, kad rugsėjo 29 d. sumušė P.. Todėl nesupranta, kodėl iÅ¡ keturių asmenų kaltinami tik du. Kai pasikvietė pasikalbėti M. M., kalbos apie P. nebuvo. Nepamena, kad M. bÅ«tų sakęs kažkÄ apie P., jam atrodo, kad toks pokalbis nevyko, gali bÅ«ti, kad ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė.

Mano, kad dėl P. įvyko konfliktas. Iki Å¡io įvykio nebuvo patyręs jokių sumuÅ¡imų. MuÅ¡tynių su P. metu jis sužalojimų nepatyrė, kadangi P. jam smÅ«gių nesudavė. Neatpažino vieno vaikino, kuris buvo su gobtuvu, jo įvardinti negali. Kai priėjo prie M. M., J. tupėjo prie maÅ¡inos, A. stovėjo tiesiai, ketvirtas vaikinas buvo su gobtuvu. Aplinkui buvo nepažįstamų asmenų, viskas vyko vieÅ¡oje vietoje. Kai nuvežė į ligoninę, jis iÅ¡ ligoninės pasiÅ¡alino. Ligoninėje pralaukė daugiau nei valandÄ laiko, niekas jo neapžiÅ«rėjo, tad pagalvojo, kad skausmas praeis.

IÅ¡vyko į namus. Jam tik grįžus į namus, iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis nukrito. Tuomet antrÄ kartÄ greitÄ ja buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o patenkinti. Turtinę žalÄ sudaro čekis - 8,03 Eur, taip pat sumokėjo 100 eurų advokatui už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ . Neturtinės žalos praÅ¡o priteisti 25 000 eurų, nes patyrė tam tikrų iÅ¡gyvenimų, sužalojimas yra stiprus, neteko svarbaus organo, o jis žmogui yra reikalingas, ne savo noru jį prarado, o kažkieno kito noru.

VisÄ gyvenimÄ turės su tuo gyventi. Mano, kad 25 000 eurų yra normali suma, o jeigu ji per didelė tai mano, kad teismas nuspręs tinkamÄ sumÄ . SužalojimÄ ir pasekmes vertina 25 000 eurų, buvo du kartus operuojamas ir net kilo grėsmė likti sveikam ir gyvam, buvo dvi operacijos. Å iuo metu vaistų nereikia, jeigu reikia vaistų turi, kreiptis pas gydytojÄ , jam nebuvo paskirtas medikamentinis gydymas. Dabar jau galima sakyti, kad jam reikėtų pirktis vaistus dėl rastų komplikacijų, bet jie labai brangÅ«s ir labai brangus gydymas.

Neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ tų dviejų asmenų atžvilgiu, nes tyrėja visose apklausose tvirtino, kad jie neiÅ¡vengs teismo. Nukentėjusysis M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.30 val. su drauge iÅ¡ motinos atvyko namo. Prie namų susitiko su S. R. ir draugu A.. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje netoli turgelio, prie automobilių stovėjo pažįstami žmonės: M. M., kurio pravardė „M.“, ir vyras, pavarde „J.“.

Prie jų buvo ir daugiau asmenų, galbūt apie dešimt, tiksliai įvardinti negali. Kartu su draugu A. nusprendė nusipirkti alaus. Alų ketino pirkti parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Kartu su A. nuo suoliuko ėjo link parduotuvės. Merginos liko sėdėti. Einant išgirdo, kaip jį šaukė M. M. pakalbėti. Nieko blogo neįtardamas draugui pasakė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus, o pats nuėjo link M. M., kuris stovėjo su visais aukščiau minėtais asmenimis. Priėjus prie kompanijos, nieko nesakęs M.

M. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ . Gavęs smÅ«gį pradėjo trauktis. Tuomet pajautė dar vienÄ smÅ«gį į galvos kairę pusę iÅ¡ nugaros. AntrÄ jį smÅ«gį sudavė nepažįstamas jaunuolis. Jis buvo apie 1,70 m Å«gio, liekno kÅ«no sudėjimo. Dėvėjo margÄ džemperį su gobtuvu galbÅ«t iÅ¡ dviejų ar trijų spalvų, sportines kelnes. Po jo smÅ«gio prarado sÄ monę ir greičiausiai nukrito ant žemės. Kas toliau vyko, visiÅ¡kai neprisimena. Be to, priėjus prie minėtos kompanijos dar pastebėjo ir jau pažįstamÄ jaunuolį, jis buvo su didele tatuiruote ant kaklo kairiosios pusės. Su juo buvo susipažinęs prieÅ¡ pora dienų, kai jis atvažiavo savo automobiliu ,,Audi“ tamsios spalvos universalu.

Jis atvažiavo kartu su „J.“. Tuomet tik pasisveikino ir paspaudė vienas kitam rankÄ , nes tuo metu stovėjo su savo draugais prie laiptinės. Jau po įvykio sužinojo, kad tai E. A., gyvenantis Alytuje. SÄ monę atgavo, kai jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. SumuÅ¡usių asmenų nebebuvo. Jautėsi blogai, ypač skaudėjo galvÄ , kakta buvo nubrozdinta, jautė bendrÄ silpnumÄ . Atgavęs sÄ monę pastebėjo, kad visai Å¡alia laksto du stafordÅ¡yro veislės Å¡unys. Vienas iÅ¡ Å¡unų buvo juodos spalvos, kitas - rudos.

Šunys buvo pažįstami, žino, kad tamsios spalvos šuo yra „J.s“, o rudos spalvos – „M.“. Buvo išvežtas į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Ten buvo atliktos dvi operacijos. Prasidėjus vidiniam kraujavimui, dėl sumušimų plyšusi blužnis buvo pašalinta. Pasekmes jaučia iki šiol, sunku vaikščioti, kvėpuoti, yra nedarbingas dar iki šiol. Gulint ligoninėje draugė Ž. mobiliojo ryšio telefonu minėjo, kad mušė ne tik „M.“ ir vaikinas su gobtuvu, ji sakė, kad smūgius rankomis ir kojomis sudavė 4-5 asmenys.

Taip pat ji minėjo, kad muÅ¡tynes matė ir daugiau žmonių. Sakė, kad vyresnio amžiaus žmonės taip pat ėmė rėkti, kad jie liautųsi. MuÅ¡tynės vyko Å¡viesiu paros metu, vieÅ¡oje vietoje, ten gali patekti bet kas. Neįsivaizduoja priežasties, kodėl patį sumušė (1 t., b. l. 38–40). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. A. parodė, kad M. M. paÅ¡aukus prie jo priėjo vienas be draugo. Tiksliai prisimena, kad jis nieko daugiau nesakė, o iÅ¡ karto sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ .

Jeigu jis kažkÄ bÅ«tų sakęs, jeigu bÅ«tų vykęs kažkoks pokalbis, tai tikrai bÅ«tų įsiminęs ir kitus asmenis, buvusius su juo. E. prisimena, jis stovėjo priekyje, Å¡alia M.. Ä®sidėmėjo E. tatuiruotę ant kaklo kairiosios pusės. Draugė Ž. minėjo, kad E., asmuo su tatuiruote, spardė jau gulintį ir praradusį sÄ monę. IÅ¡ pradžių nesuprato, kodėl buvo sumuÅ¡tas, tačiau gulint ligoninėje po operacijų į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ skambino A. P., to paties kiemo gyventojas.

Su tuo asmeniu dar prieÅ¡ tai, kai buvo sumuÅ¡tas, turėjo konfliktÄ . Jis su dar vienu asmeniu neblaivÅ«s kabinėjosi, todėl įvyko muÅ¡tynės. Pagalvojo, kad pats galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas bÅ«tent dėl konflikto su juo (1 t., b. l. 41–42). Liudytoja Ž. S. teisme parodė, jog yra nukentėjusiojo M. A. draugė. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Ä®vykio dienÄ kartu su M. A. grįžo iÅ¡ mamos. M. su A. R. susitiko lauke netoli namų Naujojoje gatvėje. Jie ėjo į netoli esančiÄ parduotuvę (duomenys neskelbtini).

M. su A. ėjo į parduotuvę, o ji su S. R. liko sėdėti ant suoliuko. Jos sėdėjo nugara į nueinančius M. ir A.. Tuo metu ji kalbėjo telefonu su dukra. Baigusi pokalbį, atsistojo, atsisuko į jų pusę ir pamatė, jog M. A. apsuptas keturių penkių jaunuolių, visi jį kojomis rankomis spardo, daužo. M. A. visu Å«giu krenta netekęs sÄ monės ir toliau yra spardomas bei daužomas. Jam stovint buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, jį daužė keturi penki jaunuoliai, o ne du.

SmÅ«giai buvo suduoti ir į veidÄ , ir į galvÄ , ir į pilvÄ . Negali pasakyti, po kelių suduotų smÅ«gių M. nukrito ant žemės. Kai nukrito, jam dar buvo įspirta. Pamačiusi, jog M. yra muÅ¡amas, ji bėgo, Å¡aukė „kÄ darote?“, skambino 112. Tie asmenys, kurie mušė M., iÅ¡girdo, kad kviečiama policija, sulipo į dvi maÅ¡inas ir pasiÅ¡alino. Matė, kaip tie asmenys, nubėgo nuo gulinčio M., palikę jį gulėti. Atpažįsta E. A.. Jį atpažįsta, kadangi jam nubėgant nuo gulinčio M., įsidėmėjo jo tatuiruotę ant kaklo.

E. A. spyrė, daužė. Jie visi elgėsi vienodai, kas rankomis, kas kojomis sudavė smÅ«gius. Kitų veidų neįsidėmėjo, gali atpažinti tik vienÄ E. A.. Visi sudavė tikrai ne po vienÄ smÅ«gį. E. A. sudavė M. smÅ«gius rankomis ir kojomis. E. A. iÅ¡siaiÅ¡kino per pažįstamus, nurodydama duomenis apie tatuiruotę ant kaklo, taip pat jį atpažino „Facebook“. Negali nurodyti, kokius veiksmus atliko M. M., jų buvo keturi ar penki asmenys ir nei vienas nestovėjo, visi daužė M..

M. M. nepažįsta, nieko apie jį nežino. Kai pamatė, kad M. yra muÅ¡amas, nuo jų buvo apie 200 metrų atstumu. Matomumas buvo geras, dar Å¡viesus paros metas. Aplinkui buvo daugiau žmonių, jie reagavo, Å¡aukė „kas čia vyksta? Kvieskite policijÄ â€œ, žmonės buvo vyresnio amžiaus. Jai žinoma, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas dėl kerÅ¡to, už tai, kad M. prieÅ¡ tai buvo sukonfliktavęs su kitu asmeniu, jie kerÅ¡ijo už tÄ Å¾mogų. M. ir to žmogaus konflikto priežasčių nežino.

Negali pasakyti, kÄ darė A. R., kadangi kai atsisuko ir pamatė konfliktÄ , A. stovėjo Å¡one, arti M. nematė. Kai atėjo prie suoliukų, aikÅ¡telėje buvo daugiau vaikinų – apie aÅ¡tuonis, tačiau mušė ne visi, mušė keturi ar penki asmenys. MuÅ¡tynių metu likę kiti asmenys buvo prie automobilių. Ä®vykį matė S. R., buvo du pagyvenę asmenys, galėjo žmonės įvykį matyti pro langus. Ä®vykio vietoje buvusių kitų asmenų įvardinti negali. Kai spardė gulintį M., jis buvo nukritęs ant Å¡ono, mano, ant kairio.

Po Å¡io įvykio M. jautėsi labai blogai, reanimacijoje kelias paras gulėjo, pora savaičių ligoninėje, neteko daug kraujo, paÅ¡alinta blužnis, grįžęs namo buvo į žmogų nepanaÅ¡us, visas iÅ¡balęs, sulysęs, jam kilo grėsmė gyvybei. Po įvykio M. A. jai pasakojo, kad kažkas iÅ¡ vaikinų draugijos jį paÅ¡aukė pakalbėti, jis ėjo link vaikinų ir iÅ¡ karto buvo suduoti smÅ«giai. Neprisimena, ar M. sakė, kas sudavė pirmÄ smÅ«gį. M. minėjo, jog toje draugijoje buvo J.

S., pravarde „J.“. Keturi ar penki jaunuoliai sudavinėjo stovinčiam M. smÅ«gius. M. nukrito ant žemės, jaunuoliai nenustojo ir toliau sudavinėjo smÅ«gius M.. Visų rankos ir kojos akivaizdžiai judėjo. AikÅ¡telėje buvo du automobiliai - Audi ir BMW markės. Å iais automobiliais asmenys pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. S. R. bandė automobilius nufotografuoti. Tvirtina aplinkybes, kurias nurodė atliekant jos parodymų patikrinimÄ vietoje. Liudytoja Ž. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.30 val. kartu su sugyventiniu M.

A. automobiliu Audi parvyko iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jų laukė A. R. ir S. R.. Palikę automobilį, nuėjo iki A. su S., kur pasikalbėjo ir jie nusprendė nueiti nusipirkti alkoholio į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančiÄ bendrabutyje. Automobilių aikÅ¡telėje, esančioje toliau, matėsi stovintys du automobiliai: juodos spalvos ,,Audi A4“ universalo kėbulu ir mėlynos spalvos ,,BMW“ sedano kėbulu. Prie jų buvo 6-7 jaunuoliai, kurie kalbėjosi ir triukÅ¡mavo.

Prie jų bėgiojo du Å¡unys. A. su M. išėjus, po keleto minučių, atsisuko ir pamatė, kaip 100-150 metrų atstumu nuėjusius A. su M. apstoja 4-5 jaunuoliai, jie pradėjo muÅ¡ti M., nuo suduotų smÅ«gių M. parkrito ant žemės. MuÅ¡ant M., A. stovėjo kiek nuoÅ¡aliau. SmÅ«gius sudavinėjo visi jaunuoliai rankomis ir kojomis. Greitai atsistojo ir Å¡aukdama „kÄ jÅ«s darote, kviečiu policijÄ â€œ, pasileido bėgti iki M.. Kartu bėgo ir S.. Jie taip pat pasileido bėgti į savo automobilius.

Susėdę į automobilius iÅ¡važiavo. Atvykus policijos pareigÅ«nams, rado vieno iÅ¡ muÅ¡usių asmenų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį perdavė policijai. Kiek ir kuris jaunuolis sudavė smÅ«gių M., nematė, tačiau vienas iÅ¡ muÅ¡usių M. jaunuolių ant kaklo kairiosios pusės turėjo didelę tatuiruotę. Vėliau su M. ieÅ¡kojo per pažįstamus ir draugus, kas tokie ten buvo. Socialiniame tinkle Facebook rado, kad automobilis ,,Audi A4“ priklauso E. A.. PeržiÅ«rėjus jo socialinio tinklo Facebook nuotraukas atpažino, kad ant kaklo pas jį buvo ta pati tatuiruotė.

Dėl tokio minėtų asmenų užpuolimo labai iÅ¡sigando, patyrė emocinį Å¡okÄ , vėliau labai pergyveno, negalėjo užmigti. Jau grįžęs iÅ¡ ligoninės draugas tiksliai įvardino tris jį sumuÅ¡usius asmenis, sakė, kad tai „M.“, „J.“ ir E. A.. DraugÄ muÅ¡usius asmenis matė gana gerai, nes nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo, iki vietos, kur gulėjo be sÄ monės muÅ¡amas draugas, yra apie 50-100 m atstumas. Tiksliai atstumo pasakyti negali. Pabrėžia, kad įvykis matėsi gerai, nes tame tarpe tarp suoliuko ir tos vietos nėra jokių medžių ar kitų objektų, kurie galėtų užstoti vaizdÄ .

Mano, kad asmenų aprangos neįsiminė, nes viskas vyko labai greitai, o didžiausiÄ dėmesį buvo sutelkusi į savo draugÄ . Asmenį su tatuiruote ant kaklo pastebėjo, nes tai buvo gana neįprasta, tatuiruotė iÅ¡siskirianti, atkreipianti dėmesį (1 t., b. l. 68–71, 72–74, 75–76). Liudytoja Ž. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 77–84). Liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (planu, nuotraukomis) fiksuota įvykio vieta.

Nurodo suoliukÄ , ant kurio sėdėjo kartu su S. R., vietÄ ir gulinčio M. A. kÅ«no padėtį, vietÄ , kurioje stovėjo liudytojas A. R., asmenų, spardžiusių M. A. padėtį, parodo pilvo sritį, į kuriÄ buvo suduoti smÅ«giai, taip pat automobilių stovėjimo vietÄ . Parodė, jog M. A. buvo apstoję 4-5 jaunuoliai. Ž. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu parodė, kad iÅ¡ pateiktų asmenų nuotraukų atpažįsta vyrÄ nuotraukoje Nr. 2 (kurioje įtariamasis E. A.), kuris 2020 m. rugsėjo 30 d. prie netoliese įsikÅ«rusios žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis spardė ant Å¡aligatvio gulintį draugÄ M.

A.. MinėtÄ vyrÄ atpažįsta iÅ¡ tatuiruotės ant kairiosios kaklo pusės. Prisimena, kad tatuiruotė iÅ¡ ornamentų, primenanti gyvatę ar kažkÄ panaÅ¡aus (1 t., b. l. 183–188). Liudytoja S. R. teisme parodė, jog iÅ¡ visų asmenų pažįsta M. A., Ž. S. ir A. R.. Ä®vykio dienÄ buvo lauke, sėdėjo ant suoliuko, M. su A. norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio, ji su Ž. liko sėdėti ant suoliuko. Sėdėjo nugara į nueinančius vaikinus. Kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , atsisuko.

Pamatė, kad vyksta muÅ¡tynės. Kai atsisuko, pamatė, kad M. guli ant žemės ir yra spardomas. Aplink M. buvo daugiau asmenų, nei du ar trys. Keturi tai tikrai buvo, jei ne penki. Viskas įvyko labai greitai. Visi aplink M. buvę asmenys jį spardė. Dar matė, kaip kažkuris iÅ¡ asmenų A. trenkė į veidÄ . M. gulėjo ant žemės ir jį spardė, o kažkuris vienas A. trenkė į galvÄ . Mano, jog A. norėjo M. ginti. Su A. po įvykio kalbėjosi, tačiau jis iÅ¡ to greitumo visko gerai neprisimena.

Po suduoto smÅ«gio A. atsirado guzas. A. sakė, jog matė, kad spardė M. nukritusį ir kad jam trenkė ir jie iÅ¡važiavo. Ji nepažįsta nei vieno iÅ¡ ten buvusių asmenų. Kuomet pribėgo prie M., vaikinai pasitraukė, nuėjo prie automobilių, sėdo ir iÅ¡važiavo dviem automobiliais. Ji fotografavo automobilius. M. buvo suduota daug smÅ«gių. Vienas iÅ¡ jų sudavė smÅ«gį A., o kiti tuo metu spardė M.. Aplinkui buvo kitų žmonių. Žmonės stovėjo ir žiÅ«rėjo, kažkas rėkė „kvieskit policijÄ â€œ.

PolicijÄ kvietė Ž.. Nukentėjusysis ir R. buvo iÅ¡gėrę, bet nedaug. Negali pasakyti, ar tas vaikinas, kuris sudavė smÅ«gį A., spardė nukentėjusįjį. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes. Atsisuko tuomet, kai M. gulėjo ant žemės. Nežino, kodėl taip pasakė, kad vienas iÅ¡ tų vaikinų, kurie spardė M., sudavė A. į veidÄ . A. pretenzijų dėl sužalojimo nereiÅ¡kė, į gydymo įstaigÄ nesikreipė. Parodymų patikrinimo vietoje protokole teisingai nurodė aplinkybes (1 t., b. l. 98–104).

Liudytoja S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. vakare, tačiau dar buvo šviesus paros metu, sugyventiniui A. R. paskambino bendras draugas M. A. pasakė, kad grįžta iš svečių ir nori susitikti. A. sutiko ir pasiūlė eiti su juo kartu, sakė, kad su M. bus ir jo sugyventinė Ž. S.. Kartu su A. nuėjo iki suoliuko, esančio po medžiu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Atsisėdo ir laukė. Atvažiavo M. su Ž. ,,Audi“ markės automobiliu, kurį paliko netoliese esančioje aikštelėje.

Atėjus jiems kalbėjosi. Pokalbio metu M. su A. nusprendė nusipirkti alkoholio. Jo pirkti jie abu nuėjo iki Å¡alia esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Su Ž. sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi. Po keleto minučių iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir Ž. atsisukusi pamatė, kad vyksta muÅ¡tynės. Atsistojus, pamatė, kad ant žemės jau guli M. ir jį apstoję 4-5 jaunuoliai spardė. A., kiek matė, norėjo skirti ar ginti M., tačiau kažkuris vienas iÅ¡ jaunuolių pribėgęs sudavė vienÄ smÅ«gį kažkuria ranka į veidÄ ir jis atsitraukė.

Å aukdama ,,kÄ jÅ«s darote“, pasileido bėgti iki M. su A.. Kiek matė, Ž. paėmusi telefonÄ puolė skambinti policijai. Pribėgus visi jaunuoliai suÅ¡oko į Å¡alia buvusius automobilius ir iÅ¡važiavo. Greitai paėmusi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ dar spėjo nufotografuoti jų automobilius. Vėliau peržiÅ«rėjus nuotraukas pamatė, kad jie iÅ¡važiavo su automobiliais: mėlynos spalvos BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juodos spalvos Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems iÅ¡vykus po kokių 10 minučių atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba.

Kiek smÅ«gių ir kuris jaunuolis sudavė, neįsidėmėjo. Kaip jie buvo apsirengę, nežino. Tuo metu labai iÅ¡sigando, patyrė didelį stresÄ . Kiek pamena, dar prieÅ¡ muÅ¡tynes, toliau buvusioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje matė minėtus jaunuolius. Jie triukÅ¡mavo, rėkė, barėsi ir jų buvo apie deÅ¡imt (1 t., b. l. 87–93). Papildomai apklausta liudytoja S. R. parodė, kad prie M. pastebėjo 4-5 asmenis, jie jį gulintį spardė. Jam buvo suduodami keli smÅ«giai.

Jie M. spardė intensyviai. Jis gulėjo susirietęs ir gavo smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Vienas iÅ¡ tų vaikinų, kuris spardė M., sudavė smÅ«gį draugui į veidÄ . TÄ pačiÄ akimirkÄ su Ž. bėgo link jų, Å¡aukdamos sakė, kad kvies policijÄ , klausė, kÄ jie daro. Vienas iÅ¡ vaikinų, muÅ¡usių M., atsakė, kad tegul jis pats pasižiÅ«ri, kÄ daro (1 t., b. l. 94–95, 96–97). Liudytoja S. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 98–104).

Liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (fotonuotraukomis) fiksuota įvykio vieta. Nurodo suoliukÄ , ant kurio sėdėjo kartu su Ž. S.. Nurodo, jog iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , atsisuko ir pamatė ant žemės gulintį M. A., o jį apstoję 4-5 jaunuoliai. Parodo vietÄ ir gulinčio M. A. kÅ«no padėtį, parodo pilvo sritį, į kuriÄ kojomis buvo spardomas M. A., vietas, kurioje iÅ¡ pradžių stovėjo A. R. ir jam atsitraukus, automobilių stovėjimo vietas. Liudytojas A. R. teisme parodė, jog pažįsta M.

A., M. M., E. A. pažįsta iÅ¡ matymo. Ä®vykio dienÄ kartu buvo su M. A., Ž. S., S. R.. Sėdėjo ant suoliuko, vartojo alkoholį. Su M. nusprendė nueiti į parduotuvę. AikÅ¡telėje prie dviejų maÅ¡inų stovėjo keturi-penki asmenys. M. A. pakvietė pasikalbėti. Tuo metu jie buvo apie 10 metrų atstumu nuo tų vaikinų. M. jam liepė eiti link parduotuvės. M. ėjo link vaikinų, o jis ėjo link parduotuvės. Viskas įvyko staiga. Pribėgo prie M. keli asmenys, smÅ«giavo, M. pargriuvo, jį gulintį toliau spardė.

Jis (A. R.) bandė M. padėti. Bet jam pačiam buvo suduotas smÅ«gis, todėl atsitraukė. Negali atsakyti, kas paÅ¡aukė M. ateiti pasikalbėti. Visų aplinkybių gerai neprisimena. PraÅ¡o remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagal M. A. parodymus, kai jis nuėjo prie vaikinų, jam smÅ«giavo gal kartÄ , tuomet M. atsitraukinėjo link jo (A. R.), tuomet pribėgo keli asmenys ir jam sudavė smÅ«gius. M. nugriuvo. Tuomet jam (A. R.) M. M. į veidÄ sudavė smÅ«gį ir liepė nesikiÅ¡ti.

Dėl to pretenzijų nereiÅ¡kia. Matė, kaip nukritusį M. A. spardė E. A., M. M. gal kelis kartus sudavė. Kitų asmenų nepažįsta. Prie nukentėjusiojo buvo keturi ar penki asmenys. Jį spardė keturi penki asmenys. Viskas truko akimirkÄ . Pro Å¡alį ėjo žmonės, kurie Å¡aukė „baikite nemuÅ¡kite, užmuÅ¡ite žmogų“. Suėjo daugiau žmonių, todėl vaikinai atsitraukė. PasiÅ¡alino link maÅ¡inų ir iÅ¡važiavo. Pakėlė M. A.. Nuvedė link suoliuko, iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ .

Ä®vykio metu buvo iÅ¡gėręs alkoholio, dėl to gali neatsiminti smulkių detalių. Tačiau esmines aplinkybes prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės yra teisingos. E. A. ir M. M. kojomis spardė nukentėjusįjį M. A.. Nežino, į kurias vietas spardė, žino, kad nukentėjęs buvo pargriuvęs ir jį spardė į Å¡onus ir į pilvÄ . Nepastebėjo, į kurias konkrečiai vietas smÅ«gius sudavė E. A. ir M. M.. Ä® E. A. klausimÄ A. R. atsakė, jog E. A. spardė nukentėjusįjį į pilvo sritį, ir visi kiti asmenys spardė.

M. gulėjo ant šono, buvo susirietęs. Jam atrodo, jog daugiausia spardė į pilvo sritį, taip pat buvo suduota ir į nugaros sritį. Pačios įvykio pradžios, kuomet buvo M. suduotas pirmas smūgis, nematė, apie tai jam pasakojo M. A.. Matė, kuomet M. A. nuo vaikinų atsitraukinėjo. Negali pasakyti, kurie pirmi iš vaikinų pribėgo prie M. A. ir sudavė smūgius. Kuomet prie jo (A. R.) pribėgo M. M. ir sudavė smūgį, buvo maždaug trijų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo. Po M.

M. suduoto smÅ«gio M. M. sugrįžo prie M. A. ir jį kojomis spardė. Po įvykio M. A. sakė, kad jį sumušė dėl kerÅ¡to. MuÅ¡tynės truko apie penkias minutes. Ä®vykio vietoje rado M. M. priklausantį telefonÄ . Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. bÅ«nant kartu su sugyventine S. R. vakare paskambino draugas M. A. ir pasiÅ«lė susitikti. Susitiko prie suoliuko, esančio po medžiais tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų.

Atsisėdo ir laukė. Po kokių 10-15 minučių M. ir Ž. atvyko Audi automobiliu, kurį paliko netoliese esančioje aikÅ¡telėje. Jiems atėjus visi kalbėjosi, M. padavė skolÄ Algiui. Pokalbio metu matėsi, kad M. buvo stipriai neblaivus. Pasikalbėjus nusprendė su M. nueiti iki Å¡alia esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir nusipirkti alkoholio. Algis nuėjo namo, o jis su M. - iki parduotuvės. Sugyventinės liko sėdėti ant suoliukų. Einat link parduotuvės, Å¡alia esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, apie 50 metrų atstumu stovėjo nemažiau 6 jaunuoliai, iÅ¡ kurių vienas pasakė „L., ateik, reikia pakalbėti“.

„(duomenys neskelbtini)“ yra M. pravardė. Jis nieko nesakęs pradėjo eiti link jų, pats dar paklausė, ar eiti kartu. M. atsakė, kad ne, trumpai pakalbės ir viskas. Pats nusisuko ir pradėjo eiti link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Einant atsisuko ir pamatė ateinantį M.. Jam nueinant nuo kompanijos, paėjus apie 10 metrų, pamatė, kaip link jo pradėjo bėgti 3 iš tų jaunuolių. Pastebėjo, kad vienas jų anksčiau matytas, jis dažnai būna tame pačiame kieme, kuriame gyvena draugas.

Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad tai M. M., pravarde „M.“. Taip pat įsidėmėjo ir antrÄ jį jaunuolį, jis buvo su tatuiruote ant kaklo kairiosios pusės. O trečiojo jaunuolio atpažinti negalėtų, jis buvo Å¡viesių plaukų, apie 1,70 m Å«gio, liekno kÅ«no sudėjimo. Jie pribėgo prie nusisukusio „(duomenys neskelbtini)“, o tada kažkuris vienas iÅ¡ jų kumščiu sudavė „L.“ į pakaušį. Jeigu gerai prisimena, dėl to smÅ«gio jis nukrito ant žemės. Tuo metu pribėgo ir kiti ten buvę, tada visi spardė gulintį ant žemės M..

Pačiam pradėjus eiti link jų, kažkas pradėjo Å¡aukti, kad nelįstų, nes sumuÅ¡. Pats ėmė rėkti, kad liautųsi ir ėjo link jų, tačiau kažkuris vienas pribėgęs bandė suduoti smÅ«gį ranka į galvÄ , tačiau pilnai nepataikė ir tada jis atsitraukė. Kiek smÅ«gių jam buvo suduota, negali pasakyti, tačiau tikrai ne vienas ir ne du, jie spardė jį įnirtingai tol, kol neatbėgo draugės ir aplinkui nepradėjo rinktis paÅ¡aliniai žmonės. Tuomet rėkdamos pribėgo draugės ir jie suÅ¡okę į automobilius nuvažiavo (1 t., b. l. 107–110, 111–112, 113–114). 2021 m. vasario 3 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A.

R. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 126–128). Liudytojas A. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 129–137). Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (fotonuotraukomis) fiksuota įvykio vieta. Liudytojas nurodo suoliukÄ , ant kurio sėdėjo kartu su draugais, kryptį, kuria ėjo su M. A., vietÄ , kurioje buvo, kai M. A. buvo pakviestas ateiti, vietÄ , kurioje gavęs smÅ«gį nukrito M. A.. Parodo vietÄ ir gulinčio M. A. kÅ«no padėtį, parodo pilvo sritį, į kuriÄ kojomis trijų asmenų buvo spardomas M.

A., automobilių stovėjimo vietas. Nurodė, jog M. A. gulintis buvo spardomas jam iÅ¡ priekio stovinčių trijų asmenų. Vieno asmens pravardė „M.“, kitas asmuo buvo su tatuiruote ant kairės kaklo pusės, o trečiasis – Å¡viesių plaukų, liekno kÅ«no sudėjimo. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ Â protokolo matyti, jog liudytojas A. R. asmens parodymo atpažinti metu parodė, kad iÅ¡ pateiktų asmenų nuotraukų atpažįsta vyrÄ nuotraukoje Nr. 4 (kurioje E. A.), kuris 2020 m. rugsėjo 30 d. prie žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kojomis spardė ant Å¡aligatvio gulintį M.

A.. MinėtÄ vyrÄ atpažįsta iÅ¡ tatuiruotės ant kairiosios kaklo pusės, kur buvo iÅ¡tatuiruota gyvatė (1 t., b. l. 189–194). Liudytoja R. Z. teisme parodė, jog pažįsta kaltinamÄ jį M. M., M. V. ir J. S.. Taip pat iÅ¡ matymo pažįsta nukentėjusįjį M. A.. Prie (duomenys neskelbtini) įvyko muÅ¡tynės, kurių metu buvo sumuÅ¡tas M. A.. Paties įvykio nematė, kadangi tuo metu buvo pas J. S. mamÄ . Matė, kai nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės ir jo draugė kvietė greitosios pagalbos ekipaÅ¾Ä .

J. mama buvo su ja, lauke sėdėjo su Å¡uniuku. Eidamos link parduotuvės, iÅ¡girdo riksmÄ . Išėjo iÅ¡ po kampo ir pamatė, kad M. guli ant žemės. Kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , buvo prie (duomenys neskelbtini) durų ant laiptų. Ä®vykis vyko už kampo, kur yra žvejų parduotuvė, bent jau ten matė gulintį M.. Kai pamatė M., Å¡alia buvo jo draugė, dar kažkokia mergina, visi rėkė „policija, policija“. Ten dar buvo senyvo amžiaus žmonių. Pravarde „M.“ yra M.

„V.“ - V., „J.“ – J., nukentėjusysis – „(duomenys neskelbtini)“. Jai nėra žinoma, dėl ko kilo konfliktas. Po įvykio bendravo su J. ir V., žinojo, jog kilo „kipiÅ¡as“, bet ji nesikiÅ¡o. Galvoja, jog konfliktas vyko dėl to, kad prieÅ¡ dienÄ M. sumušė du senyvo amžiaus žmones. Ä®vykio vietoje buvo dar vienas Å¡uniukas, bet nežino, kam jis priklausė. Ä®vykio vietoje J. nematė. Vėliau sužinojo, jog J. ir V. galimai dalyvavo konflikte. Sužinojo, kadangi juos kvietė į apklausÄ .

J. jai sakė, kad nieko nedarė, jis ten nestovėjo. Ä®vykio vietoje buvo daugiau paÅ¡alinių asmenų. Nematė asmenų, sėdančių į automobilius. Kaltinamųjų nematė. Ji yra J. draugė, tačiau įvykio dienÄ buvo susipykę. Nežino, kur įvykio metu buvo J., sakė, kad mieste. V. pažįsta, bendrauja su jo drauge. Liudytoja R. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ėjo kartu su Jurgita į parduotuvę. Einant link parduotuvės iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ .

Pasukus už namo, pamatė ant žemės gulintį „L.“, jo draugę, kuri buvo atsiklaupusi Å¡alia „(duomenys neskelbtini)s“ ir kvietė policijos pareigÅ«nus, kažkÄ Å¡aukė. Taip pat pastebėjo dar vienÄ moterį Å¡viesių plaukų, jos nepažįsta, bei kažkokį vyrÄ . Prie „(duomenys neskelbtini)s“ nėjo, nesidomėjo, kas jam atsitiko. Jį pažįsta, nes jis gyvena tame pačiame name kaip ir „J.“. Suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra sumuÅ¡tas, tačiau kas jam tiksliai atsitiko, nematė.

Su Jurgita apsidairė ir pradėjo ieÅ¡koti savo Å¡uns, nes suprato, kad netrukus atvyks policijos pareigÅ«nai. IeÅ¡kodama savo Å¡uns pastebėjo lakstantį ir kitÄ netikrÄ stafordÅ¡yro veislės Å¡unį, jo anksčiau stovint prie laiptinės nematė. Jį atpažino, žino, kad jis yra B. B., kuri bendrauja su M. M., pravarde „M.“. Su „J.“ ir jo mama paÅ¡nekėjo, kad greičiausiai „L.“ sumušė dėl to, kad jis dienÄ prieÅ¡ sumušė vyrÄ , kurio pavardė P., bei jo draugÄ , kurio pravardė „M.“.

„J.“ nieko neminėjo, kad jis sumuÅ¡ant „L.“ bÅ«tų dalyvavęs (1 t., b. l. 140–141). Liudytojas J. S. teisme parodė, jog pažįsta M. M., R. Z., M. V., E. A.. R. Z. yra jo draugė. IÅ¡ matymo pažįsta nukentėjusįjį M. A.. Nukentėjusysis jo kaimynas. Ä®vykio dienÄ su draugais susitiko prie bendrabučio (duomenys neskelbtini). Susitiko su M. V., M. M. ir E. A.. Dėl susitikimo tarėsi su M. V., su juo susitiko mieste. Visi keturi stovėjo aikÅ¡telėje prie maÅ¡inų, rÅ«kė, kalbėjosi.

Netoliese buvo M. A.. Maždaug po 15 minučių nukentėjusysis ėjo pro juos. M. jį pasiÅ¡aukė, kažkÄ pasakė. Tuomet M. smÅ«giavo nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, nukentėjusysis pradėjo atsitraukinėti link bendrabučio kampo. Kai M. sudavė šį smÅ«gį nukentėjusiajam, pats buvo maždaug Å¡eÅ¡ių metrų atstumu nuo jų. Jie stovėjo aikÅ¡telės viduryje, o konfliktas vyko prie žvejų reikmenų parduotuvės. M. pradėjo bėgti paskui A.. Vienintelis M. buvo atsitraukęs nuo jų visų stovinčių.

Nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų nukritęs. Nematė, kaip jis nukrito. Pro Å¡onÄ Ä—jo senyvo amžiaus žmonės, pradėjo rėkti „kviečiam policijÄ â€œ. Prie nukentėjusiojo buvo kažkokių asmenų, nepažįsta jų, kai konfliktas prasidėjo visi iÅ¡siskirstė, tik atsirado tie senyvo amžiaus žmonės, kurie Å¡aukė „chuliganai“. Jis (liudytojas) iÅ¡sigando, užsidėjo kapiÅ¡onÄ , kad niekas nenufilmuotų. Ä®sėdo pas V. į maÅ¡inos galÄ . Nematė, kÄ darė A., nematė, kas vyko, kadangi jis sėdėjo automobilyje.

Kažkas filmavo automobilį. V. užvedė BMW markės automobilį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. A. vairavo Audi markės automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nui nesakė, jog M. iÅ¡važiavo automobiliu, sakė, kad Audi markės automobilis iÅ¡važiavo pirmas. Negali įvardinti, ar M. M. buvo Audi markės automobilyje. Nuvažiavo į Pramonės rajonÄ , ten pabuvo, pakalbėjo, parÅ«kė ir apie 8 valandÄ jį parvežė pas R. į butÄ . Daug laiko praėjo, visko gerai neatsimena.

Nukentėjusiojo draugė Å¡aukė, kad kviečia policijÄ . Ji buvo už bendrabučio, už aikÅ¡telės, bėgo ir Å¡aukė „policija“. Taip pat ji filmavo V. maÅ¡inÄ . Tuo metu jis iÅ¡sigando, kad nufilmuos ir jį, todėl įsėdo į automobilį. Å alia nukentėjusiojo nebuvo priėjęs. Jam žinoma, jog prieÅ¡ šį įvykį M. A. buvo padaręs nusikaltimÄ . Apie tai su M. diskutavo per „mesenger“ programėlę. Tačiau nieko neplanavo, neketino nieko M. A. padaryti, tiesiog diskutavo, kad jam reikėtų padaryti taip pačiai, kaip jis padarė tam žmogui.

Diskutavo apie tai, jog M. A. sumušė žmogų. Programėlėje „mesenger“ pasivadinęs „B.“. Bylos medžiagoje esančiose žinutėse kalba apie nukentėjusiojo padarytÄ Ä¯vykį, jis sumušė žmogų, vietinį gyventojÄ , kurį pažįsta asmeniÅ¡kai. Dėl to jokio intereso neturėjo, tas žmogus tiesiog to namo gyventojas. Piktinosi, kadangi yra žiauru muÅ¡ti bejėgį žmogų. SusiraÅ¡inėjant vyko diskusija, kad nukentėjusiajam reikėtų taip pačiai padaryti, kaip jis padarė tam žmogui, bet dėl to nieko neplanavo.

Pripažįsta, jog susiraÅ¡inėjimas vyko su M. prieÅ¡ M. A. sumuÅ¡imÄ . Ä®vykio dienÄ su M. susitiko mieste. Prisijungė A.. M. M. atėjo po darbo. Jie nežinojo, jog M. A. bus toje vietoje, jis tiesiog ėjo pro Å¡alį, kai jie stovėjo aikÅ¡telėje. Audi automobilis pirmas iÅ¡važiavo, jų automobilis BMW paskui. Nežino, kodėl M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ir jis (J. S.) dalyvavo Å¡iose muÅ¡tynėse. Tačiau jokių smurtinių veiksmų jis neatliko. Po Å¡io įvykio su M.

M. nebendrauja, kadangi jis jį apkalbėjo, dėl to nutraukė bendravimÄ . Iki įvykio su M. M. buvo draugai. KonfliktÄ matė tik tarp M. ir A.. A. stovėjo kartu su jais. Nematė, ar A. mušė, ar nemušė. Matė tik M. M. suduotÄ pirmÄ smÅ«gį. Kai viskas prasidėjo, jis su V. liko dviese, nežino, kur dingo A.. Ten vyko suirutė. Liudytojas J. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 16.30 val. per Messenger programÄ susiraÅ¡inėjo su draugu M. V.. SusiraÅ¡inėdami susitarė, kad M. po darbo atvažiuos į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ netoli jo namų.

Ä® kiemÄ apie 18.00 val. susirinko E. A., M. M., pravarde „M.“, M.. Draugų automobiliai, su kuriais jie atvažiavo, stovėjo vienas Å¡alia kito, pastatyti galais į daugiabutį, pažymėtÄ (duomenys neskelbtini). Keturiese ir buvo prie tų automobilių, kalbėjosi. Alkoholinius gėrimus vartojo tik E.. Ten stovint su draugais pastebėjo, kad netoliese ant suoliuko su trimis draugais sėdi pažįstamas vyras, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ su draugu eina link jų.

„M.“ jį paÅ¡aukė. Paminėjo jam, kad nieko nedarytų, nes jis buvo įpykęs ant „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad jis neseniai buvo sumušęs du vyrus. „(duomenys neskelbtini)“ atėjo vienas, savo draugui liepė neiti. Jam atėjus „M.“ kažkÄ pasakė ir sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ . Gavęs tÄ smÅ«gį jis apsisuko ir traukėsi link savo draugo, kuris buvo netoli žūklės reikmenų parduotuvės. „M.“ pradėjo eiti „L.“ už nugaros, nepastebėjo, ar su juo kartu ėjo ir E..

Supratę, kad gali baigtis negerai, kartu su M. įsėdo į jo automobilį. Spėjo pamatyti tik, kad „(duomenys neskelbtini)“ krenta ant šaligatvio, tačiau nežino, kodėl jis nukrito, nematė, kas jam sudavė smūgį. Be to, sėdo į automobilį dar ir dėl to, nes pradėjo rėkti dvi merginos, buvusios su „L.“ ir jo draugu. Jos bėgo link „(duomenys neskelbtini)“. Viena iš jų ėmė filmuoti automobilį, į kurį su M. sėdo. Jos abi šaukė, kad kvies policijos pareigūnus.

Taip pat įvykį matė ir kažkokie du pagyvenę asmenys - vyras ir moteris, kurių nepažįsta, jie ėjo takeliu ir rėkė: „banditai banditai“. Viskas įvyko labai greitai, galbÅ«t per minutę laiko, pats įvykis buvo vieÅ¡oje vietoje, Å¡viesiu paros metu. Supratęs, kad bus iÅ¡kviesta policija, M. pasakė, kad reikia važiuoti. Nežino, nuo kieno smÅ«gio ir kodėl „(duomenys neskelbtini)“ nukrito ant Å¡aligatvio, taip pat nežino, ar jį kas nors spardė gulintį. Jeigu ir spardė, tai tÄ galėjo padaryti tik „M.“ arba E., nes pats su M. buvo jo automobilyje, o sėdint automobilyje nesimatė, kas vyksta lauke, nes užstojo kiti automobiliai.

IÅ¡važiavę iÅ¡ tos vietos kartu su M. nuvyko į Pramonės rajonÄ , ten parÅ«kė. TÄ pačiÄ dienÄ nesusiraÅ¡inėjo nei su „M.“, nei su E.. TÄ vakarÄ apie 20.00 val., M. parvežė į draugės R. namus. Mano, kad „M.“ sudavė smÅ«gį „L.“ bÅ«tent todėl, kad jis dienÄ prieÅ¡ sumušė du to paties kiemo gyventojus. Apie tai dar su „M.“ susiraÅ¡inėjo Messenger programa. Kalbėjo, kad „L.“ reikėtų už tai pamokyti, tačiau tikrai nieko konkrečiai neplanavo.

Buvo įpykę, todėl taip ir susiraÅ¡inėjo. Pats tikrai nieko nedarė „L.“ ir niekaip neprisidėjo prie jam padarytų sužalojimų (3 t., b. l. 81–82). Liudytojas M. V. teisme parodė, jog pažįsta M., A., J. S., R. Z.. Nukentėjusiojo nepažįsta, tik žino, kad jis bÅ«na prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Å iuo metu su kaltinamaisiais nebendrauja, nes po Å¡io įvykio jo nuomonė apie juos yra bloga. Ä®vykio dienÄ po darbo grįžo į namus. Susiskambino su J. S.. Apie Å¡eÅ¡tÄ valandÄ vakaro susitiko prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio.

Kai atvyko, buvo E. A., J. S., M. M.. Jis atvažiavo paskutinis. Stovėjo prie maÅ¡inų, rÅ«kė. Matė netoliese stovintį M. A. ir dvi merginas. M. A. ėjo link (duomenys neskelbtini), M. M. jį pasiÅ¡aukė pakalbėti. M. A. atėjo iki M. M.. Kai M. A. priėjo prie M. M., vieni nuo kitų stovėjo per iÅ¡tiestÄ rankÄ . KÄ kalbėjo M. A. ir M. M., negirdėjo, nes stovėjo toliausiai nuo visų, apie penkių metrų atstumu. M. M. kažkÄ pasakė M. A. ir jam sudavė pirmÄ smÅ«gį kumščiu.

Lygtai pataikė į galvÄ . Gal nestiprus smÅ«gis buvo, kadangi nukentėjęs nenukrito nuo Å¡io smÅ«gio. M. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo atsitraukinėti link žūklės reikmenų parduotuvės. Negali atsakyti, ar po suduoto pirmo smÅ«gio E. A. ėjo link nukentėjusiojo, ar stovėjo. Aplinkui buvę žmonės pradėjo Å¡aukti. Jis pagalvojo, kad į šį konfliktÄ nesivels, todėl nuėjo ir atsisėdo į automobilį. Nematė, kas vyko toliau. Nematė nukentėjusiojo, nukritusio ant žemės. Po kelių sekundžių į automobilį įsėdo ir J.

S., automobilyje buvo dviese. Pasukęs galvÄ , pamatė, jog E. A. pradėjo važiuoti. Jam atrodo, jog automobilyje E. A. buvo su M. M.. IÅ¡važiavo paskui E. A. automobilį. Jam yra žinoma, jog nukentėjusysis yra sumušęs žmones. Å iÄ aplinkybę sužinojo po Å¡io įvykio. Su kaltinamaisiais Å¡iuo metu nebendrauja dėl asmeninių priežasčių, kurias atsisako įvardinti. Liudytojas M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo. Maždaug apie 17.20 val. buvo namuose.

Apsitvarkęs mobiliojo ryÅ¡io telefonu paskambino draugui J. S., pravarde „J.“. Paskambinęs pasiÅ«lė jam susitikti. Susitarė, kad susitiks prie jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Prie minėto daugiabučio namo apie 18.30 val. atvažiavo pačiam anksčiau priklaususiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį Å¡iuo metu yra pardavęs. Atvažiavo į didesniÄ jÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, Å¡alia namo, pažymėto (duomenys neskelbtini).

Toje vietoje yra dvi automobilių stovėjimo aikštelės - viena didesnė, kita mažesnė. Atvykus toje aikštelėje jau buvo „J.“, E. A. ir M. M., pravarde „M.“. Privažiavęs prie jų, automobilį pasistatė šalia ,,Audi A4“. Po kurio laiko pastebėjo, kad nuo suoliuko link daugiabučio namo pusės eina du vyrai. Atpažino, kad vienas iš jų yra „(duomenys neskelbtini)“. Su juo nebendrauja, tačiau iš matymo pažįsta, nes jis gyvena tame pačiame name kaip ir „J.“.

Jam einant link to namo „M.“ kažkÄ minėjo, kad jį reikėtų pasikviesti. Suprato, kad kviečiasi jį ne iÅ¡ draugiÅ¡kumo, tačiau jis neminėjo garsiai, kad ruoÅ¡iasi muÅ¡tis. Su „J.“ jam sakė, kad nereikia jo kviestis, kad čia vieÅ¡a vieta ir dienos metas, aplinkui buvo paÅ¡alinių žmonių, tačiau „M.“ vis tiek jį paÅ¡aukė. Liepė jam ateiti, tikslių jo žodžių neprisimena. Å aukiamas „(duomenys neskelbtini)“ atėjo, jis buvo vienas, jo draugas kartu nėjo.

Jam priėjus „M.“ visai netikėtai sudavė deÅ¡iniu kumščiu „L.“ į galvÄ . Nežino, ar tuo metu ir E. sudavė jam smÅ«gį, viskas įvyko labai greitai. Kažkas iÅ¡ paÅ¡alinių pradėjo Å¡aukti, kad kvies policijÄ ir supratęs, kad viskas gali baigtis blogai, nusprendė sėsti į savo automobilį. Dar prieÅ¡ sėdant į automobilį pastebėjo, kad „M.“ ir E. sparčiu žingsniu eina link „(duomenys neskelbtini)s“, kuris traukėsi nuo jų gavęs smÅ«gį į galvÄ .

Atrodo, jis buvo nusisukęs nugara į juos. Jis ėjo link savo draugo, kuris buvo netoli žūklės reikmenų parduotuvės. Kas vyko toliau - nematė, nes sėdo į automobilį. Kartu įsėdo ir „J.“. BÅ«nant automobilyje, nesimatė, kas vyksta lauke, nes vaizdÄ užstojo kiti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvę automobiliai (3 t., b. l. 121–122). Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 153–154), kurios parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, jog pažįsta E. A..

Su E. turi mažametį vaikÄ A. A.. Anksčiau kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau prieÅ¡ maždaug pora mėnesių susipyko ir santykiai nutrÅ«ko. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai dar santykiai su E. nebuvo paÅ¡liję, bÅ«nant namuose jo draugas J. S. E. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ atsiuntė vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matosi, kaip asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, muÅ¡a du vyrus. VienÄ iÅ¡ tų vyrų atpažino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). E. minėjo, kad ketina atkerÅ¡yti „L.“ už tai, kad jis muÅ¡a suaugusius žmones, tačiau nieko konkrečiai neminėjo.

Po kažkurio laiko, neprisimena tiksliai kada, E. minėjo, kad policijos pareigÅ«nai ieÅ¡kojo J. S., M. V. ir vyro, pravarde „M.“. E. vėliau paaiÅ¡kino, kad J. papasakojo, kad į policijÄ buvo kviečiamas dėl „(duomenys neskelbtini)“ sumuÅ¡imo. Jau po Å¡io pokalbio bÅ«davo, kad į kiemÄ , kuriame gyvena, atvažiuodavo J., taip pat ir M. (1 t., b. l. 153–154). Pagarsinus liudytojos S. P. parodymus, liudytoja nurodė, jog neprisimena, ar Å¡ie jos parodymai yra teisingi. Liudytoja A. A. teisme parodė, jog ji yra Alytaus AVPK veiklos skyriaus tyrėja.

Šį įvykį prisimena. Pagal iÅ¡kvietimÄ apie sumuÅ¡tÄ Å¾mogų vyko prie (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje prie pavėsinės sėdėjo nukentėjęs asmuo, buvo dvi moterys ir vyras. Nukentėjęs nieko nekalbėjo. Kalbėjo moterys. Pasakojo, kad nukentėjusįjį sumušė jam einant iki (duomenys neskelbtini). AikÅ¡telėje iÅ¡ dviejų automobilių buvo iÅ¡lipę asmenys, sumušė ir pabėgo. Žmonės nurodė, jog Å¡unys yra susiję su pabėgusiais asmenimis. Kolega A.

S. nuėjo ieÅ¡koti Å¡uns. Ji toliau aiÅ¡kinosi aplinkybes. Atvyko medikai, kurie apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį ir jį iÅ¡vežė į ligoninę. Apie sumuÅ¡imÄ pasakojo, kad du vaikinai į parduotuvę (duomenys neskelbtini), merginos sėdėjo toliau, pamatė, kad iÅ¡ tų dviejų automobilių pribėgo daugiau nei keturi vaikinai, vaikinai sudavė smÅ«gius, suspardė, įsėdo į automobilius ir iÅ¡važiavo. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo rastas telefonas, suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas.

Budėtojui pranešė apie pasiÅ¡alinusius automobilius. Liudytoja A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo kartu su kolega vyresniuoju tyrėju A. S. ekipaže Å¡aukiniu A1020. Apie 19 valandÄ , tikslaus laiko neprisimena, iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). PraneÅ¡ime buvo užfiksuota, kad prie parduotuvės suspardytas vyras, asmuo be sÄ monės. Sumušę asmenys pasiÅ¡alino automobiliais BMW ir Audi.

Su aukščiau minėtu kolega į įvykio vietÄ atvyko per kelias minutes. Abu turėjo body kameras, kurias tik atvykę įsijungė. Atvykus įvykio vietoje buvo keturi asmenys - du vyrai ir dvi moterys. Apie įvykį daugiausiai pasakojo viena iÅ¡ merginų, nukentėjusiojo draugė, ji paminėjo, kad sėdėjo ant netoliese esančio suoliuko kartu su kita drauge, o jų draugai ėjo į netoliese esančiÄ parduotuvę (duomenys neskelbtini), įsikÅ«rusiÄ (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholinių gėrimų.

Pasakojo, kad draugams einant iÅ¡ netoliese buvusios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės atbėgo 4-5 asmenys ir ėmė spardyti M. A.. Prisimena, kad nukentėjusysis beveik nieko nekalbėjo, buvo pasyvus, tačiau sÄ moningas, sėdėjo kartu su apie įvykį pasakojančiais draugais pavėsinėje, buvusioje taip pat netoli įvykio vietos. Asmuo niekuo nesiskundė, nekalbėjo, jo kaktos kairėje pusėje aiÅ¡kiai matėsi nubrozdinimas, žaizda kažkiek kraujavo, tačiau nežymiai. Nukentėjusysis nepaaiÅ¡kino, kodėl jo kakta nubrozdinta.

Nei vienas iÅ¡ ten buvusių asmenų neįvardino konkrečių asmenų vardų ir pavardžių, kurie jį sumušė, tačiau kažkuris paminėjo, kad nukentėjusįjį vienas iÅ¡ jį muÅ¡usių Å¡aukė pravarde ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl su kolega pamanė, kad jį sumušė pažįstami asmenys. Taip pat jie aiÅ¡kiai paminėjo, kad nukentėjusįjį, nukritusį ant Å¡aligatvio, spardė kojomis dviem automobiliais Audi ir BMW pabėgę asmenys. Jie nedetalizavo, kiek smÅ«gių ir į kuriÄ vietÄ jam buvo suduota.

To nei vienas negalėjo paaiÅ¡kinti, taip pat jie neapibÅ«dino ir sumuÅ¡usių asmenų aprangos. Nežino, ar nukentėjusiajam galvos sužalojimas buvo padarytas krentant ant asfalto, ar suduodant smÅ«gius rankomis ir kojomis, to niekas nepaaiÅ¡kino, tačiau aiÅ¡kiai matėsi, kad sužalojimas yra neseniai padarytas. Be to, įvykio vietoje, ant Å¡aligatvio, rado pamestÄ baltos spalvos ,,Nokia“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu paėmė. Kalbantis su asmenimis netrukus atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, jie iÅ¡ karto pasakė, kad nukentėjusįjį vežasi į VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, o pati su kolega užsirašė įvykio liudytojų duomenis ir iÅ¡vyko į komisariatÄ pradėti įvykio aplinkybių patikslinimo (1 t., b. l. 177–178).

Liudytojas A. S. teisme parodė, jog jis yra Alytaus apskrities VPK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, įvykio aplinkybes prisimena. Pagal praneÅ¡imÄ dėl muÅ¡tynių kartu su tyrėja A. A. vyko prie (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje buvo du vaikinai ir dvi merginos. Vienas vaikinas sėdėjo pavėsinėje, buvo sužalotas, ant veido matėsi sužalojimo žymės. Merginos pasakojo, kad asmenys, kurie sumušė nukentėjusį, iÅ¡vyko automobiliais BMW ir Audi. Apie tai informavo policijos komisariato budėtojÄ .

Nukentėjusysis sakė, kad jį mušė suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis. Pradėjo nustatinėti asmenis, kurie dalyvavo įvykyje. Viena iÅ¡ merginų pastebėjo prie namo du asmenis, vedžiojančius Å¡uniukus. Pasakė, jog pabėgę asmenys buvo atsivežę Å¡uniukus ir juos perdavė Å¡iems asmenims. Nustatė asmenų, vedžiojusių Å¡unis, asmenybes (vyro ir moters). Å ie asmenys sakė, jog įvykio nematė, tik tie asmenys paliko jiems Å¡uniukus. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ ant Å¡aligatvio buvo rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia“.

Atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiÅ«rėjo nukentėjusį ir nusprendė jį vežti į priėmimo skyrių. Buvo patikrintas asmenų blaivumas. Liudytoja R. B. teisme parodė, jog ji yra skubios medicinos pagalbos specialistė. Prisimena, kad vyko pagal iÅ¡kvietimÄ dėl sumuÅ¡to žmogaus. Netoli pavėsinės rado sumuÅ¡tÄ Å¾mogų. Ä®vykio kortelėje pažymėjo, kad sumuÅ¡ta galva, jis dejavo. Buvo sÄ moningas, atsakinėjo į klausimus. Sakė, kad buvo suspardytas.

Ant galvos matėsi pavirÅ¡inė žaizda, lygtai nubrozdinimas. Viskas apraÅ¡yta įvykio kortelėje. Rašė diagnozę, kuriÄ akivaizdžiai matė, tai yra galvos sumuÅ¡imas. Jeigu asmuo bÅ«tų praradęs sÄ monę, bÅ«tų atžymėjusi kortelėje. Asmuo buvo vartojęs alkoholį. Iki automobilio nukentėjęs atėjo pats, nereikėjo jam padėti. Aplinkui buvo daugiau žmonių. Sakė, kad buvo sumuÅ¡tas, tačiau negali nurodyti, kÄ konkrečiai nukentėjęs sakė. Buvo pristatytas į ligoninę.

Vėliau gavo iÅ¡kvietimÄ nuvykti į kitÄ vietÄ . Jau buvo tamsus paros metas. Toje vietoje rado aikÅ¡telėje prie daugiabučio namo prie maÅ¡inos nukritusį asmenį, tai buvo tas pats asmuo, kurį buvo pristačiusi į ligoninę. Asmuo buvo be sÄ monės. Žmona sakė, kad jį parsivežė iÅ¡ ligoninės. Ä®tarė vidinį kraujavimÄ . Teismui parodžius liudytojai Medicininės pagalbos kvietimo kortelę (2 t., b. l. 135–137), liudytoja patvirtino, jog ji pildė kortelėje duomenis; duomenis nurodė tuos, kuriuos fiksavo įvykio vietoje.

Liudytoja R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo kartu su greitosios medicinos pagalbos vairuotoju - pagalbiniu darbuotoju R. K.. Gavo iÅ¡kvietimÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur užpultas vyras. Atvykus pavėsinėje pastebėjo asmenis, prie kurių stovėjo policijos pareigÅ«nai. Priėjo prie minėtų asmenų ir paklausė, kas atsitiko ir kas yra nukentėjęs. Viena iÅ¡ ten buvusių moterų pasakė, kad nukentėjęs yra M. A., jis pavėsinėje sėdėjo.

Buvo sÄ moningas. AiÅ¡kiai matėsi sužalojimas kaktos srityje, neprisimena kurioje pusėje. Sužalojimas buvo padarytas kÄ tik. Su juo buvę asmenys paaiÅ¡kino, kad vyras buvo užpultas ir suspardytas kažkokių asmenų, neįvardino, kokių. Paklausė asmens, ar jis gali kartu su ja nueiti iki greitosios medicinos pagalbos automobilio ir jis sutiko. Prisimena, kad vyras skundėsi galvos skausmu ir minėjo, kad jį visÄ suspardė į įvairias kÅ«no vietas. BÅ«tent dėl tos aplinkybės, kad jis buvo suspardytas, nutarė jį pristatyti į VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, nes manė, kad bÅ«tina jį iÅ¡samiau iÅ¡tirti.

Palikę su kolega minėtÄ asmenį ligoninėje iÅ¡vyko toliau dirbti. Po poros valandų, tiksliai neprisimena, gavo antrÄ jį iÅ¡kvietimÄ tuo pačiu adresu. IÅ¡kvietime buvo nurodyta, kad yra apalpęs asmuo, kvėpavimas nėra visiÅ¡kai normalus. Atvykus pamatė prie automobilio ant žemės gulintį vyrÄ . IÅ¡ karto atpažino, kad tai tas pats asmuo, kurį jau buvo pristačiusi į ligoninę dėl užpuolimo. AntrÄ jį kartÄ palikę asmenį su kolega iÅ¡ ligoninės iÅ¡vyko. Minėtas asmuo paminėjo, kad jį užpuolė ir suspardė iÅ¡ matymo pažįstami asmenys, nedetalizavo, kas tokie ir įvykio aplinkybių neaiÅ¡kino (1 t., b. l. 181–182).

Liudytojas A. R. teisme parodė, jog pažįsta nukentėjusįjį, gyvena tame pačiame name. TÄ dienÄ Å¾iÅ«rėjo televizorių, langas buvo pradarytas. Ant suoliuko sėdėjo nukentėjusio draugė ar žmona. IÅ¡girdo Å¡aukiant „kÄ jÅ«s darote?“. Labiau prasidarė langÄ ir pamatė, kad J. S. stovėjo prie BMW maÅ¡inos ir trys asmenys - prie „Audi“. Jam nematyti, kas vyko už namo kampo, matė, kad ant žemės gulėjo nukentėjusysis, matėsi jo ranka. Matė, kadangi buvo persisvėręs per langÄ .

J. pro langÄ matė, persisverti per langÄ jam nereikėjo. Kai pamatė J., moterys jau bėgo prie nukentėjusiojo, buvo kažkur pusiaukelėje nuo suoliuko link nukentėjusiojo. M. M. įvykio vietoje nematė. Prie Audi automobilio stovėję vaikinai buvo su kapiÅ¡onais, vienas gal buvo be kapiÅ¡ono. Gali bÅ«ti, jog prie Audi automobilio matė ir penkis asmenis. Kai jie iÅ¡važiavo, tai dviese liko. Å aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ , todėl visi įsėdo į automobilius ir iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. BMW automobilis stovėjo apie 100 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo, o Audi - kokių 30 metrų atstumu.

Kai nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės, pamatė, kad tai M. A.. Prie nukentėjusiojo pribėgo jo draugė su kita panele Å¡viesiais plaukais. Kai prie nukentėjusiojo pribėgo jo draugė, daugiau asmenų Å¡alia jo nematė. Konflikto pradžios nematė, tik iÅ¡girdo Å¡aukiant „kÄ jÅ«s darote? Kviesiu policijÄ â€œ. Pirmi BMW automobiliu iÅ¡važiavo J. su vairuotoju, jie buvo dviese, į Audi automobilį įsėdo trys ar keturi asmenys ir iÅ¡važiavo. Tris asmenis tikrai matė.

Telefonu fotografavo maÅ¡inas. J. S. mama jam sakė, kad nukentėjusysis gulėjo reanimacijoje. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Po įvykio sakė J. S., kad jį matė pro langÄ stovintį prie automobilio. Jis pasakė, kad tuomet gali paliudyti, jog jį (J. S.) matė stovintį prie automobilio. Daugiau nieko neprašė sakyti. Tai buvo maždaug mėnesis po įvykio. Kitų buvusių asmenų nepažįsta. Ä®vykio vietoje Å¡unų nematė. Paskui pro langÄ matė, kad J. draugė su Å¡uniu stovėjo.

G. D. pažįstamas, jis kitame name gyvena. Nematė, kad jis bÅ«tų įvykio vietoje. G. D. su J. S. bendravo. Jo parodymai, fiksuoti parodymų patikrinimo protokole, yra teisingi. Du asmenys nuo žūklės parduotuvės ateidinėjo prie Audi automobilio, o trys asmenys prie Audi automobilio stovėjo. Ä® maÅ¡inÄ Ä¯lipo trys ar keturi asmenys. Tie du asmenys, kurie ateidinėjo nuo žūklės reikmenų parduotuvės, jam nepažįstami. IÅ¡ visų asmenų pažįsta J. S.. Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini).

Buto langai yra ne į gatvės, o kitÄ pusę. Pro langÄ matosi automobilių stovėjimo aikÅ¡telė ir kiti daugiaaukščiai namai. Yra rÅ«kantis. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, buvo namie ir žiÅ«rėjo televizorių. Tuo metu buvo susižeidęs kojÄ ir sunkiai vaikščiojo. ŽiÅ«rint televizorių pro atvirÄ buto langÄ iÅ¡girdo Å¡aukiant kažkokiÄ moterį ir klausiant, kÄ Äia darot. Ji taip pat minėjo, kad kvies policijÄ . IÅ¡girdęs tos moters Å¡auksmÄ priėjo prie lango ir pasižiÅ«rėjo, kas vyksta lauke.

Matė pažįstamÄ moterį, kuri ir Å¡aukė, ji kaimynė, vyro, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, draugė. Ji bėgo kartu su drauge Å¡viesiais plaukais, kurios nepažįsta, nuo suoliuko, esančio netoli (duomenys neskelbtini) namo, prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kurioje pastebėjo savo kaimynÄ J. S.. Jis stovėjo prie automobilio BMW tamsiai mėlynos spalvos kartu su kažkokiu draugu, kurio taip pat nepažįsta. Jie tik dviese ir stovėjo prie minėto automobilio. IÅ¡ pradžių nesuprato, kas čia vyksta, bet persisvėręs per langÄ pastebėjo žmogaus rankÄ ant Å¡aligatvio, daugiau nieko nesimatė.

Suprato, kad greičiausiai įvyko muÅ¡tynės. Tuo pat metu J. su draugu sėdo į automobilį BMW, o maždaug apie penki asmenys, tiksliai įvardinti negali, įlipo į kitÄ automobilį - ,,Audi A4“, kuris stovėjo Å¡alia BMW. Tų asmenų nepažįsta. Trys asmenys jau stovėjo prie ,,Audi“ automobilio, o du atėjo nuo žūklės reikmenų parduotuvės. Negali įvardinti, kaip asmenys buvo apsirengę, nes neprisimena. M. M. ten iÅ¡vis nematė arba jo nesimatė. Jeigu tos muÅ¡tynės tiksliai ir įvyko bÅ«tent prie žūklės reikmenų parduotuvės, tuomet J., stovėdamas prie minėto BMW automobilio, tikrai turėjo matyti, kas muÅ¡a „L.“, jis automobilyje nesėdėjo, o įsidėjo tik tada, kai visi ėmė skirstytis.

IÅ¡ pradžių iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo BMW automobilis, o tik po to ,,Audi“. Abu automobiliai važiavo keliuku, esančiu Å¡alia kioskų, ir suko į deÅ¡inę gatvės pusę. IÅ¡važiavus automobiliams, po kurio laiko dar pastebėjo minėtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)s“ draugę jau kartu su juo pačiu. Jis stovėjo ant kojų. Tik prisimena, kad po kurio laiko pro buto langus praėjo J. draugė ir pažįstamas G. D., jie vedėsi du Å¡unis. Apie šį įvykį iÅ¡sikalbėjo su vienu kaimynu po maždaug dviejų savaičių.

Kalbėjosi, kad buvo sumuÅ¡tas „(duomenys neskelbtini)“, dar užsiminė, kad nesimatė, kas tÄ asmenį mušė. Kaimynas atsakė, kad J. yra įtariamas „(duomenys neskelbtini)s“ sumuÅ¡imu, o pats pasakė kaimynui, kad J. matė stovintį prie BMW automobilio, todėl greičiausiai sumušė ne jis. Po to kaimynas apie pokalbį papasakojo J. mamai, su kuria J. gyvena. Kaimynas su J. mama bendrauja. TÄ sužinojęs J. paskambino mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir pasakė, kad apie tai, kÄ matė, papasakojo policijos pareigÅ«nams ir nurodė, kad reiks atvykti į policijos komisariatÄ .

J. neprašė meluoti ar kažko panašaus daryti (1 t., b. l. 163–164). Liudytojas A. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 165–174). Liudytoja S. M. teisme parodė, jog ji yra Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus vyresnioji tyrėja, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Atlikdama liudytojų apklausas, rašė tas aplinkybes, kurias nurodė liudytojai. Liudytojai nebuvo įkalbinėjami duoti parodymus prieš kaltinamuosius.

Liudytojai protokolus pasirašė. Taip pat atliko kitus ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus. Liudytojai parodymus davė nieko neverčiami. Negali atsakyti, ar Savickas buvo atvykęs, ar skambino, kad nori duoti parodymus. Jis buvo apklaustas vėliau. Negali atsakyti, kodėl šioje byloje yra tik du kaltinamieji, ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras. Kiek atsimena, M. M. parodė, kad nukentėjusįjį mušė dar ir E. A., kitų asmenų nenurodė. Jokio suinteresuotumo šioje byloje neturėjo. Nei vieno iš proceso dalyvių asmeniškai nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡ti įtarimai J. S. ir M. V.. Jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ji nepriėmė procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ tam tikrų asmenų atžvilgiu. 2020 m. lapkričio 18 d. atliktos akistatos tarp liudytojos Ž. S. ir įtariamojo E. A. metu asmenys pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Akistatos metu Ž. S. parodė, jog E. A. dalyvavo 2020 m. rugsėjo 30 d. įvykyje, jis, bÅ«damas tarp 4-5 asmenų, kartu su kitais asmenimis sudavė smÅ«gius stovinčiam M.

A., kuris nuo smÅ«gių nukrito ant žemės, vėliau E. A. sudavė smÅ«gius į kÅ«no vietas. Asmenį prisimena iÅ¡ tatuiruotės ant kairiosios kaklo pusės. E. A. parodė, jog įvykio vietoje buvo, tačiau nemušė (2 t., b. l. 5–7). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos A. A. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Alytus, (duomenys neskelbtini), be sÄ monės guli kelių asmenų sumuÅ¡tas žmogus, smurtautojai pasiÅ¡alino.

Įvykio vietoje rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Liudininkės Ž. S. ir S. R. paaiškino, kad jos sėdėjo ant suoliuko prie daugiabučio gyvenamojo namo, jų draugai M. A. ir A. R. ėjo nuo suoliuko į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Jiems einant link parduotuvės, iš šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės atbėgo keturi ar penki vyrai ir pradėjo mušti bei spardyti M. A.. Moterys šaukdamos bėgo prie draugų, tuomet asmenys pasišalino. A. R. nustatytas 2,44 prom. girtumas.

Ant M. A. veido matėsi sumušimai. M. A. nurodė, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 20). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini). Fiksuojama, kad įvykio vieta prie daugiabučio namo, lygiagrečiai su minėto pastato galu yra pėsčiųjų takelis, grįstas betoninėmis plytelėmis. Nuo pastato kairiojo kampo trijų metrų atstumu ant pėsčiųjų tako guli mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Mobiliojo ryšio telefonas įvykio vietos apžiūros protokolu paimamas (1 t., b. l. 26–32).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2796544-20 matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros metu, šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Atlikus IMEI kontrolę, nustatyta, kad mobiliojo ryšio aparate nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo įdėta SIM kortelė „Telia“, kurios mobiliojo ryšio telefonas numeris (duomenys neskelbtini).

Patikrinus priklausomybę išsiaiškinta, kad SIM kortelė „Telia“ registruota M. M. vardu (2 t., b. l. 26–27). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2584508-20 matyti, kad iš įtariamojo M. M. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi“ su SIM kortele „Telia“. Mobiliojo ryšio telefone rasta tyrimui reikšmingos medžiagas, t. y. susirašinėjimas „Messenger“ programoje su asmeniu, pasivadinusiu „B.

B.“, kuris yra J. S.. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog asmenys kalba apie M. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 38–42). Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto Nr. 41D(A)-1139 (reg. Nr. 52-G-23991) matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. 18:55:00 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 8 648 38267 (2 t., b. l. 116). Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas CD laikmenoje pateiktas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas apie tai, jog Ž.

S. praneÅ¡a apie suspardytÄ M. A. ir apie iÅ¡važiuojančius automobilius BMW ir Audi (2 t., b. l. 117-119). IÅ¡ Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, gauti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybiniam naudojimui skirtų neÅ¡iojamųjų kamerų Nr. 28EDE0EA02BE ir Nr. B0F1EC609CF8 (2 t., b. l. 123-128), kurie buvo peržiÅ«rėti teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įraÅ¡ai patvirtina liudytojų Ž. S., S. R., A. A., A. S. parodymus. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 935/2020 (06) matyti, kad M.

A. poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 147–148). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1068/2020 (06) matyti, kad poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant pilvo kairę pusę.

Mažai tikėtina, kad Å¡ie sužalojimai galėjo gautis griÅ«vant Å¡onu, nugara arba pilvu ant lygiomis betoninėmis plytelėmis grįsto Å¡aligatvio. Å ie sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti spiriant koja į nugarÄ arba petį, tai pat suduodant smÅ«gį į krÅ«tinę. Didesnė tikimybė, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti spiriant kojomis į pilvo kairę pusę. Ä® tai nurodo ir poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Remiantis GMP kvietimo kortelės kopijos duomenimis bei R.

B. liudytojo apklausos protokolo duomenimis galima teigti, kad M. A. buvo nustatytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas bei pilvo sumušimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 154–155).

Specialistas L. U. teisme patvirtino specialisto iÅ¡vadas. Parodė, nukentėjusiajam M. A. buvo nustatytas blužnies plyÅ¡imas, po plyÅ¡imo ji buvo operuota ir blužnis paÅ¡alinta, taip pat dar buvo rasta kairėje pilvo pusėje hematoma. Medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota, jog iÅ¡oriÅ¡kai matėsi poodinė kraujosruva pilvo kairėje ir buvo nustatytas blužnies plyÅ¡imas. Blužnies ir žarnų pasaito plyÅ¡imas buvo nustatytas vėliau, kadangi pakartotinai darė operacijÄ , po pirmos operacijos buvo rastas kraujavimas, buvo nustatytas plonžarnės pasaito plyÅ¡imas ir kiti sužalojimai.

Blužnies ir pasaito plyÅ¡imas yra atskiri sužalojimai, bet to paties poveikio, kadangi greta yra ir pasaitai, ir blužnis. Blužnis buvo paÅ¡alinta pirmos operacijos metu. Å ie sužalojimai - blužnies ir pasaito plyÅ¡imas bei pilvo sumuÅ¡imas - gali bÅ«ti padaryti vieno poveikio pasėkoje. Objektyviai buvo nustatyta tik viena iÅ¡orinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje, o blužnis ir pasaito sužalojimai yra toje pačioje projekcijoje. Jeigu į tÄ pačiÄ vietÄ padaromi keli poveikiai, tai Å¡ie sužalojimai gali atsirasti ir kelių poveikių pasėkoje.

Tačiau jis (specialistas) neturėjo objektyvių duomenų ir esant vienai kraujosruvai pilvo kairėje pusėje, specialisto iÅ¡vadoje nurodė, jog sužalojimai padaryti vieno poveikio pasėkoje. Jeigu objektyviai bÅ«tų žinoma, kad į tÄ pačiÄ vietÄ suduoti keli smÅ«giai, tuomet iÅ¡vada bÅ«tų kitokia. ObjektyvÅ«s duomenys gali bÅ«ti liudytojų parodymai, kurie matė, kad kelių asmenų smÅ«giai buvo suduoti į konkrečiÄ vietÄ . Jei bÅ«tų nustatytas tik pasaito plyÅ¡imas, vis tiek bÅ«tų kvalifikuojama kaip sunkus sužalojimas.

Blužnies ir pasaito plyšimas vienodo sunkumo sužalojimai. Nustatyta, jog sužalojimai – kraujosruva, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas padaryti kieto, buko daikto poveikyje veikiant kairę pilvo pusę. Mažai tikėtina, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant į betonines grindis. Kadangi tokiam sužalojimui reikalingas stiprus poveikis, pavyzdžiui autoįvykio metu ar iškretant iš antro aukšto ir pan. Vien tik nugriūnant ant grindinio, nesant pašalinio poveikio, mažai tikėtina, kad atsirastų šie sunkūs sužalojimai.

Å ie sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti, spiriant koja į nugarÄ ar smÅ«giu į krÅ«tinę, kadangi visai kitos anatominės lokalizacijos. Didesnė tikimybė, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti spiriant kojomis į pilvo kairę pusę, tai nurodo poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. TeoriÅ¡kai gali ir suduodant rankomis atsirasti tokie sužalojimai, bet praktiÅ¡kai tai negirdėtas dalykas, reikia stipraus smÅ«gio, kadangi blužnis yra toliau, o ne pilvo sienelės priekyje.

Greitosios pagalbos kortelėje buvo padaryta atžyma dėl nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, tačiau ligos istorijoje nubrozdinimas nebuvo fiksuotas. Apie nubrozdinimo mechanizmÄ nieko pasakyti negali, nes jis nebuvo apraÅ¡ytas. Specialisto iÅ¡vadose nurodant poveikių skaičių, 2020 m. spalio 20 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, o 2020 m. gruodžio 11 d. iÅ¡vadoje – be žodelio „ir“. Å is neatitikimas didelės reikÅ¡mės neturi, kadangi esant daugybiniams sužalojimams žodelį „ir“ įraÅ¡o, kad bÅ«tų galima plačiau komentuoti.

TrÅ«kus blužniai iÅ¡sivysto kraujavimas ir atsiranda didelis skausmas, žmogus gali net netekti sÄ monės. Alkoholis veikia kaip narkotikas, tai trumpÄ laikÄ jis galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ ligoninės. Blužnies plyÅ¡imo pasekmės organizmui priklauso nuo to, kurioje vietoje sužalojimas, bÅ«na, kad greitai kraujavimas prasideda, bÅ«na vėliau, taip pat bÅ«na nevienodas kraujavimo intensyvumas. PaÅ¡alinus blužnį, buvo įvestas drenas, laikui bėgant pasirodė kraujavimas, tuomet gydytojai įtarė problemÄ , buvo nustatyti kreÅ¡uliai.

Hematoma nustatyta toje vietoje, kur buvo blužnis. Pilvo kairėje pusėje nustatyta kraujosruva buvo didelė, maždaug delno dydžio. Gali bÅ«ti, jog ant pilvo jokios žymės nėra, tačiau blužnis yra trÅ«kusi. Paties nukentėjusiojo nematė, iÅ¡vadÄ teikė iÅ¡ medicininių dokumentų. Tokį sužalojimÄ galima padaryti tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. IÅ¡oriÅ¡kai yra viena kraujosruva, atmesti negalima, kad smÅ«gių galėjo bÅ«ti ir daugiau, bet to patvirtinti negali, kadangi neturi objektyvių duomenų.

Nustatytas sužalojimas yra pavojingas gyvybei, jeigu nebÅ«tų atlikta operacija, galėjo baigtis mirtimi. PeržiÅ«rėjus gynėjo V. K. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä (6 t., b. l.

27) matyti, jog prie namo laiptinės įėjimo guli vienas vyriÅ¡kis, kitas vyriÅ¡kis guli Å¡alia, arčiau automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, o vyras nueina prie arčiau automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gulinčio vyro ir kumščiu suduoda jam galimai į galvÄ , tada greitai prieina prie arčiau laiptinės gulinčio vyriÅ¡kio ir kumščiu jam suduoda smÅ«gį galimai į veidÄ , priėjęs prie įvykį stebinčio ketvirto vyriÅ¡kio, su juo galimai bendrauja, paskui vėl prieina prie arčiau laiptinės gulinčio vyriÅ¡kio ir deÅ¡ine koja jam spiria galimai į veidÄ , prieina prie antrojo gulinčio vyriÅ¡kio ir jam deÅ¡ine koja spiria galimai į veidÄ , vėl prieina prie laiptinės gulinčio vyro ir spiria galimai į veidÄ , greitai prieina prie antrojo gulinčio vyriÅ¡kio ir deÅ¡inės kojos kulnu spiria jam galimai į galvÄ .

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä M. A. parodė, jog dėl Å¡io įvykio yra nuteistas. Å io įvykio metu nukentėjo P., mano, kad dėl P. sumuÅ¡imo jam buvo kerÅ¡taujama. Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad jie pakankami kaltinamųjų E. A. ir M. M. kaltei pagrįsti. Kaltinamieji E. A. ir M. M. kaltės dėl M. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. Pripažino kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, M.

M. pripažino, kad savo veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusįjį M. A.. Kaltinamasis M. M. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. po darbo su Å¡unimi atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. AikÅ¡telėje pamatė J. S., M. V., E. A.. Kalbėjosi, rÅ«kė. Pamatė pro Å¡alį einantį M. A. su draugu. Nutarė su M. A. pakalbėti, kadangi jis buvo sumušęs du asmenis. Pakvietė jį pakalbėti. Priėjus M. A., jam papriekaiÅ¡tavo dėl sumuÅ¡tų asmenų. M. A. neigė. Tuomet jam sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ .

Nuo Å¡io smÅ«gio nenukrito. M. A. nuo jo pradėjo trauktis arčiau „Kibininės“ kampo. M. A. skėsčiojo rankomis, tuomet pastÅ«mė M. A.. Tuomet M. A. draugas pradėjo bėgti link jo (M. M.). Nuėjo prie A. R. ir liepė jam nesikiÅ¡ti. Atsisuko ir pamatė, kad M. A. sėdi ant žemės. Žmonės aplinkui pradėjo Å¡aukti, kviesti policijÄ . Paliko savo Å¡unį ir iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. Prabėgdamas galėjo koja užkabinti gulintį M. A., tačiau jam nespyrė. KÄ tuomet darė kiti asmenys, nematė.

Namo grįžo pėsčiomis. Ä®vykio vietoje pametė telefonÄ . Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, todėl jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje nėra teisingi, protokolus pasirašė jų neskaitęs. Su niekuo nesitarė sumuÅ¡ti M. A.. IÅ¡ vakaro susiraÅ¡inėjo su J. S., su juo tik diskutavo apie tai, kÄ galima padaryti M. A. už tai, kad jis sumušė pagyvenusius žmones. Kaltinamasis E. A. teisme parodė, jog įvykio dienÄ automobiliu „Audi A4“ vienas atvažiavo į aikÅ¡telę.

Stovėjo, kalbėjosi. Pro Å¡alį ėjo M. A.. Jį pasikvietė pakalbėti. Sudavė smÅ«gį. Jis (E. A.) pribėgo prie gulinčio M. A. ir deÅ¡ine koja M. A. spyrė į kaktÄ , tačiau smÅ«gio sudavimo metu jo koja praslydo. Tuo metu M. A. gulėjo ant kairės pusės Å¡ono, kojos buvo prilenktos, atsisukęs į jo pusę, nugara į parduotuvę. Daugiau smÅ«gių negalėjo suduoti, kadangi po Å¡io smÅ«gio jam skaudėjo kojÄ . Buvo panaÅ¡us jausmas, kad spyrė į akmenį. Ateidinėjo du garbaus amžiaus žmonės, jie pradėjo Å¡aukti, todėl jis nuÅ¡lubavo iki automobilio.

IÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo vienas. Ä®vykio vietoje matė M. M. suduotÄ smÅ«gį ar užkabinimÄ Ä¯ mentę už nugaros. Ganėtinai menkas spyris buvo. Nurodė, jog neatsakys į klausimus, kiek asmenų buvo prie M. A. ir kokius veiksmus jie atliko; nenurodys, nuo kurio asmens suduoto smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ant žemės. IÅ¡siaiÅ¡kinti kitų asmenų veiksmus yra pareigÅ«nų reikalas. Å iuo metu nutarė atsakyti už savo padarytus veiksmus. Parodė, jog matė vaizdo įraÅ¡Ä , kurio metu M.

A. sumušė kitus asmenis. Jam kilo didelis pyktis, tačiau su niekuo nesitarė sumušti nukentėjusįjį. Kaip matyti iš kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymų, jie abu nepripažįsta aplinkybės, kad į pilvo sritį spardė nukentėjusįjį M. A., dėl ko įvyko sunkus sveikatos sutrikdymas dėl blužnies ir žarnų pasaito plyšimo. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės, norint sušvelninti atsakomybės pasekmes.

Be to, kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra prieÅ¡taringi. Pažymėtina, kad vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamųjų paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Kartu akcentuotina, kad kaltinamasis, gali siekti prisiimti dalį kitų bendrininkų kaltės, padėti kitiems bendrininkams iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti jų teisinę padėtį. Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ . Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujamasi tik ta kaltinamųjų parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir jiems neprieÅ¡tarauja. Nukentėjusysis M. A. parodė, kad įvykio vietoje buvo kartu su draugais A. R., Ž. S., S. R.. Su A. R. nutarė nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini). AikÅ¡telėje buvo E. A., M. M., J. S. ir dar vienas asmuo. M. M. pakvietė jį pasikalbėti. Jam priėjus, M. M. kumščiu sudavė smÅ«gį jam į veidÄ . Tuomet traukėsi nuo M. M..

Kažkas iÅ¡ nugaros sudavė jam smÅ«gį į galvÄ , dėl ko jis prarado sÄ monę. Kai atsigavo, buvo atvykę policijos pareigÅ«nai ir medikai. Po įvykio tiek A. R., tiek Ž. S. sakė, kad jį spardė keturi ar penki asmenys. Nukentėjusiojo M. A. parodymus patvirtina liudytojų A. R., Ž. S., S. R. parodymai. Liudytojas A. R. parodė, jog su M. A. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie dviejų automobilių stovėjo keturi ar penki asmenys. Vienas iÅ¡ jų M. A. pakvietė pasikalbėti.

M. A. nuėjo prie jų, o jis ėjo link parduotuvės. M. A. priėjus prie jų, vienas asmuo trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . Å io smÅ«gio pats nematė, po įvykio pasakojo M. A.. Tuomet M. pradėjo trauktis arčiau jo. Prie M. A. pribėgo keli asmenys, sudavė jam smÅ«gius į galvÄ , dėl ko M. A. nugriuvo ant žemės. Bandė ginti M., tačiau M. M. jam sudavė smÅ«gį į veidÄ ir liepė nesikiÅ¡ti. Grįžo atgal prie M. A.. Matė, kaip E. A. ir M. M. kojomis spardė ant žemės gulintį M.

A.. SmÅ«giai buvo suduoti į pilvo, Å¡ono, nugaros sritis. Aplinkui esantys žmonės pradėjo Å¡aukti. M. A. mušę asmenys nubėgo prie automobilių, sėdo ir iÅ¡važiavo. Liudytoja Ž. S. parodė, jog su S. R. liko sėdėti ant suoliuko, kuomet M. A. ir A. R. nuėjo į parduotuvę. AikÅ¡telėje matė prie automobilių stovinčius apie aÅ¡tuonis vaikinus. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , tuomet atsisuko į parduotuvės pusę ir pamatė, kad M. A. yra apsuptas keturių penkių jaunuolių, kurie rankomis ir kojomis suduoda jam smÅ«gius.

M. A. krenta ant žemės ir toliau yra spardomas. SmÅ«giai buvo suduoti į įvairias kÅ«no vietas, taip pat į pilvÄ . Spardė daugiau nei du asmenys. Jai pradėjus Å¡aukti, kad kvies policijÄ , asmenys pasiÅ¡alino. Matė asmenį su tatuiruote ant kaklo, jį ikiteisminio tyrimo metu atpažino, kad tai E. A.. E. A. smÅ«gius M. A. sudavė rankomis ir kojomis. M. A. mušė keturi ar penki asmenys, kiti asmenys stovėjo prie automobilių. Nematė, kaip buvo suduotas M. A. pirmas smÅ«gis. Jai pradėjus Å¡aukti, vaikinai įlipo į automobilius ir iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo.

Liudytoja S. R. parodė, kad iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ atsisuko ir pamatė, kad vyksta muÅ¡tynės. Kuomet ji atsisuko, M. A. jau gulėjo ant žemės. Keturi ar penki asmenys spardė nukritusį M. A.. SmÅ«gių buvo daug. Matė, kaip A. R. buvo suduotas smÅ«gis. Asmenų atpažinti negali. Aplinkiniams pradėjus Å¡aukti, vaikinai sulipo į automobilius ir iÅ¡važiavo. Ji automobilius fotografavo, tačiau nuotraukos susiliejusios. Visų kitų įvykį mačiusių asmenų parodymai yra prieÅ¡taringi.

Liudytojai J. S. ir M. V. vienodai parodė aplinkybes, kuomet M. A. buvo suduotas pirmas smÅ«gis. Parodė, jog M. M. pasikalbėti pakvietė M. A., kuris kartu su A. R. ėjo pro Å¡alį. Atėjus M. A., M. M. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , nukentėjusysis pradėjo trauktis nuo M. M., o M. M. jį vytis, nematė, jog nukentėjusysis bÅ«tų nukritęs ant žemės. Aplinkiniams pradėjus Å¡aukti abu įsėdo į automobilį BMW. Liudytojas J. S. parodė, jog nematė, kÄ darė E. A., kadangi jau sėdėjo automobilyje.

Liudytojas M. V. teisme parodė, jog negali pasakyti, ar E. A. ėjo link nukentėjusiojo, ar liko stovėti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. V. parodė, jog prieÅ¡ sėdant į automobilį pastebėjo, kad M. M. ir E. A. sparčiu žingsniu eina link M. A., kuris traukėsi nuo M. M. po smÅ«gio sudavimo. Liudytojų J. S. ir M. V. parodymai atitinka kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymus dėl konflikto pradžios, kurios metu M. M. sudavė pirmÄ smÅ«gį M. A.. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. ir M. V. dėl M.

A. sužalojimo buvo pareikÅ¡ti įtarimai. 2021 m. sausio 13 d. Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu (3 t., b. l. 123–128) ikiteisminis tyrimas J. S. ir M. V. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog jie padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas sprendžia, jog Å¡ie liudytojai vengia duoti parodymus apie Å¡io įvykio aplinkybes, jų parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais. Kitų liudytojų parodymai nėra informatyvÅ«s, kadangi jie paties įvykio eigos nematė, tačiau kai kuriose detalėse papildo kitų liudytojų parodymus.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R. parodymais. Å ie liudytojai vienodai nurodo, jog M. A. buvo spardomas daugiau nei dviejų asmenų, smÅ«gius kojomis sudavė M. M. ir E. A.. SmÅ«giai buvo suduodami ir į pilvo sritį. Nukentėjusysis ir liudytojai savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat Å¡ių asmenų parodymus iÅ¡ esmės patvirtina liudytojų policijos pareigÅ«nų A. A. ir A. S. parodymai, liudytojos R. B. parodymai, kurie pagal iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ karto atvyko į įvykio vietÄ , vaizdo registratorių duomenys.

Nukentėjusiojo parodymus apie patirtÄ fizinį smurtÄ patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, kuriose konstatuota, kad poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyÅ¡imas, pilvo sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant pilvo kairę pusę. Mažai tikėtina, kad Å¡ie sužalojimai galėjo gautis griÅ«vant Å¡onu, nugara arba pilvu ant lygiomis betoninėmis plytelėmis grįsto Å¡aligatvio. Å ie sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti spiriant koja į nugarÄ arba petį, tai pat suduodant smÅ«gį į krÅ«tinę.

Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant kojomis į pilvo kairę pusę. Į tai nurodo ir poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas L. U. teisme patvirtino specialisto išvadas. Parodė, jog padaryti sužalojimai - blužnies ir pasaito plyšimas bei pilvo sumušimas gali būti padaryti vieno poveikio pasėkoje.

TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, kadangi objektyviai buvo nustatyta tik viena iÅ¡orinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje, o blužnis ir pasaito sužalojimai yra toje pačioje projekcijoje. Tačiau, jeigu į tÄ pačiÄ vietÄ bÅ«tų padaryti keli poveikiai, tai Å¡ie sužalojimai gali atsirasti ir kelių poveikių pasėkoje. Tokių objektyvių duomenų specialistas neturėjo. Gali bÅ«ti, jog ant pilvo jokios žymės nėra, tačiau blužnis yra trÅ«kusi. Blužnies ir pasaito plyÅ¡imas vienodo sunkumo sužalojimai.

Mažai tikėtina, jog Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant į betonines grindis. Paties nukentėjusiojo nematė, iÅ¡vadÄ teikė iÅ¡ medicininių dokumentų. Tokį sužalojimÄ galima padaryti tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. Nustatytas sužalojimas yra pavojingas gyvybei, jeigu nebÅ«tų atlikta operacija, galėjo baigtis mirtimi. Todėl kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymus, jog jie nesudavė smÅ«gių M. A. į pilvo sritį, vertina kaip gynybinius, duotus siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, jie prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo M.

A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R. parodymams, dėl kurių patikimumo ir objektyvumo teismui abejonės nekyla. Kaltinamųjų M. M. ir E. A. kaltę patvirtina ir aukščiau iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, tarnybiniai praneÅ¡imai, kitų objektų apžiÅ«ros protokolai, vaizdo įraÅ¡ai, kurie yra iÅ¡tirti ir aukščiau apraÅ¡yti. Nukentėjusiojo M. A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R. nurodytos aplinkybės ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai susijungia į nuosekliÄ , logiÅ¡kÄ , tarpusavyje neprieÅ¡taraujančių įrodymų grandinę ir yra pakankami M.

M. ir E. A. kaltei pagrįsti. Apibendrinus aptartus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamieji E. A. ir M. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. vieÅ¡oje vietoje, netoli žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, rodydami aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , M. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam M.

A. į veidÄ bei jam nukritus ir gulint ant Å¡aligatvio, tyčia E. A. ir M. M. bendrais veiksmais veikdami kartu tarpusavyje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į pilvo sritį, dėl to M. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyÅ¡imas, pilvo sumuÅ¡imas, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip bendrais veiksmais E. A. ir M.

M. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarkÄ ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. A. sveikatÄ . Kaltinamieji E. A. ir M. M., suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam M. A., suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius jų sveikatai, t. y., kad sutrikdys nukentėjusiajam M. A. sveikatÄ . Kaltinamieji veikė iÅ¡vien, turėdami bendrÄ tikslÄ sumuÅ¡ti M. A., jų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais. Ä®gyvendinę bendrÄ sumanymÄ , visi kartu iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino, greitosios medicinos pagalbos nekvietė, vadinasi, nusikaltimo padarinių atžvilgiu juos tenkino bet koks jų nusikalstamų veiksmų rezultatas.

Byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamieji M. M. ir E. A. buvo susitarę ir siekė konkrečių padarinių – bÅ«tent sunkiai sutrikdyti sveikatÄ M. A., todėl sprendžiam, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors byloje surinktais įrodymais nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam atsirado blužnies ir žarnų pasaito plyÅ¡imas, tačiau įvertinus tai, jog konflikte su nukentėjusiuoju M. A. dalyvavo abu kaltinamieji bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tuo pačiu metu (laiko atžvilgiu), dėl kaltinamųjų M.

M. ir E. A. panaudoto fizinio smurto buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų M. M. ir E. A. atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių, todėl abu kaltinamieji M. M. ir E. A., kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, Å¡iuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. už tai, kad bendrais veiksmais sunkiai sužalojo M. A. sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–521/2013, Nr. 2K-352-696/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-410-211/2019).

Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai M. M. ir E. A. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, jų veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Kaltinamųjų veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnį, kaip baigiamojoje kalboje nurodė kaltinamojo M. M. gynėjas V. K., nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi kaltinamieji M. M. ir E. A. laikytini bendravykdytojais, kurie savo veiksmais realizavo objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę.

Taip pat agresyvus fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normaliÄ jų kasdienę veiklÄ , neabejotinai keliant jiems iÅ¡gÄ stį, sunkiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatÄ , pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarkÄ sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai muÅ¡ant kitus asmenis vieÅ¡oje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks vieÅ¡oji rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamiesiems M. M. ir E. A. pagrįstai buvo inkriminuotas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, pasireiÅ¡kęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu vieÅ¡oje vietoje.

Kaltinamieji vieÅ¡oje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu matant paÅ¡aliniams asmenims, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas M. M. ir E. A. pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra pagrįstas ir įrodytas, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kadangi bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusiojo M. A. atžvilgiu fizinį smurtÄ naudojo daugiau negu du asmenys, įsiteisėjus Å¡iam nuosprendžiui teismas priima nutartį įpareigoti prokurorÄ imtis priemonių nustatyti kitus asmenis, dalyvavusius 2020 m. rugsėjo 30 d. sumuÅ¡ant M. A.. Dėl bausmės skyrimo Spręsdamas bausmės kaltinamiesiems skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamieji E. A. ir M. M. padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ ir vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Kaltinamųjų E. A. ir M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«dami recidyvistais, kadangi nusikaltimus įvykdė neiÅ¡nykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

E. A. sistemingai daro nusikaltimus, yra devyniolika kartų teistas (iÅ¡ jų vienas nuosprendis neįsiteisėjęs). Taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka. Å ie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡ie nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamos veikos padarymu, tiek su kaltinamojo asmenybe, sprendžia, jog bausmės tikslai E. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimus numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustato mažesnį už bausmės vidurkį. E. A. nusikaltimai padaryti iki 2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. lapkričio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo. 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu, taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi subendrinta bausme. 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2021 m. rugsėjo 3 d.

Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 1 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį (Å¡is nuosprendis Å¡iai dienai nėra įsiteisėjęs). IÅ¡ Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog bausmės pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžius yra nesubendrintos. Todėl Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su 2021 m. rugsėjo 16 d.

Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Å io nuosprendžio priėmimo metu Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo subendrinti bausmę su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme. M. M. praeityje yra vienÄ kartÄ teistas už smurtinį nusikaltimÄ ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis) pagal 2020 m. sausio 30 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Pažymėtina tai, jog Å¡iuos nusikaltimus, už kuriuos yra teisiamas, M. M. padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kadangi iÅ¡ probacijos registro atlikus bausmę iÅ¡registruotas 2020 m. spalio 20 d., o Å¡ias nusikalstamas veikas padarė 2020 m. rugsėjo 30 d., tai neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį M. M.. Baustas administracine tvarka. M. M. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 28–30). BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas iki 10 metų.

Atsižvelgiant į M. M. charakterizuojančius duomenis, jam skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytinas žymiai mažesnis už bausmės vidurkį. E. A. ir M. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatas, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę. Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę arba neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Byloje pareikÅ¡tas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys (1 t., b. l. 57–81) už nukentėjusiojo M. A. gydymo iÅ¡laidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Kaltinamųjų E. A. ir M. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta M.

A. sveikata, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, gydymo išlaidos sudarė 3 478,89 Eur, šios paslaugos yra apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl kaltinamieji jas privalo atlyginti solidariai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis M.

A. civiliniu ieÅ¡kiniu (5 t., b. l. 151 – 155) praÅ¡o priteisti iÅ¡ E. A. ir M. M. solidariai 104,83 Eur turtinės žalos ir 25 000 eurų neturtinės žalos. Nurodo, jog turtinę žalÄ sudaro 8,03 Eur iÅ¡laidos už vaistus ir 96,80 Eur už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ . 104,83 Eur sumÄ patvirtina prie ieÅ¡kinio pateikti dokumentai (5 t., b. l. 153, 154, 155), todėl Å¡i suma priteisiama iÅ¡ kaltinamųjų solidariai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Kartu turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigÄ siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Sveikatos sužalojimo atveju padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus.

Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. A. tyčiniu nusikaltimu dėl blužnies ir žarnų pasaito plyÅ¡imo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl prieÅ¡ jį panaudoto intensyvaus smurto jautė fizinį skausmÄ , patyrė emocinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

M. A. buvo sumuÅ¡tas vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims. Nukentėjusysis buvo gydomas stacionaro sÄ lygomis, du kartus operuotas, operacijos metu paÅ¡alinta blužnis. Tai neabejotinai kėlė skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, iÅ¡gyvenimus dėl savo sveikatos ateityje. Ä®vykio tyrimas, situacijos aiÅ¡kinimas policijoje ir gydymo įstaigose irgi kėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepataisomas pasekmes – jam buvo paÅ¡alintas vienas organas - blužnis.

PaÅ¡alinus blužnį, nukentėjusysis turi laikytis tam tikrų mitybos ypatumų, dėl ko patiria nepatogumus ir juos patirs ateityje. Ä®vertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala iÅ¡ties didelė ir neigiami padariniai sveikatai yra pakankamai ilgalaikiai. Nukentėjusysis savo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 25 000 eurų suma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo M. A. elgesį po jo sužalojimo, kadangi bylos aplinkybėmis nustatyta, jog nukentėjusysis M.

A. po nuvežimo į ligoninės priėmimo skyrių be gydytojų leidimo iš ligoninės pasišalino. Tokį nukentėjusiojo elgesį teismas vertina rizikingu, galėjusiu pabloginti jo sveikatos būklę, todėl prašomas neturtinės žalos dydis mažinamas. Taigi, įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į sužalojimo sukeltas fizines pasekmes, į tai, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis neteko vieno organo, dėl ko išlieka rizika ateityje patirti sunkesnes pasekmes sveikatai, taip pat įvertinus nukentėjusiojo rizikingus veiksmus po įvykio, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, manytina, kad šiuo atveju pakankama suma neturtinei žalai atlyginti yra 20 000 eurų suma.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ BPK 106 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. A. yra suimtas, jo laisvė yra suvaržyta, dėl to, esant bÅ«tinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, todėl iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Taip pat nepriteisiamos išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atstovaujant nukentėjusįjį M. A.. Kiti klausimai Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai popieriniame pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti prie bylos.

Kaltinamajam E. A. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. vasario 4 d. nutartimis skirta kardomoji priemonė – suėmimas (5 t., b. l. 40–41, 6 t., b. l. 41–43, 127–129, b. l. 171–173). E. A. suėmimo laikas įskaitomas į bausmės laikÄ (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam M. M. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas, paliekamos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 – 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir skirti bausmes: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 3 metams; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, ??????2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir E. A. skirti subendrintÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir E. A. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 3 metams 3 mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti E. A. suėmimo laikÄ nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 13 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. Bausmės pradžiÄ E. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 5 d. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ E. A. palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir skirti bausmes: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, ??????2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir M.

M. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžiÄ M. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos. M. M. skirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iÅ¡ E. A. ir M.

M. solidariai 3 478,89 Eur žalos atlyginimo M. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ E. A. ir M. M. solidariai nukentėjusiajam M. A. 104,83 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepriteisti iÅ¡laidų su suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Kompaktinius diskus popieriniame pakete Nr. 1 palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o E. A. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja V. D.