a5be0564-e5ba-4f9b-8ec5-d2e72e882afd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7143-473/2016Proceso Nr. 3-61-3-01737-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas A.

G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinę žalÄ . Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2011-05-20 iki 2015-10-28 buvo etapuotas į LAVL 9 kartus. LAVL kamerų plotai buvo nedideli, o juose buvo po 4–8 ligonius, todėl vienam asmeniui tekdavo 2,5 m2 bendro ploto. Toks asmeninės erdvės apribojimas sukeldavo moralines kančias, žemino orumÄ ir garbę.

Kamerose nebuvo stalų, kėdžių. Valgyti tekdavo stovint, lėkÅ¡tes laikant rankose. Tualetas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo palatos, o tai sukėlė didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, privatumo pažeidimÄ . Langai yra tokios prastos bÅ«klės, kad netgi neatsidaro (užkalti), o kiti langai neužsidaro. Dėl Å¡ios priežasties rudens ir žiemos laikotarpiu nuolat Å¡alo, kentėjo dėl drėgmės ir skersvėjo. Grindų danga palatose sena ir duobėta, net nudažyta atrodo neestetiÅ¡kai.

Dėl grindyse esančių didelių tarpų, ne jas ir iÅ¡plovus, lieka neÅ¡varumai. Vietomis Å¡alia sanitarinių mazgų grindys iÅ¡graužtos žiurkių. Palatų sienose iÅ¡trupėję betono gabalai. Å ie iÅ¡trupėjimai užtaisyti kreidos tinku, kuris net nenudažytas. Tokių sienų neįmanoma nuvalyti ir tinkamai dezinfekuoti. LAVL nėra kirpyklos, yra iÅ¡duodamos kirpimo maÅ¡inėlės, kuriomis naudojasi vis, maÅ¡inėlės nedezinfekuojamos. Dėl atsakovės kaltės patyrė neturtinę žalÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 14–17) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2011-05-20 iki 2011-05-27 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 13,50 m2, kurioje buvo 6 lovos; nuo 2011-11-08 iki 2011-11-11 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m2, kurioje buvo 6 lovos; nuo 2011-11-24 iki 2012-01-06 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m2, kurioje buvo 6 lovos; nuo 2012-01-16 iki 2012-01-20 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 28,49 m2, kurioje buvo 6 lovos; nuo 2012-03-16 iki 2012-03-23 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m2, kurioje buvo 6 lovos; nuo 2012-06-29 iki 2012-07-05 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 34,06 m2, kurioje buvo 8 lovos; nuo 2012-09-28 iki 2012-10-05 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 34,06 m2, kurioje buvo 8 lovos; nuo 2012-12-07 iki 2012-12-21 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 17, kurios plotas 7,33 m2, kurioje buvo 4 lovos, kameroje Nr. 26, kurios plotas 8,92 m2, kurioje buvo 4 lovos, kameroje Nr. 30, kurios plotas 15,45 m2, kurioje buvo 8 lovos; nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28 kameroje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m2, kurioje buvo 6 lovos.

Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) nenustatomos ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktas (redakcija nuo 2010-04-30) numato, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis nei 5,1 m2.

Pažymėjo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems. LAVL Vidaus ligų skyriaus ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose pareiškėjas buvo gydomas, yra sudaryta galimybė nuo 6.00 val. iki 22.00 val. laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti gryname ore. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi.

Visose kamerų tipo palatose yra įrengta 1,5 m sienelė, skirianti sanitarinį mazgÄ nuo likusio kameros ploto. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarkÄ , remontas atliekamas pagal poreikį. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrintas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta patalpoje, o žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma patalpoje. Kiekvienoje kameroje yra langai pritaikyti vėdinimui ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ .

LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus ir dažniau. Darbai registruojami žurnaluose. Visose kamerų tipo palatose oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. LAVL nėra kirpyklos, tačiau esant suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymams, visada suteikiama galimybė nusikirpti. Kirpimo maÅ¡inėlės yra dezinfekuojamos po kiekvieno kirpimo.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .              Skundas tenkinamas dalyje.Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo A. G. teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) pareigÅ«nų veiksmų.

Atsakovė atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjo skundui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2011-05-20 iki 2011-05-27, nuo 2011-11-08 iki 2011-11-11, nuo 2011-11-24 iki 2012-01-06, nuo 2012-01-16 iki 2012-01-20, nuo 2012-03-16 iki 2012-03-23, nuo 2012-06-29 iki 2012-07-05, nuo 2012-09-28 iki 2012-10-05, nuo 2012-12-07 iki 2012-12-21, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28 (b. l. 14–17), skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2016-04-28 (b. l. 8).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų. Todėl pareiÅ¡kėjo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas. Kaip buvo minėta, pareiÅ¡kėjas skundžia laikymo sÄ lygas LAVL nuo 2011-05-20 iki 2011-05-27, nuo 2011-11-08 iki 2011-11-11, nuo 2011-11-24 iki 2012-01-06, nuo 2012-01-16 iki 2012-01-20, nuo 2012-03-16 iki 2012-03-23, nuo 2012-06-29 iki 2012-07-05, nuo 2012-09-28 iki 2012-10-05, nuo 2012-12-07 iki 2012-12-21, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28, skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2016-04-28, pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , žala nepriteisiama, jeigu ji buvo patirta iki 2013-04-28.

Nuo Å¡io momento pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28.Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28 buvo laikomas Vidaus ligų skyriaus tipo palatoje Nr. 3, kurios plotas yra 19,80 m2 ir kurioje buvo 6 lovos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.Pasak pareiškėjo ginčo laikotarpiu LAVL palatose buvo laikomi 4–8 asmenys.

Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, tačiau neneigė, kad nustatytÄ ploto norma vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡yta. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , 42525/07;

LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovei. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iÅ¡ byloje pateiktų duomenų iÅ¡ esmės galima spręsti, kad viso buvimo LAVL laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas. Palatose vienam asmeniui tenkantis plotas nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28 neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m2 plotÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad asmeninės erdvės apribojimas sukeldavo moralines kančias, žemino orumÄ ir garbę. Å iuos teiginius paneigiančių įrodymų atsakovės atstovė nepateikė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Vadinasi, valstybė pagal Lietuvos teisės nuostatas 6 dienas neužtikrino pareiÅ¡kėjui LAVL minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems.

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.             Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose nebuvo stalų, kėdžių.

Valgyti tekdavo stovint, lėkÅ¡tes laikant rankose. Atsakovės atstovė LAVL nurodė, kad palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi. Atsakovės atstovė pateikė 2015-07-17 pažymÄ Nr. BD-984 „Apie kamerų/palatų plotÄ ir inventorių Vidaus reikalų skyriaus“, iÅ¡ kurios matyti, kad kameroje Nr. 3 yra 6 spintelės, 1 kėdė ir 1 stalas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jo buvimo LAVL metu buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamÄ jį plota, kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ne visada užtekdavo jam priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys vertintinas jo naudai.PareiÅ¡kėjas nurodo, tualetas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo palatos, o tai sukėlė didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, privatumo pažeidimÄ .

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad visose kamerų tipo palatose yra įrengta 1,5 m sienelė, skirianti sanitarinį mazgÄ nuo likusio kameros ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Duomenų apie tai, kad LAVL bÅ«tų atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai byloje nėra. Taigi, Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LAVL palatose langai yra tokios prastos bÅ«klės, kad netgi neatsidaro (užkalti), o kiti langai neužsidaro. Dėl Å¡ios priežasties rudens ir žiemos laikotarpiu nuolat Å¡alo, kentėjo dėl drėgmės ir skersvėjo. Grindų danga palatose sena ir duobėta, net nudažyta atrodo neestetiÅ¡kai.

Dėl grindyse esančių didelių tarpų, net jas ir iÅ¡plovus, lieka neÅ¡varumai. Vietomis Å¡alia sanitarinių mazgų grindys iÅ¡graužtos žiurkių. Palatų sienose iÅ¡trupėję betono gabalai. Å ie iÅ¡trupėjimai užtaisyti kreidos tinku, kuris net nenudažytas. Tokių sienų neįmanoma nuvalyti ir tinkamai dezinfekuoti. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarkÄ , remontas atliekamas pagal poreikį. Vasaros laikotarpių vienas kameros lango rėmas iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrintas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta patalpoje, o žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma patalpoje.

Kiekvienoje kameroje yra langai pritaikyti vėdinimui ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ . LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus ir dažniau. Darbai registruojami žurnaluose. Visose kamerų tipo palatose oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. Pagrįsdama savo teiginius LAVL pateikė 2015-03-18 Darbų priėmimo aktÄ Nr. BD-474, iÅ¡ kurio matyti, kad Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 buvo atlikti Å¡ie remonto darbai: senų dažų nugramdymas nuo sienų ir lubų; sienų ir lubų glaistymas ir gruntavimas; sienų ir lubų dažymas vandens emulsiniais dažais; grindų dažymas emaliniais dažais (b. l. 86, 87).

Taip pat, pateikė 2015-10-27 Atliktų darbų aktÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad Vidaus ligų skyriuje buvo panaudotos priemonės prieÅ¡ graužikus ir vabzdžius (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų bÅ«klės ir graužikų atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl temperatÅ«ros, drėgmės, skersvėjo nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo kuriuo laikotarpiu Å¡ia pažeidimai buvo padaryti, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų kreipęsis į LAVL dėl nurodytų pažeidimų, todėl Å¡ie jo teiginiai laikytini bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LAVL nėra kirpyklos, yra iÅ¡duodamos kirpimo maÅ¡inėlės, kuriomis naudojasi visi, maÅ¡inėlės nedezinfekuojamos. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL nėra kirpyklos, tačiau esant suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymams, visada suteikiama galimybė nusikirpti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo buvimo laikas LAVL buvo neilgas, darytina iÅ¡vada, kad jis negalėjo patirti papildomų nepatogumų dėl to, kad kelias dienas negalėjo nusikirpti, be to neaiÅ¡ku, ar nusikirpti jis neturėjo galimybės bÅ«tent nagrinėjamu laikotarpiu, kadangi detalesnių aplinkybių, susijusių su teisės apsikirpti užtikrinimu nenurodė, todėl Å¡is jo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.             Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 6 dienas netinkamomis sÄ lygomis, į Å¡io pažeidimo mÄ stÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, pagal kuriÄ panaÅ¡iose bylose, už vienÄ dienÄ laikymo netinkamomis sÄ lygomis LAVL priteisiamas 6–10 Eur žalos atlyginimas (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-1112-442/2016, A-756-556/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 54 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti priteistina 54 Eur.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                           Violeta Balčytienė