2016-03-21 Nr. AB-6401-3-63-3-00566-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1271-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00566-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. O. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. O. A. (toliau – ir atsakovas) priteisti 367,19 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (b. l. 3–4).

Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Paaiškino, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, asmuo privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, atliekų turėtojas privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Atsakovas 367,19 Eur dydžio vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu (b. l. 21–24) prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš A. O. A. 271,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370) patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010).

Teismas pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas A. O. A. buvo nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku, todėl pagal Nuostatų 3 punktą jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo valdyto ir naudoto turto paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas prekybos paskirties pastatams taikomas tarifas. Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 367,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.) nurodė, jog kadangi nuostata dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo termino Rinkliavų įstatyme nėra įtvirtinta, sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsniu, nustatė, jog su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 19 d., todėl vietinės rinkliavos įsiskolinimas galėjo būti apskaičiuojamas už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus. Kadangi vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpius nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. priverstinio išieškojimo terminas yra pasibaigęs, prašymas dalyje dėl 32,63 Eur už 2008 metus ir 62,85 Eur už 2009 metus priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas, atsižvelgęs į Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 bei 6.38 straipsnių nuostatas, nurodė, jog kadangi nustatyta, kad atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, 271,71 Eur (367,19 Eur – 32,63 Eur – 62,85 Eur = 271,71 Eur) pareiškėjui priteistina.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti (b. l. 27–28).

Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji nustato mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jau apskaičiuotos vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. į teismą pareiškėjas kreipėsi tam, kad būtų priverstiniu būdu išieškota nesumokėta ir atitinkamais metais apskaičiuota vietinė rinkliava. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-422/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė visą vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 367,19 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš A. A. O. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 271,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (netinkamai) jo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, netinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios vyraujančios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015 ir kt.). Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai ir teisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 21 d. (pagal gavimo spaudą ant prašymo, reg. Nr. I-552, b. l. 3), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan