a5bdbb36-eb36-4a86-a0d7-ecfe800cf2da · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-2455-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08897-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1.;1.3.6.4.;3.3.1.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13831-638/2015 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ ieÅ¡kinį atsakovei G.

Å . dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė panaikinti LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-04-01 sprendimÄ Nr. DGKS-1406 ir pripažinti 2015-01-19 ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymu Nr. K/15-2 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ teisėta. Nurodė, kad atsakovė G. Å . dirba AB „Volfas Engelman“ alaus ir sidro pilstymo ceche operatore. Atsakovė žinojo ir buvo įsipareigojusi darbo metu dėvėti apsauginius akinius, tačiau 2015-01-07 darbo metu, t.y. nuo 11.09 iki 11.48, nuo 12.29 iki 12.51 ir nuo 13.07 iki 14.07 val. dirbdama prie stiklo linijos nedėvėjo akinių.

Už tai atsakovei 2015-01-19 buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Atsakovė yra Kauno apskrities profesinės sÄ jungos renkamojo organo-komiteto narė nuo 2014-01-17. IeÅ¡kovė profesinės sÄ jungos sutikimo skirti atsakovei drausminę nuobaudÄ neprašė, nes profesinės sÄ junga nepateikė pirminių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovė yra teisėtai iÅ¡rinkta komiteto nare. Vien tik informacijos, pateiktos iÅ¡ profesinės sÄ jungos, ieÅ¡kovei nepakanka. Be to, jau po drausminės nuobaudos paskyrimo, ieÅ¡kovė pateikė paklausimÄ profesinei sÄ jungai, ar pastaroji sutiktų, kad atsakovei bÅ«tų skirta drausminė nuobauda, ir profesinė sÄ junga atsakė, kad bÅ«tų davę sutikimÄ .

Atsakovės padarytas darbo drausmės pažeidimas yra susijęs su saugumu darbe, su darbdavio atsakomybe, kuri kiltų, jeigu atsakovė bÅ«tų sužalota gamybos procese, todėl mano, kad drausminė nuobauda buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, adekvačiai padarytam pažeidimui. Darbo ginčų komisija netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , todėl darbo ginčų komisijos sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas ieÅ¡kovės argumentus, kad negavus papildomų dokumentų apie profesinėje sÄ jungoje įvykusius komiteto rinkimus, neprivalėjo gauti sutikimo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo komiteto narei, atmetė kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad atsakovė yra Respublikinės jungtinės profesinės sÄ jungos Kauno apskrities profesinės sÄ jungos padalinio AB „Volfas Engelman“ komiteto narė. Apie atsakovės iÅ¡rinkimÄ komiteto nare ieÅ¡kovei, t.y. darbdaviui, buvo praneÅ¡ta 2014-01-27. IeÅ¡kovė 2014-02-12 raÅ¡tu pripažino Å¡iÄ informacijÄ gavusi iÅ¡ profesinės sÄ jungos ir prašė pateikti „dokumentus, patvirtinančius, kad 2014-01-07 ir 2014-01-17 vyko profesinės sÄ jungos padalinio susirinkimai ir iÅ¡rinkti 2014-01-27 raÅ¡te nurodytas įgaliotinis ir komitetas“.

IÅ¡ Å¡io raÅ¡to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė buvo gavusi pakankamai informacijos, kad atsakovė yra iÅ¡rinkta profesinės sÄ jungos komiteto nare. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prieÅ¡ skirdama ginčijamÄ drausminę nuobaudÄ , ieÅ¡kovė žinojo apie atsakovės buvimÄ komiteto – atstovaujamojo organo nare, tačiau dėl iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo į Respublikinę jungtinę profesinę sÄ jungÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo G.

Å . nesikreipė ir tuo pažeidė DK 240 str. 2 d. ir PSÄ® 21 straipsnio 2 d., todėl sprendė, jog tai yra pagrindas pripažinti, kad drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė jau po drausminės nuobaudos paskyrimo ir jau prasidėjus ginčui su atsakove, 2015-06-01 kreipėsi į profesinės sÄ jungos komitetÄ , praÅ¡ydama duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ už pažeidimÄ , padarytÄ 2015-01-07, ir kad profesinės sÄ jungos komitetas 2015-06-05 tokį sutikimÄ davė, nekeičia teisinės situacijos, t. y. kad prieÅ¡ skiriant nuobaudÄ 2015-01-19 dienÄ , sutikimo nebuvo praÅ¡oma ir nebuvo duota.

Be to, 2015-06-05 gavusi profesinės sÄ jungos komiteto sutikimÄ , ieÅ¡kovė jau buvo praleidusi DK 241 straipsnyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos drausminei nuobaudai skirti.              Be to, teismas sprendė, kad papildomas pagrindas pripažinti nuobaudÄ neteisėtai paskirta yra tas, kad ieÅ¡kovė, parinkdama nuobaudÄ atsakovei, akivaizdžiai nesilaikė DK 238 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos. Nurodė, kad neatsižvelgta į tai, kad atsakovė tik 2015-01-05 buvo paskirta mokytis dirbti prie pilstymo linijos, jai paskirti mokytojai, kurie turėjo įspėti dėl akinių dėvėjimo.

Nepateikta duomenų, kad mokytojai įspėjo atsakovę, o Å¡i nepaisė įspėjimų ar pan., atsakovė dirbo paminėtame pilstymo bare tik dvi dienas nuo mokymų pradžios, todėl tam tikri reikalavimai galėjo bÅ«ti nesuprasti ar netinkamai suprasti. IeÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovė skundėsi dėl netinkamų akinių, kurie esÄ spaudė galvÄ , Å¡i aplinkybė nebuvo tiriama prieÅ¡ skiriant nuobaudÄ , bent jau nepateikta duomenų, kad buvo tiriama. Be to, iÅ¡ pateikto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti matyti, kad iÅ¡ atsakovės buvo reikalaujama pasiaiÅ¡kinti tik dėl akinių nedėvėjimo 13.57 val., kai tuo tarpu nuobauda paskirta ir už kitus laikotarpius.

Be to, iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o ne kiekvienu atveju yra akivaizdu, kad atsakovė nedėvi akinių bÅ«tent dirbdama, keletas ieÅ¡kovo nurodomų epizodų yra kai atsakovė ne dirba, o akivaizdžiai atsitraukusi nuo konvejerio kalbasi. IeÅ¡kovė neatsižvelgė į atsakovės ankstesnį darbÄ , į tai, kad jai anksčiau drausminių nuobaudų nebuvo skirta. Todėl praėjus vos dviem dienoms nuo mokymų pradžios iÅ¡ neaiÅ¡kaus vaizdo įraÅ¡o paskirti antrÄ pagal sunkumÄ drausminę nuobaudÄ , teismo vertinimu, yra neadekvati priemonė. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, jog iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos sutikimo negavimas sudaro pagrindus paskirtÄ drausminę nuobaudÄ pripažinti neteisėta.

Apeliantė pažymi, jog prieÅ¡ skirdama drausminę nuobaudÄ atsakovei neturėjo objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iÅ¡ tiesų yra iÅ¡rinkta į AB „Volfas Engelman" profesinės sÄ jungos komiteto narius. Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ skiriant atsakovei drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , nebuvo gautas iÅ¡ankstinis AB „Volfas Engelman“ profesinės sÄ jungos komiteto sutikimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovei. Tik po drausminės nuobaudos paskyrimo sužinojus, jog atsakovė iÅ¡ tiesų priklauso AB „Volfas Engelman" profesinės sÄ jungos komitetui, nedelsiant buvo kreiptasi į AB „Volfas Engelman" profesinės sÄ jungos komitetÄ su 2015-06-01 praÅ¡ymu Nr. SD-95.

Ä® bylÄ buvo pateiktas Kauno apskrities profesinės sÄ jungos AB „Volfas Engelman“ padalinio profesinės sÄ jungos 2015-06-05 raÅ¡tas, pagrindžiantis, jog AB „Volfas Engelman" profesinė sÄ junga sutinka su ieÅ¡kovės 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. K/15-2 paskirta drausmine nuobauda - papeikimu už tai, kad G. Å . 2015 m. sausio 7 d., t.y. savo darbo metu, nedėvėjo apsauginių akinių. Å iuo atveju tai, kad ieÅ¡kovė dėl nežinojimo nepasikreipė į AB „Volfas Engelman“ profesinės sÄ jungos komitetÄ prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , o pasikreipė ir gavo tokį sutikimÄ vėliau, laikytina formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindu, kaip kad nusprendė pirmosios instancijos teismas, naikinti teisėtai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

             2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skiriant drausminę nuobaudÄ atsakovei buvo nesilaikyta LR DK 238 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos. Atsakovės 2015 m. sausio 7 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas - apsauginių priemonių (akinių) nedėvėjimas dirbant prie automatinės stiklinių butelių pilstymo linijos, yra labai sunkus darbo drausmės pažeidimas pagal įmonėje galiojančius lokalinius teisės aktus.

AB „Volfas Engelman“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. Ä®S-763 Pilstymo cecho stiklo linija yra priskirta padidinto pavojingumo zonai. Pagal minimÄ Ä¯sakymÄ visi darbuotojai, dirbantys bei esantys Pilstymo cecho stiklo linijoje privalo naudoti asmenines apsaugos priemones - akinius arba skydelius, nurodytas įspėjamaisiais ženklais. Å iame įsakyme yra nurodyta, kad asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimas padidinto pavojingumo zonoje laikytinas darbo drausmės pažeidimu. Su Å¡iuo įsakymu G.

Å . buvo supažindinta, kadangi jis buvo iÅ¡kabintas Alaus ir sidro pilstymo cecho, t. y. tame ceche, kuriame dirbo atsakovė, informaciniuose stenduose. Pagal ieÅ¡kovės AB „Volfas Engelman“2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Ä®S-132 patvirtintas darbo tvarkos taisyklių 134.13 punktÄ , darbas be asmeninių apsauginių priemonių laikytinas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Su darbo tvarkos taisyklėmis atsakovė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytai. Be to, ieÅ¡kovės generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. 9DS patvirtinta „Automatinės stiklinių butelių pilstymo linijos priežiūros darbų Saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 17, kurios 11.1 punkte nurodyta, jog darbuotojas privalo dirbti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o 22 punkte nurodyta, kad priklausomai nuo atliekamo darbo (operacijos), pagal esančius kenksmingus ir pavojingus veiksnius, privaloma naudoti atitinkamas AAP (asmenines apsaugos priemones). Su šia instrukcija atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, tai Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas.

Taigi, atsakovė žinojo, jog dirbant padidinto pavojingumo zonoje privaloma visuomet dėvėti apsauginius akinius, ir dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo yra darbuotojos kaltė. Be to, apeliantė pažymi, kad atsakovei padarius šį darbo drausmės pažeidimÄ , ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡kart atleisti atsakovę iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., tačiau ieÅ¡kovė, vertindamas atsakovės ilgameti darbÄ Ä¯monėje, vietoje atleidimo iÅ¡ darbo paskyrė Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ .

Taigi, atsakovei paskirta drausminė nuobauda yra ne per griežta.

3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovė skundėsi dėl netinkamų akinių, kurie spaudė jai galvÄ , kad Å¡i aplinkybė nebuvo tiriama prieÅ¡ skiriant nuobaudÄ , yra nepagrįstos. Darbdavys įvertino atsakovės skundus dėl jai suteiktų apsauginių akinių, tačiau po įvertinimo buvo nustatyta, kad atsakovės skundai yra nepagrįsti. Atsakovei suteiktos apsauginės priemonės atitiko visus standartus ir reikalavimus. Tai patvirtino į bylÄ pateikta apsauginių akinių Zekler 33, kuriuos turėjo dėvėti atsakovė, EB atitikties deklaracija. Nei vienas įmonės darbuotojas, iÅ¡skyrus atsakovę, nesiskundė, kad jiems suteikti apsauginiai akiniai yra nepatogÅ«s. Taigi, ieÅ¡kovė kritiÅ¡kai įvertino atsakovės skundus dėl nepatogių akinių ir pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudÄ už jų nedėvėjimÄ darbo metu.

4. Faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neprašė pasiaiÅ¡kinti ir už kitus įsakyme nurodytus laikotarpius, kurių metu atsakovė taip pat nedėvėjo apsauginių akinių, nesudarė pagrindo naikinti teisėtai atsakovei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , kadangi darbo drausmės pažeidimas iÅ¡ tiesų buvo padarytas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai negali bÅ«ti pagrindu naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jei pažeidimas iÅ¡ tiesų buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2004, 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005).

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs prieÅ¡ingai, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .5. Pagal AB „Volfas Engelman“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ â€žDėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo padidinto pavojingumo darbo zonoje" darbuotojams yra privaloma naudoti asmenines apsaugines priemones (akinius, skydelius) ne tik vykdant darbus padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo cecho stiklo linijoje), bet ir esant padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo ceche stiklo linijoje).

Todėl Å¡iuo atveju drausminės atsakomybės taikymui, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo svarbu ar atsakovė padidinto pavojingumo zonoje dirbo ar Å¡iaip stovėjo savo darbo laiku be apsauginių akinių, kadangi pagal įmonėje nustatytÄ tvarkÄ padidinto pavojingumo zonoje negalima apskritai bÅ«ti be apsauginių akinių.6. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o buvo aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovė Pilstymo ceche prie stiklo linijos (padidinto pavojingumo zonoje) yra be akinių.

Tam, kad teismui nekiltų abejonių ar atsakovė yra su apsauginiais akiniais, ar be jų, buvo pateiktos ir fotonuotraukos iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. IÅ¡ jų buvo aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovės apsauginiai akiniai yra uždėti ant galvos virÅ¡ugalvio, kai tuo tarpu kitų darbuotojų buvo ant akių. Be to, atsakovė savo pasiaiÅ¡kinime pati pripažino, jog 2015-01-07 dirbdama Pilstymo ceche prie stiklo linijos ji buvo nusiėmusi apsauginius akinius. Taigi, prieÅ¡ingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė, turėdama objektyvius įrodymus dėl atsakovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, teisėtai ir pagrįstai paskyrė jai drausminę nuobaudÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apeliantė ieÅ¡kinyje pripažino ir teismo posėdyje patvirtino, kad profesinės sÄ jungos informacijÄ (2014-01-27 rastas Nr. RJ-82, 2014-02-19 raÅ¡tas Nr. RJ-93 ir 2014-11-12 raÅ¡tas Nr. RJB-264) apie G. Å . iÅ¡rinkimÄ Ä¯ AB „Volfas Engelman“ profesinės sÄ jungos komitetÄ gavo. Apeliantės prielaidos, kad įstatymo imperatyvus reikalavimas, gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimÄ prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui, yra tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsniui ir taikant analogijÄ , DK 134 straipsnio 5 daliai.2.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė drausminės atsakomybės taikymo pagrindus, tarp jų, kad drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas yra supažindintas su tokios pareigos egzistavimu. Darbų saugos reikalavimai yra dar griežtesni, šis supažindinimas turi būti atliktas raštiškai (DK 264 str. 3 d.). Apeliantė skunde pripažino, kad atsakovė nebuvo rašytinai supažindintas su ieškovės 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. ĮS-76 (toliau – Įsakymas).

Byloje esantis Ä®sakymas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad jis nebuvo skirtas supažindinti atsakovę, o skiriamas tik supažindinti pasiraÅ¡ytinai cecho vadovus ir iÅ¡kabinti informaciniame stende. Atsakovė pažymi, kad Å¡iame ceche ji buvo paskirta mokine ir dirbo tik antrÄ dienÄ . Apeliantė savo prielaidos, kad atsakovė buvo supažindinta su Å¡iuo Ä®sakymu neįrodinėja. Apeliantė net nepateikė įrodymo, kad Ä®sakymas iÅ¡ viso tomis dienomis dar kabėjo lentoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neatsižvelgta į tai, kad atsakovė tik 2015-01-05 buvo paskirta mokytis dirbti prie pilstymo linijos, jai paskirti mokytojai, kurie turėjo įspėti dėl akinių dėvėjimo.

Byloje nepateikta duomenų, kad mokytojai įspėjo atsakovę, o Å¡i nepaisė įspėjimų ar pan., atsakovė dirbo paminėtame pilstymo bare tik dvi dienas nuo mokymų pradžios, todėl tam tikri reikalavimai galėjo bÅ«ti nesuprasti ar netinkamai suprasti. Atsakovė dirbo kaip mokinė tik antrÄ dienÄ naujoje darbo zonoje. Su darbų saugos taisyklėmis ji buvo supažindinta kai dirbo operatore visiÅ¡kai kitoje darbo vietoje, kurioje apsauginių akinių nereikėjo. Senoje darbo vietoje buvo kitokie darbų saugos reikalavimai, su kuriais ir buvo supažindinta atsakovė.

Reikalavimus naujoje darbo vietoje reglamentavo Ä®sakymas su kuriuo atsakovė nebuvo supažindinta.3. Skirdama drausminę nuobaudÄ mokinei ieÅ¡kovė rėmėsi tik panaudota, Å¡iuo atveju galimai sekimui, vaizdo medžiaga. Tačiau skiriant drausminę nuobaudÄ , prieÅ¡ingai nusistovėjusiai praktikai, nebuvo jokio raÅ¡ytinio įrodymo (tarnybinio praneÅ¡imo), kuris susietų su įvykiu, patvirtintų sekimo vaizdo medžiagos atsiradimÄ byloje kaip įrodymÄ . Teismui pateiktas vaizdo įraÅ¡as nėra pakankamai aiÅ¡kus.

Apeliantė net teismui praÅ¡ant, negalėjo atsakyti koks bÅ«tent darbuotojas ir kokiu bÅ«du iÅ¡analizavo vaizdo įraÅ¡Ä .              4. Apeliantė iÅ¡kraipo faktus, teigdama, kad atsakovė savo pasiaiÅ¡kinime prisipažino ir patvirtino pažeidimo padarymo faktÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovė savo pasiaiÅ¡kinime teigia, kad akinius dėl skausmo, pasikelia tik pasitraukus nuo įrengimų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo pagrindus taikymo (LR CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir procedÅ«ras, darbuotojų teisių gynimo bÅ«dus aiÅ¡kinimo ir taikymo (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė G. Å . dirba AB „Volfas Engelman“ alaus ir sidro pilstymo ceche operatore (b. l. 23-26). Atsakovė yra Kauno apskrities profesinės sÄ jungos renkamojo organo- komiteto narė nuo 2014-01-17, apie Å¡iÄ aplinkybę darbdavys buvo informuotas 2014 01 27 raÅ¡tu Nr.RJ-82 ir 2014 11 12 raÅ¡tu Nr. RJB-264 (b. l. 66-68, 82-95). 2014-11-11 AB „Volfas Engelman“ direktoriaus įsakymu atsakovei buvo pavesta įgyti įgÅ«džių ir kelti kvalifikacijÄ dirbant su butelinės linijos etiketavimo aparatu ( b. l. 125).

Mokymai pradėti 2015-01-05 ( b.l.126). Darbuoja buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis (b. l. 31-63), tame tarpe su pareiga darbe dėvėti apsauginius akinius. Bendrovės administracijai tapo žinoma, kad G. Å . 2015 01 07 dienÄ darbo metu nebuvo užsidėjusi apsauginių akinių, todėl bendrovės administracija 2015-01-08 iÅ¡ atsakovės raÅ¡tu pareikalavo pasiaiÅ¡kinti, kodėl ji 2015-01-07 13 val. 57 min. darbo vietoje dirbo be apsauginių akinių ( b.l.17). Atsakovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kad duoti akiniai jai spaudžia galvÄ , todėl laikas nuo laiko turi juos pakelti ant gavos, kad praeitų spaudimas (b. l. 15). 2015-01-19 AB „Volfas Engelman“ administracijos vadovo įsakymu atsakovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji 2015-01-07 dirbo be asmeninių apsaugos priemonių.

G. Å . darbo ginčų komisijai skundė paskirtÄ jÄ drausminę nuobaudÄ , kuri 2015 04 01 LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu panaikinta (b. l. 96-99). Nagrinėjamoje byloje AB „Volfas Engelman“ prašė panaikinti LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-04-01 sprendimÄ Nr. DGKS-1406 ir pripažinti 2015-01-19 ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymu Nr. K/15-2 paskirtÄ G. Å . drausminę nuobaudÄ teisėta. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Volfas Engelman“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog prieÅ¡ skirdama drausminę nuobaudÄ atsakovei neturėjo objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iÅ¡ tiesų yra iÅ¡rinkta į AB „Volfas Engelman" profesinės sÄ jungos komiteto narius.

Todėl prieÅ¡ skiriant atsakovei drausminę nuobaudÄ , nebuvo gautas iÅ¡ankstinis AB „Volfas Engelman“ profesinės sÄ jungos komiteto sutikimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovei. Tačiau darbdavys 2015-06-05 gavo profesinės sÄ jungos komiteto sutikimÄ , todėl tai laikytina formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti teisėtai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Nurodoma, kad nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog buvo nesilaikyta LR DK 238 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos, kadangi atsakovės 2015 m. sausio 7 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas - apsauginių priemonių (akinių) nedėvėjimas dirbant prie automatinės stiklinių butelių pilstymo linijos, yra labai sunkus darbo drausmės pažeidimas.

Skunde aptariami kitos aplinkybės, susijusio su bÅ«tinumu darbuotojui dėvėti apsauginius akinius darbo metu, ko G. Å . nevykdė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), dėl ko Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Å i teisėjų kolegijos iÅ¡vada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.Dėl atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų pažeidimo Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs imperatyviÄ nuostatÄ , kad įstatymo nustatytais atvejais privalu darbdaviui prieÅ¡ skiriant darbuotojui drausminę nuobaudÄ , gauti iÅ¡ankstinį atitinkamo organo sutikimÄ (LR DK 240 str. 2 d.). Byloje nustatyta, jog atsakovė G. Å . yra Kauno apskrities profesinės sÄ jungos renkamojo organo- komiteto narė nuo 2014-01-17, apie Å¡iÄ aplinkybę darbdavys buvo informuotas 2014 01 27 raÅ¡tu Nr. RJ-82 ir 2014 11 12 raÅ¡tu Nr. RJB-264 (b. l. 66-68, 82-95).

Pagal byloje esančius Respublikinės jungtinės profesinės sÄ jungos įstatus, įregistruotus 2012-12-19, organizacijos struktÅ«ra – sÄ jungos konferencija, sÄ jungos komitetas, sÄ jungos pirminė organizacija ( padalinys), padalinio susirinkimas (konferencija), padalinio komitetas, kuris sudaromas iÅ¡ grupių įgaliotinių ir grupių atstovų renkamų grupių susirinkimuose proporcingai narių skaičiui grupėse (p. 45, b. l. 86). Vadovaujantis Respublikinės jungtinės profesinės sÄ jungos įstatais, darytina iÅ¡vada, kad pagal įstatus padalinio komitetas yra renkamasis, atstovaujamasis ir vykdomasis organas tarp susirinkimų, o atsakovė G.

Å . 2014 m. sausio 17 d. buvo iÅ¡rinkta pas atsakovÄ veikiančios profesinės sÄ jungos padalinio vykdomojo, renkamojo organo komiteto nare, todėl komitetas vertintinas kaip atstovaujamasis organas, kurio nariams taikytina PSÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta garantija. Todėl Kauno apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavio administracijai buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė yra renkamojo profesinės sÄ jungos organo narė, tačiau ieÅ¡kovas prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ sutikimo neprašė ir negavo.

Teisėjų kolegija laiko nereikÅ¡mingÄ tÄ aplinkybę, kad darbdavys vėliau kreipėsi dėl sutikimo ir 2015-06-05 gavo profesinės sÄ jungos komiteto sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , kadangi LR DK 240 str. 2 dalyje numatytas bÅ«tinas iÅ¡ankstinis sutikimas skirsti drausminę nuobaudÄ . Kadangi Å¡ių imperatyvių reikalavimų darbdavio administracija nesilaikė, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbo ginčų komisija drausminę nuobaudÄ pripažino neteisėta ir jÄ panaikino pagrįstai.

Todėl apeliacinio skundo motyvai toje dalyje, kur teigiama, kad iÅ¡ankstinio bÅ«tino profesinės sÄ jungos sutikimo negavimas laikytinas formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti teisėtai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , yra neteisingi ir atmetami (LR CPK 178 str., DK 240 str. 2 d., PSÄ® 21 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus Å¡ioje dalyje sutinkas su Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvu, kad darbdavys, 2015-06-05 gavęs profesinės sÄ jungos komiteto sutikimÄ , jau buvo praleidęs DK 241 str. nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos drausminei nuobaudai skirti.

Dėl paskirtosios nuobaudos parinkimo Nors paskirtoji atsakovei drausminė nuobauda yra neteisėta ir pripažinta negaliojančia dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo-negavus būtino tam tikro organo išankstinio sutikimo, Kauno apylinkės teismas teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai pažymėjo sprendime, kad darbdavys akivaizdžiai nesilaikė DK 238 str. nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos. Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus šioje ginčo dalyje ir nepašalina iš teismo sprendimo papildomų motyvų, dėl kurių ieškinys buvo atmestas aukščiau nurodomais pagrindais.

Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vadomis, kad darbdavys, skirdamas nuobaudÄ atsakovei, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė tik 2015-01-05 buvo paskirta mokytis dirbti prie pilstymo linijos, jai įsakymu buvo paskirti mokytojai, kurie turėjo įspėti atsakovę dėl bÅ«tinumo nuolat dėvėti akinius. Esant toms faktinėms aplinkybėms, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad darbdavio administracijos įgalioti atstovai-paskirtieji mokytojai įspėjo atsakovę, o Å¡i nepaisė įspėjimų, spręstina, kad padarytas nusižengimas darbo tvarkai neatitiko paskirtosios nuobaudos sunkumo.

Teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl tų apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, kuriuose teigiama, jog iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o buvo aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovė Pilstymo ceche prie stiklo linijos (padidinto pavojingumo zonoje) yra be akinių; jog pagal AB „Volfas Engelman“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ â€žDėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo padidinto pavojingumo darbo zonoje" darbuotojams yra privaloma naudoti asmenines apsaugines priemones (akinius, skydelius) ne tik vykdant darbus padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo cecho stiklo linijoje), bet ir esant padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo ceche stiklo linijoje); jog atsakovė nepagrįstai skundėsi dėl netinkamų akinių, kurie atseit jai spaudė jai galvÄ ; jog praÅ¡yme pasiaiÅ¡kinti nurodomas akinių nedėvėjimo laikotarpis neatitinka faktinio akinių nedėvėjimo laikotarpio (skundo 3-6 punktai), kadangi Å¡ios aplinkybės neturi jokios faktinės reikÅ¡mės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 0,88 eurų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Ä®sakymas Nr. 1R-298/1K-290). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                   Arvydas Žibas