2020-11-11 Nr. AB-21105-3-63-3-02458-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2113-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02458-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriui dėl reikalavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2018 m. spalio 1 d. reikalavimą Nr. 35 (toliau – ir Reikalavimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas reikalauja, kad jis iki 2018 m. lapkričio 30 d. likviduotų pagalbinio ūkinio pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), defektus: 1. Daržinės stogo defektus – užsandarintų rytiniame šlaite bei kraige esančias skyles, užkaltų vėjalentes; 2. Pašalintų prie pastato rytinės ir vakarinės sienos augančius augalus. Teigė, jog Reikalavimas Nr. 35 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų turinio ir formos reikalavimų. Pažymėjo, jog yra pašalinęs prie daržinės pastato rytinės ir vakarinės sienos augančius augalus ir apie tai atsakovą informavo 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu.

3. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atstovaujamas Tauragės skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

4. Teigė, jog Reikalavimo forma patvirtinta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-454 (2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. Į-416 redakcija). Nurodė, jog Reikalavimo formuluotės atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10, 18 punktų, 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. Kultūros paveldo objekto tikrinimo akte Nr. 194 konstatuota, jog medžiai, augantys prie daržinės rytų ir vakarų sienų, nepašalinti“. Šį faktą iliustruoja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. Kultūros paveldo objekto tikrinimo akto Nr. 194 priede esančios fotonuotraukos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus pareigūnams patikrinus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi (duomenys neskelbtini) sodybos daržinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad daržinės stogo danga susidėvėjusi: rytinio šlaito pietinėje pusėje ir kraige asbescementiniai lakštai išsikraipę, iširę, stogo rytiniame šlaite žioji skylės, matosi atviros stogo konstrukcijos. Deformuota ir nesandari stogo danga kraige, nunykusi pietrytiniame stogo kampe bei rytinio šlaito kraigo srityje, vėjalentės nupuvusios. Vakarinis stogo šlaitas deformuotas, stogo danga išsiklaipiusi. Prie pastato rytinės ir vakarinės sienų auga medeliai. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu pareiškėjui pateiktas reikalavimas iki 2018 m. lapkričio 30 d. likviduoti daržinės stogo defektus: užsandarinti rytiniame šlaite bei kraige esančias skyles, užkalti vėjalentes bei pašalinti augalus, augančius prie pastato rytinės ir vakarinės sienos.

7. Teismas pabrėžė, kad šioje administracinėje byloje neginčijami sprendimai, kurių pagrindu pareiškėjui priklausančiam nekilnojamojo turto objektui (daržinei) buvo suteiktas saugomo nekilnojamojo turto kultūros paveldo objekto statusas. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 21, 14 dalių nuostatomis. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato imperatyvią valdytojo (ginčo atveju – pareiškėjo) pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – t. y. valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti stalinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; laiku šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius.

8. 2018 m. spalio 1 d. atlikto patikrinimo duomenys patvirtino, kad daržinės stogo danga susidėvėjusi: rytinio šlaito pietinėje pusėje ir kraige asbescementiniai lakštai išsikraipę, iširę, stogo rytiniame šlaite žioji skylės, matosi atviros stogo konstrukcijos. Deformuota ir nesandari stogo danga kraige, nunykusi pietrytiniame stogo kampe bei rytinio šlaito kraigo srityje, vėjalentės nupuvusios. Vakarinis stogo šlaitas deformuotas, stogo danga išsiklaipiusi. Prie pastato rytinės ir vakarinės sienų auga medeliai. Tai davė pagrindą išvadai, kad pagal savo kompetenciją atsakovas turėjo teisę ir pareigą pareiškėjui surašyti Reikalavimą, kuris pagrįstas teisės aktų nuostatomis, yra motyvuotas, atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas padarė išvadą, jog Reikalavimas turėjo privalomąjį pobūdį ir pareiškėjas turėjo pareigą jį vykdyti.

9. Nors pareiškėjas teigė, jog Reikalavimo dalis yra įvykdyta, nes pašalinti augalai, augantys prie pastato rytinės ir vakarinės sienos, į bylą pateiktas Kultūros paveldo objekto 2018 m. rugsėjo 17 d. tikrinimo aktas nurodytą pareiškėjo teiginį paneigė ir patvirtino aplinkybę, jog pastato būklė yra pablogėjusi.

10. Dėl paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir išdėstyto ginčo situacijos teisinio reguliavimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas priėmė teisingą ir teisėtą Reikalavimą, kurio panaikinimui pagrindo nėra, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo prijungti naujus įrodymus – fotonuotraukas.

12. Pareiškėjas nurodo, kad Reikalavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius turinio ir formos reikalavimus, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo į bylą pateiktu 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktu ir konstatavo, jog pastato būklė yra pablogėjusi. Pareiškėjas teigia, kad yra pašalinęs augalus, augančius prie pastato (daržinės) rytų ir vakarų sienų ir apie tai buvo informavęs atsakovą savo 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu. Šis pranešimas buvo siųstas atsakovui el. paštu kartu su fotonuotraukomis (jas prašo prijungti prie bylos).

14. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas pažymi, kad Reikalavimo forma patvirtinta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-454 (2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. Į-416 redakcija).

16. Atsakovo teigimu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10, 18 punktų, 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos atsispindi Reikalavimo formuluotėse. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. Kultūros paveldo objekto tikrinimo akte Nr. 194 konstatuota, jog „medžiai, augantys prie daržinės rytų ir vakarų sienų, nepašalinti“. Šio akto priede (fotolentelėje) tai iliustruojama nuotraukomis Nr. 2, 4. Pareiškėjo teismui pateiktose 1 ir 2 nuotraukose, kuriose užfiksuotas pastato šiaurės fasadas ir šiaurės fasado vakarų pusė matomi medeliai, augantys prie pastato vakarų sienos – tai iliustruoja, kad Reikalavimas neįvykdytas. Trečioji nuotrauka (vaizdas iš rytų) neinformatyvi: matoma tik pietinė rytų fasado dalis, o reikalaujami pašalinti augalai auga rytų fasado šiaurės pusėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus 2018 m. spalio 1 d. reikalavimo Nr. 35 teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas priėmė teisingą ir teisėtą Reikalavimą, kurio panaikinimui nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas, be kita ko, prašo prijungti naujus įrodymus – fotonuotraukas.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

21. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas, iš kurių nėra aiški jų padarymo data. Be to, pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Reikalavimas turi būti panaikintas, kadangi jis neatitinka turinio ir formos reikalavimų, be to, Reikalavimas iš dalies jau yra įvykdytas – pareiškėjas jau yra pašalinęs augalus, augančius prie pastato (daržinės) rytų ir vakarų sienų.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

24. Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamu Reikalavimu, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, pareiškėjui buvo pateiktas reikalavimas iki 2018 m. lapkričio 30 d. likviduoti daržinės defektus: užsandarinti rytiniame šlaite bei kraige esančias skyles, užkalti vėjalentes bei pašalinti augalus, augančius prie pastato rytinės ir vakarinės sienos.

25. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, valdytojo (pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 39 punktą valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas) pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija.

26. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktas nustato, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims.

27. Reikalavimo forma yra patvirtinta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-454.

28. Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akto Nr. 194 ir 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo akto Nr. 202 duomenys patvirtina, kad patikrinus kultūros paveldo objektą – ginčo daržinę, kurios valdytojas yra pareiškėjas – buvo nustatyta, kad daržinės stogo būklė pablogėjusi: stoge ir kraige esančios skylės neužsandarintos, vėjalentės neužkaltos. Prie daržinės vakarų ir rytų sienų esantys medžiai nepašalinti.

29. Taigi nustatyti kultūros paveldo objekto defektai sudarė pagrindą teikti pareiškėjui šio objekto apsaugos reikalavimus. Iš Reikalavimo yra aišku, kokie yra nustatyti defektai ir kokius veiksmus pareiškėjas turi atlikti. Reikalavimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, yra motyvuotas. Reikalavimo forma atitinka nustatytą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-454. Taigi Reikalavimas atitinka esminius jam keliamus formos ir turinio reikalavimus.

30. Nors pareiškėjas teigia, kad iš dalies Reikalavime nurodyti pažeidimai jau pašalinti, t. y., kad pareiškėjas yra pašalinęs augalus, augančius prie pastato (daržinės) rytų ir vakarų sienų, tačiau konkrečių įrodymų, kurie aiškiai ir neabejotinai tai patvirtintų, nepateikė nei atsakovui, nei teismui. Be to, šiuos pareiškėjo teiginius paneigia 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akte Nr. 194 ir 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. 202 pateiktos nuotraukos, darytos 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. (t. y. vėliau, nei pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas jo 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas), kuriose matyti neiškirsti medžiai prie pastato rytinės ir vakarinės sienų.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė