Legislator Case Law & Legislation
a5b9aa67-0d54-4e90-bb22-33b36b71f814 AI generated

a5b9aa67-0d54-4e90-bb22-33b36b71f814 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number a5b9aa67-0d54-4e90-bb22-33b36b71f814
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „T.“, A. B. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų subsidiariai žalos atlyginimÄ 26167,99 Eur bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A.

Legislator headnote

AI generated

a5b9aa67-0d54-4e90-bb22-33b36b71f814 · TelÅ¡ių apylinkės teismas: Pagal MAÄ® 68 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ nustatytas penkerių metų mokestinių prievolių dėl GPM perskaičiavimo terminas, todėl galėtų perskaičiuoti GMP už 2015-2016 metus, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad žala susidarė 2013-2016 metais ir jÄ sudaro ne vien GMP. Å iuo metu UAB „T.“ turi įsiskolinimų už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn., galimai tam įtakos turėjo karantinas, tačiau bendrovės nemokumo neįrodinėja. Atsakovė UAB „T.“ su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-3495-1117/2020 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00804-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.2.6.1 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, sekretoriaujant Odetai Krasauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei J. N., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovui advokatui Arnoldui Jokūbaičiui, atsakovui A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „T.“, A. B. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų subsidiariai žalos atlyginimÄ 26167,99 Eur bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A.

B. - UAB „T.“ vadovas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir byla nutraukta, perduodant A. B. laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, o ieÅ¡kovės patikslintas civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitė TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, panaikino nuosprendžio dalį, kurioje VSDFV Mažeikių skyriaus ir ieÅ¡kovės patikslinti ieÅ¡kiniai atmesti ir dėl Å¡ios dalies priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ VSDFV Mažeikių skyriaus ir ieÅ¡kovės patikslintus ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus.

Remdamasi 2017 m. sausio 24 d. FNTT Å iaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/7 bei 2019 m. birželio 10 d. FNTT Å iaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 04/13-2-5-6294, pagal kurias atsakovės UAB „T.“ nesumokėtų privalomųjų mokesčių suma sudaro 29167,99 Eur, atsižvelgdama į tai, kad 3000 Eur sumÄ atlygino A. B., nes atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ buvo bÅ«tinas bent dalies žalos atlyginimas, reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl 26167,99 Eur žalos atlyginimo.

Å iaulių apygardos teismas nutartimi iÅ¡ dalies tenkindamas Klaipėdos apskrities VMI apeliacinį skundÄ pažymėjo, kad neginčijamai nustatyta, jog A. B., bÅ«damas bendrovės vadovu ir vykdydamas kasininko pareigas, nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , t. y. iÅ¡mokėjo įstatymų nustatyta tvarka neapskaitytÄ darbo užmokestį, vedant buhalterinę apskaitÄ sÄ moningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reikalavimus, dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir, kad tokius A.

B. neteisėtus veiksmus bei turtinės žalos valstybei atsiradimÄ sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, bei nurodė, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos valstybei patyrus turtinę žalÄ , bÅ«tina įvertinti, ar A. B. valdoma bendrovė yra moki ir gali atlyginti valstybei padarytÄ Å¾alÄ , ar Å¡i žala gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ juridinio asmens Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) nustatyta tvarka. Pagal MAÄ® 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio prasmę, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iÅ¡ pagrindinių pajamų Å¡altinių.

Nesumokėjus mokesčių valstybės biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

A. B. bÅ«damas UAB „T." vadovu ir, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kaip Å¡io Å«kio subjekto vadovas, bÅ«damas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos tvarkymÄ , Å«kinę -finansinę veiklÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, kasos darbo organizavimÄ ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nuostatų laikymÄ si, siekdamas bendrovės naudai iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetÄ , organizavo apgaulingÄ bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Taigi, A. B., atstovaudamas vadovaujamai bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikalstamų veikų požymių, ir Å¡iais veiksmais padarė žalÄ , į valstybės biudžetÄ bendrovė nesumokėjo 20925,23 Eur GPM, 274,77 Eur GF bei 7967,99 Eur PSD, iÅ¡ kurių Å¡iuo metu likusi, specialisto iÅ¡vada nustatyta, tačiau neatlyginta žala sudaro 26167,99 Eur. Bendrovės vadovo A. B. nusikalstami veiksmai tapo valstybės patirtos turtinės žalos - 26167,99 Eur UAB „T." nesumokėtų mokesčių priežastimi, kuriÄ bendrovė ir jos vadovas A.

B. privalo visiÅ¡kai atlyginti. IeÅ¡kovė neturi galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ MAÄ® nustatyta tvarka, nes mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, suraÅ¡ydamas patikrinimo aktÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pagal MAÄ® 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

UAB „T." nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai, tačiau buvo baudžiamojoje byloje įtraukta civiline atsakove. Bendrovė specialisto išvadoje apskaičiuotų mokesčių pagal atitinkamus mokesčių įstatymus nėra deklaravusi ir netikslino pateiktų tiriamo laikotarpio deklaracijų. Bendrovės atliktas veiklos tyrimo laikotarpis apima 2013-2015 metus bei 2016 metų sausio-rugpjūčio mėnesius, todėl esant MAĮ 68 straipsnyje nustatytam mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimui, mokesčių administratorius neturi galimybės nei pakartotinai patikrinti bendrovės veiklos, nei suformuoti prievolių, todėl žala padaryta valstybės biudžetui negali būti visiškai išieškota MAĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kad Bendrovė yra moki, įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad A. B. veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui yra nustatyta Å iaulių apygardos teismo nutartimi. PraÅ¡oma priteisti suma negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota MAÄ® nustatyta tvarka, nes žalos dydis nėra nustatytas atlikus mokestinį bendrovės patikrinimÄ . Apie mokestines prievoles ieÅ¡kovė atlikdama bendrovės mokestinį patikrinimÄ galėjo net nesužinoti, nes yra tikrinamos nuo oficialiai mokamo darbo užmokesčio nesumokėtos mokestinės prievolės. Å iuo atveju žala yra nusikalstamos veikos padarinys.

Pagal MAÄ® 68 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ nustatytas penkerių metų mokestinių prievolių dėl GPM perskaičiavimo terminas, todėl galėtų perskaičiuoti GMP už 2015-2016 metus, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad žala susidarė 2013-2016 metais ir jÄ sudaro ne vien GMP. Å iuo metu UAB „T.“ turi įsiskolinimų už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn., galimai tam įtakos turėjo karantinas, tačiau bendrovės nemokumo neįrodinėja. Atsakovė UAB „T.“ su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas, įskaitant ir neteisėtus veiksmus. UAB „T.“ baudžiamojoje byloje nebuvo teisiama, nėra konstatuota jos neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovė remiasi specialisto iÅ¡vada, bet neaiÅ¡ku kokiu pagrindu praÅ¡o priteisti 20925,23 Eur GPM, nes specialisto iÅ¡vadoje GMP už laikotarpį nuo 2013 m. 10 ir 12 mėn. iki 2016 m. 1, 4, 7 mėn. nurodyta 20607,23 Eur. Galimai ieÅ¡kovė į praÅ¡omÄ priteisti GMP sumÄ Ä¯traukė specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ 294,53 Eur sumÄ , apskaičiuotÄ kaip dirbantiems pagal darbuotojų nuomos sutartį asmenims mokėtinas GMP, bei 23,47 Eur sumÄ , apskaičiuotÄ kaip neįdarbintiems asmenims mokėtina GMP suma.

Pastarųjų mokesčių bet kuriuo atveju UAB „T.“ nebÅ«tų turėjusi mokėti, kadangi nuomojantis darbuotojus iÅ¡ kitos įmonės, ta kita įmonė turi įsipareigojimus mokėti visus darbuotojų mokesčius į biudžetÄ , o neįdarbinti asmenys apskritai nėra darbo santykių subjektai. Kadangi ieÅ¡kovė visÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį UAB „T.“ reikalavimų dėl žalos, kylančios iÅ¡ mokestinių prievolių nevykdymo nereiÅ¡kė, praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl žalos pareikÅ¡ti.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „T.“ atstovas patvirtino atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, kad žala nebuvo konstatuota, tai yra tik UAB „T.“ mokestinė prievolė, kuriÄ už 2015-2016 metus ieÅ¡kovė dar gali iÅ¡ieÅ¡koti MAÄ® tvarka, t. y. 9822,93 Eur GPM sumÄ už 2015 metus ir 981,80 Eur GPM sumÄ už 2016 metus. PraÅ¡o taikyti dvi savarankiÅ¡kas senatis: CK įtvirtintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl žalos ir MAÄ® 68 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytÄ penkerių metų senatį, taikomÄ mokesčių perskaičiavimui.

Pažymėjo, jog vadovo subsidiari atsakomybė galima tik esant bendrovės nemokumui. Atsakovas A. B. su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad už neįvykdytÄ mokestinę prievolę visais atvejais atsako juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms. IeÅ¡kovė neįrodė, kad pati UAB „T.“ negali sumokėti mokesčių valstybei. Ä®monė yra moki, vykdo veiklÄ . UAB „T.“ teikė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ dėl taikos sutarties sumokėti visÄ praÅ¡omÄ sumÄ per vienerių metų laikotarpį ir tai rodo, kad yra reali galimybė nesumokėtus mokesčius iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. nurodė, kad padarė nusikaltimÄ , prisipažino, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Už susidariusias mokestines prievoles yra atsakinga įmonė, o ne jis, nes viskas buvo daroma tik siekiant iÅ¡gelbėti įmonę. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje A. B., UAB „T.“ vadovÄ atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir byla nutraukė, perduodant A.

B. laiduotojos A. B., atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV Mažeikių skyriaus civilinius ieÅ¡kinius atmetė (b. l. 15-19). Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje VSDFV Mažeikių skyriaus ir Klaipėdos apskrities VMI patikslinti ieÅ¡kiniai atmesti ir dėl Å¡ios dalies priimtas naujas sprendimas – VSDFV Mažeikių skyriaus ir Klaipėdos apskrities VMI patikslinti ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti (b. l. 7-12, 13-14).

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad A. B. apgaulingai tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ , į apskaitÄ Ä¯traukė ne visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumas, įsipareigojimų dydžius arba struktÅ«ros pasikeitimus ir dėl Å¡ių pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „T.“ 2013 m. —2016 m. sausio - rugpjūčio mėnesių veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

A. B., veikdamas per juridinį asmenį UAB „T.“, tokiais neteisėtais veiksmais padarė žalÄ , t. y. jeigu A. B. nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, dėl to ieÅ¡kovės teigimu, nebÅ«tų atsiradusi žala ieÅ¡kovei – 26167,99 Eur nesumokėtų mokesčių suma. Padaryta žala biudžetui, apskaičiuota remiantis 2017 m. sausio 24 d. FNTT Å iaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/7, bei 2019 m. birželio 10 d.

FNTT Å iaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma iÅ¡vada Nr. 04/13-2-5-6294 (b. l. 23-36, 37-43). 2019 m. birželio 10 d. iÅ¡vadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuo UAB „T.“ iÅ¡mokėto neoficialaus darbo užmokesčio paskaičiuota 76125,16 Eur mokesčių, iÅ¡ jų: GPM 20925,23 Eur, PSD 8242,90 Eur, įmokų į garantinį fondÄ 274,77 Eur, VSD 46682,26 Eur. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė skiriasi savo esme, tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sÄ lygomis, ieÅ¡kinio senaties terminais ir pan., tačiau neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018).

Dėl mokestinės prievolės ir civilinės atsakomybės institutų atskyrimo Lietuvos Aukščiausiasis teismas išsamiai pasisakė nutartyje Nr. 2K-7-86-303/2018. Šios nutarties 23 punkte kasacinės instancijos teismas nurodė, kad situacija, kuomet mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala, gali susiklostyti, kad mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių, nepažeisdamas MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio.

Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ MAÄ® nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimÄ gali lemti ir kitos objektyvios priežastys. Dėl ieÅ¡kinio senaties ir galimybės ieÅ¡kovei užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ MAÄ® nustatyta tvarka ir pagrindais Atsakovė UAB „T.“ praÅ¡o taikyti CK ir MAÄ® nurodytas senatis. Dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, pasisakytina, kad 2019 m. lapkričio 27 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieÅ¡kovo civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas įsiteisėjo tik 2020 m. balandžio 2 d. Å iaulių apygardos teismui priėmus nutartį nagrinėjamoje byloje, o Å¡is ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2020 m. birželio 10 d., t. y. nepraleidus minėto ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo taikyti CK nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

Dėl MAÄ® 68 straipsnyje nustatytų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų pasisakytina, kad Å¡iuo atveju teismas sprendžia ne dėl mokestinės prievolės, kuri buvo nustatyta atlikus bendrovės mokestinį patikrinimÄ , o dėl nusikalstama veika padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas taikyti trejų ar penkerių metų mokesčių perskaičiavimo senatį pagrindo nemato, nes byloje sprendžiama bÅ«tent dėl nusikalstama veika padarytos žalos priteisimo, žalos dydžiai yra nustatyti specialisto iÅ¡vada ir ieÅ¡kovė jokių naujų mokestinių patikrinimų, perskaičiavimų už 2013-2016 metų laikotarpį atlikti nebegali.

Teismo vertinimu, nustatyta žala negali būti išieškota MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad Klaipėdos apskrities VMI, esant MAĮ 68 straipsnyje nustatytam mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimui, neturi galimybės nei pakartotinai patikrinti bendrovės veiklos, nei suformuoti prievolių už 2013-2016 metų laikotarpį, kuomet bendrovė mokėjo neoficialų darbo užmokestį, todėl žala padaryta valstybės biudžetui negali būti visiškai išieškota.

Pabrėžtina, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI galėtų perskaičiuoti tik GMP už 2015-2016 metus, tačiau, teismo vertinimu, tai visiÅ¡kai neatitiktų visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, nes pagal specialisto iÅ¡vadÄ Å¾alÄ sudaro 2013-2016 metais nesumokėtos mokesčių sumos, be to, ne tik GMP (kurį bÅ«tų galima perskaičiuoti už 2015-2016 metus ir tai sudarytų tik 10804,73 Eur sumÄ ), bet ir PSD ir įmokos į garantinį fondÄ , kurių pagal MAÄ® iÅ¡ieÅ¡koti visiÅ¡kai nebėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieÅ¡kovė, net ir periodiÅ¡kai atlikdama bendrovės mokestinius patikrinimus, nuosprendžiu ir nutartimi nustatytų mokestinių nepriemokų nebÅ«tų nustačiusi, kadangi patikrinimai yra atliekami nuo oficialiai rodomo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, o Å¡iuo atveju žala susidarė bÅ«tent dėl bendrovėje mokėto neoficialaus darbo užmokesčio.

IeÅ¡kovė negali apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių, nepažeisdama MAÄ® 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neturi galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ MAÄ® nustatyta tvarka ir pagrindais.

Taigi tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiÅ¡kai įmanomas, taikytinas civilinės atsakomybės institutas. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų Juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ ir asmens kaltę.

Juridinio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neįvykdytÄ mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtÄ Å¾alÄ , aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiÅ¡kumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iÅ¡ kurių iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu bei Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatyta, kad A. B., bÅ«damas UAB „T.“ vadovu ir vykdydamas kasininko pareigas suvokė, kad iÅ¡moka įstatymų nustatyta tvarka neapskaitytÄ darbo užmokestį, numatė, kad vedant buhalterinę apskaitÄ sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „T.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2013, 2014, 2015 metus bei 2016 m. sausio-rugpjūčio mėn., t. y. nustatyta, jog A.

B. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. B. buvo atleistas, esant BK 40 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms ir baudžiamoji byla nutraukta. Å iaulių apygardos teismas Klaipėdos apskrities VMI patikslintÄ ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje palikdamas nenagrinėtu nurodė, jog, nustačius, kad A. B. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios valstybė patyrė turtinės žalos, bÅ«tina įvertinti ar A.

B. valdoma bendrovė yra moki ir gali atlyginti valstybei padarytÄ Å¾alÄ ar ne, ar valstybei padaryta žala gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ juridinio asmens MAÄ® nustatyta tvarka (nutarties 10 punktas). IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovų UAB „T.“ ir A. B. 26167,99 Eur žalos valstybės biudžetui savo reikalavimÄ grindžia nuosprendyje, nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis bei 2017 m. sausio 24 d. FNTT Å iaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/7, bei 2019 m. birželio 10 d.

FNTT Å iaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma iÅ¡vada Nr. 04/13-2-5-6294 (b. l. 23-36, 37-43). 2019 m. birželio 10 d. iÅ¡vadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuo UAB „T.“ iÅ¡mokėto neoficialaus darbo užmokesčio paskaičiuota 76125,16 Eur mokesčių, iÅ¡ jų: GPM 20925,23 Eur, PSD 8242,90 Eur, įmokų į garantinį fondÄ 274,77 Eur. Atsakovė UAB „T.“ ginčija praÅ¡omos priteisti sumos dydį, nurodydama, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai į praÅ¡omÄ priteisti GMP sumÄ Ä¯traukė 294,53 Eur sumÄ , apskaičiuotÄ kaip dirbantiems pagal darbuotojų nuomos sutartį asmenims mokėtinas GMP, bei 23,47 Eur sumÄ , apskaičiuotÄ kaip neįdarbintiems asmenims mokėtina GMP suma.

Teismas su Å¡ia atsakovės UAB „T.“ nuomone nesutinka, nes ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai jokių sumų neįtraukė, visa 20925,23 GMP suma yra konkrečiai nurodyta 2019 m. birželio 10 d. specialisto iÅ¡vadoje, kuria abejoti teismas neturi pagrindo. Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad 26167,99 Eur žala yra tinkamai apskaičiuota ir pagrįsta raÅ¡ytiniais duomenimis. Taip pat atsakovė UAB „T.“ su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes juridinis asmuo nebuvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnyje, todėl nėra bendrovės neteisėtų veiksmų.

Teismas su tokiais atsakovės UAB „T.“ atstovo argumentais nesutinka dėl toliau nurodytų motyvų. Ä®siteisėjusiu nuosprendžiu ir nutartimi yra nustatyta, kad A. B., bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galutinę naudÄ mokestinės prievolės prasme turėjo jo vadovaujama bendrovė UAB „T.“. BÅ«tent UAB „T.“, o ne A. B. yra mokestinės prievolės subjektas, nes dėl neteisėtų A. B. veiksmų bendrovė, o ne A. B. kaip fizinis asmuo nesumokėjo nustatyto dydžio GMP, PSD mokesčių, įmokų į garantinį fondÄ .

Vien tai, kad UAB „T.“ kaip juridinis asmuo nebuvo pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnyje, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nėra UAB „T.“ neteisėtų veiksmų ir bendrovė nėra atsakinga už valstybei padarytÄ Å¾alÄ , juolab, jog baudžiamojoje byloje bendrovė buvo įtraukta civiline atsakove. Be to, tiek 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje, tiek 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje teismai pasisakė, kad subjektas, kuris turi sumokėti mokesčius yra bÅ«tent juridinis asmuo ir sprendžiant dėl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo, visų pirma turi bÅ«ti įvertinta ar pati UAB „T.“ gali atlyginti žalÄ valstybei.

TokiÄ praktikÄ formuoja ir Klaipėdos apygardos teismas, konstatavęs, jog civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas, priteisiant turtinę žalÄ iÅ¡ juridinio asmens, nors juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nėra nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo, neprieÅ¡tarauja teisės normoms bei teismų praktikai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 1A-75-360/2019; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 1A-273-417/2019). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra visos sÄ lygos UAB „T.“ civilinei atsakomybei kilti, t. y.

UAB „T.“ neteisėti veiksmai – mokestinės prievolės nevykdymas yra konstatuotas nuosprendžiu, kuriuo pripažinta, kad bendrovės vadovas A. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje; dėl neteisėtų veiksmų buvo padaryta 26167,99 Eur žala valstybės biudžetui, nes bÅ«tent tiek mokesčių UAB „T.“ nesumokėjo į valstybės biudžetÄ ; tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys - dėl neteisėtų A. B.

UAB „T.“ naudai atliktų veiksmų kilo žala – buvo nesumokėti bendrovės mokesčiai valstybei. Taigi, nustačius, jog ieÅ¡kovė negali žalos iÅ¡ieÅ¡koti MAÄ® nustatyta tvarka bei pagrindais, esant visoms UAB „T.“ civilinės atsakomybės sÄ lygoms, ieÅ¡kinys dėl 26167,99 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo iÅ¡ UAB „T.“ tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinio ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ galimas esant Å¡ioms sÄ lygoms – darbuotojas, padaręs žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo iÅ¡nykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalÄ , gali bÅ«ti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinio ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje galėtų bÅ«ti pareiÅ¡kiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobÅ«džio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje bÅ«tų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iÅ¡ juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi bÅ«ti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalÄ nesumokėtų mokesčių forma;

žalÄ , kuriÄ sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iÅ¡ paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių suma; priežastinis ryÅ¡ys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pati atsakovė UAB „T.“ nėra pajėgi atlyginti žalos dėl nemokumo. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė atsakovės UAB „T.“ nemokumo neįrodinėjo, teismo posėdžio metu tik pateikė į bylÄ duomenis, jog UAB „T.“ nėra sumokėjusi tam tikrų mokesčių už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn., tačiau tam galimai įtakos turėjo karantinas.

Duomenų, kad įmonės padėtis bÅ«tų sunki, įmonė bÅ«tų nemoki, byloje nėra. Atsakovas A. B. nurodė, kad įmonė vykdo veiklÄ , pati teikė ieÅ¡kovei taikos sutarties projektÄ dėl visos žalos atlyginimo per vienerių metų laikotarpį. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kinys atsakovo A. B. atžvilgiu atmestinas. Sprendimu priteisus visÄ praÅ¡omÄ ieÅ¡kiniu sumÄ , t. y. tenkinus visus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, iÅ¡ atsakovės UAB „T.“ valstybei priteistina 785 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimÄ 26167,99 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis Eur 99 ct) valstybės naudai. IeÅ¡kinio dalį dėl žalos atlyginimo subsidiariai iÅ¡ A. B. atmesti. Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 785 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėja Aida Stulpinienė