a5b977cc-efd0-4f52-a285-86ef403043e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-704-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01293-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.11.4.5 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Viržis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viržis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – ir Karo akademija) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Viržis“, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Viržis“ 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2015 m. spalio 26 d. paskelbė Pieno ir pieno produktų, Å¡viežios mėsos, mėsos gaminių, paukÅ¡tienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiauÅ¡inių, žuvies ir žuvies produktų, Å¡viežių Å¡akniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopÅ«stų, Å¡viežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopÅ«stų pirkimÄ (toliau – ir Konkursas, Pirkimas), vykdomÄ atviro konkurso bÅ«du, kuris buvo vykdomas CVP IS priemonėmis.

Pirkimas atliktas centralizuotai dviejų perkančiųjų organizacijų Lietuvos kariuomenės ir Karo akademijos (Karo akademija iÅ¡davė įgaliojimÄ Lietuvos kariuomenei). Tiekėjų pasiÅ«lymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. UAB „Viržis“ pasiÅ«lymas 11 Pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“ pasiÅ«lymų eilėje pripažintas laimėjusiu pasiÅ«lymu. Antroje vietoje liko UAB „GrÅ«stė“ pasiÅ«lymas 1 147 422,60 Eur su PVM sumai (Karo akademijos dalis – 69 478,00 Eur).

UAB „Viržis“ 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad atsisako sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene, atsisakymo priežasčių nenurodė. Atsakovei atsisakius sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo – pardavimo sutartį, Lietuvos kariuomenė ir Karo akademija 2016 m. sausio 22 d. sutartį sudarė su tiekėja UAB „GrÅ«stė“. Atsižvelgiant į atsakovės pasiÅ«lyme pateiktus prekių pardavimo ieÅ¡kovei įkainius ir UAB „GrÅ«stė“ faktiÅ¡kai sumokėtos kainos skirtumÄ , sudarius sutartį ieÅ¡kovė patyrė 4 248,34 Eur nuostolių.

3. IeÅ¡kovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teigimu, senaties terminas skaičiuotinas nuo faktinės žalos atsiradimo momento, t. y. nuo 2016 m. vasario 25 d., kai ieÅ¡kovė apmokėjo pirmÄ jÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ didesnėmis kainomis, nei buvo atsakovės pasiÅ«lyme, todėl senaties terminas nepraleistas. IeÅ¡kinys buvo parengtas ir pateiktas teismui baigus vykdyti sutartį, kai paaiÅ¡kėjo visa atsakovės ieÅ¡kovei padaryta žala. Egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Atsakovė dalyvavo ir 10 Pirkimo dalyje „Šakniavaisinės daržovės“, kurioje su ieÅ¡kove vieÅ¡ojo pirkimo sutartį sudarė. Abiejose Pirkimo dalyse Konkurso dokumentai buvo vienodi, skyrėsi tik perkamų prekių kategorija, todėl nesuprantama, kaip teikiant dokumentus tame pačiame Pirkime galėjo atsirasti tokių klaidų. Be to, net jei ir bÅ«tų įsivėlusi techninė klaida, tai neatleistų atsakovės nuo atsakomybės, kuri laikytina atsakovės, kaip verslo subjekto, rizika. Atsakovė ne pirmÄ kartÄ dalyvauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose, ne vienÄ kartÄ yra juos laimėjusi ir sudariusi sutartis tiek su ieÅ¡kove, tiek su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, todėl privalėjo elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai.

4. Atsakovė UAB „Viržis“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė UAB „Viržis“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Viržis“ 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡tu Nr. 16 informavo Lietuvos kariuomenę, kad atsisako sudaryti sutartį dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“, todėl nuo Å¡io momento prasidėjo senaties terminas, nes jau tada buvo aiÅ¡ku, kad maisto produktai bus perkami didesne kaina. Tuo tarpu, ieÅ¡kinys priimtas 2019 m. vasario 13 d. IeÅ¡kovė pati pripažįsta, kad atsakovė patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ viešųjų pirkimų bei kad žala atsirado atsisakius sudaryti sutartį 2016 m. sausio 14 d. IeÅ¡kovė neprašė atnaujinti senaties terminÄ , nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių. Atsakovė, dalyvaudama Pirkime ir pateikdamas pasiÅ«lymÄ 11 Pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“, turėjo tikslÄ laimėti PirkimÄ ir sudaryti Pirkimo sutartį Å¡ioje dalyje, taigi, elgėsi sÄ Å¾iningai ir nesiekė suklaidinti ieÅ¡kovės.

6. Atsakovė UAB „Viržis“ pažymėjo, kad teikiant pasiÅ«lymÄ ir apskaičiuojant pasiÅ«lymo kainÄ buvo padaryta techninė klaida, t. y. pildant pasiÅ«lymÄ pasiÅ«lymo formos skiltyse, kuriose turėjo bÅ«ti nurodytos agurkų ir pomidorų kainos su PVM, nurodė Å¡ių daržovių pasiÅ«lymo kainas be PVM. Todėl atsakovei dėl svarbių priežasčių atsisakius sudaryti Pirkimo sutartį dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“, ji negali bÅ«ti laikoma pažeidusia pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ar pažeidusia ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Atsakovė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį 11 dalyje „Šviežios daržovės“ dėl svarbių priežasčių. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė užsakė ir iÅ¡ UAB „GrÅ«stė“ gavo prekes. Nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokių prekių buvo užsakyta iÅ¡ tiekėjos UAB „GrÅ«stė“. NeaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė sumokėjo UAB „GrÅ«stė“ už gautas prekes. Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog pasiÅ«lymų pateikimo ir Pirkimo sutarties dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“ vykdymo metu vidutinė mažmeninė agurkų ir pomidorų rinkos kaina buvo ženkliai didesnė už atsakovės pasiÅ«lyme per klaidÄ nurodytÄ jÄ be PVM, o bÅ«tent Å¡ių daržovių kaina turi didžiausiÄ Ä¯takÄ bendrai viso pasiÅ«lymo kainai.

Atsakovės UAB „Viržis“ dėl techninės klaidos nurodžiusios 21 proc. mažesnę pasiÅ«lymo 11 Pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“ daržovių kainÄ , įpareigojimas vykdyti sutartį ypač nuostolingai bÅ«tų nesuderinamas su protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Atsakovė, nustačiusi esminį suklydimÄ teikiant pasiÅ«lymÄ , nedelsdama atÅ¡aukė pasiÅ«lymÄ .

7. Atsakovės UAB „Viržis“ teigimu, ieÅ¡kovė nepagrindė ir apskritai neįrodinėja nei vienos iÅ¡ atsakovės civilinės teisinės atsakomybės kilimo sÄ lygų. IÅ¡ Lietuvos statistikos departamento skelbiamų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė negalėjo patirti jokių nuostolių, kadangi ir su UAB „GrÅ«ste“ sudarytoje sutartyje numatytos daržovių kainos yra ženkliai mažesnės nei vidutinės rinkos kainos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolius turėtų bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas siekis praturtėti atsakovės klaidos sÄ skaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Viržis“ ieÅ¡kovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (4 248,34 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nuo 2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė UAB „Viržis“ turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kai viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę ir pakvietus atsakovę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, ši atsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

10. Teismas pažymėjo, kad CK 6.382 straipsnyje numatyta, jog vieÅ¡ojo pirkimo – pardavimo sutartims Å¡io kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme nėra detalizuotas teisės į žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo mechanizmas, sistemiÅ¡kai prasminga aiÅ¡kinti ir CK bendrÄ sias nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.245 straipsnis, 6.271 straipsnis) bei CPK normas, tiek, kiek jos aktualios teisės į žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimui.

11. Teismas dėl ieškinio senaties nustatė, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

12. Teismas nurodė, kad, kad, ieÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. vasario 25 d., kuomet ieÅ¡kovė apmokėjo pirmÄ jÄ UAB „GrÅ«stė“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ didesnėmis kainomis.

13. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. sausio 14 d., kai atsakovė pranešė perkančiajai organizacijai apie atsisakymÄ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, o ne ta data, kai ieÅ¡kovė įgijo regreso teisę į atsakovę.

14. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista, atsižvelgiant į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovės asmenines savybes, jos veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

15. Teismas nustatė, kad Pirkimo sÄ lygų 11 punkto pastaboje nurodyta, jog prekių kiekiai dviem metams nurodyti kaip orientaciniai ir maksimalÅ«s. Sutartis su UAB „GrÅ«ste“ buvo sudaryta 2016 m. sausio 22 d. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia negali bÅ«ti siejama su atsakovės 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡to data.

16. Teismas taip pat nurodė, kad pirkėjas neįsipareigojo per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį įsigyti viso prekių kiekio. Dėl to teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad apie patirtÄ Å¾alÄ ir jos dydį ieÅ¡kovė galėjo sužinoti ir sužinojo tik apmokėjusi UAB „GrÅ«stė“ sÄ skaitÄ už pateiktas Å¡viežias daržoves, t. y. 2016 m. vasario 25 d.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis su UAB „GrÅ«stė“ Å¡viežių daržovių tiekimui buvo sudaryta 2016 – 2017 m. laikotarpiui, pirmoji sÄ skaita apmokėta 2016 m. vasario 25 d., o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 13 d., konstatavo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino.

18. Teismas dėl nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė atsakovės prievolę kildina iÅ¡ viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymo, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų Å¡alių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai tarp Å¡alių atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo procedÅ«ras, tvarkÄ , kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų.

Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių Å¡alys. VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu tarp pasiÅ«lymÄ pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiÅ«lymÄ (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėjÄ ), sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Taigi, konkursÄ laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iÅ¡ ikisutartinių santykių Å¡alis saistančių abipusių teisių ir pareigų.

CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių Å¡alims pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos bÅ«tų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iÅ¡ civilinės teisės principų – teisėtų lÅ«kesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursÄ , be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3127/2010).

19. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PažeidimÄ galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tokiu bÅ«du atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismo nuomone, bÅ«tina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

20. Teismas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio pažymėjo, kad VPĮ 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti sutartį.

21. Teismas nurodė, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata atkartota ir nagrinėjamo Konkurso sÄ lygose (Konkurso sÄ lygų 62 punktas). Atsakovei kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai suprantama pareiga sutartį pasiraÅ¡yti ne vėliau nei buvo nurodyta perkančiosios organizacijos praneÅ¡ime.

22. Teismas pažymėjo, kad VPÄ® 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiÅ«lyta sudaryti sutartį, raÅ¡tu atsisako jÄ sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta Å¡io įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasiraÅ¡o pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sÄ lygomis, arba Å«kio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta Å¡io straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį.

Tuo atveju perkančioji organizacija siÅ«lo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiÅ«lymas pagal nustatytÄ pasiÅ«lymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Å ioje įstatymo nuostatoje yra iÅ¡vardintas baigtinis sÄ raÅ¡as alternatyvių sÄ lygų, kurioms esant tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti sutartį. Pažymėtina ir tai, jog sudarant pirkimo sutartį, įstatymas draudžia keisti laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kainÄ , derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiÅ«lyme užfiksuotÄ galutinę derybų kainÄ ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytas pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 18 straipsnio 3 dalis).

23. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė 2016 m. sausio 14 d. praneÅ¡ime Nr. 16 nenurodė motyvų, dėl ko nesudarys sutarties, todėl vieÅ¡ojo pirkimo komisija 2016 m. sausio 14 d., apsvarsčiusi pateiktÄ atsakovės UAB „Viržis“ atsisakymÄ , nusprendė, pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, sudaryti sutartį su antrÄ jÄ vietÄ pasiÅ«lymų eilėje užėmusia tiekėja UAB „GrÅ«stė“ (komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas Nr. 2015-VP41-P-20). Sutartis sudaryta 2016 m. sausio 22 d.

24. Teismas nesutiko su atsakove, kad dalyvaudama Pirkime ji elgėsi sÄ Å¾iningai ir nesiekė suklaidinti ieÅ¡kovės, kad apskaičiuojant Å¡viežių daržovių kainÄ buvo padaryta techninė klaida – pomidorų ir agurkų kainos nurodytos be PVM, nors kaina turėjo bÅ«ti nurodyta su PVM, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai jos veiksmus vertino kaip pažeidžiančius pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

25. Teismas nurodė, kad VPÄ® 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kuomet tiekėjas sutarties nepasiraÅ¡o iki perkančiosios organizacijos praneÅ¡ime nurodyto termino arba atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis, nelaikytinos sutarties nesudarymÄ (nepasiraÅ¡ymÄ ) pateisinančiomis aplinkybėmis (tiekėjo veikimo požiÅ«riu). VPÄ® 29 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pakeisti arba atÅ¡aukti savo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiÅ«lymų pateikimo terminas. Å iam terminui suėjus, pasiÅ«lymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiÅ«lymÄ (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėjÄ ), sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

26. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, galiojant jos pasiÅ«lymui, gavo ieÅ¡kovės kvietimÄ sudaryti sutartį.

27. Teismas pažymėjo, kad VPÄ® 18 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai, nagrinėjamu atveju, taip pat patenka į Å¡ios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Atsakovė turėjo teisę (laisvÄ valiÄ ) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiÅ«lymÄ , prisiimant įsipareigojimÄ sudaryti sutartį.

28. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Viržis“, nepasiraÅ¡ydama sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl nesÄ Å¾iningai Å¡aliai gali ir Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

29. Teismas papildomai nurodė, kad atsakovė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, tuo pačiu ir sutarties nepasiraÅ¡ymas padarys ieÅ¡kovei žalos. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis ). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

30. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ (VPÄ® 18 straipsnis) bei Konkurso sÄ lygų 63 punkto nuostatÄ , konstatavo, jog atsakovės veiksmai nulėmė ieÅ¡kovės praradimus, prekes (Å¡viežias daržoves) įsigijus didesnėmis kainomis.

31. Teismas dėl nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

32. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, tiesioginiais nuostoliais laikomas kainų skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos ir tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 4 248,34 Eur su PVM.

33. Teismas nustatė, kad įrodinėdama patirtų nuostolių dydį (sumažintas reikalavimas) ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė UAB „GrÅ«stės“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su žymomis (rezoliucijomis) apie jų apmokėjimÄ , valstybės iždo mokėjimo pagal pateiktas paraiÅ¡kas formÄ (VBAMS MOK-03). Dėl to teismas atmetė atsakovės teiginius, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie sÄ skaitų apmokėjimÄ ir patirtus nuostolius.

34. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, kad ieškovė nekeitė prekių įkainių pagal sutarties 2 priede nustatytas kainodaros taisykles.

35. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sÄ lygų 68 punkte buvo numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties pagrindinės sÄ lygos pateiktos Konkurso sÄ lygų 5 ir 6 prieduose. Kaip matyti iÅ¡ sutarties 6 priedo Prekių pirkimo – pardavimo sutarties projektas (LKA-10-12), sutarties specialiosios dalies 10.1 punkte nustatyta, jog sutarties bendrosios dalies 11.4 punkte numatytų Å¡alių iÅ¡ anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra 7 procentai nuo bendros pasiÅ«lymo kainos (kiekvienai pirkimo daliai) (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=257572&LID=309552&AllowPrint=1).

Sutarties bendrosios dalies 11.4. punkte nustatyta, jog nutraukus sutartį dėl sutarties bendrojoje dalyje 9.2.1, 9.2.2,9.2.3,9.2.5,9.2.6 (9.2.7 (jeigu pagal sutarties sÄ lygas numatytas avanso mokėjimas)) punktuose iÅ¡vardintų priežasčių, pardavėjas per 14 dienų (skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos) turi sumokėti pirkėjui ne mažiau kaip 7 procentų sutarties kainos (arba bendros pasiÅ«lymo kainos (su PVM – jeigu į sutarties kainÄ PVM įskaičiuojamas) (konkretus procentinis dydis arba konkreti fiksuota suma nurodoma sutarties specialioje dalyje) Å¡alių iÅ¡ anksto sutarta minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visų pagal Å¡iÄ sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.

36. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei, kaip tiekėjai, dalyvavusiai ieÅ¡kovės skelbtame vieÅ¡ajame pirkime, turėjo bÅ«ti žinoma, jog Pirkimo sÄ lygose buvo aiÅ¡kiai nustatytas Å¡alių iÅ¡ anksto sutartų minimalių nuostolių dydis, kas tuo atveju, jeigu atsakovė nebÅ«tų tinkamai vykdžiusi sutartį sudarytų 4 578,70 Eur (UAB „Viržis“ pasiÅ«lymo suma, tenkanti ieÅ¡kovei, 65 410,00 Eur su PVM x 7 proc.).

37. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė sutarties nepasirašė, todėl ieÅ¡kovė paskaičiavo realiai patirtus nuostolius įvertinusi skirtumÄ tarp iÅ¡ UAB „GrÅ«stė“ įsigytų prekių kainos ir atsakovės UAB „Viržis“ pasiÅ«lyme pateiktų analogiÅ¡kų prekių įkainių įsigytam Å¡viežių daržovių kiekio, t. y. 4 248,34 Eur, kuris yra mažesnis, nei Pirkimo sÄ lygose (sutarties projekte) įvardintas minimalių nuostolių dydis.

38. Teismas nurodė, kad sutarties specialiosios dalies 2.2 punkte nustatyta, kad prekių įkainiai keičiami vadovaujantis sutarties 2 priede „Kainodaros taisyklės“ nustatytomis kainodaros taisyklėmis. Kainodaros taisyklių (Konkurso sÄ lygų 9 priedas) 1 punkte nustatyta, jog Å¡ios taisyklės skirtos nustatyti bei prireikus perskaičiuoti sutartyje (sutarties 1 priede) nurodytas prekių įkainius. Kainos pakeitimas galimas tik po to kai gaunama Statistikos departamento informacija apie vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius praėjusį mėnesį. Kainos pakeitimÄ inicijuoja suinteresuota sutarties Å¡alis, kartu pateikdama pagrindžiančius dokumentus (Statistikos departamento pažymas). Du mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo visos prekės tiekiamos sutartyje nurodytomis kainomis (pasiÅ«lyme nurodytomis kainomis) (kainodaros taisyklių 15 p.).

39. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog kuri nors suinteresuota Å¡alis UAB „GrÅ«stė“ ar ieÅ¡kovė bÅ«tų inicijavusios kainos pakeitimÄ tiek didinimo, tiek mažinimo prasme. Atsakovės UAB „Viržis“ byloje pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apie tai, kokiomis kainomis atsakovė įsigijo pomidorus ir agurkus iÅ¡ kitų tiekėjų bei Lietuvos statistikos departamento informacija apie kai kurių daržovių vidutines mažmenines kainas (kas, atsakovės teigimu, įpareigojo ieÅ¡kovę keisti įkainius mažinimo linkme) nepaneigia, ieÅ¡kovės nurodyto patirtų nuostolių dydžio.

40. Teismas nurodė, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, t. y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens) veiksmų (neveikimo) priežastinio ryÅ¡io su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

42. Teismas sprendė, kad atmetus ieÅ¡kinį, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 43. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Viržis“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

44. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 44.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepraÅ¡o atnaujinti senaties termino, tai pat nenurodo svarbių priežasčių dėl jo praleidimo, todėl teismas atsakovės praÅ¡ymu turėtų taikyti senaties terminÄ . 44.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis) nei vienos iÅ¡ atsakovės civilinės teisinės atsakomybės taikymo sÄ lygos (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai).

Tuo tarpu, tiek CPK 178 straipsnis, tiek jį nuosekliai plėtojančioje teismų praktikoje laikomasi aiÅ¡kios pozicijos, jog bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). 44.3. IeÅ¡kinyje keliamas piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstas objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. nepateikti duomenys, kad už pateiktas sÄ skaitose faktÅ«rose pateiktas prekes buvo sumokėta (CPK 178 straipsnis). 44.4.

Atsakovė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį dėl svarbių priežasčių, todėl toks atsakovės atsisakymas negali bÅ«ti laikomas atsakovės bendradarbiavimo pareigos ir / ar ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių ikisutartiniuose santykiuose pažeidimu (CK 1.5, 6.4, 6.163 straipsniai). Atsakovė, dalyvaudama Pirkime ir pateikdama pasiÅ«lymÄ turėjo tikslÄ laimėti PirkimÄ ir sudaryti Pirkimo sutartį nurodytoje dalyje, t. y. atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai ir nesiekė suklaidinti ieÅ¡kovės. Tačiau atsakovę pripažinus laimėtoja, atsakovė pastebėjo, jog pasiÅ«lyme (pasiÅ«lymo kainoje) yra įsivėlusi techninė klaida, t.y. daržovių (pomidorų ir agurkų) pasiÅ«lymo kaina yra nurodyta be PVM, t. y. atsakovė dėl suklydimo (pasiÅ«lymo kainos nurodymo be PVM) Pirkimo sutartį 11 Pirkimo dalyje turėtų vykdyti su 21 proc. nuostoliu. 44.5.

CK 1.90 straipsnyje yra nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus. Nagrinėjamu atveju tiekėjas, kuris turi ilgametę veiklos patirtį ir yra žinomas, nuolat dalyvauja ir laimi vieÅ¡ojo pirkimo konkursuose, neketino teikti pasiÅ«lymo, kuris jam lemtų 21 proc. nuostolį Pirkimo sutarties vykdymo metu. 44.6. Pirkimo sutartį dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“ sudaryti su ieÅ¡kove atsakovė atsisakė tuo metu, kai ieÅ¡kovės sprendimas siÅ«lyti atsakovei sudaryti nurodytÄ sutartį dar nebuvo įsigaliojęs.

45. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

46. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 46.1. Atsakovė nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ skaičiuoja nuo atsisakymo sudaryti sutartį dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. sausio 25 d., kuomet ieÅ¡kovė apmokėjo pirmÄ jÄ UAB „GrÅ«stė" iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ didesnėmis kainomis. 46.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė galiojančias teisės normas, kurios reglamentuoja ikisutartinius santykius taip pat laikėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015 dėl žalos, atsiradusios tiekėjams atsisakius sudaryti su Lietuvos kariuomene vieÅ¡ojo pirkimo pardavimo sutartį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . 46.3.

Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kinyje keliamas piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstas objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovė teismui pateikė visas iÅ¡ UAB „GrÅ«stė“ gautas sÄ skaitas ir tai yra pakankamas įrodymas Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 47. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl senaties 48. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovė nepraÅ¡o atnaujinti senaties termino, tai pat nenurodo svarbių priežasčių dėl jo praleidimo, todėl teismas atsakovės praÅ¡ymu turėtų taikyti senaties terminÄ . Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

49. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo viešuosiuose pirkimuose taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.

50. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė teigė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. vasario 25 d., kai ieÅ¡kovė apmokėjo pirmÄ jÄ UAB „GrÅ«stė“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ didesnėmis kainomis. Atsakovės (apeliantės) teigimu, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. sausio 14 d., kai atsakovė pranešė perkančiajai organizacijai apie atsisakymÄ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, o ne ta data, kai ieÅ¡kovė įgijo regreso teisę į atsakovę.

51. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista, atsižvelgiant į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

52. Pirkimo sÄ lygų 11 punkto pastaboje nurodyta, jog prekių kiekiai dviem metams nurodyti kaip orientaciniai ir maksimalÅ«s. Sutartis su UAB „GrÅ«ste“ buvo sudaryta 2016 m. sausio 22 d. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia negali bÅ«ti siejama su atsakovės 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡to data.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sutartimi neįsipareigojo per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį įsigyti viso prekių kiekio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad apie patirtÄ Å¾alÄ ir jos dydį ieÅ¡kovė galėjo sužinoti ir sužinojo tik apmokėjusi UAB „GrÅ«stė“ sÄ skaitÄ už pateiktas Å¡viežias daržoves, t. y. 2016 m. vasario 25 d.

54. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad sutartis su UAB „GrÅ«stė“ Å¡viežių daržovių tiekimui buvo sudaryta 2016 – 2017 m. laikotarpiui, į tai, kad pirmoji sÄ skaita apmokėta 2016 m. vasario 25 d., o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 13 d., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 55. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis) nei vienos iÅ¡ atsakovės civilinės teisinės atsakomybės taikymo sÄ lygos (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai).

Tuo tarpu, tiek CPK 178 straipsnis, tiek jį nuosekliai plėtojančioje teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius laiko nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.

56. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«rÄ . Atsakovė dalyvavo vieÅ¡ajame pirkime, pateikė pasiÅ«lymÄ , PirkimÄ laimėjo, tačiau pakvietus jÄ sudaryti Pirkimo sutartį – nenurodydama jokių atsisakymo priežasčių atsisakė jÄ sudaryti.

57. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktÄ ).

58. KonkursÄ laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iÅ¡ ikisutartinių santykių Å¡alis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių Å¡alims pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos bÅ«tų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iÅ¡ civilinės teisės principų – teisėtų lÅ«kesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursÄ , be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015, kt.).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė UAB „Viržis“, kaip profesionali viešųjų pirkimų santykių dalyvė, žino (turi žinoti) savo atsisakymo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį padarinius perkančiajai organizacijai ir dėl to jai pačiai kylančiÄ (prisiimamÄ ) rizikÄ .

60. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog atsakovė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį dėl svarbių priežasčių, todėl toks atsakovės atsisakymas negali bÅ«ti laikomas atsakovės bendradarbiavimo pareigos ir / ar ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių ikisutartiniuose santykiuose pažeidimu (CK 1.5, 6.4, 6.163 straipsniai); kad atsakovė, dalyvaudama Pirkime ir pateikdama pasiÅ«lymÄ turėjo tikslÄ laimėti PirkimÄ ir sudaryti Pirkimo sutartį nurodytoje dalyje, t. y. atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai ir nesiekė suklaidinti ieÅ¡kovės, tačiau atsakovę pripažinus laimėtoja, atsakovė pastebėjo, jog pasiÅ«lyme (pasiÅ«lymo kainoje) yra įsivėlusi techninė klaida, t.y. daržovių (pomidorų ir agurkų) pasiÅ«lymo kaina yra nurodyta be PVM, t. y. atsakovė dėl suklydimo (pasiÅ«lymo kainos nurodymo be PVM) Pirkimo sutartį 11 Pirkimo dalyje turėtų vykdyti su 21 proc. nuostoliu.

61. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2016 m. sausio 14 d. praneÅ¡ime Nr. 16 nenurodė motyvų, dėl ko nesudarys sutarties, todėl vieÅ¡ojo pirkimo komisija 2016 m. sausio 14 d., apsvarsčiusi pateiktÄ atsakovės UAB „Viržis“ atsisakymÄ , nusprendė, pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, sudaryti sutartį su antrÄ jÄ vietÄ pasiÅ«lymų eilėje užėmusia tiekėja UAB „GrÅ«stė“. Sutartis sudaryta 2016 m. sausio 22 d.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad atsisakė sudaryti sutartį dėl pasiÅ«lyme padarytos techninės klaidos. Atsakovės atsisakymas sudaryti sutartį dėl pasiÅ«lyme padarytos techninės klaidos nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovė UAB „Viržis“ pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (neatÅ¡aukė savo pasiÅ«lymo, nesirÅ«pino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalÄ ieÅ¡kovei, prieÅ¡ pateikdama pasiÅ«lymÄ , neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).

63. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė buvo priversta sudaryti Pirkimo sutartį didesne kaina ir patyrė nuostolių, nes ieÅ¡kovė buvo priversta pirkti prekes iÅ¡ tiekėjo, kuris pasiÅ«lė didesnes kainas. Kaip minėta, atsakovė neįrodė klaidos pasiÅ«lyme. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Pirkimo sutarties atsisakymas dėl, jos teigimu, pasiÅ«lyme per klaidÄ nurodžius 21 proc. mažesnes kainas nei tos, už kurias atsakovė realiai siekė pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei daržoves ir už kurias buvo pasirengusi tinkamai bei laiku vykdyti Pirkimo sutartį, nelaikytinas sutarties atsisakymu dėl svarbių priežasčių.

64. VPÄ® 18 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. VPÄ® 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kuomet tiekėjas sutarties nepasiraÅ¡o iki perkančiosios organizacijos praneÅ¡ime nurodyto termino, arba atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis, nelaikytinos sutarties nesudarymÄ (nepasiraÅ¡ymÄ ) pateisinančiomis aplinkybėmis (tiekėjo veikimo požiÅ«riu).

VPÄ® 29 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pakeisti arba atÅ¡aukti savo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiÅ«lymų pateikimo terminas. Å iam terminui suėjus, pasiÅ«lymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiÅ«lymÄ (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėjÄ ), sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, galiojant jos pasiÅ«lymui, gavo ieÅ¡kovės kvietimÄ sudaryti sutartį.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmams, nagrinėjamu atveju, taikytina VPÄ® 18 straipsnio 2 dalis. Atsakovė turėjo teisę (laisvÄ valiÄ ) apsispręsti, ar dalyvauti Konkurse, ar teikti pasiÅ«lymÄ , prisiimant įsipareigojimÄ sudaryti sutartį.

66. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė UAB „Viržis“, nepasiraÅ¡ydama sutarties Pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl nesÄ Å¾iningai Å¡aliai gali ir Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

67. Atsakovė galėjo ir turėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, tuo pačiu ir sutarties nepasiraÅ¡ymas padarys ieÅ¡kovei žalos. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis ). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

68. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Viržis“, pateikdama pasiÅ«lymÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su visomis Konkurso sÄ lygomis, įsipareigojo sudaryti Pirkimo sutartį, o atsisakydama tai padaryti – pažeidė sÄ Å¾iningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lÅ«kesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmai nulėmė ieÅ¡kovės praradimus, prekes (Å¡viežias daržoves) įsigijus didesnėmis kainomis.

69. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad ieÅ¡kinyje keliamas piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstas objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. nepateikti duomenys, kad už pateiktas sÄ skaitose faktÅ«rose pateiktas prekes buvo sumokėta (CPK 178 straipsnis).

70. CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir teisingai nustatė turinčias reikšmę bylai aplinkybes dėl ieškovės sutarties su UAB „Grūstė“ vykdymo.

72. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015 ir kt.).

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

74. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tiesioginiais nuostoliais laikomas kainų skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasiraÅ¡yti tiekėjo galutinio pasiÅ«lymo kainos ir tiekėjo, pasiÅ«lymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiÅ«lymo kainos, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 4 248,34 Eur su PVM. IeÅ¡kovė, įrodinėdama patirtų nuostolių dydį (sumažintas reikalavimas), į bylÄ pateikė UAB „GrÅ«stės“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su žymomis (rezoliucijomis) apie jų apmokėjimÄ , valstybės iždo mokėjimo pagal pateiktas paraiÅ¡kas formÄ (VBAMS MOK-03).

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atsakovei, kaip tiekėjai, dalyvavusiai ieÅ¡kovės skelbtame vieÅ¡ajame pirkime, turėjo bÅ«ti žinoma, jog Pirkimo sÄ lygose buvo aiÅ¡kiai nustatytas Å¡alių iÅ¡ anksto sutartų minimalių nuostolių dydis, kas tuo atveju, jeigu atsakovė nebÅ«tų tinkamai vykdžiusi sutartį sudarytų 4 578,70 Eur (UAB „Viržis“ pasiÅ«lymo suma, tenkanti ieÅ¡kovei, 65 410,00 Eur su PVM x 7 proc.).

76. Nagrinėjamu atveju atsakovei, atsisakius sudaryti Pirkimo sutartį, ieÅ¡kovė paskaičiavo realiai patirtus nuostolius, įvertinusi skirtumÄ tarp iÅ¡ UAB „GrÅ«stė“ įsigytų prekių kainos ir atsakovės UAB „Viržis“ pasiÅ«lyme pateiktų analogiÅ¡kų prekių įkainių įsigytam Å¡viežių daržovių kiekio, t. y. 4 248,34 Eur, kuris yra mažesnis, nei Pirkimo sÄ lygose (sutarties projekte) įvardintas minimalių nuostolių dydis.

77. Sutarties specialiosios dalies 2.2 punkte nustatyta, kad prekių įkainiai keičiami vadovaujantis sutarties 2 priede „Kainodaros taisyklės“ nustatytomis kainodaros taisyklėmis. Kainodaros taisyklių (Konkurso sÄ lygų 9 priedas) 1 punkte nustatyta, jog Å¡ios taisyklės skirtos nustatyti bei prireikus perskaičiuoti sutartyje (sutarties 1 priede) nurodytas prekių įkainius. Kainos pakeitimas galimas tik po to kai gaunama Statistikos departamento informacija apie vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius praėjusį mėnesį. Kainos pakeitimÄ inicijuoja suinteresuota sutarties Å¡alis, kartu pateikdama pagrindžiančius dokumentus (Statistikos departamento pažymas).

78. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra nustatyta, jog kuri nors suinteresuota Å¡alis UAB „GrÅ«stė“ ar ieÅ¡kovė bÅ«tų inicijavusios kainos pakeitimÄ tiek didinimo, tiek mažinimo prasme. Atsakovės UAB „Viržis“ byloje pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apie tai, kokiomis kainomis atsakovė įsigijo pomidorus ir agurkus iÅ¡ kitų tiekėjų bei Lietuvos statistikos departamento informacija apie kai kurių daržovių vidutines mažmenines kainas (kas, atsakovės teigimu, įpareigojo ieÅ¡kovę keisti įkainius mažinimo linkme) nepaneigia, ieÅ¡kovės nurodyto patirtų nuostolių dydžio.

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens) veiksmų (neveikimo) priežastinio ryÅ¡io su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 80. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 81. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas iÅ¡vadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

82. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

84. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantei UAB „Viržis“ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

85. Atsakovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas