a5b8554b-bcb4-4c2f-9cbe-d4f11a643b70 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2083-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25407-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.1.; 125.11.2.122.2.; 122.3.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kreditorius UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ Â dėl 173,25 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų (3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paieÅ¡kÄ duomenų bazėje, 24,2 Eur už UAB ,,Skolos LT“ suteiktas paslaugas, rengiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo) priteisimo iÅ¡ skolininko R.

K. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti CPK 435 str. 2 d. pagrindu (aiÅ¡kiai nepagrįstas pareiÅ¡kimas). Teismas nurodė, kad kreditoriaus patirtos iÅ¡laidos, susijusios su UAB „Skolos LT“ suteiktomis teisinėmis paslaugomis civiliniame procese, nepatenka į CPK 88 str. įtvirtintÄ atlygintinų civiliniame procese patirtų iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä , todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlygintos (priteistos).

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad kreditoriaus reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami visiÅ¡kai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė teismui, priimant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies.Kreditorius atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , nepagrįstai konstatavo, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė teismui, priimant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies.

Toks teismo argumentas neatitinka suformuotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl dalies pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ skolininko skolÄ , o reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų laikytinas iÅ¡vestiniu. Kreditoriaus reikalavimai gali bÅ«ti patenkinami tiek visi, tiek jų dalis, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiÅ¡kimÄ atsisakoma priimti, jeigu jis yra visas aiÅ¡kiai nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 431 str. 1 d. numato, kad bylos dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d. ir 435 str. 3 d.), tačiau pagal CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Å is atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ pagrindas taikytinas tuo atveju, kai aiÅ¡kiai matyti, kad reiÅ¡kiamas reikalavimas yra absurdiÅ¡kas arba jo tenkinimas prieÅ¡tarautų teisės normoms.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 24,2 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas pagal civilinio proceso teisės nuostatas. Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atskiruoju skundu neginčijama. Apeliantas kelia klausimÄ , ar nurodyta iÅ¡vada yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl visų kreditoriaus reikalavimų.Teismo įsakymo institutu įtvirtintas supaprastintas (pagreitintas) civilinės bylos nagrinėjimo bÅ«das, kuomet teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimas siejamas su skolininko valia (prieÅ¡taravimu ar neprieÅ¡taravimu kreditoriaus pareiÅ¡kimui).

Skolininko prieÅ¡taravimus gali lemti tiek pagrindinis kreditoriaus reiÅ¡kiamas reikalavimas, tiek iÅ¡vestiniai reikalavimai, t.y. reikalavimai dėl delspinigių, palÅ«kanų ar bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių skolininkas prieÅ¡tarauja teismo įsakymui, byla supaprastinto proceso tvarka nebegali bÅ«ti nagrinėjama, kreditoriaus valia ji gali bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra procesinio pobÅ«džio, t.y. iÅ¡vestinis, reikalavimas.

Civilinio proceso operatyvumo principas sÄ lygoja tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį iÅ¡vestiniai civilinės bylos klausimai turi bÅ«ti galutinai iÅ¡sprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Procesinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio naujoje byloje dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Jei teismas nutartimi atsisakytų priimti tik reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, dėl kitų reikalavimų iÅ¡duodamas teismo įsakymÄ , susiklostytų procesinė situacija, kai bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas teismo bÅ«tų sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, o tai, kaip nurodyta, neatitiktų proceso operatyvumo principo bei teismo įsakymo instituto esmės bei tikslų.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi kreditoriaus teisės nėra pažeidžiamos, kadangi kreditorius turi teisę pateikti naujÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, nebeįtraukdamas teismo pripažintos aiÅ¡kiai nepagrįsta reikalavimo dalies. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                           RÅ«ta Burdulienė