2018-08-22 Nr. AB-14704-3-61-3-00809-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4808-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00809-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4.; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. (L. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. vasario 8 d. sprendimą „Dėl draudimo Baltarusijos Respublikos piliečiui L. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. (15/5-5)4U-154 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. vasario 8 d. ir įrašė jo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamento 2018 m. vasario 12 d. rašte minimas 2018 m. vasario 8 d. Sprendimas pareiškėjui niekada nebuvo įteiktas. Sprendimas nebuvo pateiktas ir kartu su Migracijos departamento 2018 m. vasario 12 d. raštu. Sprendimas šiuo atveju nebuvo motyvuotas, motyvų išdėstymas nebuvo adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimas galbūt buvo priimtas vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-254, kuriuo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 7PM190457 ir nuspręsta pripažinti pareiškėją skolininku muitinei, pareiškėjas įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei. Tačiau atsakovui yra žinoma aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-921-561/2018 pagal pareiškėjo skundą dėl minėtų Muitinės departamento 2017 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei, ir procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas.

3. Pareiškėjas vertino, kad nėra jokio įsiteisėjusio Lietuvos Respublikos teismų ar kitos institucijos procesinio sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas skolininku muitinei, todėl ši aplinkybė taip pat yra pagrindas naikinti Sprendimą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjui yra įregistruota 1 141 572 Eur mokestinė prievolė, kurios jis neįvykdė, pareiškėjas socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi, vadovaudamasis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 28.5 punktu, pareiškėjui nustatė 5 metų nuo Sprendimo priėmimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Atsakovas vertino, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokį sprendimą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Muitinės departamentas paaiškino, kad atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-383/2016 nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 25 d. įvažiavęs iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, paslėpęs puspriekabėje gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 454 500 pakelių cigarečių „American Legend“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, o duomenys, įrodantys muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas minėtas prekes, nebuvo pateikti, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 7PM190457 pripažino pareiškėją skolininku ir įregistravo mokestinę prievolę – 60 212 Eur muito mokesčio, 732 472 Eur akcizo, 188 416 Eur PVM, 126 351 Eur akcizo delspinigių, 32 502 Eur PVM delspinigių, 1 619 Eur muito delspinigių. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-254 vietos mokesčių administratoriaus sprendimą patvirtino. Muitinės departamentas 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. (20.2/06)3B207 perdavė Migracijos departamentui informaciją, kad pareiškėjas yra skolininkas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Kauno teritorinė muitinė paaiškino, kad ji 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 7PM190457 apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę pareiškėjui. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-254 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 7PM190457, o pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su priimtais muitinės įstaigų sprendimais, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. el-921-561/2018), kuriame byla nėra išnagrinėta. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė informaciją apie pareiškėjui įregistruotą (neįvykdytą) mokestinę prievolę Muitinės departamentui, kuris šią informaciją perdavė Migracijos departamentui.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo L. D. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Kriterijų vertinimo tvarka.

12. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, nurodė, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nevykdo įsipareigojimų muitinei, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, sprendimą uždrausti (neuždrausti) atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, jo duomenys įtraukiami į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Šį nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

13. Teismas palaikė Migracijos departamento poziciją, nes bylos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pareiškėjui yra įregistruota mokestinė prievolė (1 141 572 Eur dydžio mokestinė nepriemoka muitinei), kurios jis neįvykdė, pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 punkto nuostatomis, priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. vasario 8 d. bei įrašyti jo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Teismo vertinimu, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir svarių aplinkybių, kurios galėtų paneigti nustatyto draudimo atvykti termino neproporcingumą.

14. Teismas akcentavo, kad atsakovas, atsižvelgęs į draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, kuris neatitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į Šengeno informacinės sistemą pagrindų, šio užsieniečio duomenų į Šengeno informacinės sistemą nepateikė. Todėl pareiškėjas savo teisę į darbą gali įgyvendinti, toliau užsiimti savo veikla vairuojant transporto priemones kitų valstybių teritorijose, o ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui dirbti.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Sprendimas turi būti panaikintas dėl vykstančio ginčo teisme dėl mokestinės prievolės muitinei, nurodydamas, jog pareiškėjas turi prisiimti visą atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų ir iš to jam kilusių neigiamų padarinių, o pareiškėjo teiginius apie kilsiančią neatitaisomą žalą vertino kaip abstrakčius ir pagrįstus prielaidomis.

16. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nustatė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 17. Pareiškėjas L. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti Sprendimą.

18. Pareiškėjas teigia, kad vieninteliame jam įteiktame dokumente – 2018 m. vasario 12 d. pranešime yra tik nurodyta, kad atsakovo 2018 m. vasario 8 d. Sprendimu uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. vasario 8 d. Šiame lydraštyje nėra pateikta nei pagrindinių faktų, nei argumentų ar įrodymų dėl Sprendimo priėmimo, nėra pateikta jokių motyvų. Pareiškėjas pažymi, kad jam Sprendimas niekada nebuvo įteiktas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas, nežinodamas skundžiamo Sprendimo motyvų ir pagrindų, bet nenorėdamas praleisti apskundimo termino, pateikė teismui skundą, Sprendimo nedaro nei motyvuotu, nei argumentuotu.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Sprendimo priėmimo dieną, nei apeliacinio skundo pateikimo dieną nėra jokio įsiteisėjusio procesinio Lietuvos Respublikos teismų ar kitos institucijos sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas skolininku muitinei, todėl tai yra dar vienas pagrindas panaikinti Sprendimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjas turi prisiimti visą atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų ir iš to jam kilusių neigiamų padarinių. Pareiškėjas pabrėžia, kad aplinkybė, jog jis apskundė galbūt neteisėtą sprendimą dėl mokestinės prievolės priskaičiavimo, savaime negali sukelti pareiškėjui neigiamų padarinių, tačiau teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog asmens pasinaudota teisė apskųsti atsakovo sprendimą yra neteisėti veiksmai.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Kauno teritorinė muitinė nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo dalies argumentais, kuriais bandoma paneigti pareiškėjo mokestinę prievolę. Kauno teritorinė muitinė sutinka su teismo argumentais ir išvadomis dėl Migracijos departamento veiksmų konstatuoto teisėtumo.

23. Kauno teritorinė muitinė teigia, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, yra priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas skolininku ir jam paskaičiuota mokestinė prievolė. Aplinkybė, Kauno teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 10000403442 buvo nuspręsta vykdyti 60 212 Eur muito priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo, yra teisėtas pagrindas taikyti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę, įtvirtintą Įstatymo 133 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį skundo dėl mokestinio ginčo padavimas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Muitinės departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad sutinka su teismo konstatuotomis išvadomis, jog pareiškėjas nevykdė mokestinės prievolės muitinei, neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis ir Sprendimas neatima galimybės pareiškėjui toliau dirbti. Taip pat Muitinės departamentas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-921-561/2018 pareiškėjo skundą dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo Baltarusijos Respublikos piliečio L. D. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. vasario 8 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Byloje nustatyta, kad Sprendimas iš esmės priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 punktu. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) nei 1 001 bazinių socialinių išmokų dydžio, nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

28. Migracijos departamentui 2018 m. sausio 15 d. buvo pateikti duomenys, kad Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7PM190457 buvo įregistruota pareiškėjo mokestinė prievolė – 1 141 572 Eur, 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjo mokestinės nepriemokos suma buvo tokia pati.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatantį teisę Migracijos departamentui priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, ir gautą informaciją apie pareiškėjui įregistruotą mokestinę prievolę (1 141 572 Eur mokestinę nepriemoką muitinei), kurios jis neįvykdė, t. y. tai, kad pareiškėjas nevykdo įsipareigojimų muitinei, neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendimas turėjo būti panaikintas, nes Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, jam įteiktame pranešime nebuvo nurodyti jokie motyvai, Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, administracinė procedūra dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku muitinei nėra baigta, ginčas vyksta teisme, nes pareiškėjas pasinaudojo savo konstitucine teise į gynybą.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad motyvai, dėl kurių atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. vasario 8 d., yra išdėstyti Sprendime (b. l. 96), kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas šioje byloje, o ne pranešime dėl priimto Sprendimo. Išanalizavus Sprendimo turinį matyti, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jame aiškiai ir išsamiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių priimtas Sprendimas.

32. Tai, kad pareiškėjui siunčiant pranešimą dėl priimto Sprendimo nebuvo pateiktas kartu ir Sprendimas, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo administravimo subjektų aktų panaikinimo pagrindų ir Sprendimą panaikinti. Akcentuotina, kad Sprendimas buvo pateiktas šioje byloje, pareiškėjas ir / ar jo atstovas susipažino su juo, pareiškėjui buvo suteiktos visos procesinės galimybės teikti argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius šio Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, šio argumento nepagrindžia teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog atsakovui Migracijos departamentui buvo pateikta informacija apie įregistruotą pareiškėjo mokestinę prievolę, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog be teisėto pagrindo buvo įregistruota mokestinė prievolė ir perduota tokia informacija Migracijos departamentui, o Migracijos departamentas nepagrįstai rėmėsi šia oficialia informacija.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, trečiųjų suinteresuotų asmenų teikiamus atsikirtimus, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimo apskundimas teismui pagal teisės aktų normas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis, Bendrijos muitinės kodekso 45 straipsnis) nesustabdo sprendimo įsigaliojimo ir vykdymo, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog dėl to, kad pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, šis sprendimas yra neįsiteisėjęs ir pareiškėjas neprivalėjo jo vykdyti, yra teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad Kauno teritorinė muitinė byloje yra pateikusi 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 10000403442 (b. l. 49), kuriuo buvo nuspręsta nepradėti mokestinės prievolės (akcizo, PVM ir delspinigių), įregistruotos Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 7PM190457 priverstinio išieškojimo, kol bus išspręstas mokestinis ginčas, tačiau nuspręsta vykdyti 60 212 Eur muito priverstinį išieškojimą. Pareiškėjas nenurodo nei teisės aktų nuostatų, nei byloje pateiktų įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo vykdyti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir jis turi įsipareigojimų muitinei, nors ir yra apskundęs šį sprendimą teismui, yra nepagrįsta.

35. Šiuo aspektu primintina, kad jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai kritikuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išreikšti nesutikimą su tam tikrais motyvais, tačiau būtina nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas bei nepagrįstumas.

36. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

38. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. apeliacinės instancijos teismui padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

39. Atsakovas prašo atnaujinti terminą šiam atsiliepimui paduoti, nurodydamas, kad dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo negalėjo laiku pateikti šio atsiliepimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus duomenis, kuriais grindžiamas negalėjimas laiku pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą būtent šioje administracinėje byloje, tai, kad atsiliepimas teikiamas prieš pat paskirtą teismo posėdį, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 66 str. 2 d., 137 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. D. (L. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė