2021-05-19 Nr. AB-10799-3-61-3-03518-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1080-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03518-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių Nesta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pagirių Nesta“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį (toliau – ir Sprendimas), kuria pareiškėjui UAB „Pagirių Nesta“ patvirtintas priskaičiuotas 135 181 Eur dydžio mokestis už valstybinius gamtos išteklius (smėlį) padidintu tarifu. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jis valstybinius gamtos išteklius – smėlį išgavo be leidimo, manė, kad 135 181 Eur mokestis padidintu tarifu priskaičiuotas nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2011 m. liepos 1 d. Bendrovei išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 31p-11 (toliau – ir Leidimas). Prie šio Leidimo pridėtoje išteklių naudojimo sutartyje (toliau – ir Sutartis) jokių žvyro ir / ar smėlio metinės gavybos apimties ir / ar panaudojimo ribojimų nenumatyta (8–9 punktai). Sutartyje yra tik pažymėta, kad kasybos darbus Bendrovė gali vykdyti turėdama patvirtintą išteklių naudojimo projektą (15 punktas). Pareiškėjas skunde paaiškino, kad išteklių naudojimo projektas yra rengiamas remiantis detalios geologinės žvalgybos duomenimis, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39, 11 ir 21 punktuose. Šios žvalgybos metu yra įvertinamas naudingųjų išteklių klodas, esantis gręžiniuose / kasiniuose, apskaičiuojant naudingųjų išteklių tūrį pagal plokštumas tarp gręžinių / kasinių. Tokiu būdu detaliai išžvalgyti naudingųjų iškasenų ištekliai yra aprobuojami Geologijos tarnybos, kuri juos įtraukia į Žemės gelmių išteklių registrą. Geologijos tarnyba suteikia kasybos sklypą pagal išteklių apskaičiavimo kontūrą, kuris patenka į galimą disponuoti žemės sklypą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad gamtoje griežtai apibrėžtų gamtinių išteklių klodų plokštumų nebūna. Tik kasybos darbų metu realiai paaiškėja, kaip faktiškai yra išsidėstę ištekliai. Vadovaujantis Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės), 24 punktu, yra atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne (asloje) išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad geologinių išteklių prieaugį deklaravo, mokesčius sumokėjo. Nėra jokio teisinio pagrindo už kasybos kontūro į gylį išgautą gamtinių išteklių prieaugį vertinti kaip be leidimo išgautus gamtinius išteklius. Tuo labiau, kad nukrypimas nuo nustatyto gylio atsirado dėl natūraliai gamtoje susiformavusių išteklių (smėlio) pasiskirstymo netolygumų, kurių įvertinti išteklių naudojimo plano sudarymo stadijoje objektyviai nebūtų galėję net ir specialistai, atlikę detalią išteklių geologinę žvalgybą. Teisės aktai neįpareigoja Bendrovės išteklių išgavimo darbų atlikimo metu matuoti pasiektą išgavimo gylį. Šiam tikslui yra reguliariai rengiami markšeideriniai planai, jau įgyvendinus tam tikrą išteklių išgavimo darbų etapą. Markšeiderinius matavimus Bendrovė atliko laiku. Pareiškėjas pabrėžė, kad, išgaudamas išteklių prieaugį, vykdė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 punkte nustatytą reikalavimą naudoti gamtos išteklius racionaliai ir kompleksiškai. Valstybė įpareigoja pareiškėją organizuoti išteklių gavybą tokiu būdu, kad būtų išgauta kuo daugiau gamtinių išteklių, paliekant kuo mažiau išteklių nuostolių.

5. Pareiškėjas tvirtino, jog Bendrovei pritaikyta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga. Bendrovė gamtos išteklius išgavo turėdama leidimą, išgautus gamtos išteklius deklaravo, jų nenuslėpė, sumokėjo mokesčius, mokestinės naudos nesiekė, bendradarbiavo su institucijų atstovais. Pareiškėjo teigimu, valstybės biudžetas žalos dėl pareiškėjo veiksmų nepatyrė, pareiškėjas žalos aplinkai nepadarė.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

7. Departamentas nurodė, kad pagal markšeiderinius planus, apimančius laikotarpius nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 4 d., Bendrovė, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, vietoje, kur vykdė gamtinių išteklių gavybą, neteisėtai, už Leidime Geologijos tarnybos suteikto sklypo kasybos kontūro ribų iškasė 30 007 kub. m smėlio. Departamento teigimu, tuo Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnį bei 14 straipsnį.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Žemės gelmių įstatymą išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, o planas yra leidimo dalis. Bendrovė nepagrįstai prašo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nes Departamentas neturi teisinio pagrindo mažinti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu nustatytus mokesčius ar tarifus, nes Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato. Bendrovė skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Pareiškėjas neprašė išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą ar atidėti mokėjimą, jei jam vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti. Atsakovo vertinimu, Bendrovei paskaičiuota suma nėra nei neproporcingai didelė, nei nepagrįsta.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad markšeiderinis planas – tai pagrindinis dokumentas, kuriame užfiksuojamas tikslus per tam tikrą laikotarpį išgautų gamtos išteklių kiekis. Atliekant patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, lyginami markšeideriniame plane nurodyti išgautų gamtos išteklių kiekiai su Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaruotais kiekiais. Tikrinant mokestį, patikrinama, ar deklaruotas visas išgautas išteklių kiekis ir ar nėra išteklių, išgautų neturint leidimo. Visos šios aplinkybės atsispindi markšeideriniame plane.

10. Departamento nuomone, pareiškėjo siekis išvengti įstatymu nustatyto mokesčio yra nesuderinamas su visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, o jo pasirinktas elgesys negali būti toleruojamas ir Bendrovė dėl šio elgesio modelio negali išvengti mokestinės prievolės.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu sutiko, prašė skundą tenkinti.

12. Geologijos tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) telkinio (toliau – ir Telkinys) detalios žvalgybos ataskaitoje pateikti duomenys bei jų pagrindu parengtas Telkinio išteklių naudojimo projektas negali vienareikšmiškai perteikti faktinių Bendrovei skirto naudoti Telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų, šie duomenys gaunami tik atlikus markšeiderinius matavimus betarpiškai vykdytų naudingojo sluoksnio gavybos darbų plote. Kasybos metu gali būti aptinkami tiek naudingojo klodo pado pažemėjimai, tiek paaukštėjimai. Pastaruoju atveju neišgauti naudingojo sluoksnio ištekliai būtų apskaityti kaip eksploataciniai naudingosios iškasenos nuostoliai.

13. Geologijos tarnyba atkreipė dėmesį, kad Telkinio markšeideriniuose planuose, apimančiuose 2017 m. birželio 29 d. – 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 19 d. – 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. birželio 26 d. – 2019 m. sausio 4 d. laikotarpius, išskirti 0,12, 0,08 ir 0,62 ha gavybos už kasybos sklypo ribų ploteliai yra išsidėstę karjero dugne esančiose telkinio dalyse, į kurias nepatenka detalios žvalgybos gręžiniai. Apskaičiuotas vidutinis naudingojo sluoksnio, papildomai išgauto žemiau už detalios žvalgybos metu nustatytą sluoksnio pado slūgsojimo gylį, storis ploteliuose sudaro atitinkamai 0,9, 1,3 ir 1,0 m, bendras ploteliuose išgauto naudingojo sluoksnio kiekis – 8 745 kub. m. Išgauti papildomi smėlio ištekliai apskaityti ir šių išteklių gavyba deklaruota kaip telkinio geologinių išteklių prieaugis Bendrovės teiktose Geologijos tarnybai 2017 metų IV ketvirčio ir 2018 metų II, IV ketvirčių kasybos ataskaitose. Ploteliuose žemiau kasybos sklypo kontūro išgautas naudingojo sluoksnio kiekis sudaro iki 1–2 % nuo bendro apskaitomu laikotarpiu išgauto naudingojo sluoksnio kiekio.

14. Geologijos tarnybos įsitikinimu, Bendrovės veiksmai, išgaunant smėlio išteklius žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo sluoksnio slūgsojimo pado, atitinka Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai. Geologijos tarnybos išduotu Leidimu Bendrovei suteikta teisė naudoti Telkinio naudingojo sluoksnio išteklius, kurie vertikaliame pjūvyje yra natūraliai apriboti dangos pado ir aslojančių nuogulų kraigo kontaktais. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Bendrovė yra suinteresuota eksploatacijos eigoje nuolat stebėti šių kontaktų slūgsojimo gylius, kadangi, priešingu atveju, būtų patiriami nepagristi nuostoliai dėl neišgauto naudingosios iškasenos kiekio arba pabloginama išgautos žaliavos kokybė, užteršiant ją dangos ar aslos nuogulomis.

15. Geologijos tarnybos teigimu, Bendrovė išgavo, apskaitė ir deklaravo išimtinai valstybės nuosavybei priklausančius jai Leidimu suteikto naudoti Telkinio išteklius. Tuo atveju, jeigu žemiau žvalgybos metu nustatyto kontūro slūgsantys ištekliai nebūtų išgauti, jie būtų buvę negrąžinamai prarasti, o valstybė nebūtų gavusi už šiuos išteklius nustatyto dydžio mokesčių.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pagirių Nesta“ skundą patenkino. Panaikino Departamento 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria UAB „Pagirių Nesta“ apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis už be leidimo išgautus gamtos išteklius – 28 909 kub. m smėlio. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo naudai iš Departamento 2 650 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl didesnio mokesčio tarifo už išgautą gamtos išteklių kiekį taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Nustatyta, kad UAB „Pagirių Nesta“ Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. Leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 31p-11 suteikta teisė nuo 2011 m. liepos 8 d. naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį, (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinių išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis sudaryta 2011 m. liepos 1 d., ji galioja nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 23 d.

19. Departamento pareigūnai atliko UAB „Pagirių Nesta“ planinį teminį mokesčio už 2014–2018 metais išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą ir 2019 m. birželio 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. D-18 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akto išvadose, be kita ko, konstatuota, kad UAB „Pagirių Nesta“ be leidimo, už Leidime nustatytų ribų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „Silikato karjeras“ skirto kasybos sklypo ribose neteisėtai iškasė 4 325 kub. m žvyro ir 22 360 kub. m smėlio, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. už kasybos sklypo ribų neteisėtai iškasė 7 920 kub. m žvyro ir 1 027 kub. m smėlio, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 4 d. už kasybos sklypo ribų neteisėtai iškasė 6 620 kub. m smėlio. Patikrinimo akte nurodyta, kad tuo Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio, 14 straipsnio reikalavimus. Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Patikrinimo aktu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pritaikė didesnį mokesčio tarifą ir Bendrovei už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius 2017 metų IV ketv., 2018 metų II ir IV ketv. apskaičiavo 197 737 Eur mokestį, taikydami koeficientą 10.

20. Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo aktu ir jame nurodytomis išvadomis, Departamentui pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pakeisti Patikrinimo aktą ir patvirtino Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis už be leidimo išgautus 28 909 kub. m gamtos išteklius – smėlį, ir 397 Eur už išgautus gamtos išteklius – požeminį vandenį.

21. Kaip matyti iš Departamento 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, Departamentas, perskaičiuodamas mokesčius, atsižvelgė į Bendrovės Departamentui 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-76 pateiktas pastabas dėl Patikrinimo akto (kasybos dalies), įvertino Bendrovės pateiktą 2018 m. gegužės 22 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 2, sudarytą 2018 m. gegužės 22 d. tarp UAB „Pagirių Nesta“ ir UAB „Silikato karjeras“, kuria šalys susitarė, kad besiribojančiose kasybos sklypo ribose darbai bus vykdomi išvengiant išteklių nuostolių kasybos šlaituose, dėl ko UAB „Pagirių Nesta“ iškasė 3 887 kub. m žvyro ir 1 098 kub. m smėlio. Be to, Departamentas įvertino ir tai, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. 438 kub. m žvyro ir 7 920 kub. m žvyro iškasė nepažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. D1-145 „Dėl Žemės gelmių naudojimo planų regimo taisyklių patvirtinimo“ 44 punkto reikalavimų ir Leidimo sąlygų.

22. Teismas vadovavosi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 1, 2 ir 3 priedais ir pažymėjo, kad atsakovas didesnį mokesčio tarifą Bendrovei pritaikė už be leidimo išgautą 28 909 kub. m smėlio kiekį Telkinyje.

23. Remdamasis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, kad Bendrovė Telkinyje esančius smėlio išteklius naudojo pagal Leidimą ir Telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartį, sudarytą 2011 m. liepos 1 d. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, aplinkybę, kad Bendrovė neteisėtai, t. y. be leidimo, iškasė 28 909 kub. m smėlio, atsakovas įrodinėjo markšeideriniais planais, kuriuose Bendrovė nurodė, kad 28 909 kub. m smėlio išgavo už išteklių kontūro.

24. Remdamasis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-262 patvirtinta redakcija) 5.1, 5.2, 21 ir 24 punktais, teismas pažymėjo, kad Bendrovė markšeideriniuose planuose deklaravusi 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugį Telkinyje, Sutarties, sudarytos 2011 m. liepos 1 d., sąlygų nepažeidė ir 28 909 kub. m smėlio išteklių išgavo turėdama Geologijos tarnybos leidimą. Atsakovo argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą Telkinyje, dėl 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugio turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, vertintas kaip teisiškai nepagrįstas, o atsakovo išvada, kad Bendrovė 28 909 kub. m smėlio kiekį Telkinyje išgavo be leidimo, kaip nemotyvuota.

25. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė nevykdė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės), 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų, nebuvo. Kaip matyti iš markšeiderinių planų, Bendrovė išgautą smėlio kiekį deklaravo. Byloje ginčo, jog Bendrovė už išgautą smėlio kiekį sumokėjo nustatytą mokestį, taip pat nebuvo. Todėl atsakovas, apskaičiuodamas Bendrovei mokestį už 28 909 kub. m smėlio kiekį, nepagrįstai taikė koeficientą 10, numatytą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

26. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad Departamento 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas Bendrovei apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis už be leidimo išgautus 28 909 kub. m gamtos išteklius – smėlį, yra nepagrįsta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

27. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl teismas vertino, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš pareiškėjo pridedamos detalizuotos jam suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) matyti, kad pareiškėjas patyrė 2 749,12 Eur išlaidų, kurias sudarė užmokestis advokatui už skundo parengimą, komunikaciją su klientu, komunikaciją su VMI dėl mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo procedūros sustabdymo, Departamento ir Geologijos tarnybos atsiliepimų bei teismo nutarčių peržiūra. Remiantis Ataskaita, skundo parengimo teisinė paslauga (įskaitant komunikaciją su klientu ir komunikaciją su VMI) įvertinta 2 710,40 Eur (su PVM).

28. Teismo vertinimu, advokatės komunikavimo su VMI dėl mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo procedūros sustabdymo teisinė paslauga nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla, todėl išlaidos, patirtos dėl šios paslaugos suteikimo, negali būti priteistos.

29. Pareiškėjo už skundo parengimą prašoma priteisti 2 710,40 Eur suma neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ataskaitoje į šią sumą įtrauktas ir užmokestis už advokatės komunikavimą su VMI (su bylos procesu nesusijusios išlaidos), neišskiriant šios paslaugos ir jai sugaišto laiko, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, ši suma mažinta, pareiškėjui priteisiant 2 650 Eur skundo parengimo išlaidoms atlyginti.

30. Ataskaitoje įvardintos Departamento ir Geologijos tarnybos atsiliepimų ir teismų praktikos peržiūros ir komunikacijos su klientu teisinės paslaugos laikytos pasirengimo teismo posėdžiui dalimi. Ataskaitoje nurodyta, kad nurodytų teisinių paslaugų suteikimas truko 20 min., todėl, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, išlaidos už šias paslaugas nepriteistos.

31. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies, pareiškėjo naudai iš atsakovo Departamento priteisiant 2 650 Eur.

III. 32. Atsakovas Departamentas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Departamento nuomone, teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad Bendrovė markšeideriniuose planuose deklaravusi 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugį Telkinyje, Sutarties, sudarytos 2011 m. liepos 1 d., sąlygų nepažeidė ir 28 909 kub. m smėlio išteklių išgavo turėdama Geologijos tarnybos leidimą. Minėtos išvados padarytos vadovaujantis vien tik Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių nuostatomis. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo kreiptis dėl pakartotinio leidimo išdavimo. Išteklių apskaičiavimo kontūro riba yra nustatoma atliekant naudingųjų iškasenų telkinio žvalgymą. Šio žvalgymo metu padaromi gręžiniai ir nustatomas telkinio naudingųjų iškasenų maksimalus gylis. Prie Leidimo pridėtoje Sutartyje pareiškėjas išteklius įsipareigojo naudoti pagal išteklių naudojimo planą. Pareiškėjo netenkino naudojamame objekte esančių naudingųjų išteklių kiekis, todėl jis nusprendė pradėti išteklių gavybą žemiau išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, tačiau, nors išteklių naudojimo gylio pakeitimas reikalavo kreiptis dėl pakartotinio leidimo, pareiškėjas nesikreipė dėl pakartotinio leidimo ir išteklių ar ertmių tyrimo neatliko. Analogiškas išaiškinimas pateikiamas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2019 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (56-1)-D8(E)-2052.

32.2. Pagal Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Išgaudamas išteklius už kontūro ribos, pareiškėjas jų neaprobavo ir neįvertino jų poveikio aplinkai. Pareiškėjas vykdė smėlio išgavimą už Leidime skirto sklypo kasybos kontūro ribų. Duomenų apie kitą pareiškėjui išduotą leidimą į bylą nepateikta. Teismas, vadovaudamasis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklėmis, nesivadovavo Žemės gelmių įstatymo 12, 14, 15, 18 straipsniais ir Leidimų išdavimo taisyklių 20, 35, 53 ir 54 punktų nuostatomis. Tokiu atveju įteisinamas nesuderintas su atsakingomis institucijomis gamtos išteklių išgavimas už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų.

32.3. Departamento nuomone, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies turinys aiškiai reikalauja iš mokesčio mokėtojo sumokėti didesnį mokesčio tarifą, taip kompensuojant be leidimo, nesilaikant nustatyta tvarka patvirtinto išteklių naudojimo plano sprendimų, išgautų gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti išlaidas. Pareiškėjui nebuvo skirta bauda už mokesčių įstatymų pažeidimus. Taigi byloje gali būti keliamas mokesčio tarifo dydžio klausimas, bet ne sankcijos dydžio. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl padidinto tarifo taikymas jam prieštarauja Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo tikslams ir teisingumo ir protingumo kriterijams. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nenumato galimybės atsakovui taikyti mažesnį mokesčio tarifą.

33. Pareiškėjas UAB „Pagirių Nesta“ pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis privalo naudoti išteklius pagal nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo planą, tačiau Departamentas ignoruoja aplinkybę, kad išteklių naudojimo plane nurodytas išteklių naudingojo klodo kontūras nevisiškai tiksliai atvaizduoja ir dėl objektyvių priežasčių negali tiksliai perteikti pareiškėjui skirto naudoti Telkinio pado ribų (kontūro). Išteklių naudojimo projekte nurodytos Telkinio naudingojo klodo pado ribos neatspindi faktiškai žemės gelmėse esančio naudingojo klodo pado netolygumų (ribų). Taip yra dėl detalios žvalgybos atlikimo specifikos ir metodologijos. Tarp detalios žvalgybos gręžinių nubrėžta tiesi linija, kuri išteklių naudojimo projekte ir išteklių plane nurodoma kaip išteklių klodo pado kontūras (apatinė išteklių klodo riba), neatspindi ir negali atspindėti realaus išteklių išsidėstymo. Tai reiškia, kad tik įvykdžius kasybos darbus ir atlikus markšeiderinius matavimus kasybos plote, nustatomi realūs naudingojo klodo pado paaukštėjimai ir pažemėjimai, lyginant su detalios žvalgybos metu išvalgytu ir išteklių naudojimo projekte nurodytu pado kontūru. Pareiškėjo įsitikinimu, išteklių prieaugis žemiau išteklių pado kontūro, kuris dėl detalios žvalgybos atlikimo specifikos objektyviai negalėjo būti nustatytas ir įvertintas išteklių naudojimo projekte, privalo būti išgautas pagal Žemės gelmių įstatymo 2 punkto reikalavimus ir šio išteklių prieaugio išgavimas nėra laikytinas išteklių gavyba be leidimo.

35. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja jo išteklių išgavimo darbų atlikimo metu matuoti pasiektą išgavimo gylį. Šiam tikslui yra reguliariai rengiami markšeideriniai planai, jau įgyvendinus tam tikrą išteklių išgavimo darbų etapą. Tarp šalių nėra ginčo, kad markšeiderinius matavimus pareiškėjas atliko laiku, deklaravo faktiškai išgautą išteklių ir prieaugio kiekį, vadovaudamasis šių planų duomenimis. Teisės aktais yra tiesiogiai įtvirtinta, kad išteklių gavyba, išeinant už kasybos kontūro į plotį (t. y. už kasybos sklypo ribos), apskritai nėra laikoma pažeidimu, jeigu kasybos plotas padidėja ne daugiau kaip 0,5 ha. Taigi būtų nelogiška, neteisinga ir nepagrįsta išteklių gavybą už kasybos kontūro į gylį vertinti skirtingai ir nepalyginamai griežčiau. Priešingai nei nurodo Departamentas apeliaciniame skunde, teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas yra laikomas sankcijos taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

37. Geologijos tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tarnyba nesutinka su Departamento argumentais, jog žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro išgauti ištekliai yra išgauti be leidimo. Bendrovė išgavo, apskaitė ir deklaravo jai Leidimu suteikto naudoti Telkinio išteklius. Tuo atveju, jeigu žemiau žvalgybos metu nustatyto kontūro slūgsantys ištekliai nebūtų išgauti, jie būtų buvę negrąžinamai prarasti, o valstybė nebūtų gavusi už šiuos išteklius nustatyto dydžio mokesčių. Departamento argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą, dėl 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugio turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, yra teisiškai nepagrįstas, o Departamento išvada, kad Bendrovė 28 909 kub. m smėlio kiekį Telkinyje išgavo be leidimo, nemotyvuota. Nors Departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos išaiškinimą, pateiktą 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (56-1)-D8(E)-2052, Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų aiškinti įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, tai pati Aplinkos ministerija ir nurodo minėtame rašte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjui UAB „Pagirių Nesta“ patvirtintas apskaičiuotas 135 181 Eur dydžio mokestis už valstybinius gamtos išteklius (smėlį) padidintu tarifu, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pagirių Nesta“ skundą tenkino: panaikino Departamento 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria UAB „Pagirių Nesta“ apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis už be leidimo išgautus gamtos išteklius – 28 909 kub. m smėlio; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš Departamento 2 650 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, markšeideriniuose planuose deklaravusi 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugį Telkinyje, Sutarties, sudarytos 2011 m. liepos 1 d., sąlygų nepažeidė ir 28 909 kub. m smėlio išteklių išgavo turėdama Geologijos tarnybos leidimą. Atsakovo argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą Telkinyje, dėl 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugio turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, vertintas kaip teisiškai nepagrįstas, o atsakovo išvada, kad Bendrovė 28 909 kub. m smėlio kiekį Telkinyje išgavo be leidimo, kaip nemotyvuota.

40. Apeliacinį skundą padavė Departamentas, manydamas, kad išteklių naudojimo gylio pakeitimas reikalavo kreiptis dėl pakartotinio leidimo, bet pareiškėjas dėl pakartotinio leidimo nesikreipė ir išteklių ar ertmių tyrimo neatliko. Atsakovo vertinimu, išgaudamas išteklius už kontūro ribos, pareiškėjas jų neaprobavo ir neįvertino jų poveikio aplinkai. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kodėl padidinto tarifo taikymas jam prieštarauja Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo tikslams ir teisingumo ir protingumo kriterijams.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas už išteklių kontūro į gylį išgavo 28 909 kub. m smėlio, tačiau kilęs ginčas yra dėl to, ar tam, kad būtų išgautas šis smėlio kiekis, buvo reikalingas pakartotinis leidimas ir ar pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai išgautą smėlį apskaitė kaip Telkinio išteklių prieaugį. Akcentuotina, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas išgautą 28 909 kub. m smėlio kiekį apskaitė ir deklaravo, taip pat sumokėjo mokesčius.

43. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2516 redakcija) 4 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1782) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.

44. Leidimų išdavimo taisyklių 20.2 punkte (2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1242 redakcija) numatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4−35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose. Pagal Leidimų išdavimo taisyklių 35.5 punktą sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Leidimų išdavimo taisyklių 51 punkte numatyta, kad leidimas suteikia jo turėtojui teisę naudoti sutarties (-čių) nustatytomis sąlygomis nurodytų objektų išteklius ir žemės gelmių ertmes (ir atlikti žvalgybą, paiešką).

45. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-262 redakcija) 24 punkte numatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu ginčą (ūkio subjektas papildomai išgautą žvyro išteklių kiekį nurodė markšeideriniame plane ir deklaravo; Geologijos tarnyba (institucija, kuri išduoda leidimus), nurodė, jog galimas papildomas išteklių prieaugis, susidarantis kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote dėl telkinio naudingojo sluoksnio slūgsojimo geologinių sąlygų netolygumo, naudojimo planu arba projektu nenustatomas, kad už kasybos sklypo kontūro, tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote išgauti ir įmonės gavybos duomenų apskaitoje deklaruoti papildomi ištekliai neturi būti apskaitomi kaip be leidimo išgauti ištekliai), nurodė, jog teisėkūros subjektas norminiame teisės akte (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 p.) įtvirtindamas, kad papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, iš esmės numatė, jog šioje nuostatoje minimų išteklių išgavimas nėra laikytinas viršijančiu išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (sutartyje) nurodytus išteklius, todėl ūkio subjektui nekilo pareiga kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-624/2021).

47. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas Sprendime ir nagrinėjant bylą teisme nepateikė jokių argumentų, kurie leistų paneigti pareiškėjo ir kompetentingos institucijos (Geologijos tarnybos) teiginius, jog ginčo ištekliai patenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį; tokių aplinkybių iš bylos medžiagos nenustatė ir teisėjų kolegija. Taigi nenustatyta jokių faktų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad ginčo ištekliai nepatenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį ir pareiškėjas nepagrįstai juos deklaravo kaip telkinio išteklių prieaugį.

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

49. Pareiškėjas UAB „Pagirių Nesta“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 742,4 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro situacijos analizė ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas.

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Šiuo atveju situacijos analizė laikytina atsiliepimo rengimo dalimi ir vertintina kaip viena teisinė paslauga.

51. Įvertinusi pareiškėjo prašomą priteisti sumą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors prašoma priteisti suma iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte numatytą maksimalių užmokesčio dydį (1 317,6 Eur x 1,3), teisėjų kolegijos vertinimu, byla, nors ir buvo reikalaujanti specialių žinių, tačiau nėra labai didelės apimties ar itin sudėtinga, atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės išdėstyti tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašoma suma (1 742,4 Eur) mažintina iki 900 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Pagirių Nesta“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė