a5b35240-3c8e-4eb2-8554-cb1911e57bcd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A.

G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad atskirais laikotarpiais nuo 2014-10-03 iki 2015-11-03 jis buvo gydomas LAVL nepriimtinomis ir žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Tokį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad: LAVL jis buvo laikomas perpildytose palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų; palatose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo centralizuoto vėdinimo; sanitarinis mazgas palatose nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, todėl palatoje nuolat tvyrodavo nemalonus kvapas; pareiÅ¡kėjas, kaip tuberkulioze sergantis asmuo, buvo perkeltas į Tuberkuliozės skyriaus 12-Ä palatÄ , kurioje jam nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas;

čiužinys ir pagalvė, kuriais pareiÅ¡kėjas naudojosi 12-oje palatoje, buvo purvini ir suplyšę; palata nebuvo tvarkoma ir nebuvo iÅ¡duotos reikiamos priemonės (Å¡luostė, kibiras ir pan.) Å¡varai patalpoje palaikyti; nebuvo sudaryta galimybė nusikirpti plaukus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl nežmoniÅ¡kų ir asmens orumÄ pažeidžiančių laikymo sÄ lygų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, stresu ir kitais nepatogumais.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5-9).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai nepagrįsti. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.4 p. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.

LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas ir kt. teisės aktai. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, Å¡ių paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes Å¡ioje įstaigoje turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, be to LAVL privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.

Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali. LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Sanitarinis mazgas palatose įrengtas laikantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 p. reikalavimų, sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos skiria 1,5 m sienelė.

LAVL patalpos, atsižvelgiant į kilusį poreikį ir skiriamus asignavimus, nuolat remontuojamos. Palatų oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių 73.5, 73.6 p. nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Esant nuteistųjų praÅ¡ymui, jiems visada iÅ¡duodamas valymo inventorius. Patalynė keičiama ir skalbiama laikantis teisės aktų reikalavimų, o minkÅ¡tasis inventorius – dezinfekuojamas.

Teisės aktai nereglamentuoja minkÅ¡tojo inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai keičiami / atnaujinami pagal poreikį ir turimus finansinius iÅ¡teklius. LAVL iÅ¡duoti rÅ«bai keičiami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pacientų, kurie dėl sunkios sveikatos bÅ«klės patys negali iÅ¡siskalbti savo asmeninių drabužių, drabužiai surenkami ir skalbiami centralizuotoje skalbykloje. Visose kamerose yra vėdinimui pritaikyti langai ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje.

Esant nuteistųjų prašymams, jiems visada sudaroma galimybė apsikirpti, o jeigu jie patys to padaryti negali, apsikirpti padeda ūkio darbus atliekantys nuteistieji. Radijo taškai LAVL įrengti laikantis Taisyklių 176 p. reikalavimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro LAVL išduotas 2013-07-29 Leidimas - Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 patvirtina, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi šios institucijos veiklai vykdyti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos kilimÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais, nepagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai.              Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovei praneÅ¡ta tinkamai.           Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byla dalyje nutrauktina.             Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LAVL, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad atskirais laikotarpiais nuo 2014-10-03 iki 2015-11-03 jis buvo gydomas LAVL sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (per mažas palatų plotas, netinkamas palatų įrengimas, antisanitarinė bÅ«klė ir kt.).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-5423-764/2015 pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2015-06-02 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies - priteisė pareiÅ¡kėjui A. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 350 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ ir pripažino, kad 20 dienų buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. G. teisė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bÅ«ti laikomam palatoje, kurioje jam bÅ«tų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Minėtoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas prašė priteisti jam žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2014-11-14. Teismas, vadovaudamasis CK 1.125 str. 8 d. nuostatomis, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2011-11-13, pritaikė ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ Å¡ioje dalyje atmetė kaip nepagrįstÄ . Dėl kitos skundo dalies, kuri apėmė laikotarpį nuo 2011-11-14 iki 2014-11-14, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui 76 dienas nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 5,1 kv. m LAVL palatos plotas, o dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad prie kriauklės nebuvo veidrodžio, nesudarytos galimybės valgyti prie stalo, nebuvo spintų daiktams susidėti, palatose neveikė ventiliacijos sistema, teismas pasisakė, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra abstraktaus pobÅ«džio, todėl palikti nevertinti.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo A.

G. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, keliami reikalavimai ir jų pagrindimas yra tapatÅ«s iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5423-764/2015 (teismo 2015-06-02 sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2015-06-17) pareiÅ¡kėjo A. G. keltiems reikalavimams ir jų pagrindui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dalies Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamų reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-10-03 iki 2014-11-14, pagrįstumo ir teisėtumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, byla dėl skundo reikalavimų dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti laikotarpiu nuo 2014-10-03 iki 2014-11-14 patirtÄ neturtinę žalÄ , nutrauktina (ABTÄ® 103 str. 2 p.).

Remiantis iÅ¡dėstytu, Å¡ioje byloje bus nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-11-15 iki 2015-11-03, pagrįstumas ir teisėtumas. Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).             Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.             Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

           Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytais atvejais.Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d.

įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su patalpų plotuPareiÅ¡kėjas nurodo, kad LAVL jis buvo laikomas perpildytose palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų.Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Taisyklės, kurių 111.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.Atsakovės atstovė nepateikė teismui duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginį, kad gydymosi LAVL metu jam buvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas (b. l. 5-9).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2014-11-15 iki 2014-11-18 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m2, 6 lovos) ir 24 (21,25 m2, 8 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-07-30 iki 2015-08-06 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m2, 6 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-06-25 iki 2015-07-09 Psichiatrijos skyriaus 8 (15,51 m2, 6 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-09-24 iki 2015-10-14 Vidaus ligų skyriaus 12 (7,19 m2, 2 lovos) ir 16 (7,33 m , 4 lovos) kamerų tipo palatoje (b. l. 5-9).

Taigi, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas 48 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas, pasireiÅ¡kusias nesuteikiant pareiÅ¡kėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL visais Å¡ioje byloje nagrinėjamais laikotarpiais buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .

Teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjui suteikto gyvenamojo ploto neatitikimas nustatytiems normatyvams, atsižvelgus į pažeidimo trukmę, negali bÅ«ti vertinamas, kaip vienkartinis ar nežymus, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurio negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Be to, aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V.

Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ).Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje skundo dalyje konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo kalinamas LAVL Taisyklių 111.4 p. reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimuPareiÅ¡kėjas nurodo, kad palatose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, todėl palatoje nuolat tvyrodavo nemalonus kvapas.

Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V - 82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

HN 76:2010 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) 21 p. nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pažymėtina, jog atskirÄ nuo palatos tualeto įrengimÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 134:2015) (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01) 12 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Detalesnių reikalavimų sanitarinio mazgo patalpos įrengimui minėta higienos norma nenustato.Taigi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi bÅ«ti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo sistema. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.LAVL atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad LAVL palatose sanitarinis mazgas nuo likusio palatos ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, t. y. sanitarinis mazgas įrengtas tinkamai. Aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y., kad palatose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, pripažintina, kad LAVL palatos, kuriose buvo gydomas ir kalinamas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.

AnalogiÅ¡kos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju konstatavus teisės aktų dėl tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo atskiros ventiliacijos sistemos nebuvimo atskirai nenagrinėtini. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių PareiÅ¡kėjas teigia, kad LAVL palatos buvo purvinos, nevalomos, šaltos ir drėgnos, jose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo iÅ¡duodamos priemonės Å¡varai patalpoje palaikyti, Tuberkuliozės skyriaus palatoje Nr. 12 buvo iÅ¡duota purvina, suplyÅ¡usi patalynė ir minkÅ¡tasis inventorius bei neįrengtas radijo taÅ¡kas, be to, gydymosi LAVL metu nebuvo sudaryta galimybė nusikirpti.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 6, 7 p. nuostatomis, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b.

Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b.

Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b.                        Nr. A525-197/2013). Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su netinkama palatų bÅ«kle, yra abstraktaus pobÅ«džio, nes iÅ¡ skundo teiginių turinio negalima spręsti, kuriose konkrečiai palatose ir kokie pažeidimai galimai buvo padaryti, todėl tokie skundo teiginiai negali bÅ«ti teismo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti. Pažymėtina, kad higienos normos HN 76:2010 46 p. įtvirtintas reikalavimas LAVL turėti leidimÄ - higienos pasÄ .

AnalogiÅ¡ka nuostata nustatyta Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 21 str. 4 d. 2 p. Vadovaujantis minėto įstatymo 21 str. 5 d., reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems Å«kinę komercinę veiklÄ , naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tÄ veiklÄ , kuriai bÅ«tinas leidimas - higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai. Tai reiÅ¡kia, kad LAVL, kurios veiklai bÅ«tina turėti leidimÄ - higienos pasÄ , gali bÅ«ti keliami ir bendro pobÅ«džio teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas - higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l.

82) patvirtina aplinkybę, kad LAVL asmenys gydomi sÄ lygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad LAVL patalpose gyvenimo sÄ lygos neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo tik deklaratyviai pareikÅ¡tų argumentų dėl jam neigiamas pasekmes sukėlusių gyvenimo sÄ lygų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti vien tik pareiÅ¡kėjo naudai. Be to, iÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 15-16, 17-18, 19-20, 23-25, 26-27, 67-69) turinio matyti, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu palatose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atliekami.

IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl laikymo sÄ lygų tam tikrose palatose atliekami pagal gautus skundus. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų neteikė skundų LAVL administracijai, t. y. neprašė pagerinti jo laikymo sÄ lygų, o Å¡iuo metu palatų, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klės, buvusios pareiÅ¡kėjo gydymo LAVL metu, nėra galimybės nustatyti.

Taigi, pareiškėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovės atstovės pateiktų argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo teigti, kad LAVL palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat niekuo nepagrindė skundo teiginių, kad gydymosi LAVL metu jam nebuvo išduodamos reikiamos priemonės švarai palatoje palaikyti, nebuvo sudaryta galimybė nusikirpti, o Tuberkuliozės skyriaus palatoje Nr. 12 buvo išduota purvina, suplyšusi patalynė bei minkštasis inventorius.

Taisyklių 258 p. (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2008-10-31 iki 2015-08-31) nustatė, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Minėtos Taisyklių nuostatos redakcijoje, galiojančioje nuo 2015-09-01 nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

HN 76:2010 67 p. nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pažymėtina, kad HN 76:2010 ir HN 47-1:2010 nereglamentuoja čiužinių ir kito minkÅ¡to inventoriaus susidėvėjimo lygio. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti valymo priemones, sudaryti galimybę nusikirpti, pakeisti netinkamos bÅ«klės patalynę ar minkÅ¡tÄ jį inventorių ir tokius pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus buvo atsisakyta patenkinti.

Priešingai, atsakovės atstovė paaiškino, kad esant nuteistųjų / suimtųjų prašymui, valymo inventorius jiems visada išduodamas, esant suimtųjų / nuteistųjų prašymams, jiems visada suteikiama galimybė apsikirpti, o jeigu pacientai patys to padaryti negali, tai jiems padaryti padeda nuteistieji, palikti ūkio darbams. Taip pat nurodė, kad dėl skalbinių skalbimo LAVL turi sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, LAVL esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir / ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į turimas finansines galimybes.Dėl skundo teiginių, kad Tuberkuliozės skyriaus palatoje Nr. 12 nebuvo įrengtas radijo taškas teismas pasisako, kad pareiškėjo gydymo LAVL Vidaus ligų skyriaus 12-oje palatoje metu, t. y. laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2015-10-14 (b. l. 5-9), galiojusios Taisyklių redakcijos (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31) 176 p. nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų ir poilsio kambariuose, kalėjimų, karcerių, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir palatose, bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, taip pat pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros uždarosiose įstaigose, taip pat, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taškai, kurie įjungiami ir išjungiami centralizuotai.

Radijo klausymosi tvarkÄ nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginio, jog jo gydymo LAVL metu Vidaus ligų skyriaus 12-oje palatoje nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas, tačiau pareiÅ¡kėjas niekuo nepagrindė teiginio, kad dėl tokių atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta neturtinė žala, taip pat neįrodė esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama palatų bÅ«kle, valymo priemonių neiÅ¡davimu, netinkamos kokybės patalyne ir minkÅ¡tuoju inventoriumi, galimybės nusikirpti nesudarymu ir radijo taÅ¡ko neįrengimu, nėra nustatytas. Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas 48 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatytų ploto reikalavimų, o sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Ä®vertinęs A. G. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, taip pat aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas 48 dienas, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 384 Eur (8 Eur x 48 d.).

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 5 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 103 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ė :

Nutraukti bylÄ dalyje dėl skundo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-10-03 iki 2014-11-14. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 384 Eur (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt keturių eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Violeta Petkevičienė