a5b32d2f-e263-4886-92dd-dffb8819393a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3950-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03252-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1.1.2; 1.9.1.1.3; 1.9.8.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos D. S. atstovams R. S. ir advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Renaldui Mundeikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė : D. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (t. I, el. b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. gegužės 21 d. sprendimÄ Nr. S-85(7-21/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Nr. 69-238 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ Nr. FR0682-501.

Pasak pareiÅ¡kėjos, ji 2009–2011 m. iÅ¡ įvairių asmenų įsigijo žemės sklypų už 328 000 Lt. Panevėžio AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimÄ , apskaičiavo 104 768 Lt papildomai mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 22 016 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDÄ®). Nors pareiÅ¡kėja nesutiko su patikrinimo akte apskaičiuotų sumų pagrindimu, Panevėžio AVMI nutarė patvirtinti patikrinimo akte apskaičiuotus mokesčius bei papildomai apskaičiavo delspinigius ir skyrė baudas.

Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad, pasak Panevėžio AVMI, pareiÅ¡kėja įsigijo žemės sklypus pigiau nei rinkos vertė ir taip gavo pajamas natÅ«ra. VMI iÅ¡ esmės pritarė teritorinio mokesčio administratoriaus priimtam sprendimui, analogiÅ¡kai aiÅ¡kino susiklosčiusiÄ situacijÄ , tik iÅ¡taisė kai kurias aritmetines klaidas, dėl kurių nežymiai pasikeitė pareiÅ¡kėjai nurodytų sumokėti sumų dydžiai. MGK sprendime iÅ¡ esmės palaikyta VMI pozicija, kad nagrinėjamu atveju vertintinas tik VÄ® Registrų centro (toliau – ir RC) duomenų ir sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos turto perleidimo kainos skirtumas, neatsižvelgiant į santykių prieÅ¡istorę, vystymÄ si, kas ir lėmė pagrįstÄ , objektyvų RC skelbiamų ir sutartyse nurodytų kainų skirtumÄ .

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, skundžiami sprendimai priimti nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes, neatsižvelgus į susiklosčiusios situacijos kontekstÄ , nepagrįstai siaurai aiÅ¡kinant ir taikant bylai aktualias teisės normas.PareiÅ¡kėja nurodė, kad mokesčių administratorius jos pajamomis natÅ«ra laikė neva lengvatine kaina gautÄ nuosavybėn turtÄ , kai gauto turto ekvivalentas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) nuostatas bÅ«tų priskiriamas pajamoms.

Tačiau pareiÅ¡kėja pabrėžė, jog gauta nauda laikoma pajamomis natÅ«ra tik tuo atveju, jeigu egzistuoja visos sÄ lygos:

1) turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudÄ ;

2) siekis duoti (gauti) naudÄ yra kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos;

3) naudos davėjas siekia duoti naudÄ konkrečiam gyventojui.Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp žemės sklypų (faktiÅ¡kai – iÅ¡vadų dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo) pardavėjų ir, atskirais atvejais, J. V., R. K., R. S. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. PareiÅ¡kėja ir turto pardavėjai tiesiogiai nebendravo, nebuvo susitikę, pardavėjų vardu, jiems net nežinant, kam bus perleidžiamus turtas, visus veiksmus, bÅ«tinus nuosavybės teisės atkÅ«rimui bei sklypų pardavimui, atliko įgaliotiniai.

Apie tai, kad nepažinojo turto pirkėjo, nebuvo su juo susitikę ar bendravę kitais bÅ«dais, patvirtino visi pardavėjai, taigi naudos davėjai (turto pardavėjai) nesiekė duoti naudos konkrečiam gyventojui, nes pareiÅ¡kėjos jie nepažinojo, net nežinojo jos vardo ir / ar pavardės, turto pirkėjo asmuo jiems nebuvo svarbus, tad naudos davimas objektyviai negalėjo bÅ«ti nukreiptas į konkretų gyventojÄ , kaip to imperatyviai reikalauja įstatymas. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, tai, kad turto pardavėjus atstovavę asmenys turėjo tikslÄ parduoti turtÄ pareiÅ¡kėjai, negali bÅ«ti traktuojama kaip neva jai naudos davusių asmenų (buvusių turto savininkų) valia.

Pagrindinis turto pardavėjų tikslas buvo parduoti turtÄ , o sprendimÄ parduoti turtÄ bÅ«tent pareiÅ¡kėjai priėmė pardavėjų atstovai, nors patys pardavėjai aiÅ¡kios valios parduoti turtÄ bÅ«tent pareiÅ¡kėjai nebuvo suformulavę. Pardavėjai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tik dėl turto pardavimo kainos. Atstovo valia parduoti turtÄ konkrečiam asmeniui negali bÅ«ti sutapatinama su atstovaujamojo valia, todėl tiek mokesčių administratorius, tiek jo sprendimÄ patvirtinusi MGK nepagrįstai sprendė, kad naudos davėjai (Å¡iuo atveju turto pardavėjai, o ne jų atstovai) siekė duoti naudos konkrečiai pareiÅ¡kėjai.

Be to, pareiÅ¡kėja pabrėžė, jog ne ji organizavo nuosavybės atkÅ«rimÄ , o pardavėjų atstovai, taigi pardavėjų galimas siekis suteikti naudos nuosavybės atkÅ«rimÄ organizavusiems asmenims negali bÅ«ti sutapatintas su siekiu suteikti naudos pareiÅ¡kėjai. Taip pat nurodė, kad turto pardavėjai nelaikė, jog turto įgijėjui yra suteikiama kokia nors nauda. PaaiÅ¡kino, kad jie negalėjo arba nenorėjo patys atlikti turto atkÅ«rimui bÅ«tinų procedÅ«rų, tikslo iÅ¡saugoti nuosavybės teisės į turtÄ , į kurį turėjo bÅ«ti atkurta jų nuosavybė, neturėjo, susitarimų dėl bÅ«simo turto pardavimo metu nekilnojamasis turtas dar neegzistavo, jo sukÅ«rimui buvo bÅ«tina atlikti daug įvairių procedÅ«rų, todėl įvertinę tai, kad atitinkamas procedÅ«ras įgalioti asmenys atliks neatlygintinai, pardavėjai tinkama kaina už bÅ«simÄ turtÄ laikė mažesnę kainÄ nei bÅ«simo turto rinkos vertė pagal RC skaičiavimus.

PareiÅ¡kėjos nuomone, naudos pirmiausia siekė patys pardavėjai, nes neturėdami konkretaus turto, tik turtines teises į jį, kurių realizuoti neturėjo galimybių, jie neatlygintinai gavo nuosavybės atkÅ«rimo paslaugas, kas įgalino juos už sutartÄ kainÄ parduoti iki tol neegzistavusį, realios piniginės vertės neturėjusį turtÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, rodo, kad nėra visų įstatyme imperatyviai nurodytų sÄ lygų, kurios įgalintų spręsti apie galimÄ gautos naudos pripažinimÄ pajamomis natÅ«ra.PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka, kad pajamų natÅ«ra dydžiui apskaičiuoti pakanka pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos turto pardavimo kainos ir RC nurodytos to turto vidutinės rinkos vertės kainos skirtumo.

Pabrėžė, jog turto perleidimo sandoriuose turto kaina yra nustatoma Å¡alių tarpusavio derybomis, pirkėjui ir pardavėjui sulygstant dėl abi Å¡alis tenkinančios sumos. Ä®statymai imperatyviai nenustato jokių taisyklių, pagal kurias Å¡alys turėtų nustatyti sandorio kainÄ . RC nustatant vidutines rinkos vertes neatsižvelgiama į konkretaus turto bÅ«klę, individualias savybes, ypatumus, turto įgijimo aplinkybes ir kt., taigi pateikiamos sumos pagal masinį turto vertinimÄ gali ir neatitikti realios konkretaus individualaus turto rinkos kainos tam tikru momentu.

Paaiškino, kad sklypai, į kuriuos buvo atkurtos pardavėjų teisės ir kuriuos įgijo pareiškėja, lyginant su kitais toje pačioje teritorijoje buvusiais sklypais, buvo gerokai prastesnės būklės – apleisti, netvarkyti, reikalaujantys didelių investicijų, kad juos galima būtų naudoti kokiai nors veiklai. Po sklypų įsigijimo pareiškėja investavo laiko ir lėšų, kad sklypai būtų sutvarkyti, išvalyti, pagerino jų būklę, todėl ir jų vertė išaugo. Kadangi nuo to praėjo ne vieneri metai, sklypų būklė nuo jų įsigijimo yra reikšmingai pasikeitusi, nėra galimybės individualaus turto vertinimo būdu nustatyti sandorių sudarymo metu buvusios jų rinkos kainos, todėl pareiškėja neturi galimybių įrodyti sandorių sudarymo metu buvusių konkrečių sklypų rinkos kainų.

Tačiau, pareiÅ¡kėjo nuomone, dėl nurodytų priežasčių remtis vien RC pateikiamais duomenimis kaip vieninteliu rodikliu apie realiÄ turto vertę rinkoje, neatsižvelgiant į faktines situacijos aplinkybes, ir tuo pagrindu apskaičiuoti pajamų natÅ«ra dydį, yra neprotinga ir nesÄ Å¾ininga. Be to, pareiÅ¡kėja nurodė, kad gyventojai gavo apmokėjimÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami įgaliojimÄ , nežinodami, ar apskritai bus atkurta nuosavybė, kur bus atkurta nuosavybė į turėtus žemės sklypus, kokie bus tie sklypai ir kam jie galiausiai bus perleisti, taigi mokestine prasme teigti, kad sandorių dalykas buvo žemės sklypai, yra neteisinga.

PaaiÅ¡kino, jog pačių pardavėjų tikslas buvo parduoti iÅ¡vadas, tačiau, kadangi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 3 d. neleido sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kurios pagrindu pareiÅ¡kėja iÅ¡ gyventojų bÅ«tų įgijusi reikalavimo teisę į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ (iÅ¡vadas), buvo naudojama sudėtingesnė civilinių sandorių grandinė, kurios pasekoje pardavėjai iÅ¡ esmės pardavė turėtas iÅ¡vadas (turtines teises), o pareiÅ¡kėja, pardavėjų atstovams atkÅ«rus nuosavybės teises į sklypus, įsigijo žemės sklypus.

PareiÅ¡kėjos artimų asmenų R. S., R. K., J. V. atlikti veiksmai, teiktos paslaugos (atstovavimas dalyvaujant nuosavybės teisės atkÅ«rimo procese) yra savaime vertingos ir gali bÅ«ti įvertinamos piniginiu ekvivalentu, kadangi tokio pavedimo įvykdymui yra reikalingos specialios žinios ir tokių paslaugų atlikimas sukelia teisines pasekmes – sukuria galimybę įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ ir juo disponuoti. Ä®prastai už tokias paslaugas yra mokama, tačiau nagrinėjamu atveju nei turto pardavėjai, nei pareiÅ¡kėja R.

S., R. K., J. V. neatliko jokių mokėjimų. Å ios sudėtingos schemos panaudojimas, aplinkybė, kad R. S., J. V., R. K., siekdami, kad D. S. įgytų žemės sklypus, neatlygintinai teikė nuosavybės teisių į turtÄ atkÅ«rimui bÅ«tinas atstovavimo paslaugas, lėmė mažesnę žemės sklypų kainÄ , nei nurodyta jų vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registre. Sandoriai buvo tik baigiamasis visus tarp pardavėjų, jų atstovų ir pareiÅ¡kėjos susiklosčiusius sudėtingus santykius įforminantis etapas.

MGK į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, 2009–2011 m. pirkimo–pardavimo santykius vertino izoliuotai nuo iki tol tarp visų minėtų asmenų buvusių santykių, nors tai turėjo tiesioginės įtakos turto sukÅ«rimui bei jo kainai.PareiÅ¡kėjos nuomone, parinktas kainų palyginimo metodas (rinkos kainos, nurodytos Nekilnojamojo turto registre ir kainos, nurodytos sandoriuose, neatsižvelgiant į to turto realiÄ bÅ«klę ir individualiÄ vertę sandorių sudarymo metu, R. S., R. K. ir J. V. atliktų veiksmų vertę bei Å¡ios vertės įtaka sandorių kainai) vertinant sandorių kainas bei apmokestinimo galimybes, yra neteisingas, prieÅ¡tarauja turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principui, taip pat dispozityvumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principui, neatskleidžia tikrojo Å¡alių santykių turinio, yra formalus, taigi net laikant, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjos gautÄ naudÄ pripažinti pajamomis natÅ«ra, jų dydis apskaičiuotas visiÅ¡kai nepagrįstai.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, jei pinigine iÅ¡raiÅ¡ka bÅ«tų įvertintas R. S., R. K. ir J. V. indėlis į turto sukÅ«rimÄ , jų teiktų paslaugų vertė, ji bÅ«tų priskaičiuota prie už turtÄ sumokėtos kainos, galutinė suma bÅ«tų artima RC nurodomoms vidutinėms turto vertėms, kas reikÅ¡tų, kad faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos gauta nauda bei jos iÅ¡raiÅ¡ka negautų pajamų forma bÅ«tų nežymi, o tai lemtų gerokai mažesnių nei sprendime nurodytų mokesčių, delspinigių, baudų apskaičiavimÄ arba visiÅ¡kÄ jų netaikymÄ .Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

II, el. b. l. 21–29). Nurodė, kad bendra žemės sklypų įsigijimo kaina sudaro 328 000 Lt, vidutinė rinkos vertė – 1 026 058 Lt, skirtumas tarp įsigijimo kainos ir vidutinės rinkos vertės – 698 058 Lt. PareiÅ¡kėjos įgyto turto kaina buvo ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, o lengvatiniai pardavimo kainai turėjo įtakos sandorio Å¡alių interesai, įgaliotų asmenų neatlygintinas paslaugų teikimas. Ä®galioti asmenys, veikdami pareiÅ¡kėjos interesais, siekė nupirkti kuo pigiau žemės sklypus, o pardavėjai buvo suinteresuoti parduoti žemės iÅ¡vadas, neatsižvelgiant į siÅ«lomÄ pardavimo kainÄ .

Gyventojų pateiktuose paaiÅ¡kinimuose teigiama, kad „kainÄ pasiÅ«lė įgaliotas asmuo“, „daugiau nesiÅ«lė“ arba „sutikau su pasiÅ«lyta kaina“. PareiÅ¡kėjÄ su įgaliotais asmenimis siejo ryÅ¡iai. InteresÄ duoti naudÄ turėjo ir žemės sklypų pardavėjai, siekdami gauti tam tikras pinigų sumas už parduodamus žemės sklypus turėdami vien tik teisę atkurti žemės nuosavybę, tačiau patys neatlikdami jokių veiksmų, susijusių su žemės nuosavybės teisių atstatymo procedÅ«romis.

Pažymėjo, kad už su nuosavybės teisės atkÅ«rimu susijusių veiksmų atlikimÄ ir atstovavimÄ Å¾emės sklypų pardavėjai nei pareiÅ¡kėjai, nei R. S., R. K., J. V. nemokėjo, nors visuotinai žinoma, kad tokio pobÅ«džio paslaugų teikimas ir atstovavimas įprastai yra atlygintinas. Nurodytos aplinkybės, atsakovės nuomone, vertintinos kaip įrodančios žemės sklypų pardavėjų siekį suteikti naudÄ konkrečiam fiziniam asmeniui, kuris organizuotų nuosavybės teisių į žemės sklypus atkÅ«rimÄ .

Bylos medžiaga akivaizdžiai įrodo, kad tokiÄ naudÄ gavo konkretus fizinis asmuo, t. y. pareiÅ¡kėja, visus veiksmus už žemės sklypų pardavėjus (tvarkant su nuosavybės į nekilnojamÄ jį turtÄ teisių atstatymu susijusius klausimus), atlikus pardavėjų įgaliotiems asmenims, tačiau bÅ«tent pareiÅ¡kėjos interesais.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai prašė skundÄ tenkinti remdamiesi skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Advokato padėjėja Simona Vaičiulytė-Gavorskienė papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į auditorių, kuris patvirtino, jog reikia atsižvelgti į preliminariose sutartyse nurodytas kainas.

R. S. papildomai nurodė, kad sudarant notarines žemės pirkimo–pardavimo sutartis pinigai nebuvo mokami, nes Å¡iose sutartyse nurodytos sumos jau buvo sumokėtos perkant iÅ¡vadas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. PareiÅ¡kėja ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , laikÄ ir datÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas visiÅ¡kai.Ginčas kilęs dėl Panevėžio AVMI 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-501 (MGK byla, I t., b. l. 22–31), kuriuo buvo patvirtintas 2014 m. birželio 30 d. patikrinimo aktas (MGK byla, I t., b. l. 95–110), bei mokestinį ginÄÄ dėl Å¡io sprendimo nagrinėjusių VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 69-238 (MGK byla, I t., b. l. 8–12), MGK 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. S-85(7-21/2015) (MGK byla, VI t., b. l. 102–118) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Panevėžio AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurį mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios VMI ir MGK iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ , iÅ¡skyrus VMI atliktÄ aritmetinės klaidos iÅ¡taisymÄ , pareiÅ¡kėjai buvo papildomai apskaičiuotos papildomos GPM, PSDÄ® sumos, Å¡ių mokesčių delspinigiai bei skirtos baudos. Tokį sprendimÄ vietos mokesčių administratorius priėmė konstatavęs, kad 2009–2011 m. pareiÅ¡kėja įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ lengvatine kaina, kaip tai suprantama pagal GPMÄ® 2 str. 15 d., ir taip gavo pajamų natÅ«ra, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas GPM ir PSDÄ®.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Panevėžio AVMI, VMI ir MGK grindė aplinkybe, kad pagal atliktÄ ginčo nekilnojamojo turto vertinimÄ jo (turto) pirkimo–pardavimo sutartimis nustatyta kaina labai skyrėsi nuo vidutinės rinkos kainos, bei argumentais, susijusiais su Å¡ių sandorių sudarymo ypatumais. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamų sprendimų, iÅ¡ viso buvo vertinta 19 pareiÅ¡kėjos sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių, pagal kurias pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso už 328 000 Lt įsigijo žemės sklypus, kurių vidutinė rinkos vertė 1 013 758 Lt.

Å ias sutartis pareiÅ¡kėja sudarė su asmenimis, kuriuos pagal įgaliojimus atstovavo pareiÅ¡kėjos pažįstami asmenys J. V. (O.), R. K. arba R. S., iÅ¡skyrus 2009 m. birželio 30 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1667, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja žemę įsigijo tiesiogiai iÅ¡ R. K.. Pažymėtina, kad J. V. (O.), R. K. arba R. S. pagal įgaliojimus tvarkė ir žemės sklypus pareiÅ¡kėjai pardavusių asmenų nuosavybės teisės atkÅ«rimo į minėtus sklypus reikalus, iÅ¡skyrus L.

L. K. atvejį, nes jos įgaliojimas R. K. buvo suraÅ¡ytas jau po nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Pagal pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, su kuriais sutinka ir mokesčių administratorius, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ atkuriant nuosavybės teises žemės sklypai galėjo bÅ«ti suformuojami tik buvusio savininko vardu, iÅ¡vados, suteikiančios teises į žemės atkÅ«rimÄ , negalėjo bÅ«ti tiesiog perleidžiamos kitiems asmenims, jų vardu suformuojant žemės sklypus. Todėl egzistavo praktika, pagal kuriÄ su iÅ¡vadų „pardavėjais“ bÅ«davo susitariama dėl atkurto žemės sklypo pardavimo ateityje ir Å¡ie pardavėjai iÅ¡duodavo iÅ¡vados „pirkėjui“ įgaliojimus tvarkyti visÄ nuosavybės atkÅ«rimo procesÄ bei atkurti žemės nuosavybę.

FaktiÅ¡kai įgaliojimai bÅ«davo iÅ¡duodami ne pačiam iÅ¡vados pirkėjui (Å¡iuo atveju D. S.), o pirkėjo parinktiems fiziniams asmenims (Å¡iuo atveju R. S., J. O. (V.), R. K.). Ä®galiotas asmuo kaip tarpininkas buvo reikalingas tam, kad sutvarkius žemės nuosavybės atkÅ«rimo dokumentus, pirkėjas su juo galėtų pasiraÅ¡yti žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi pasiraÅ¡yti sutarties pats su savimi pirkėjas negalėtų.Pažymėtina, kad visų skundžiamuose sprendimuose aptartų pareiÅ¡kėjos atliktų pirkimų atveju, žemės sklypai buvo įsigyjami už daug mažesnę nei rinkos kainÄ .

Panevėžio AVMI, VMI bei MGK nuomone, J. O. (V.), R. K. ir R. S. pagal turto savininkų suteiktus įgaliojimus veikė ne juos įgaliojusių turto pardavėjų interesais, o pareiÅ¡kėjos interesais. Tokiu bÅ«du dėl iÅ¡ anksto suplanuotų veiksmų pareiÅ¡kėjai buvo sudaryta galimybė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ lengvatinėmis kainomis. Turtas mažesne negu vidutinė rinkos vertė pareiÅ¡kėjai buvo parduotas dėl tam tikrų interesų ir sandorių įtakos, todėl, Panevėžio AVMI, VMI bei MGK įsitikinimu, pareiÅ¡kėja neapmokėto turto vertės dalį gavo neatlygintinai ir tai laikytina jos gauta nauda, t. y. pajamomis natÅ«ra, kurios turi bÅ«ti apmokestintos.

PareiÅ¡kėja su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad kainos, už kurias ji pirko žemės sklypus, negali bÅ«ti laikomos lengvatinėmis. Teismas pažymi, jog pajamos natÅ«ra apibrėžtos GPMÄ® 2 str. 15 d., pagal kuriÄ pajamos natÅ«ra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslÄ naudÄ duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal Å¡io įstatymo nuostatas bÅ«tų priskiriamas pajamoms.Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. sausio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-763/2015, kurioje buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka situacija kaip ir Å¡iuo atveju, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog plečiamasis sÄ vokos „lengvatinė kaina“ aiÅ¡kinimas nėra galimas.

AiÅ¡kindamas GPMÄ® 2 str. 15 d. nuostatos „<...> konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina“ turinį LVAT yra konstatavęs, kad nepakanka vien nustatyti, jog įgyto turto ar (ir) gautų paslaugų kaina yra mažesnė negu reali rinkos vertė. Tam, kad Å¡i kaina bÅ«tų pripažinta lengvatine aptariamos nuostatos prasme, papildomai bÅ«tina konstatuoti, kad turto ir (ar) paslaugų davėjas konkrečiam gyventojui turtÄ mažesne negu tikroji rinkos kaina atlygintinai perdavė (pardavė) dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos (LVAT 2014 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-515/2014, 2011 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-385/2011, 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-585/2011).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad loginė ir lingvistinė aptariamos nuostatos konstrukcija implikuoja, jog sprendžiant klausimÄ dėl „lengvatinės kainos“ buvimo ar nebuvimo atsižvelgiama ne į turto ar paslaugų gavimo, bet kainos nustatymo momentÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokios GPMÄ® 2 str. 15 d. minimos aplinkybės, kaip „tam tikri interesai ar sandoriai“ bei „mažesnė negu tikroji rinkos kaina“ turi egzistuoti turto ar paslaugų davėjui priimant sprendimÄ dėl sandorio (Å«kinės operacijos) kainos nustatymo (ar sulygtos (nustatytos) kainos keitimo).IÅ¡ GPMÄ® 2 str. 15 d. taip pat matyti, kad bÅ«tent minėti „tam tikri interesai ir sandoriai“ turi nulemti turto ar paslaugų davėjo sprendimÄ nustatyti mažesnę negu tikroji rinkos kainÄ .

Tai, kad įstatymų leidėjas akcentuoja aptariamos mažesnės kainos nustatymÄ â€žkonkrečiam gyventojui“, aiÅ¡kiai rodo, jog „tam tikri interesai ar sandoriai“ turi bÅ«ti susiję bÅ«tent su Å¡iuo gyventoju, t. y. turto ir (ar) paslaugų gavėju.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja teismui pateikė preliminarias sutartis, pagal kurias žemės pardavėjai J. F., S. V. N., M. N., J. N., Vidas A. N., L. Å ., A. M., J. K., Zinaida J. T., M. G. ir S. V., dar neturėdami realiai atkurtų nuosavybės teisių į žemės sklypus, įsipareigojo parduoti žemę, į kuriÄ bus atkurta nuosavybė, už kainÄ , kuri vėliau, jau atkÅ«rus nuosavybės teises, buvo nurodoma ir žemės pirkimo–pardavimo sutartyse (t.

I, el. b. l. 28–32, 48–52, 199–203, 184–188, 177–181, 134–138, 80–84, 189–193, 33–37, 38–42, 43–47). Pažymėtina, kad minėtose preliminariose sutartyse pardavėjai patvirtino, jog pinigus gavo. Be to, iš A. Š., A. S., Z. B., J. P., D. D., D. O. paaiškinimų (MGK byla, t. II, b. l. 30, 126, 33, 142–143; t. I, el. b. l. 87, 89) matyti, žemės kaina taip pat buvo nustatyta dar iki atkuriant nuosavybės teises. Taigi šios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės bei surinkti įrodymai, preliminarios ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys, žemės pardavėjų paaiškinimai nagrinėjamu atveju leidžia pripažinti, kad ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių kaina buvo sulygta (nustatyta) keliais metais anksčiau nei vyko realus žemės sklypų pardavimas, t. y. kainos nustatytos sudarant preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis ar pasirašant pardavėjų įgaliojimus R.

K., J. V. (O.) ar R. S. tvarkyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalus bei parduoti žemės sklypus.Teismas pažymi, jog Panevėžio AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo vietos mokesčių administratorius neįvardijo jokių GPMÄ® 2 str. 15 d. minimų interesų ar sandorių, egzistavusių preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių ar įgaliojimų sudarymo metu. Daugelis žemės sklypų pardavėjų patvirtino, jog juos tenkino kaina, už kuriÄ buvo parduota žemė (iÅ¡vados dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo).

Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti (ar bent manyti) apie tam tikrų interesų ar sandorių buvimÄ tam, kad preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse sulygtÄ ar pasiraÅ¡ant įgaliojimus veikti žemės pardavėjų vardu nustatytÄ kainÄ laikyti lengvatine aptariamos GPMÄ® nuostatos prasme. Be to, sprendimÄ dėl kainos nustatymo priėmė turto pardavėjai, o ne jų atstovai, todėl tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, Å¡ių atstovų vėlesni veiksmai ir ryÅ¡iai su pareiÅ¡kėja nėra reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl pastarosios įgyto turto pripažinimo pajamomisBe to, teismas atkreipia dėmesį, jog pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo su L.

L. K. bei su R. K. aplinkybės skiriasi nuo anksčiau minėtų sandorių, kai buvo perkamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo iÅ¡vados. L. L. K. atveju Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriuje žemės perdavimo nuosavybėn neatlygintinai procedÅ«roje jÄ atstovavo advokatų IvoÅ¡kos, RukÅ¡telės, Valiulio ir partnerių kontoros „Acta Juris“ advokatas D. V.. Kaip matyti iÅ¡ mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, pareiÅ¡kėja iÅ¡ L. L. K. žemę nusipirko tÄ pačiÄ dienÄ , kai L.

L. K. įgaliojo R. K. atstovauti jÄ parduodant žemės sklypÄ . L. L. K. paaiÅ¡kino, jog ji pati iÅ¡ R. K. paprašė 11 000 Lt už parduodamÄ Å¾emę (MGK byla, t. I, b. l. 135–136). D. S. su R. K. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties atveju, pareiÅ¡kėja pirko pačiai R. K. priklausantį žemės sklypÄ . Tiek pareiÅ¡kėja, tiek R. K. nurodė, jog R. K. tuo metu skubiai reikėjo pinigų, todėl žemė buvo parduota už mažesnę nei rinkos kainÄ . Taigi Å¡iais dviem nurodytais atvejais R.

K. žemės pardavėjų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rose nedalyvavo, todėl mokesčių administratoriaus teiginiai, jog interesÄ duoti naudÄ turėjo ir žemės sklypų pardavėjai, siekdami gauti tam tikras pinigų sumas už parduodamus žemės sklypus turėdami vien tik teisę atkurti žemės nuosavybę, tačiau patys neatlikdami jokių veiksmų, susijusių su žemės nuosavybės teisių atstatymo procedÅ«romis, Å¡iais atvejais yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Jokių kitų GPMÄ® 2 str. 15 d. minimų interesų ar sandorių, egzistavusių Å¡ių pirkimo–pardavimo sutarčių metu, mokesčių administratorius nenustatė, todėl nėra pagrindo teigti, jog Å¡iais sandoriais įsigytos žemės rinkos kainos vertės ir įsigijimo kainos skirtumas pripažintinas pareiÅ¡kėjos pajamomis natÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja neįgijo ginčo nekilnojamojo turto lengvatine kaina GPMĮ 2 str. 15 d. prasme, todėl nėra pagrindo pripažinti jos įgyto ginčo nekilnojamojo turto kainų skirtumo pajamomis apmokestinimo GPM tikslais, todėl Panevėžio AVMI 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. FR0682-501, VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 69-238 bei MGK 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. S-85(7-21/2015) pripažintini nepagrįstais ir naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.), taigi pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos D. S. skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 21 d. sprendimÄ Nr. S-85(7-21/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Nr. 69-238 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ Nr. FR0682-501.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Milda Vainienė