a5b2dd72-cbae-4ba6-965e-dc1dcef2a305 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-352-990/2018Proceso Nr. 1-01-2-00592-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.3. (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J.,nedalyvaujant nuteistajam K. L.,viešame teismo posėdyje civilinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V.

J. baudžiamojoje byloje Nr.1-1574-990/2017 pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.Teismas n u s t a t ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad K. L. 2014 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.00 val. menų fabriko „Loftas“, esančio Å vitrigailos g. 29, Vilniuje, kieme, konflikto metu sudavė kumščiu du smÅ«gius V.

J. į veidÄ , tokiu bÅ«du pastarajam padarydamas kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ , vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. J. baudžiamojoje byloje civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo K. L. 2 381,16 eurų patirtÄ turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 102,74 eurai negautų pajamų dėl patirto nedarbingumo, 29,36 eurų dydžio iÅ¡laidos dėl patirto sveikatos sužalojimo, 419,30 eurų vertės sugadintas turtas, 199 eurų dydžio iÅ¡laidos už dantų taisymÄ , taip pat ateityje planuojama daryti nosies pertvaros operacija, kurios vidutinė kaina 1 500 eurų (papildomi nuostoliai), ateityje bÅ«simas nedarbingumas, kurį sudarys 130,76 eurų pajamos, bei 2 000 eurų neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro dėl nuteistojo K.

L. nusikalstamų veiksmų patirtas stresas užpuolimo metu, fizinis skausmas, nepatogumai, susiję su gydymosi procesu, kuris truko tris savaites, laukiama ateityje pakartotinė nosies pertvaros operacija ir dantų taisymas bei patirti stiprÅ«s dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimas, nemiga ir iki Å¡iol jaučiama vidinė baimė, nesaugumo jausmas.Nuteistasis K. L. apie šį teismo posėdį buvo informuotas, praÅ¡ymo atidėti ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ K. L. nepateikė, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.Teismas k o n s t a t u o j a :

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.Vertindamas V. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie V.

J. valstybinį socialinį draudimÄ , nusikalstamos veikos padarymo metu V. J. dirbo UAB „AV projektai“ (T. 2, b. l. 64). UAB „AV projektai“ pažymoje apie V. J. darbo užmokestį nurodyta, kad V. J. darbo užmokestis nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė 289,62 eurus (T. 2, b. l. 65). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie V. J. iÅ¡duotus nedarbingumo pažymėjimus ir praneÅ¡imus dėl paÅ¡alpos skyrimo nurodyta, kad V. J. buvo nedarbingas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., t. y. devynias darbo dienas.

Įvertinus tai, kad V. J. vienos dienos darbo užmokestis yra 13,79 eurų (289,62 eurai/21 darbo diena), konstatuotina, kad V. J. dėl K. L. padarytos nusikalstamos veikos neteko 124,11 eurų pajamų dėl K. L. nusikalstamais veiksmais sukelto nedarbingumo. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie V. J. išmokėtas išmokas, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. V. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (T. 2, b. l. 63), t. y.

V. J. nebuvo iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa, dėl ko Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti K. L..Vertinant V. J. reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų, patirtų dėl vaistų nosiai, mokesčio gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms už dokumentų kopijų darymÄ konstatuotina, kad, kaip matyti iÅ¡ V. J. pateiktų mokėjimo dokumentų kopijų (T. 1, b. l. 135-136), V. J. Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėjo 66,40 litų (kas sudaro 19,23 eurų) už teismo medicinos eksperto apžiÅ«rÄ , Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sumokėjo 0,30 eurų už kopijų darymÄ , VÅ¡Ä® Centro poliklinikai sumokėjo 1 litÄ (kas atitinka 0,29 eurų) už kopijų darymÄ bei AB „Gintarinė vaistinė“ sumokėjo 34,39 litų (kas atitinka 9,96 eurų) už nosies laÅ¡us, t. y.

V. J. už vaistus nosiai, specialisto apžiÅ«rÄ bei kopijų darymÄ patyrė 29,78 eurų turtinės žalos. Å i V. J. patirta turtinė žala yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi K. L. prieÅ¡ V. J. padaryta nusikalstama veika, taigi Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti K. L..Teisiamojo posėdžio metu V. J. teismui pateikė nusikaltimo dienÄ jo dėvėtus rÅ«bus bei avalynę, kuriuos apžiÅ«rėjęs teismas nustatė, kad Å¡ie daiktai yra sugadinti, kruvini (tai matyti ir iÅ¡ minėtų daiktų nuotraukų (T. 1, b. l. 37-42)).

V. J. nepateikė teismui minėtų daiktų įsigijimo dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-242/2013 nurodė, kad nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks teismui pateikti. Teismas neturi pagrindo abejoti V. J. nurodyta minėtų drabužių bei avalynės verte, ji yra adekvati nenaujų drabužių bei avalynės kainai, dėl ko V. J. iš K. L. priteistina minėtų drabužių bei avalynės vertę atitinkanti pinigų suma.

Taip pat V. J. pateikė nusikaltimo padarymo metu jo dėvėtų ir sugadintų akinių įsigijimo dokumentus (T. 1, b. l. 43), iÅ¡ kurių matyti, kad minėtų akinių kaina yra 658 litai (kas atitinka 190,57 eurų). Å i V. J. patirta turtinė žala yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi K. L. prieÅ¡ V. J. padaryta nusikalstama veika, taigi Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti K. L..Teismo posėdžio metu V. J. pateikė mokėjimo nurodymo iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad V. J. AB „Dantis Vilnius“ pervedė 199 eurų.

V. J. nurodė, kad Å¡iuos pinigus jis sumokėjo už nusikaltimo metu nuskeltų trijų priekinių dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių gydymÄ . Å i V. J. patirta turtinė žala yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi K. L. prieÅ¡ V. J. padaryta nusikalstama veika, taigi Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti K. L..Vertindamas V. J. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl ateityje planuojamos daryti nosies pertvaros operacijos, kurios vidutinė kaina 1 500 eurų (papildomi nuostoliai), ateityje bÅ«simÄ nedarbingumÄ , kurį sudarys 130,76 eurų pajamos, teismas pažymi, kad Å¡iuo metu minėta operacija nėra atlikta, taigi Å¡iuo metu V.

J. nepatyrė iÅ¡laidų nei dėl minėtos operacijos kainos, nei dėl galimo jo nedarbingumo dėl minėtos operacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra teisinio pagrindo civilinio ieÅ¡kinio dydį apskaičiuoti pagal gydymo įstaigų internetiniuose puslapiuose skelbiamÄ nosies pertvaros operacijos kainų vidurkį, kadangi konkreti gydymo kaina gali bÅ«ti nustatyta tik apžiÅ«rėjus pacientÄ bei parinkus jam konkretų gydymo planÄ . Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pradiniame civiliniame ieÅ¡kinyje V.

J., nurodydamas gydymo įstaigų internetiniuose puslapiuose skelbiamÄ danties pavirÅ¡iaus plombavimo kainų vidurkį, nurodė, kad danties pavirÅ¡iaus plombavimas jam kainuos 216 eurų, tačiau vėliau minėtų dantų gydymas V. J. kainavo 199 eurus, kas patvirtina teismo sprendimÄ civilinio ieÅ¡kinio dydžio neskaičiuoti pagal gydymo įstaigų internetiniuose puslapiuose skelbiamÄ nosies pertvaros operacijos kainų vidurkį. Remiantis analogiÅ¡kais argumentais negalima apskaičiuoti ir dėl galimo bÅ«simo nedarbingumo patirtų iÅ¡laidų (negautų pajamų) dydžio, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio pajamas V.

J. gaus minėtos operacijos metu, taip pat nėra aiÅ¡ku, kiek laiko V. J. bus nedarbingas dėl minėtos operacijos, tai pat nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio ligos paÅ¡alpÄ V. J. gaus dėl minėtos operacijos sukelto nedarbingumo. Pažymėtina, kad V. J., dėl minėtos operacijos patyręs turtinės žalos, galės į teismÄ kreiptis civilinio proceso tvarka.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau- ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo- jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiÅ¡ko bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas.

Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Teismas privalo pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Ä®statymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiÅ¡kai nustatyti atlyginimo už padarytÄ Å¾alÄ dydį, tačiau tai neturi tapti bÅ«du nukentėjusiajam pasipelnyti.Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus.

Pagal tai, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo K. L. kaltė prieÅ¡ nukentėjusįjį V. J. padarius tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , sukėlusį V. J. pasekmes su iÅ¡liekamaisiais reiÅ¡kiniais. Teismui nekilo abejonių, jog V. J. dėl K. L. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, bendravimo, dirbti galimybių sumažėjimÄ . V. J. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2 000 eurų.

Teismas, įvertinęs K. L. nusikaltimu V. J. sukeltas pasekmes (kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ ) ir atsižvelgdamas į formuojamÄ teismų praktikÄ dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 231,70 eurų iki 2896,20 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011), sprendžia, kad 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Be to V. J. ieškiniui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad K. L. turtinė padėtis labai gera (K. L. nedirbantis). Taigi teismas sprendžia, kad V. J. iš K. L. priteistina 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263 straipsniai).Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad iš K. L. V. J. naudai priteistina 1 772,19 eurų (CK 6.263 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

V. J. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ K. L. V. J. naudai 1 772,19 eurų.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Mindaugas Ražanskas