a5aefee3-9998-4d21-a9a1-3d1bfbc34f8d · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                                       Civilinė byla Nr. 2S-672-212/2013Birutė Mėlinauskienė                                               Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04982-2013-2                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.8.2; 122.4                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 22 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6151-223/2013 pagal ieÅ¡kovo D. A. ieÅ¡kinį atsakovei I. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi A.

S. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovė neleidžia jam bendrauti su sūnumi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-07-15 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir gražino jį jam. Nurodė, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teisingumo taisykles. Ieškovas yra nurodęs, kad šiuo metu jo sūnus A. S. gyvena kartu su motina Vokietijoje. Jo gyvenamoji vieta 2010-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta su motina.

Teismo jurisdikcijos reikalavimams atitikti pakanka, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Kadangi byla susijusi su tėvų pareigomis jų nepilnamečiui vaikui ir ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai liečia esmines jo gyvenimo, auklėjimo ir socialines sÄ lygas, todėl Å¡is ginčas teismingas Vokietijos kompetentingam teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-15 nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog nesutinka su tokia teismo nutartimi, nes ji nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog ieÅ¡kovas, atsakovė ir jų sÅ«nus yra Lietuvos piliečiai. IeÅ¡kovas gyvena Lietuvoje, taip pat mano, jog atsakovės ir jų sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Atsakovė ir jų sÅ«nus nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos kitoje valstybėje, nemano, jog ten gyvens nuolat, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Mano, jog netinkamai buvo taikytos 2013-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 “Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr.1347/2000” 8 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes A.

S. nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Vokietijoje, jis neturi jokio esminio ryÅ¡io su Å¡ia valstybe ir jis nėra jos pilietis. Atsakovė su sÅ«numi periodiÅ¡kai lankosi Lietuvoje, jų ryÅ¡iai su Å¡ia Å¡alimi nėra nutrÅ«kę. Mano, jog tiek atsakovė, tiek jų sÅ«nus savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietÄ laiko LietuvÄ ir bÅ«tent čia turėtų bÅ«ti sprendžiami ginčai dėl vaiko. Be to, jei ir bÅ«tų atsakovės ir sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta Vokietijoje, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 “Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr.1347/2000” 15 straipsnio 1-3 dalies ir byla vis tiek nagrinėjama Lietuvoje – sÅ«nus yra Lietuvos pilietis ir iki jo iÅ¡vežimo ilgÄ laikÄ gyveno Lietuvoje ir Lietuva yra ieÅ¡kovo, kaip tėvų pareigų turėtojo, nuolatinė gyvenamoji vieta.

IeÅ¡kovo turtinė padėtis nėra gera, bylinėtis Vokietijos kompetentinguose teismuose galimybių neturės, todėl atsisakius priimti jo ieÅ¡kinį, neturės galimybės bendrauti su sÅ«numi, o sÅ«nus praras bet kokį ryšį su tėvu. SÅ«nus turi teisę bendrauti su ieÅ¡kovu, o jis turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikÄ ir yra atsakingas už jo auklėjimÄ ir vystymÄ . IeÅ¡kovas nori rÅ«pintis sÅ«naus sveikata, dvasiniu ir moraliniu gyvenimu, tačiau atsakovė nesudaro tam sÄ lygų, pažeisdama tiek ieÅ¡kovo, tiek jų vaiko teises.

Mano, kad ieškinys turi būti priimtas ir nagrinėjamas Panevėžio miesto apylinkės teisme.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovo D. A. ir atsakovės I. S. sÅ«nus (b. l. 6). Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-26 sprendimu A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina, iÅ¡ D. A. priteistas iÅ¡laikymas sÅ«nui (b. l. 4-4-5). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nurodydamas, kad atsakovė su vaiku neleidžia bendrauti nei telefonu, nei per Skype. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-07-15 nutartimi vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., atsisakė priimti ieÅ¡kinį.Sprendžiant teismingumo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimÄ , teismingumÄ tokio pobÅ«džio bylose nustato 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau Reglamentas, 1 str. 1b, 72 str.). Å io Reglamento nuostatos nuo 2005-03-01 yra taikomos visose Europos SÄ jungos valstybėse narėse, iÅ¡skyrus DanijÄ , tiesiogiai ir yra virÅ¡esnės už nacionalinę teisę. Reglamento 2 skirsnio 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija. Å iame straipsnyje nurodoma, kad Valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Atskirojo skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė, bei sÅ«nus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieÅ¡kovas gyvena ir deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindas laikyti, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.).

Tačiau Europos Bendrijos teisėje vartojama sÄ voka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nesutampa su nacionalinėje teisėje vartojama sÄ voka ir Å¡io termino prasmė aiÅ¡kinama pagal Reglamento tikslus, siekius ir suprantamas taip, kad vaikui persikėlus iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ , nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujoje valstybėje narėje sutampa su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje. Nors bÅ«dvardis „nuolatinė“ suprantama kaip laiko trukmė, tačiau neatmestina galimybė, jog įgyti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ valstybėje narėje vaikas gali ir atvykimo dienÄ .

Iš bylos duomenų matyti, jog pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovė anksčiau gyveno Šiauliuose, o šiuo metu ji kartu su vaiku gyvena Vokietijoje (b. l. 2-3). Pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo aplinkybę, kad atsakovė su sūnumi gyvena Lietuvoje nepateikta, todėl apelianto argumentai, jog atsakovės su sūnumi gyvenamoji vieta nėra Vokietijoje, atmestini kaip nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad atsakovė su sūnumi periodiškai lankosi Lietuvoje, jų ryšiai su Lietuva nenutrukę, savaime neįrodo, kad jų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Apelianto argumentai, kad jo turtinė padėtis nėra gera ir jis neturi galimybės bylinėtis Vokietijos teismuose, nesudaro pagrindo civilinę bylÄ nagrinėti Lietuvos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pagrįstos ir teisėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Zina MickevičiÅ«tė