a5ab7fa5-d230-4bc5-b095-d5034ff46a2e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-536-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26268-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų D. S. ir E. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovų patikslintas ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovai D. S. ir E. B. (toliau kartu – ieÅ¡kovai) patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , be procesinių reikalavimų, praÅ¡ydami: 1.1. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti: 1.1.1. Vilniaus universiteto senato 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. S-2014-10-2 (Vilniaus universiteto senato 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. SPN-27 redakcija) patvirtintų Vilniaus Universiteto Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatų 3-4, 6-7, 31- 32 ir 35 punktus. 1.1.2.

Vilniaus universiteto Senato 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. S-2014-10-2 patvirtintų Vilniaus Universiteto Kamieninio akademinio padalinio ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatų 3-5 punktus, 9.2.1 punktÄ apimtimi, kuria nenagrinėjamos apeliacijos baigiamojo darbo gynimo įvertinimo, 23 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatytas neproporcingas 1 dienos terminas pateikti apeliacijÄ dėl baigiamojo darbo gynimo procedÅ«ros pažeidimų, 33-34 punktus. 1.2. Panaikinti: 1.2.1. 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. (4.6 E) 620000-KT-105 (ab initio). 1.2.2. 2021 m. birželio 21 d.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. (4.6 E) 620000-KT-100 (ab initio). 1.2.3. 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus universiteto Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. (1.15 E) 15900-KT-115, kuriuo dalyje netenkintas, o dalyje paliktas nenagrinėtas, 2021 m. birželio 28 d. bendras ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimas (ab initio). 1.3. Panaikinti ir magistro baigiamųjų darbų gynimo rezultatus ir Vilniaus universiteto priimtus procesinius dokumentus ieÅ¡kovų atžvilgiu; 1.4.

Priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovui D. S. Tarptautinio verslo vadybos magistratÅ«ros magistro baigiamųjų darbų įvertinimÄ (grupė lietuvių kalba), padidinti iki 9 (devynių) balų, o ieÅ¡kovei E. B. Tarptautinio verslo vadybos magistratÅ«ros magistro baigiamųjų darbų įvertinimÄ (grupė lietuvių kalba) padidinti iki 8 (aÅ¡tuonių) balų. 1.5. Priteisti ieÅ¡kovui D. S. iÅ¡ atsakovo Vilniaus universiteto 10 000 Eur neturtinę žalÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai nesumokėjo žyminio mokesčio.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį pakeitė. Teismas nurodė, kad trÅ«kumai dėl Å¡alių procesinės padėties laikytini paÅ¡alintais, o kitų trÅ«kumų Å¡alinimo ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

4. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė E. B. turėjo arba sumokėti 83 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį, arba pateikti detaliÄ informacijÄ apie jos turtinę padėtį, tačiau Å¡iuo atveju byloje nėra pagrindo E. B. atžvilgiu atidėti 83 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ .

5. Dėl ieÅ¡kovo D. S. teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra atleistas nuo mokesčio dalies, kuri nustatyta įstatymu, naujų duomenų dėl savo turtinės padėties vertinimo nepateikė, todėl sprendė, jog nėra pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pateikto situacijos vertinimo ir atleisti ieÅ¡kovÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies. Be to, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kovo reikalaujamos sumokėti žyminio mokesčio dalies atidėjimas neatitinka teisinio reguliavimo.

6. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė abiem ieÅ¡kovams 14 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos žyminiam mokesčiui sumokėti.

7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , reikalinga įvertinti, ar ieÅ¡kinys (jo dėstymas bei reiÅ¡kiami reikalavimai) atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus.

8. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas terminas žyminiams mokesčiui sumokėti baigėsi 2022 m. sausio 4 d.

9. Teismo nustatytu terminu buvo gautas ieÅ¡kovo D. S. praÅ¡ymas su priedais, kuriuo praÅ¡oma dėl labai blogos turtinės padėties atleisti D. S. nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir ieÅ¡kovės E. B. įrodymas apie 83 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1688-1064/2022 patikslintÄ ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims; ieÅ¡kovo D. S. sveikatos dokumentus (66 ir 67 priedus) pripažino nevieÅ¡a bylos medžiaga.

11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams 14 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos žyminiam mokesčiui sumokėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas D. S. turėjo sumokėti 244 Eur žyminį mokestį, o ieÅ¡kovė E. B. – 83 Eur žyminį mokestį. Nustatė, kad ieÅ¡kovas D. S. jam nustatyto žyminio mokesčio per nustatytÄ terminÄ nesumokėjo, ir pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl labai blogos turtinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovui buvo nustatęs 14 dienų terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti, o ne naujiems praÅ¡ymams teikti ar Å¡iam klausimui persvarstyti iÅ¡ naujo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovas D. S. patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl jo patikslinto ieÅ¡kinio dalį atsisakė priimti.

12. IeÅ¡kovė E. B. sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė palaikė tik savo asmeninius reikalavimus.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek Vilniaus universiteto statuto, tiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nuostatos nenumato galimybės studentui ginčyti jo studijų dalyko įvertinimo ar baigiamojo darbo įvertinimo teisme. Tokie ginčai sprendžiami mokslo ir studijų institucijos sudarytose komisijose, o šių komisijų sprendimai yra galutiniai ir neginčytini kitose institucijose, taip pat ir teismuose.

14. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ teismas, objektyviai neturėdamas specialių žinių, reikalingų studento iÅ¡mokto dalyko žinių ar jo parengto baigiamojo darbo lygiui įvertinti, turėtų skirti ekspertizę, taip pat vėliau vertinti eksperto iÅ¡vados pagrįstumÄ . Toks kitų specialistų bei paties teismo atliekamas studento mokslinių pasiekimų vertinimas, pirmosios instancijos teismo teigimu, bÅ«tų tiesioginis Universitetui Statutu suteiktos akademinės, mokslo ir dėstymo veiklos laisvės autonomijos pažeidimas.

15. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalyje suformuluoti reikalavimai nenagrinėtini teisme. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 16. IeÅ¡kovai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį dalyje, kuria pratikslintas ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims, ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo; prijungti naujus įrodymus; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 16.1. Valstybe?s garantuojamos teisine?s pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyrius tikrino ieškovo turtine? pade?ti? ir nustate?, kad jis atitinka visas sa?lygas būti atleistas nuo 100 procentų išlaidu?, bei teikia teisine? pagalba?. Ieškovas atitinka visus reikalavimus, kad būtų atleistas nuo 100 procentų žyminio mokesčio mokėjimo. 16.2. Ieškovas negauna darbo, prie to prisideda ir blogėjanti sveikatos būklė. 16.3. Skundžiamos nutarties aprašomoje dalyje pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybe?, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovu? atskira?ji? skunda? ir Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. lapkric?io 16 d. nutarti? pakeite?.

Teismas nurode?, kad tru?kumai de?l šaliu? procesine?s pade?ties laikytini pašalintais, o kitu? tru?kumu? šalinimo ir ieškinio prie?mimo klausima? perdave? pirmosios instancijos teismui spre?sti iš naujo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pats sau prieštarauja. 16.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 16.5. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl Universitetui Statutu suteiktos akademine?s, mokslo ir de?stymo veiklos laisve?s autonomijos pažeidimo yra šališka, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir dėl teisėjos šališkumo. 16.6.

Yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos esmės.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31721-1064/2021 nustatė ieÅ¡kovui D. S. 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti detaliÄ informacijÄ apie jo turtinę padėtį arba sumokėti 349 Eur dydžio žyminį mokestį; patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ; ieÅ¡kovė E. B. turėtų savarankiÅ¡kai reikÅ¡ti reikalavimus dėl jos pažeistų teisių ar teikti kitokio pobÅ«džio praÅ¡ymus, nes teismas negali įpareigoti ar įtraukti asmens bÅ«ti ieÅ¡kovų.

IeÅ¡kovas dėl pastarosios nutarties buvo pateikęs atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2918-661/2021 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį – sumažino mokėtino žyminio mokesčio dydį nuo 349 Eur iki 244 Eur ir paÅ¡alino įpareigojimÄ ieÅ¡kovui D. S. patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ; kitÄ nutarties dalį paliko nepakeistÄ .

20. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31721-1064/2021, konstatavęs, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumas dėl E. B. procesinės padėties nebuvo iÅ¡taisytas, kad arba turi bÅ«ti pateikta detali informacija apie jos turtinę padėti, arba sumokamas žyminis mokestis, kurio ji nesumokėjo, jog E. B. gauna pastovias pajamas, D. S. nepaÅ¡alino trÅ«kumų, ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Dėl Å¡ios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3224-580/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį pakeitė ir nustatė, kad trÅ«kumai dėl Å¡alių procesinės padėties paÅ¡alinti, kitų trÅ«kumų Å¡alinimo ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iÅ¡ naujo.

21. Nagrinėjamos apeliacijos objektÄ sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas D. S. patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, žyminio mokesčio nesumokėjo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalyje suformuluoti reikalavimai nenagrinėtini teisme, ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims.

22. Ieškovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi ir joje išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas atitinka visus reikalavimus, kad būtų atleistas nuo 100 procentų žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi negauna darbo, prie to prisideda ir blogėjanti sveikatos būklė. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pats sau prieštarauja, kadangi skundžiamos nutarties aprašomoje dalyje nustatė aplinkybe?, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurode?, jog tru?kumai de?l šaliu? procesine?s pade?ties laikytini pašalintais, o kitu? tru?kumu? šalinimo ir ieškinio prie?mimo klausima? perdave? pirmosios instancijos teismui spre?sti iš naujo.

Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi darė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjant tokį ieÅ¡kinį, skiriant ekspertizes, atliekant kitų specialistų bei paties teismo studento mokslinių pasiekimų vertinimÄ , bÅ«tų tiesioginis Universitetui Statutu suteiktos akademinės, mokslo ir dėstymo veiklos laisvės autonomijos pažeidimas. Dėl ginčo nagrinėjimo teisme ir teisėjos Å¡aliÅ¡kumo.

23. IeÅ¡kovai nesutinka su skundžiama nutartimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamÄ nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieÅ¡kovų pozicija nesutinka.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai siekia, kad ieÅ¡kovui D. S. Tarptautinio verslo vadybos magistratÅ«ros magistro baigiamųjų darbų įvertinimas (grupė lietuvių kalba), bÅ«tų padidintas iki 9 (devynių) balų, o ieÅ¡kovei E. B. Tarptautinio verslo vadybos magistratÅ«ros magistro baigiamųjų darbų (grupė lietuvių kalba) – iki 8 (aÅ¡tuonių) balų. Atitinkamai ieÅ¡kovai reiÅ¡kia su Å¡iais reikalavimais susijusius reikalavimus pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Vilniaus universiteto senato 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. S-2014-10-2 (Vilniaus universiteto senato 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. SPN-27 redakcija) patvirtintų Vilniaus Universiteto Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatų 3-4, 6-7, 31- 32 ir 35 punktus, Vilniaus universiteto Senato 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. S-2014-10-2 patvirtintų Vilniaus Universiteto Kamieninio akademinio padalinio ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatų 3-5 punktus, 9.2.1 punktÄ apimtimi, kuria nenagrinėjamos apeliacijos baigiamojo darbo gynimo įvertinimo, 23 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatytas neproporcingas 1 dienos terminas pateikti apeliacijÄ dėl baigiamojo darbo gynimo procedÅ«ros pažeidimų, 33-34 punktus, panaikinti 2021 m. birželio 21 d.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. (4.6 E) 620000-KT-105 (ab initio), 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. (4.6 E) 620000-KT-100 (ab initio), 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus universiteto Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. (1.15 E) 15900-KT-115, kuriuo dalyje netenkintas, o dalyje paliktas nenagrinėtas, 2021 m. birželio 28 d. bendras ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimas (ab initio).

25. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ieškovų patikslintas ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

26. Vilniaus universiteto veiklÄ reglamentuoja Vilniaus universiteto statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 1990 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. I-281. Pagal Statuto 3 straipsnio 1 dalį Universitetas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymas ir Å¡io statuto laiduojamÄ autonomijÄ , visais galimais teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis užtikrina, saugo ir gina kultÅ«ros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę.

27. Statuto 25 straipsnis reglamentuoja Universiteto bendruomenės ginčų nagrinėjimÄ . Ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla, tarp studentų ir kitų Universiteto bendruomenės narių, iÅ¡skyrus ginčus dėl akademinės etikos ir ginčus dėl darbo santykių, pagal savo kompetencijÄ nagrinėja nuolat veikiančios kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijos ir Centrinė ginčų nagrinėjimo komisija (Statuto 25 straipsnio 1 dalis). Kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijų sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai, o Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis (Statuto 25 straipsnio 7 dalis). Nurodytos komisijos veikia vadovaudamosi Senato patvirtintais Å¡ių komisijų nuostatais (Statuto 25 straipsnio 7 dalis). Vilniaus universiteto Senato 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintų Vilniaus universiteto kamieninio akademinio padalinio ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatų 9.2.1 punkte nustatyta, kad komisija nagrinėja apeliacijas dėl galutinio dalyko (modulio) pasiekimų įvertinimo, iÅ¡skyrus baigiamųjų egzaminų ir baigiamojo darbo gynimo įvertinimÄ .

28. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalį aukÅ¡tojoje mokykloje veikia ginčų nagrinėjimo komisija. Ši komisija sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Į ginčų nagrinėjimo komisijÄ aukÅ¡tosios mokyklos ir studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) skiria po vienodÄ skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarkÄ nustato aukÅ¡toji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe (jeigu jos nėra, – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija). Taigi Statuto 25 straipsnyje nustatyta ginčų dėl studentų studijų pasiekimų ir baigiamųjų darbų įvertinimo nagrinėjimo tvarka iÅ¡ esmės atitinka ir nustatytÄ jÄ Â Mokslo ir studijų įstatyme.

29. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tiek Vilniaus universiteto statuto, tiek Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos nenumato galimybės studentui ginčyti jo studijų dalyko įvertinimo ar baigiamojo darbo įvertinimo teisme. Tokie ginčai sprendžiami mokslo ir studijų institucijos sudarytose komisijose, o šių komisijų sprendimai yra galutiniai ir neginčytini kitose institucijose, taip pat ir teismuose.

30. Statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Universiteto autonomija apima visų valstybės institucijų pripažįstamÄ Universiteto akademinių, administracinių, Å«kio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, jo teritorijos, valdomų pastatų, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultÅ«rinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas (Statuto 3 straipsnio 2 dalis). Pagal Statuto 4 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ vienas iÅ¡ Universiteto veiklos tikslų – įgyvendinti mokslo ir studijų vienove grįstas visų pakopų universitetines studijų programas, ugdančias kÅ«rybingÄ , kritiÅ¡kÄ , atsakingÄ ir nuolat tobulėjančiÄ asmenybę, rengti kompetentingus, plačios erudicijos mokslininkus (tyrėjus), kitus aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistus.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Universitetui Statuto suteikta autonomija akademinių reikalų tvarkymo srityje bei Universiteto tikslas ir pareiga užtikrinti aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistų rengimÄ nulemia, jog bÅ«tent Universiteto darbuotojai (dėstytojai ir mokslininkai) yra atsakingi ir gali tinkamai įvertinti studento studijų metu įgytÄ kompetencijÄ , taip pat prisiimti atsakomybę už naujai parengto specialisto žinių lygį ir jam suteikiamo diplomo vertę. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių bendrosios kompetencijos teismams nėra suteikta galimybė dar kartÄ vertinti studento studijų metu įgytų žinių ar jo parengto baigiamojo darbo lygį. Teismams suteikta tik įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo ir aiÅ¡kinimo kompetencija. Tuo tarpu aukÅ¡toji mokslo įstaiga (Å¡iuo atveju – Universitetas) ruoÅ¡ia įvairių mokslo sričių specialistus.

32. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Vilniaus apygardos teismas jau yra konstatavęs, jog pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ teismas, objektyviai neturėdamas specialių žinių, reikalingų studento iÅ¡mokto dalyko žinių ar jo parengto baigiamojo darbo lygiui įvertinti, turėtų skirti ekspertizę, taip pat vėliau vertinti eksperto iÅ¡vados pagrįstumÄ . Toks kitų specialistų bei paties teismo atliekamas studento mokslinių pasiekimų vertinimas bÅ«tų tiesioginis Universitetui Statutu suteiktos akademinės, mokslo ir dėstymo veiklos laisvės autonomijos pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2955-910/2021).

33. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės suformuluoti reikalavimai nenagrinėtini teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek ieÅ¡kovo reikalavimai yra labai panaÅ¡Å«s, dėl tų pačių dalykų, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog abiejų ieÅ¡kovų reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34. Atskirajame skunde ieškovai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka iš esmės dėl to, kad pripažino, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

35. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

36. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. CPK 68straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusiÅ¡alinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikÅ¡ti tokiais atvejais teisėjui nuÅ¡alinimÄ . Teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimÄ byloje žemesniosios ar aukÅ¡tesniosios instancijos teisme; jeigu jis Å¡ioje byloje vykdė teisminę mediacijÄ arba vykdė mediacijÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 66 straipsnis).

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimÄ . Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, neÅ¡aliÅ¡kumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi bÅ«ti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ , tuo tarpu vadovaujantis objektyviuoju testu vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

38. EŽTT, vertindamas teisėjo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ dėl skirtingų funkcijų vykdymo teisminiame procese ir spręsdamas, ar yra teisėtas pagrindas abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, didžiausiÄ dėmesį skiria bylose nagrinėtų klausimų tapatumui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 34130/96, par. 47). Tam, kad bÅ«tų galima pripažinti teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ , bÅ«tina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tÄ patį klausimÄ , ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijos Nr. 4687/11, par. 69).

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į atskirojo skundo argumentÄ dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo pažymi, jog teismai taiko teisę, procesinius sprendimus priima, remdamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais, suformuota teismų praktika aktualiais klausimais. Atsižvelgus į teismų praktikÄ , suformuotÄ , aiÅ¡kinant teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatytos aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti, jog skundžiamÄ nutartį priėmusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo buvo Å¡aliÅ¡ka ieÅ¡kovų atžvilgiu.

Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Vien tai, kad bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teisėja teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ ir atsisakymÄ jį priimti, aiÅ¡kino kitas aktualias teisės aktų normas, sprendžiant dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio priėmimo, nėra pagrindas pripažinti, jog teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka. IeÅ¡kovai taip pat nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kurie patvirtintų, jog pirmosios instancijos teisėja bÅ«tų buvusi suinteresuota bylos baigtimi ir ieÅ¡kovams nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimu.

Dėl žyminio mokesčio.

40. Asmens teisė kreiptis į teismÄ yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi bÅ«ti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismÄ garantuoti, atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Flie prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 23257/04). Taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir galimi tam tikri Å¡ios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismÄ apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismÄ tokiu bÅ«du ar apimtimi, kad bÅ«tų pažeista Å¡ios teisės esmė.

Teisės kreiptis į teismÄ apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtÄ tikslÄ ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 25201/94).

41. Viena iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

42. Tam, kad ieÅ¡kovai galėtų kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, jie turi įgyvendinti vienÄ iÅ¡ sÄ lygų – sumokėti žyminį mokestį, jeigu jis mokėtinas dėl klausimo, dėl kurio kreipiamasi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovams ne kartÄ buvo nustatinėjami trÅ«kumai, ieÅ¡kovai buvo įpareigojami sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisiÅ¡kai yra netikslinga pasisakyti dėl žyminio mokesčio ir vertinti jo sumokėjimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kadangi ginčo atveju jau konstatuota, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme.

Kadangi ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, žyminio mokesčio sumokėjimas neturi prasmės ir reikÅ¡mės dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo. Nebuvo pagrindo nagrinėjamoje byloje spręsti žyminio mokesčio sumokėjimo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

43. Pagal CPK 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ Â ar įstatymus.

44. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis – kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kadangi teismas kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , tik priėmęs ieÅ¡kinį ir nagrinėdamas bylÄ , jeigu tos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡kyla abejonių dėl aktualaus tam ginčui teisinio reglamentavimo prieÅ¡taravimo Konstitucijai. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas netenkina ieÅ¡kovų praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Dėl procesinės bylos baigties.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

47. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

48. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl naujų įrodymų prijungimo.

49. IeÅ¡kovai kartu su atskiruoju skundu pateikė praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo D. S. turtine padėtimi.

50. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

51. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ioje nutartyje nurodytus motyvus ir darytas iÅ¡vadas, konstatuoja, jog naujų įrodymų prijungimas neturi reikÅ¡mės, sprendžiant nagrinėjamÄ klausimÄ , todėl ieÅ¡kovų naujai teikiami įrodymai neprijungiami prie bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovų D. S. ir E. B. praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ netenkinti. Teisėja Rosita Patackienė