a5aae262-a809-4b20-8f12-c4fc2659afda · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-222-944/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-01053-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.6.2. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Rimai Šiaulienei, dalyvaujant ieškovų UAB „Žemalė agrar“, UAB „Veikšniai agrar“, UAB „Palnosai agrar“, UAB „Nordic agra“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, atsakovui A.

Å ., jo atstovei advokatei Evelinai Liutkutei, atsakovės UAB „Furs Baltic“ atstovui direktoriui Edmundui PetroÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų „Žemalė agrar“, UAB „VeikÅ¡niai agrar“, UAB „Palnosai agrar“, UAB „Nordic Agra“ ieÅ¡kinį atsakovams A. Å ., I. B. ir UAB „Furs Baltic“ dėl nuostolių priteisimo už neteisėtÄ naudojimÄ si žemės sklypais ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas n u s t a t ė: ieškovai prašo:

1. iÅ¡ atsakovo A. Å . priteisti ieÅ¡kovei UAB „Žemalė agrar“ 7 948,80 EUR nuostolio sumÄ , už neteisėtÄ naudojimÄ si žemės sklypu Nr. 4;

2. iÅ¡ atsakovės I. B. priteisti ieÅ¡kovei UAB „Žemalė agrar“ 7 404,75 EUR nuostolio sumÄ , už neteisėtÄ naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 1,2,3,5,7,16,17,18,19;

3. iÅ¡ atsakovės I. B. priteisti ieÅ¡kovei UAB „ViekÅ¡niai agrar“ 2 300,40 EUR nuostolio sumÄ , už neteisėtÄ naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 5;

4. iÅ¡ atsakovės I. B. priteisti ieÅ¡kovės UAB „Palnosai agrar“ naudai 5 578,20 EUR nuostolio suma, už neteisėtÄ naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 6,9,10,11,20;

5. iÅ¡ atsakovės I. B. priteisti ieÅ¡kovės UAB „Nordic agra“ 5 661,90 EUR nuostolio sumÄ , už neteisėtÄ naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 13, 21;

6. pripažinti 2016 m. balandžio 1 d. žemės sklypų subnuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. Å . ir UAB „Furs Baltic“ niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

7. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. rugsėjo 1 d. panaudos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. Å . ir I. B..

8. priteisti ieškovėms iš atsakovų I. B. ir A. Š. 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, už laikotarpį iki ieškovams palankaus teismo sprendimo visiško įvykdymo;

9. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypai. 2016-05-03 buvo sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis su atsakovė UAB „Furs Baltic“, kurios 5.2.2 punkte buvo numatyta, kad subnuoma ginčo žemės sklypų galima tik gavus raÅ¡ytinį iÅ¡ankstinį ieÅ¡kovų sutikimÄ . IeÅ¡kovų ir atsakovės UAB „Furs Baltic“ nuomos santykiai pasibaigė 2016-12-31, nes UAB „Furs Baltic“ nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo nuomos mokesčio, atitinkamai nebuvo svarstomas klausimas dėl nuomos sutarties pratęsimo. 2018 m. kilo ginčas tarp ginčo žemės sklypų savininkų ir atsakovų A.

Å . ir I. B. dėl žemės sklypo naudojimo, kurio metu paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Furs Baltic“ 2016-04-01 sudarė nuomos sutartį su atsakovu A. Å ., atitinkamai jis sudarė panaudos sutartį su I. B.. Plungės apylinkės teismas sprendimu Nr. e2-1732-1081/2019 patenkino prevencinį ieÅ¡kinį ir pripažino, kad atsakovai A. Å . ir I. B. neteisėtai naudojo ginčo žemės sklypus. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovams nebuvo niekaip atlyginta už tokius atsakovų veiksmus, t. y. ieÅ¡kovai negalėjo neteisėtai atsakovų naudojamų dalies ginčo žemės sklypų iÅ¡nuomoti ir gauti pajamas, todėl ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovų priteistinas atlyginimas už neteisėtÄ naudojimÄ si dalimi ginčo žemės sklypų už 2017 m. ir 2018 m. laikotarpį.

Taip pat atsakovų A. Å . ir UAB „Furs Baltic“ 2016 m. balandžio 1 d. sudaryta nuomos (Subnuomos) sutartis bei atsakovo A. Å . ir I. B. sudaryta 2017-09-01 panaudos sutartis yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento, todėl naikintinos. IeÅ¡kovai dubliku prašė tenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad susijusioje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai naudojantis ginčo žemės sklypais. Atsakovai A. Å . ir I. B. neteisėtai naudodamiesi ieÅ¡kovams priklausančiais žemės sklypais (dirbdami žemės plotus, augindami ir parduodami užaugintÄ derlių), naudojamus žemės sklypus deklaruodami Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros paramoms iÅ¡mokoms gauti, nemokėdami jokio atlygio naudojamų žemės sklypų savininkams, gavo nepagrįstÄ naudÄ , t. y. sutapė lėšas ieÅ¡kovų sÄ skaita, todėl ieÅ¡kovai pagrįstai praÅ¡o atsakovų A.

Å . ir I. B. gautÄ â€“ nesumokėtÄ atlygį naudojamų žemės sklypų savininkams, pripažinti ieÅ¡kovų nuostoliais ir juos priteisti. Atsakovai A. Å . ir I. B. turi bÅ«ti pripažinti nepagrįstai praturtėję ieÅ¡kovų sÄ skaita. IeÅ¡kovų žemės sklypų naudojimo metu galiojo neteisėtai sudaryta atsakovo A. Å . ir UAB „Furs Baltic“ nuomos sutartis, kuriÄ pripažinus negaliojančia, atsiranda aiÅ¡kus pagrindas laikyti visÄ atsakovų A. Å . ir I. B. neteisėtai gautÄ naudÄ , jų nepagrįstu praturtėjimu, kurį privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams.

Papildomai nurodo, kad ieÅ¡kovai tinkamai įvertino nepagrįsto praturtėjimo apimtį, t. y. atsakovas A. Å . pagal sudarytÄ sutartį sutiko mokėti 135 Eur sumÄ už 1 ha, atitinkamai tokia pat suma skaičiuotinas ir atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. IeÅ¡kovų vertinimu atsakovų praÅ¡omas taikyti restitucijos bÅ«das neteisėtas ir pažeidžia ieÅ¡kovų interesus. IeÅ¡kovai nėra sandorio Å¡alis, todėl negali bÅ«ti restitucija taikoma tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ priteisiama suma ieÅ¡kovams.

Pažymi, kad perkelti skolÄ kitam asmeniui galima tuomet, kai yra kreditoriaus sutikimas. IeÅ¡kovai niekada nesutiko, kad atsakovų A. Å . ir I. B. skola bÅ«tų perkelta UAB „Furs Baltic“. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad savo reikalavimus grindžia nepagrįsto praturtėjimo normomis. NepagrįstÄ atsakovų sutaupymÄ skaičiuoja už dvejus metus, t. y. 2017 m. ir 2018 m. Atsakovai A. Å . ir I. B. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai A.

Å . ir I. B. naudojo tik dalį ieÅ¡kovų sklypų. PaaiÅ¡kina, kad UAB „Furs Baltic“ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, kurias apmokėdavo atsakovas. Teigia, kad turėdamas pasiraÅ¡ytÄ sutartį pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypus naudoja ir valdo teisėtai. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. atsakovas A. Å . pastebėjo, kad 2016-04-01 nuomos sutarties pagrindu naudojamuose sklypuose dirba kiti asmenys, kuriems tuos pačius sklypus iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovai. Tokiu bÅ«du paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ nėra ginčo žemės sklypų savininkė, o tik buvusi nuomininkė.

PaaiÅ¡kina, kad žemės sklypai buvo neprižiÅ«rimi, atsakovai investavo daug lėšų, kad ginčo žemės sklypai bÅ«tų tinkami žemės Å«kio veiklai ir iÅ¡ jų bÅ«tų galima gauti pelno. Pažymi, kad dėl atsakovų veiksmų ginčo žemės sklypai buvo pagerinti, tapo tinkami žemės Å«kio veiklai. Atsakovų vertinimu jie neatliko neteisėtų veiksmų, o dėl susiklosčiusios situacijos atsakinga UAB „Furs Baltic“. Atsakovų veiksmai nelaikytini neteisėtais, be to, atsakovai negavo naudos dėl naudojimosi žemės sklypais, akivaizdžiÄ naudÄ gavo UAB „Furs Baltic“ ir ieÅ¡kovai.

Teigia, kad ieÅ¡kovai neketino gauti pajamų už ginčo žemės sklypus, nes patys jų nedirbo, taip pat jų nenuomojo ar pan. Pažymi, kad buvo mokamos nuomos mokestis pagal sudarytÄ sutartį, todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad atsakovai gavo naudÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovų nurodyta suma už 1 ha yra nepagrįsta, nes atsakovai investavo lėšas į sklypus, be to, 2018 m. sudarytose sutartyse su kitais asmenimis nurodomas mažesnė nuomos kaina nei praÅ¡oma ieÅ¡kiniu. Papildomai pažymi, kad atsakovų kaltės, kaip bÅ«tinos atsakomybės sÄ lygos taip pat nėra.

PaaiÅ¡kina, kad sudaryta sutarties tarp atsakovo ir UAB „Furs Baltic“ yra galiojanti, nes leidimu sudaryti subnuomos sutartį turėjo pasirÅ«pinti nuomotojas. Atsakovas A. Å . neturėjo jokio pagrindo manyti, kad iÅ¡nuomojami ne UAB „Furs Baltic“ priklausantys žemės sklypai. Teismui panaikinus sudarytÄ nuomos sutartį, turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti restitucijos klausimas, t. y. atsakovo A. Å . sumokėta suma UAB „Furs Baltic“ turėtų bÅ«ti priteista ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“.

PaaiÅ¡kino, kad teismo sprendime Nr. e2-1732-1081/2019 nurodyta, kad atsakovas A. Å . dalį sklypų teisėtai perdavė panaudos teise atsakovei I. B.. Nurodė, kad pripažinus panaudos sutartį negaliojančia, tai neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo. Tripliku atsakovai A. Å . ir I. B. praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalvimus dėl nuostolių priteisimo ir procesinių palÅ«kanų priteisimo atmesti, tenkinti reikalavimÄ dėl 2016-04-01 nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovams priteisti 30881,25 Eur sumÄ iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 konstatuotas atsakovų veiksmų teisėtumas ir kaltės nebuvimas. Nurodo, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai tvirtina, kad atsakovai gavo nepagrįstai naudÄ , nes atsakovai mokėjo nuomos mokestį UAB „Furs Baltic“. Dėl Å¡ios aplinkybės atsakovų nuomone, naudÄ gavo UAB „Furs Baltic“. IeÅ¡kovai neketino gauti pajamu už ginčo žemės sklypus 2017 m., nes jų nenuomojo, t. y. jie buvo faktiÅ¡kai nenaudojami. Atsakovai nurodo, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas yra subsidiarus teisių gynimo bÅ«das, kurio taikymui nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų.

Atsakovai realiai neturi atsakovams priklausančio turto, t. y. ginčo žemės sklypai yra realiai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams, ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovai žemės nuomos mokestį yra sumokėję atsakovei UAB „Furs Baltic“, todėl ieÅ¡kovų teisės gali bÅ«ti apgintos taikius restitucijÄ ir priteisus sumokėtÄ nuomos mokestį ieÅ¡kovams. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovų nurodytu žalos apskaičiavimo bÅ«du, nes praÅ¡oma priteisti suma grindžiama nuomos sutarties sÄ lygomis, kuriÄ praÅ¡oma pripažinti negaliojančia.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Atsakovas A. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad prie jam priklausančių žemių buvo nedirbami laukai, todėl teiravosi žmonių, kam priklauso Å¡i žemė. Jis gavo telefonÄ , kuriuo atsiliepė UAB „Furs Baltic“ vadovas. Kadangi su Å¡iuo asmeniu yra praeityje turėję susitarimų, todėl nurodė, kad pageidautų iÅ¡sinuomoti žemės. PaaiÅ¡kino, kad jam buvo pateikti žemės klypo planas, kuriame jis nurodė, kurie žemės sklypai jį domina.

Esant tokiai situacijai buvo sudaryta 2016-04-01 nuomos sutartis. Pažymėjo, kad jis norėjo išsinuomoti žemę bent jau penkeriems metams, todėl buvo sutarta dėl 135 Eur/ha sumos. Nurodė, kad pirmus dvejus metus mokėjo nuomos mokestį už einamus metus į priekį UAB „Furs Baltic“. Jokių abejonių, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ nėra sklypų savininkė ar neturi teisės nuomoti nekilo, dėl praeityje buvusių verslo sandorių. Sužinojo, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ nėra savininkė tik tuo metu, kai atvyko žmonės ir nurodė, kad jie išsinuomojo ginčo žemės sklypus iš ieškovų.

Atsakovės UAB „Furs Baltic“ atstovas direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo susisiekė atsakovas A. Š. ir nurodė, kad pageidauja išsinuomoti žemės. Kadangi jis žinojo, kam priklauso ginčo žemės sklypai, tai nusprendė sudaryti su atsakovu A. Š. 2016-04-01 sutartį, ir pats išsinuomoti iš ieškovų 2016-05-03 sutartimi. Nurodė, kad visus reikalus su ieškovams priklausančiais sklypais tvarkė tas pats asmuo, su kuriuo buvo sutarta, kad po sutartyje nurodyto termino pabaigos, sutartis bus pratęsiama.

Susiklostė tokia situacija, kad Å¡is asmuo žuvo, todėl ginčo žemės klypai buvo iÅ¡nuomoti kitiems asmenims. Daugiau procesinių dokumentų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovei UAB „Žemalė agrar“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini);

Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „Palnosai agrar“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „Veikšniai agrar“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei „Nordic agra“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini);

Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų ir atsakovės UAB „Furs Baltic“ 2016-05-03 priedas Nr. 1 prie žemės nuomos sutarties; žemės nuomos sutartis. 2016-04-01 privačios žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 99, sudaryta Tarp UAB „Furs Baltic“ ir atsakovo A. Š.. 2017-09-01 Panaudos sutartis tarp atsakovų A. Š. ir I. B.. Plungės apylinkės teismo 2019-08-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. 2019-05-16 Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas Dėl informacijos pateikimo.

Žemės nuomos sutartis, jos 2019-05-20 priedai Nr.

1. UAB „Furs Baltic“ 2017-04-12 sÄ skaita faktÅ«ra A. Å ., serija FB Nr. 17/07, suma 12251,25 Eur, 2017-05-03 sÄ skaita faktÅ«ra, serija FB, Nr. 17/10, suma 3630 Eur. Ūkininko A. Å . banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, lėšų pervedimo nurodymai. Aplinkos tvarkymo įkainiai. Dėl rungimosi principo tinkamo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju pirminiu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai reiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti nuostolius dėl neteisėto naudojimosi ieÅ¡kovų žemės sklypais. Dublike nurodė, kad reikalavimas kildinamas dėl nepagrįsto praturėjimo.

Atsakovai A. Å . ir I. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nėra aiÅ¡kus ieÅ¡kovų reikalavimų pagrindas, nes patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame bÅ«tų nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas – nepagrįstas praturtėjimas, nebuvo pareikÅ¡tas, todėl jie negalėjo tinkamai atsikirsti reiÅ¡kiamiems reikalavimams. Teismas nurodo, kad civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl savo asmeninių teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo), pasirinkti Å¡ių teisių gynimo bÅ«dus priklauso iÅ¡imtinai tik Å¡ių teisių savininkui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus, ieÅ¡kinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . CPK 42 straipsnio 1 dalyje pareiÅ¡kėjui (ieÅ¡kovui) įtvirtinta teisė pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka.

CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas turi teisę tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko ar ieÅ¡kinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentracijÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , skatinti Å¡alis rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su Å¡alies teise veikti proceso eigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, ir kt.). Šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, todėl ieÅ¡kovai pateikė dublikÄ , atsakovai A.

Å . ir I. B. – triplikÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai dublike nurodė, kad jų teisėms apginti taikytinos nepagrįsto praturėjimo instituto normos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu – 2020-07-29 teismo posėdžio metu, teismas nurodė ieÅ¡kovams apsispręsti dėl savo teisių gynimo bÅ«do. IeÅ¡kovai 2020-09-22 teismo posėdžio metu nurodė, kad savo teises gins pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto normas, įrodymų tyrimo metu teiks paaiÅ¡kinimus žodžiu, patikslinto procesinio dokumento neteiks, nes jų pozicija iÅ¡dėstyta dublike.

Teismo posėdžio metu 2020-11-16 ieÅ¡kovai teikė paaiÅ¡kinimus, pagal nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas. Atsakovai A. Å . ir I. B. reikÅ¡dami triplikÄ nurodė savo argumentus dėl nepagrįsto praturėjimo instituto taikymo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu – 2020-10-19 teismo posėdyje, atsakovai A. Å . ir I. B. aiÅ¡kinosi dėl ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo. Esant tokiai faktinei situacijai pripažintina, kad ieÅ¡kinio pagrindas pagal nepagrįstÄ praturėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, atsakovams nebuvo siurprizinis, jiems buvo suteikta teisė iÅ¡sakyti savo pozicijÄ , t. y. pateikti triplikÄ , kas teismo vertinimu atitiko CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsakovai A. Å . ir I. B., dėl nepagrįsto praturtėjimo normų taikymo galėjo pasisakyti tiek pasirengimo stadijoje, tiek duodami paaiÅ¡kinimus teisme teismo posėdžio metu, t. y. buvo suteikta teise tinkamai realizuoti rengimosi principÄ , įtvirtintÄ CPK 12 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovų argumentai, kad jie negalėjo tinkami atsikirsti į ieÅ¡kinį nepagrįsti, todėl atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Dėl UAB „Furs Baltic“ teisių turėti atstovÄ advokatÄ .

Teismas nurodo, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti Å¡ioje byloje atstovÄ . CPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylÄ nagrinėjantis teisėjas mano, kad Å¡alis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiÅ«lyti Å¡iems asmenims pasirÅ«pinti, kad jiems bÅ«tų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimÄ ; bylos nagrinėjimo metu bylÄ atidėti Å¡iame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vienÄ kartÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje UAB „Furs Baltic“ procesinė padėtis pirminiu ieÅ¡kiniu buvo trečiasis asmuo, Å¡iam asmeniui nebuvo reiÅ¡kiami jokie reikalavimai. Å iam asmeniui procesiniai dokumentai buvo siunčiami buveinės adresu ir pagal CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ procedÅ«rÄ laikyti įteiktas. 2019-11-19 buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame UAB „Furs Baltic“ buvo nurodoma atsakove. Atitinkamai Å¡alių ir teismo procesiniai dokumentai Å¡iai Å¡aliai buvo siunčiami pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas ir laikytini tinkamai įteiktais.

Ä® teismo posėdį, kuris turėjo vykti – 2020-07-29, Å¡aukimas įteiktas asmeniÅ¡kai UAB „Furs Baltic“ vadovui, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko. Teismui pripažinus UAB „Furs Baltic“ atstovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, apie 2020-09-08 teismo posėdį Å¡aukimas įteiktas asmeniÅ¡kai, tačiau atsakovės atstovas į posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį 2020-10-19 atsakovės UAB „Furs Baltic“ vadovui praneÅ¡ta tinkamai t. y. Å¡aukimas įteiktas per antstolį, tačiau į paskirtÄ teismo posėdį atsakovės vadovas neatvyko.

Teismas 2020-10-20 nutartimi paskyrė UAB „Furs Baltic“ vadovui baudÄ dėl neatvykimo į teismo posėdį. Teismo posėdyje – 2020-11-16, atsakovės UAB „Furs Baltic“ direktorius atvyko ir nurodė, kad nori susirasti atstovÄ . Teismas nurodė, kad UAB „Furs Baltic“ direktoriaus dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu, todėl teismo posėdis vyks, tačiau prieÅ¡ baigiant bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės bus suteikta teisė atsakovės UAB „Furs Baltic“ vadovui pasirÅ«pinti atstovavimu.

IÅ¡klausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, UAB „Furs Baltic“ direktorius nurodė, kad atsisako praÅ¡ymo dėl atstovo susiradimo. Esant tokio pobÅ«džio aplinkybėms teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Teismas nurodo, kad teismo ir Å¡alių procesiniai dokumentai UAB „Furs Baltic“ buvo siunčiami buveinės adresu, šį buveinės adresÄ patvirtino teismo posėdžio metu juridinio asmens vadovas. Aplinkybių, priežasčių, dėl kurių dalis siunčiamų dokumentų nebuvo fiziÅ¡kai įteikti UAB „Furs Baltic“ teisminio proceso metu, vadovas negalėjo nurodyti.

Pastebėtina, kad Å¡aukimai UAB „Furs Baltic“ vadovui kartais įsiteikdavo asmeniÅ¡kai, tačiau jokio intereso byloje, pareigos rÅ«pintis procesu, atsakovė UAB „Furs Baltic“ neiÅ¡reiÅ¡kė. Darytina iÅ¡vada, kad byloje teismas turi siekti visų byloje proceso dalyvių interesų apsaugos ir dėti maksimalias pastangas, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai ir ekonomiÅ¡kai (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis), todėl pripažintina, kad atsakovės UAB „Furs Baltic“ teisės nebuvo pažeistos, juolab, kad praÅ¡ymo susirasti atstovÄ advokatÄ , vėliau UAB „Furs Baltic“ atsisakė.

Dėl nepagrįsto praturėjimo. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų A. Å . ir I. B. nuostolį dėl neteisėto naudojimosi žemės sklypais pagal nepagrįsto praturtėjimo normas. Teismas nurodo, kad byloje tarp Å¡alių ginčo, kad atsakovai faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovams priklausančiais žemės sklypais nuo 2016 m. pavasario nėra. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

Taigi kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir praÅ¡omas pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«das (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiÅ¡kai kvalifikuoti. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-136/2014).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, t. y. ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Ši nuostata reiškia, kad jei dėl asmens praturtėjimo atsiradusiam ginčui spręsti yra pagrindas taikyti konkrečias teisines nuostatas (daiktinės, deliktų, sutarčių ar kt.), tai jos ir taikomos, bet nėra pagrindo taikyti nuostatų dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Taigi nepagrįsto praturtėjimo teisės normos taikomos, kai pagal restitucijos, vindikacijos ar kitas taisykles reiÅ¡kiamas reikalavimas grÄ Å¾inti turtÄ ar atlyginti nuostolius negali bÅ«ti tenkinamas, tačiau teismui akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai įgijo turtÄ kito asmens sÄ skaita. Nagrinėjamu atveju byloje tarp Å¡alių nebuvo ginčo, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų A. Å . ir I. B. 2017 m., 2018 m. laikotarpiais nebuvo jokių teisinių santykių dėl ginčo žemės sklypų, t. y. tik 2019-05-20 ieÅ¡kovai ir atsakovas sudarė dalies žemės sklypų nuomos sutartis.

Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad iki pastarosios nuomos sutarties tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarymo jokių sutartinių santykių nebuvo. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje pateikto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 nustatyta, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu atsakovams A. Å . ir I. B. dėl uždraudimo naudotis atsakovams ginčo žemės sklypais. Å ioje civilinė byloje ieÅ¡kinys patenkintas ir teismo 2019-08-23 sprendimu uždrausta atsakovams A.

Å . ir I. B. asmeniÅ¡kai ar per trečiuosius asmenis naudotis nurodytais žemės sklypais, taip pat uždrausta atsakovas A. Å . ir I. B. trukdyti naudotis nurodytais žemės sklypais tretiesiems asmenims. Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdytinas (CPK 18 straipsnis) ir ginčo Å¡alims pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas yra prejudicinis. Å ioje byloje teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės konstatavo, kad atsakovai A. Å . ir I. B. neturėjo teisinio pagrindo naudotis ginčo žemės sklypais.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų ginčo laikotarpiu – 2017 m., 2018 m., nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl kitais teisių gynimo bÅ«dais, t. y. sutartinės, deliktinės atsakomybės teisės, daiktinės teisės ar pan. ieÅ¡kovai neturi galimybės apginti savo teisinių. Teismas pažymi, kad pagal daiktinės teisės normas savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetino neteisėto valdymo pagal CK 4.95 straipsnio nuostatas, ir reikalauti atsiskaitymų grÄ Å¾inant daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo pagal CK 4.97 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypai ieÅ¡kovams disponuoti buvo grÄ Å¾inti ne daiktinės teisės normų pagrindu, tačiau pagal prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lygas civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. Å ioje byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjÄ s, Å¡alims turi res judicata galiÄ , todėl jame nustatyt faktai nekvestionuotini. Esant tokiai situacijai atitinkamai pagal daiktinės teisės – CK 4.97 straipsnio normas, ieÅ¡kovai negali ginti savo teisių. Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant byloje kilusį ginÄÄ ieÅ¡kovų teisės gali bÅ«ti apgintos tik taikant nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normos.

Teismas pažymi, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieÅ¡kovo turto sumažėjimÄ (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita); trečia, priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį;

Å¡eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažėjo, neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais. Pagal CK 6.242 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas gali bÅ«ti tais atvejais, jeigu asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtÄ kito asmens sÄ skaita, pvz., neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar iÅ¡tekliais, per klaidÄ gauna ne jam skirtÄ turtÄ . Praturtėjimas gali bÅ«ti įvertintas gauto turto verte, nevykdytų mokėjimų už naudojimÄ si turtu apimtimi, sutaupymo suma neturint iÅ¡laidų ir kitaip. Be praturtėjimo fakto, kita teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sÄ lyga yra praturtėjimo nepagrįstumas.

Å i kategorija aiÅ¡kintina kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimÄ , už suteiktas paslaugas ar kitokiÄ naudÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti atlyginta. Å iuo aspektu turi bÅ«ti nustatyta, ar buvo pagrindas atlyginti už gautÄ naudÄ . Neatlygintinis turto gavimas gali bÅ«ti dėl to, kad tai nustato įstatymas, sandoris ar kitoks teisinis pagrindas. Neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad turtÄ ar naudÄ gaunantis asmuo neturi pareigos perduoti atlygio, nes jis turi teisę gauti turtÄ ar naudÄ , apskritai nemokėdamas atlyginimo, ar, pvz., dėl tos priežasties, jog jis jau yra perdavęs ekvivalentiÅ¡kÄ turtÄ ar suteikęs kitokiÄ naudÄ .

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovų ir atsakovų 2017 m., 2018 m. nesiejo jokie teisiniai santykiai, tačiau įsiteisėjusiu teismo 2019-08-23 sprendimu konstatuota, kad atsakovai faktiškai naudojosi ieškovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikta 2019-05-16 informacija, iš kurios matyti, kad atsakovai deklaravo ieškovams priklausančius ginčo žemės sklypus ir gavo numatyto dydžio išmokas už ginčo laikotarpį.

Teisės aktuose nėra numatyta teisės naudotis svetimÄ turtÄ , netgi tais atvejais, jeigu žemė nėra prižiÅ«rima, t. y. teismo posėdžio metu atsakovas A. Å . nurodė, kad ginčo sklypai yra besiribojantys su jam priklausančiais žemės sklypais, kurie buvo nenaudojami, neprižiÅ«rimi, apaugę piktžolėmis ir pan. pobÅ«džio augalija, todėl jis Å¡iais sklypais susidomėjo, ieÅ¡kojo kam jie priklauso ir pan. Duomenų, kad bÅ«tų egzistavęs susitarimas, kad dėl žemės sklypų įdirbimo (paruoÅ¡imo tinkamam Å«kininkavimui: piktžolių, krÅ«mokÅ¡nių ir pan. pobÅ«džio darbų atlikimo) bÅ«tų atsakovas atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, nėra pateikta.

Tai pat duomenų, kad atsakovai už šiuos sklypus būtų mokėję, kokio nors dydžio sumas, ieškovams nėra pateikta. Darytina išvada, kad atsakovai faktiškai naudojosi ginčo žemės sklypais 2017 m., 2018 m. nors nebuvo jokių susitarimų su ieškovais, taip pat nebuvo jokių teisės aktų, kurie suteiktų galimybę taip elgtis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai ir taip nenaudojo žemės sklypų (patys ieškovai nei dirbo, nei nuomojo, nei kitokiu būdu naudojo), nesudaro teisinio pagrindo juos pradėti naudoti atsakovams neatlygintinai, t. y. ieškovai nebuvo prisiėmę tokio atsakovų elgesio rizikos – dėl pasyvaus elgesio, atsakovai pradės naudoti ginčo žemės sklypus be ieškovų sutikimo, leidimo ar pan.

Dėl tokių atsakovų veiksmų, t. y. sutaupymo nuomos mokesčio už ginčo žemės sklypus, ir ieÅ¡kovų susiklosčiusios faktinės situacijos, t. y. negavimo jokios sumos už jų nuosavybės naudojimÄ si yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys, juolab, kad 2018 m. dalimi ginčo sklypų negalėjo naudotis su ieÅ¡kovais sutartis sudarę M. P. ir Ž. K.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovai faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovams priklausančiais žemės sklypais 2017 m. ir 2018 m. ir nemokėjo jokio mokesčio.

Kadangi tokiam atsakovų elgesiui, t. y. neatlygintiniam naudojimui, nėra teisinio pagrindo, darytina iÅ¡vada, kad nemokėdami nuomos mokesčio už ginčo žemės sklypus atsakovai nepagrįstai sutaupė ieÅ¡kovų sÄ skaita. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai 2018-04-30 ginčo sklypus iÅ¡nuomojo Ž. K. ir M. P., kurie atsisakė mokėti žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018-04-20 iki 2019-04-12, nes Å¡iuos sklypus buvo užėmę atsakovai A.

Å . ir I. B.; tokiu bÅ«du negauto nuomos mokesčio suma yra 130 Eur/ha. IeÅ¡kovai reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovams už faktinį naudojimÄ si žemės sklypais. PraÅ¡omÄ priteisti sumÄ grindė atsakovų 2019-04-01 sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 99 10 punkto sÄ lyga, kurioje buvo numatytas 135 Eur/ha nuomos mokesčio dydis. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovai byloje taip pat ginčija Å¡ios sutarties teisėtumÄ ir praÅ¡o jÄ pripažinti negaliojančia (teismas dėl Å¡io reikalavimo pasisakys sprendime atskirai), todėl Å¡ios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos, sprendžiant dėl ieÅ¡kovų negautos/atsakovų sutaupytos sumos pagrįstumo.

Kadangi byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas už faktinį naudojimÄ Å¾emės sklypais už laikotarpį 2017 m. ir 2018 m., todėl Å¡iems reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovai turėjo pateikti papildomus duomenis, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl naudojimosi sumos už ginčo žemės sklypus. Teismo vertinimu reikÅ¡mingi Å¡ie byloje pateikti duomenys: 2016-05-03 žemės nuomos sutarties tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės UAB „Furs Baltic“, kurioje buvo numatytas 100 Eur/ha suma, VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys dėl 2018-10-01 vidutinės žemės rinkos kainos Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse 2017 m., kur Skuodo r. kaina nurodyta 108 Eur /ha ir 150 Eur/ha.

IeÅ¡kovų ir M. P. bei Ž. K. sutartys kuriose žemės nuomos mokesčio dydis numatytas 130/ha. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad 2016-05-03 sutartis su UAB „Furs Baltic“ nebuvo pratęsta, nes buvo sunkumų su atsakove UAB „Furs Baltic“ dėl atsiskaitymo pagal sudarytÄ sutartį. Duomenų aplinkybių, kad 2016-05-03 sutartis nebuvo pratęsta dėl nuomos kainos pokyčių nenurodė, ne viena iÅ¡ Å¡alių. Teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Furs Baltic“ nurodė, kad sutartis 2016-05-03 su ieÅ¡kovais buvo sudaryta iki 2016-12-31, tačiau pagal žodinį susitarimÄ turėjo bÅ«ti tęsiama, kasmet.

PaaiÅ¡kino, kad buvo žodinis susitarimas pratęsti sutartį, tačiau jis nebuvo įformintas susitarimu, atitinkamai 2016-05-03 sutartis nebuvo pratęsta. Duomenų aplinkybių, kad po 2016-05-03 sutarties galiojimo pabaigos ieÅ¡kovai galėjo turėti teisėtÄ lÅ«kestį gauti didesnę sumÄ , nei 2016-05-03 sutartyje buvo sutarę nėra pateikta, duomenų apie interesantus Å¡iuo laikotarpiu į ginčo sklypus taip pat nėra pateikta. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad už 2017 m. galėjo bÅ«ti gauta didesnė suma nei 100 Eur/ha.

Tuo tarpu sprendžiant dėl 2018 m. sumos, reikšmingomis laikytinos ieškovų ir M. P. bei Ž. K. sudarytos sutartys. Nors minėtiems asmenims buvo išnuomoti ne visi ginčo žemės sklypai, tačiau likę neišnuomoti sklypai yra toje pačioje vietovėje, todėl labiau tikėtina, kad jų kaina turėjo būti ne mažesnės nei 130 Eur/ha. Teismas nurodo, kad atsakovas A. Š. procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus nurodė, kad ginčo žemės sklypai iš pradžių nebuvo tinkamai ūkininkavimui apaugę piktžolėmis ir kt. augmenija, reikėjo investicijų, kad šiuose sklypuose būtų galima sėti ir auginti ūkines kultūras ir pan.

Teismas nurodo, kad atsakovas priešieškinio šioje byloje nereiškė, nors buvo atstovaujamas kompetentingų atstovų advokatų, todėl jo nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti reiškiamų reikalavimų ar juos sumažinti. Darytina išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybes dėl ginčo žemės sklypų pagerinimo atmestinos, kaip neįrodytos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu turėtų būti diferencijuojama suma už 2017 m. ir 2018 m. ir ieškovų negauta suma, atitinkamai atsakovų sutapyta suma, turėtų būti skaičiuojama po 100 Eur/ha už 2017 m., ir 130 Eur/ha už 2018 m.

Å ios bylos nagrinėjimo metu atsakovai nėra jokia forma atsilyginę ieÅ¡kovams už naudojimÄ si ginčo žemė sklypais. Atsakovai A. Å . ir I. B. teigia, kad ieÅ¡kovų nurodyti sklypų naudojimo laikotarpiai nėra visiÅ¡kai tikslÅ«s, t. y. atsakovai nedirbo 2016 m. sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinyje nurodomas, kaip Nr. 6), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinyje nurodomas, kaip Nr. 13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinyje nurodomas Nr. 21). Teismas nurodo, kad pagal ieÅ¡kovų nurodytos laikotarpius, už kuriuos praÅ¡oma priteisti sumas, 2016 m. nepatenka į ginčo nagrinėjimo laikotarpį, t. y. už 2016 m. ieÅ¡kovai nereiÅ¡kia jokio reikalavimo, todėl Å¡ie atsakovų argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Atsakovai taip pat teigia, kad nenaudojo 2017 m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinyje nurodomas Nr. 18). Å ie atsakovų A. Å . ir I. B. motyvai pripažintini pagrįstais, nes Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros 2019-05-16 duomenimis, Å¡ios sklypo niekas nedeklaruoja. Byloje kitų duomenų, kurie pagrįstų Å¡io sklypo naudojimÄ 2018 m. metais, ieÅ¡kovė UAB „Žemalė agrar“ nepateikė. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė UAB „Žemalė agrar“ neįrodė, kad atsakovai naudojo žemės sklypÄ 2018  m., todėl turi mokėti ieÅ¡kovei.

Daugiau netikslumų dėl žemės sklypų naudojimo Å¡alys nenurodė, o teismas nenustatė. Apibendrinant nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė (CPK 178 straipsnis), kad atsakovai A. Å . ir I. B. už faktinį ieÅ¡kovų žemės sklypų naudojimÄ negrįstai sutaupė ieÅ¡kovų sÄ skaita, už 2017 m. skaičiuojant po 100 Eur/ha, o už 2018 m. po 130 Eur/ha, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovei UAB „Žemalė agrar“ iÅ¡ atsakovės I.

B. priteistina iš viso 5779,7 Eur suma; ieškovei UAB „Žemalė agrar“ iš atsakovo A. Š. priteistina 6771,20 Eur suma; ieškovei UAB „Veikšniai agrar“ priteistina iš atsakovės I. B. 1959,60 Eur suma; ieškovei UAB „Palnosai agrar“ priteistina iš atsakovės I. B. iš viso 4751,80 Eur suma; ieškovei UAB „Nordic agra“ iš atsakovės I. B. iš viso priteistina 4823,10 Eur suma. Dėl 2016-04-01 sutarties ir 2017-09-01sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo būdo.

Pagal byloje esančius duomenis neginčytinai nustatyta, kad atsakovė 2016-04-01 UAB „Furs Baltic“ nebÅ«dama ginčo žemės sklypų savininke, ar teisėta valdytoja iÅ¡nuomojo Å¡iuo žemės sklypus atsakovui A. Å . (toliau tekste – subnuomos sutartis), Å¡ioje sutartyje sutarties galiojimo terminas numatytas iki 2020-04-01. Tais pačiais metais – 2016-05-03 atsakovė UAB „Furs Baltic“ sudarė nuomos sutartie su ieÅ¡kovais, iÅ¡ kurių iÅ¡sinuomojo ginčo žemės sklypus (toliau tekste – nuomos sutartis), sutarties galiojimas numatytas iki 2016-12-31, kurios 5.2.2. punkte numatyta nuomininko teisė subnuomoti tik gavus iÅ¡ankstinį sutikimÄ .

Å i atsakovės UAB „Furs Baltic“ ir ieÅ¡kovų sutartis nebuvo pratęsta, nebuvo sudaryta naujų susitarimų. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ tiek subnuomos sudarymo metu – 2016-04-01, tiek nuo 2016-12-31 neturėjo jokio teisinio pagrindo disponuoti, valdyti ar pan. žemės sklypus. Tokios teisės nesuteikė nei teisės aktai, nei Å¡alių susitarimai. Å ioje situacijoje reikÅ¡minga aplinkybe laikytinas laikotarpis nuo 2016-05-03 iki 2016-12-31, kai atsakovė UAB „Furs Baltic“ turėjo teisėtÄ pagrindÄ nuomos sutarties pagrindu valdyti ginčo žemės sklypus, nors subnuomoti nebuvo gavusi ieÅ¡kovų leidimo.

Byloje ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ginčo žemės sklypai buvo iÅ¡nuomoti tokios teisės neturinčio asmens, t. y. atsakovė UAB „Furs Baltic“ iÅ¡nuomojo svetimÄ turtÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo iÅ¡imtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas iÅ¡saugant sandorį.

CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su Å¡ių dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl Å¡ių sÄ lygų buvimo, esminę reikÅ¡mę turi ne lingvistinė normos iÅ¡raiÅ¡ka, o interesas, kurio apsaugÄ ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl aiÅ¡kinantis normos imperatyvumÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ). Tokio tipo bylose, kuriose reikalaujama pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir taikyti restitucijÄ , teismas dėl pareikÅ¡tų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustačius, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinus sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 2 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ .

Teisės į nuosavybės neliečiamumÄ ir apsaugÄ , kaip pamatinės konstitucinės teisės, užtikrinimo svarba nuolat pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtÄ turėtojas, turi iÅ¡imtinę teisę tÄ turtÄ valdyti, naudoti ir disponuoti juo (pvz., 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Pagal CK 4.37 straipsnio 2 dalį bÅ«tent savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitÄ asmenį be teisinio pagrindo atsidÅ«rusį daiktÄ turi teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Kaip nustatyta byloje, įsiteisėjusi teismo sprendimu atsakovams uždrausta naudotis žemės sklypais pagal prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lygas. Tačiau dėl tokios situacijos, savaime negaliojančiomis netapo atsakovų UAB „Furs Baltic” ir A. Å . sudaryta 2016-04-01 sutartis, bei jos pagrindu atsakovų A. Å . ir I. B. sudaryta panaudos sutartis.

Kaip nustatyta byloje, subnuomos ir panaudos sutarčių pagrindu ginčo žemės sklypų naudojimas tęsėsi iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 priėmimo. Šios aplinkybės yra pakankamos ieškovų teisiniam suinteresuotumui pripažinti žemės sklypų subnuomos ir panaudos sutartis negaliojančiomis patvirtinti. Byloje nustačius, kad prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis sudarė nuosavybės teisių į ginčo sklypus neturėjęs asmuo, tokio asmens sudaryta 2016-04-06 žemės sklypų nuomos sutartis pripažįstama niekinė negaliojanti nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnis, 4.95 straipsnis), atitinkamai taip pat niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, tampa ir 2016-04-01 nuomos sutarties pagrindu sudaryta atsakovų A.

Å . ir I. B. 2017-09-01 panaudos sutartis. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad po 2016-04-01 sutarties sudarymo, UAB „Furs Baltic“ pati iÅ¡sinuomojo ginčo žemės sklypus iÅ¡ ieÅ¡kovų yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl restitucijos taikymo apimties. Pažymėtina, kad net ir pripažinęs sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , įvertina: ar restitucija konkrečiu atveju apskritai taikytina; jei restitucija taikytina – koks turėtų bÅ«ti jos bÅ«das. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (lot. padėtis, kuri yra). Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sÄ lygas. Teismas nurodo, kad atsakovai A. Å . ir I. B. praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ priteistinas sumas grÄ Å¾inti ne atsakovui A. Å ., o ieÅ¡kovams. Teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos bÅ«das, kai Å¡alys grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo, t. y. viena jos Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa tai, kÄ yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Darytina iÅ¡vada, kad ne sandorio Å¡alims restitucija negali bÅ«ti taikoma. Å iuo atveju subnuomos sandorio Å¡alimis buvo atsakovas A. Å . ir UAB „Furs Baltic“, todėl tarp Å¡ių asmenų spręstina dėl restitucijos taikymo. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovas A. Å . už žemės nuomÄ 2016 m. atsakovei UAB „Furs Baltic“ iÅ¡ viso pervedė 15000 Eur sumÄ ; už žemės nuomÄ 2017 m. atsakovei UAB „Furs Baltic“ pervedė lėšų pervedimo nurodymais 2017-04-13 ir 2017-05-03 iÅ¡ viso 15881,25 Eur sumÄ .

Pripažinus 2016-04-01 numos sutartį niekine ir negaliojančia, iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ atsakovui A. Å . turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos sumokėtos sumos pagal Å¡iÄ sutartį visa apimtimi. Teismas jau minėjo, kad sprendžiant dėl restitucijos apimties reikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, kad nuo 2016-05-03 iki 2016-12-31 atsakovė UAB „Furs Baltic“ buvo ginčo sklypų nuomininkė, todėl Å¡iuo laikotarpiu, pripažintina, kad atsakovė nesilaikydama, pažeisdama sudarytos 2016-05-03 sutarties sÄ lygas faktiÅ¡kai buvo subnuomojusi ginčo žemės sklypus atsakovui A.

Å .. IeÅ¡kovai pagal 2016-05-03 nuomos sutartį su atsakove UAB „Furs Baltic“ buvo sutarę dėl nuomos mokesčio 100 Eur/ha, kurį atsakovė, nors ir susidÅ«rusi su tam tikrais keblumais, sumokėjo ieÅ¡kovams. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieÅ¡kovai ir atsakovė UAB „Furs Baltic“. Atitinkamai ieÅ¡kovai reikalavimo už 2016 m. Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė. Darytina iÅ¡vada, kad pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-01 sutartį ir taikant restitucijÄ visa apimtimi susidarytų tokia situacija: už 2016 m. ieÅ¡kovai gavo nuomos mokestį iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“, o taikant restitucijÄ ir už 2016 m.

UAB „Furs Baltic“ įpareigojus grÄ Å¾inti atsakovui A. Å . visÄ 15000 Eur sumÄ , iÅ¡eitų, kad atsakovas A. Å . faktiÅ¡kai naudojosi ginčo žemės sklypais 2016 m., tačiau niekam neturi nieko mokėti. Kadangi niekinė ir negaliojanti 2016-04-01 sutartis negali sukelti teisių pasekmių jos dalyviams, atitinkamai abi sutarties Å¡alys tiek UAB „Furs Baltic“, tiek A. Å . negali turėti naudos iÅ¡ tokios sutarties, todėl už 2016 m. iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ grÄ Å¾intina atsakovui A.

Å . ne visa sumokėta suma, tačiau skaičiuojant po 100 Eur/ha (tokia pačia apimtimi, kokia buvo sumokėta ieÅ¡kovams atsakovės UAB „Furs Baltic“ pagal 2016-05-03 sutarties sÄ lygas). Kadangi atsakovas A. Å . sumokėjo už 2016 m. 15000 Eur sumÄ atsakovei UAB „Furs Baltic“ skaičiuotinÄ po 135 Eur/ha, todėl iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ priteistina atsakovui A. Å . 3888,88 Eur suma, skaičiuotina po 100 Eur/ha. Byloje nėra jokių duomenų, kad po 2016-05-03 sutarties termino pabaigos 2016-12-31 bÅ«tų atlikti iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ mokėjimai ieÅ¡kovams, todėl už 2017 m. iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ atsakovui A.

Å . priteistina visa sumokėta suma – 15881,25 Eur. Atsakovų A. Å . ir atsakovės I. B. sudaryta sutartis yra neatlygintinė, todėl restitucija netaikytina. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas. Procesinės palÅ«kanos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , nes jos skirtos atlyginti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieÅ¡kovių nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju ir dėl to ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ .

Taigi prievolė mokėti vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas yra iÅ¡vestinė, o ne savarankiÅ¡ka, todėl nustačius teisinį pagrindÄ atsakovams mokėti sumas, iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2019-10-09, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams turėtų bÅ«ti atlygintos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pagal pateiktus duomenis ieÅ¡kovai nurodo, kad turėjo 6978,11 Eur iÅ¡laidų teisinai pagalbai apmokėti bei 688 Eur žyminio mokesčio už patikslintÄ ieÅ¡kinį bei 75 Eur žyminio ieÅ¡kinio už papildomÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Pagal pateiktus duomenis 6987,11 Eur sumÄ bei žyminį mokestį už ieÅ¡kinį sumokėjo ieÅ¡kovė UAB „Nordic Arga“. Teismas nurodo, kad pagal pateiktus duomenis ieÅ¡kovus atstovavo tas pats atstovas, tačiau su visais ieÅ¡kovais buvo sudarytos atskiros atstovavimo sutartys.

Tokiu atveju pagal CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus galėtų bÅ«ti pripažintas neprivalomas ieÅ¡kovų bendrininkavimas, jeigu bÅ«tų pateikti duomenys pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį dėl pavedimo bylÄ vesti vienam iÅ¡ bendrininkų. Kadangi tokio pobÅ«džio duomenys nėra pateikti, pripažintina, kad vien ieÅ¡kovė UAB „Nordic Agra“ Å¡ioje byloje gynė savo interesus ir turėjo 6987,11 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kai Å¡io asmens byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas siekė 5661,90 Eur.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡io asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo reikalaujamÄ priteisti sumÄ . Byloje kartu su sÄ skaitomis nurodoma, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ne maža dalis teisinių paslaugų buvo teikiamos dėl dokumentų rengimo, redagavimo, atsikirtimų, kelionės iÅ¡laidų ir pan. Teismas nurodo, kad kita proceso Å¡alis neprivalo prisiimti rizikos dėl to, kad ieÅ¡kovÄ atstovauja asmuo iÅ¡ kito teismo, todėl kelionės iÅ¡laidos nelaikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis.

Be to reikÅ¡minga aplinkybe laikytina ir tai, kad faktinė situacija atstovui buvo žinoma, nes tas pats atstovas dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. Dėl Å¡ios aplinkybės dokumentų rengimas atitinkamai redagavimas turėjo užimti ženkliai mažiau laiko, nei naujam atstovui. Be to, Å¡i byla nelaikytina sudėtinga, reikalaujanti iÅ¡skirtinių specializuotų žinių, todėl yra teisinis pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas ženkliai mažinti. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ mažinti praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas, todėl praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 4000 Eur sumos.

IeÅ¡kovės UAB „Nordic Agra“ reikalavimas patenkintas 85 proc., todėl ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ viso 645,55 Eur žyminio mokesčio ir 3400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės I. B.. Atsakovas A. Å . nurodo, kad patyrė už atsakovų atstovavimÄ ir teisinę pagalbÄ teisme iÅ¡ viso 12546,03 Eur, taip pat patyrė 266,60 Eur iÅ¡laidas susijusias su teisinių paslaugų teikimu bei 50 Eur iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo UAB „Furs Baltic“ vadovui. Teismas taip pat nurodo, kad pagal CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus galėtų bÅ«ti pripažintas neprivalomas bendrininkavimas, jeigu bÅ«tų pateikti duomenys pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį, dėl pavedimo bylÄ vesti vienam iÅ¡ bendrininkų.

Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos atskiros atstovavimo sutartys su atsakovu A. Š. ir atsakove I. B.. Visas nurodytas sumas apmokėjo atsakovas A. Š., nors jam pareikštas reikalavimas buvo tik UAB „Žemalė agrar“ 7948,80 Eur sumai, kiti ieškovai turtinių reikalavimų atsakovui nereiškė, išskyrus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pateiktuose dokumentuose patirtos išlaidos nurodomos, kaip suteiktos teisinės paslaugos bei kelionės išlaidos. Teismas nurodo, kad konkrečiai kokios suteiktos teisinės paslaugos ir dėl kokių procesinių veiksmų nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės įvertinti šių suteiktų paslaugų pagrįstumo ir tikslingumo.

Be to, kelionės iÅ¡laidos taip pat nelaikytinos pagrįstomis, nes kita Å¡alis negali bÅ«ti prisiėmusi rizikos dėl atstovo iÅ¡ kito miesto susiradimo. Taip pat reikÅ¡minga aplinkybe laikytina ir tai, kad faktinė situacija atstovui buvo žinoma, nes tas pats atstovas dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. Dėl Å¡ios aplinkybės dokumentų rengimas atitinkamai redagavimas turėjo užimti ženkliai mažiau laiko, nei naujam atstovui. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ mažinti praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas.

Be to, ši byla nelaikytina sudėtinga, reikalaujanti išskirtinių specializuotų žinių, todėl yra teisinis pagrindas šias išlaidas ženkliai mažinti. Atsižvengiant į nurodytas aplinkybes atsakovo turėtos išlaidos mažintinos iki 4000 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimas atsakovui A. Š. buvo patenkintas iš dalies iš ieškovės UAB „Žemalė agrar“ priteistina 600 Eur suma. Atsakovas apmokėjo išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovės UAB „Furs Baltic“ vadovui, todėl šios išlaidos 50 Eur suma priteistina iš UAB „Furs Baltic“ atsakovui A.

Å .. Valstybė Å¡ioje byloje iÅ¡ viso patyrė 41,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti iÅ¡ dalies, t. y. ieÅ¡kovams tenkanti dalis bÅ«tų 6,84 EUR, tačiau Å¡iÄ suma padalijus visiems atsakovams ji bÅ«tų mažesnė nei minimali, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovams tenkanti paÅ¡to iÅ¡laidų dalis sudaro 35,05 Eur, kuri lygiomis dalimis priteistina iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Vadovaudamasis CPK 259, 268–270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

1. iÅ¡ atsakovo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei UAB „Žemalė agrar“, juridinio asmens kodas 302712985, 6771,20 EUR sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2. iÅ¡ atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei UAB „Žemalė agrar“, juridinio asmens kodas 302712985, 5779,70 EUR sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3. iÅ¡ atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei UAB „ViekÅ¡niai agrar“, juridinio asmens kodas 302711958, 1959,60 EUR sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4. iÅ¡ atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei UAB „Palnosai agrar“, juridinio asmens kodas 302853509, naudai 4751,80 EUR sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5. iÅ¡ atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei UAB „Nordic Agra“, juridinio asmens kodas 302583597, naudai 4823,10 EUR sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 645,55 Eur žyminio mokesčio ir 3400 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, ir atsakovo A.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2016-04-01 privačios žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 99, taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, atsakovui A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ viso 19770,13 Eur sumÄ . Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-09-01 panaudos sutartį. IÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Žemalė agrar“, juridinio asmens kodas 302712985, priteisti atsakovui A.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. IÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, atsakovui A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 50 Eur iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. IÅ¡ atsakovo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 11,68 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

IÅ¡ atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 11,68 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. IÅ¡ atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, priteisti valstybei 11,68 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėja Aušra Barškietytė