Legislator Case Law & Legislation
a5aad37b-ad34-479c-91f1-e33dada65312 AI generated

a5aad37b-ad34-479c-91f1-e33dada65312 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a5aad37b-ad34-479c-91f1-e33dada65312
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ERGO Insurance SE) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. 435,25 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 27 d., (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino transporto priemonę „F.

Legislator headnote

AI generated

a5aad37b-ad34-479c-91f1-e33dada65312 · Å iaulių apygardos teismas: Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto, tarp jų atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, todėl jo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-233-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04237-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui A.

V. dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ERGO Insurance SE) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. 435,25 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 27 d., (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino transporto priemonę „F.

M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iaulių apskrities VPK Kelių PK 2017 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarime sustabdyti ikiteismini tyrimÄ nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo kaltės, vairuotojas po eismo įvykio pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pasiÅ¡alinęs asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir iki Å¡iol kaltas asmuo nenustatytas.

2. Atsakovas E. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra atsakovas padaręs ieÅ¡kovo nurodyto eismo įvykio ir Å¡iuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovas teigė, kad nežino, kas vairavo automobilį, nes automobilis buvo pagrobtas; kaltininkai nebuvo rasti iki Å¡iol; automobilio raktų trečiasis asmuo niekam neperdavė; yra tik vienas automobilio raktų komplektas; anksčiau niekas nebandė automobilio vogti.

3. Trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad dėl savo blogos sveikatos bÅ«klės neprisimena 2017 m. gegužės 27 d. įvykio; automobiliui sugedo starteris, todėl buvo sumontuotas papildomas mygtukas automobiliui užvesti; įvykio metu automobilio spynelės nebuvo apgadintos, automobilio raktais disponavo tik jis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 260 Eur iÅ¡laidas už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ir 6,64 Eur proceso iÅ¡laidas.

5. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015). Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas Å¡ios priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokiÄ transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiÅ¡kia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais taikoma CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostata, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus Å¡altinį.

Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012).

6. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už vagystę (pasikėsinimÄ pavogti transporto priemonę) tenka jÄ padariusiam (bandžiusiam padaryti) asmeniui. Asmeniui, neprisidėjusiam prie jos padarymo ar kėsinimosi padaryti, teisinė sankcija netaikoma. Kitam asmeniui teisinė sankcija gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu jis kuo nors prisidėjo prie vagystės padarymo (pasikėsinimo padaryti) ar skatino jÄ padaryti.

7. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju automobilio valdymo praradimas prieÅ¡ savininko valiÄ yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ . Taip pat ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas kurstė, skatino pasikėsinti pagrobti jo automobilį, dalyvavo atliekant Å¡iuos veiksmus, ar kitaip prisidėjo prie žalos atsiradimo. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilio vairuotojo durelių spynelėje laužimo žymių nebuvo ir automobilio užvedimui buvo papildomai naudojamas mygtukas, neparodo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįrodo jo kaltės.

8. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio pagaminimo metus – 1988 m., sprendė, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, jog automobilio durų ir užvedimo spynelės buvo nusidėvėjusios dėl ilgo transporto priemonės naudojimo ir spynelių pasukimui buvo galima panaudoti ir kitus (ne šios transporto priemonės) raktus.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. IeÅ¡kovo nurodytos Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-312-464/2011 ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas transporto priemonę prarado dėl kitų nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės. Dėl Å¡ių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis ieÅ¡kovo nurodyta teismo nutartimi nėra pagrindo.

10. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto, tarp jų atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, todėl jo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.

Å iaulių apskr. VPK Kelių PK 2017 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 27 d. eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), teisėtu valdytoju buvo atsakovas, todėl vadovaujantis teismų praktika preziumuojama, kad už eismo įvykio metu kilusias pasekmes atsakingu laikytinas atsakovas, kurio atsakomybė grindžiama bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu (CK 6.263 str.). 10.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡nagrinėjęs analogiÅ¡kų aplinkybių bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012), todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ yra pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl draudėjo/transporto priemonės savininko pareigos grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. 10.3. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio vairuotojo pusės durelių spynelėje laužimo žymių nenustatyta; atsakovas parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad minėtas automobilis yra atrakinamas ir užvedamas tik su jo gamykliniu raktu, pažymėjo, jog automobilio raktus ir naudojimÄ yra perdavęs trečiajam asmeniui – atsakovo tėvui, kuris nuolatos naudojosi automobiliu ir bÅ«tent eismo įvykio iÅ¡vakarėse pastatė automobilį eismo įvykio vietos adresu, t. y. atsakovo gyvenamosios vietos kieme, raktai buvo trečiojo asmens striukės kiÅ¡enėje.

Vadinasi, atsižvelgiant į tai, jog policijos pateiktais duomenimis, apžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ bei atsakovo automobilį, laužymo žymių neaptikta ir automobilio raktų komplektas buvo tik vienas, ir tik pas trečiÄ jį asmenį, darytina iÅ¡vada, jog kitu bÅ«du atrakinti ir užvesti automobilio neįmanoma. 10.4. Skundžiamo sprendimo 15 punkte nurodyta aplinkybė, jog atsižvelgiant į automobilio pagamino metus ir esant jo ilgalaikiam naudojimui, minėto automobilio atrakinimui ir užvedimui gali bÅ«ti naudojimas ir kitas raktas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu atsakovas įvykį tyrusiems pareigÅ«nams nepaminėjo ir nenurodė, jog automobilis jo manymu gali bÅ«ti atrakinamas ir užvedamas su kitu raktu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo daromas eksperimentas teiginiui pagrįsti, taip pat nesikreipta į kvalifikuotus ekspertus ir liko nepatvirtintas teiginys, jog minėtÄ automobilį galima ne tik atrakinti, bet ir užvesti su kitu raktu, t. y. ne su jo gamykliniu raktu.

Šį teiginį galima vertinti tik kaip atsakovo ir trečiojo asmens gynybinę pozicijÄ teisme iÅ¡kėlus bylÄ , nes tiek 2018-09-27 vykusio parengiamojo posėdžio metu, tiek 2018-11-05 teismo posėdžio metu Å¡is teiginys nebuvo pagrįstais jokiais įrodymais. 10.5. Skundžiamo sprendimo 13 p. nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015 ir Nr. 3K-3-429/2012 yra pasisakyta dėl pareigos grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kai transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta.

Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis teismo nurodytomis kasacinio teismo nutartimis nėra pagrindo. Vertinant šias cituojamas nutartis pažymėtina, jog faktinės aplinkybės nėra tapačios ir minėtomis nutartimis negali būti remiamasi šios civilinės bylos kontekste. Apelianto nuomone, valdymo praradimas tai tik atsakovo suformuota gynybinė pozicija ir siekis nuslėpti asmenį, sukėlusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Valdymo praradimas nebuvo įrodytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, nes automobilio vagystės faktas nebuvo patvirtintas ir ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustačius kaltų asmenų.

Ta aplinkybė, jog atsakovas asmeniÅ¡kai nevairavo transporto priemonės, to nenustatė ir ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir neeliminuoja atsakovo, kaip tuometinio transporto priemonės naudotojo ir valdytojo, atsakomybės. Teismas neįvertino to, kad atsakomybė atsakovui kyla ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu, juo labiau, kad atsakovas neįrodė valdymo teisės kuriuo nors metu praradimo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų praradęs valdymo teisę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taigi savo atsakomybės prezumpcijos nenuginčijo. 10.6.

Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad automobilis iÅ¡ jo buvo pavogtas, todėl teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, kaip automobilio - didesnio pavojaus Å¡altinio teisėtas savininkas, netinkamai atliko didesnio rÅ«pestingumo pareigÄ , todėl jis nuo atsakomybės atlyginti žalÄ , negali bÅ«ti atleistas. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės bei rungimosi byloje principas lemia, kad tokias aplinkybes privalo įrodyti bÅ«tent atsakovas, kuris grindė savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį valdymo teisės praradimu.

Vien atsakovo paaiškinimai, kad nežino, kas galėjo pasinaudoti jo automobiliu, nors šis automobilis po eismo įvykio vietos buvo rastas toje pačioje vietoje, kur ir buvo paliktas iki eismo įvykio, kitokių išvadų padaryti neleidžia. Toks atsakovo nerūpestingas elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. Nors pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks atsakovo nerūpestingas, neprotingas elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise išmokėtos draudimo išmokos 10.7.

Atsakovas turi atsakyti pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus Å¡altinio, kurio valdytojas ir savininkas jis yra, padarytÄ Å¾alÄ . Tai, kad atsakovas nebuvo apkaltintas nei eismo įvykio sukėlimu, nei pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, neįrodytas vagystės faktas, neeliminuoja atsakovo, kaip transporto priemonės savininko ir valdytojo, atsakomybės. 10.8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ ir nurodė, jog atsakovas prarado automobilio valdymÄ prieÅ¡ savo valiÄ , nes Å¡ios aplinkybės atsakovas neįrodė ir byloje nepateikta įrodymu, jog buvo prarastas valdymas.

Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas E. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovo reikalavimai neatitinka jo teikiamų procesinių dokumentų ir įrodinėjimo aplinkybių, kadangi pats ieÅ¡kovas pateikia įrodymus, kad nėra nustatytas asmuo, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, o ikiteisminis tyrimas iki Å¡ios dienos yra sustabdytas. Byloje buvo konstatuota ir raÅ¡ytiniais įrodymais (policijos nutarimu) įrodyta, kad eismo įvykio tyrimas sustabdytas, administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo nenustatytas, atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju. 11.2.

Atsakovas neturi prievolės draudikui atlyginti padarytos žalos, kadangi nėra subjektas remiantis įstatymo 22 str. ld.4 p., subjektas - asmuo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos. Nėra atsakovo tyčios dėl Å¡io pasiÅ¡alinimo, todėl negali atsirasti ir atsakovo civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, o prieÅ¡ingai, pateikdamas įrodymus, kad tyrimas yra sustabdytas, įrodo, kad asmuo, kaltas dėl draudiminio įvykio, nėra nustatytas. 11.3.

Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokiÄ priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtos veikos, nesant jo paties kaltei, reiÅ¡kia, kad nustatomos aplinkybės eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę. 11.4. Teismas pasisakė ir dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo už padarytÄ Å¾alÄ , bei nustatė, kad CK 6.270 str., 3d., atsakovas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, nes byloje konstatuota, kad galimybę valdyti padidinto pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, ir tai byloje patvirtina policijos medžiaga, raÅ¡ytinis įrodymas, kurio ieÅ¡kovai nepaneigė nei pirmos instancijos teisme, nei pateikia įrodymų apeliacinės instancijai. 11.5.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo įrodytos aplinkybės, kad automobilį galimÄ užvesti vienu vieninteliu raktu, ir kad Å¡is raktas visada buvo atsakovo žinioje, kas įrodo jo kaltę, o paneigti Å¡iems ieÅ¡kovo samprotavimams nebuvo atliktas eksperimentas, ar kreiptasi į ekspertus. Tokie apelianto motyvai atmestini, kadangi remiantis CPK 178 str., Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, todėl ieÅ¡kovas remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, privalėjo jas ir įrodyti, o jų neįrodžius pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kinys pagrįstai buvo atmestas. 11.6.

Byloje nebuvo paneigtos eismo įvykio tyrimo aplinkybės nustatytos Å iaulių apskrities VPK pareigÅ«nų, kurios turi bÅ«ti laikomos įrodytomis, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, todėl ieÅ¡kovų apeliacinis skundas grindžiamas tik jų pamÄ stymais, negali bÅ«ti tenkinamas. 11.7. Apeliantas savo skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimtas civilinėje byloje, tačiau Å¡ių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ir jomis kaip precedentu Å¡ioje byloje negalima remtis, tai nurodė savo sprendime ir Å iaulių apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . 11.8.

Draudimo pagrindinis principas ir veikla yra Å«kinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmokÄ prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti Å¡ių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtÄ ir kitÄ turtÄ . Jei bÅ«tų pripažinta besÄ lygiÅ¡ka draudiko teisė į regresÄ , nenustačius asmens kaltės, bÅ«tų iÅ¡kreipta draudimo samprata, ir tai suteiktų bet kokiu atveju draudikui gauti pelnÄ nenaudojant savo techninių atidėjinių, kurie yra kaupiami ir tiesiogiai siejasi su draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjim, kas yra tiesioginė ir pagrindinė draudimo veikla.

Taigi teismai yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad regresinis reikalavimas pagal įstatymÄ draudiko galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, o ne kiekvienu atveju įvykus draudiminiams įvykiams, nes prieÅ¡ingu atveju, iÅ¡sikreiptų ir pati draudimo apsauga, kuria yra siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų 12.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių 13. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, 2017 m. gegužės 27 d., (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ 2017-07-27 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir nenustatyti asmenys, kurie kėsinosi pagrobti automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovo automobilis buvo apdraustas ERGO Insurance SE ir draudikas transporto priemonės „F. M.“ savininkui iÅ¡mokėjo 435,25 Eur iÅ¡mokÄ . Dėl bylos esmės 14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo regreso teise po eismo įvykio, kurio metu nebuvo nustatytas transporto priemonę vairavęs asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra iÅ¡vardinti savarankiÅ¡ki pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

Vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų – atsakingas asmuo pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, praneÅ¡ti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, iÅ¡vardintų TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje. Å ie reikalavimai yra svarbÅ«s tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už jÄ apimtis.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiÅ¡ka nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos atsakingas už žalos padarymÄ asmuo.

16. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų, rÅ«pintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus Å¡altinio neužvaldytų kiti asmenys.

Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

17. PatirtÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai jÄ paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Tai reiÅ¡kia, kad teisę į žalos atlyginimÄ nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalÄ patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

18. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kuriÄ , vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, jog atsakovas kurstė, skatino pasikėsinti pagrobti jo automobilį, dalyvavo atliekant šiuos veiksmus, ar kitaip prisidėjo prie žalos atsiradimo. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilio vairuotojo durelių spynelėje laužimo žymių nebuvo ir automobilio užvedimui buvo papildomai naudojamas mygtukas, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįrodo jo kaltės.

20. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus – 1988 m., nėra pagrindo abejoti atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, jog automobilio durų ir užvedimo spynelės buvo nusidėvėjusios dėl ilgo transporto priemonės naudojimo ir spynelių pasukimui buvo galima panaudoti ir kitus (ne šios transporto priemonės) raktus.

21. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis). Vertinant atsakovo elgesį Å¡ioje situacijoje pagal atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus standartus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovo (automobilio savininko) elgesys Å¡ių standartų neatitiko. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, sprendžia, kad atsakovas įrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį (automobilį) prarado ne dėl savo, o kitų asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, veiksmų (CPK 185 straipsnis), todėl Å¡iuo atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas, tarp jų atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys.

22. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

23. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktÄ ).

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).

24. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Tai reiškia, kad bylos analogiškumas ar panašumas gali būti apspręstas ne tik tapačiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet ir tam tikru teisės normų taikymo bei jų sukeliamų pasekmių šalims aspektu.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ yra pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl draudėjo/transporto priemonės savininko pareigos grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtas sumas. Minėtoje byloje konstatuota, kad nei transporto priemonės savininkas, nei trečiasis asmuo, kuriam jis buvo suteikęs automobilį naudotis, po eismo įvykio nepanešė ikiteisminio tyrimo organams apie tai, kad jie bÅ«tų praradę galimybę valdyti transporto priemonę, t. y. kad transporto priemonė buvo tam tikrÄ laikÄ užvaldyta neteisėtai kitų asmenų ar asmens. Nagrinėjamos bylos atveju, transporto priemonės savininkas (atsakovas) po eismo įvykio kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015 ir 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013 yra priimtos sprendžiant analogiÅ¡kÄ klausimÄ kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iÅ¡ asmens, kurio kaltė dėl įvykusio eismo įvykio nekonstatuota.

27. Apeliantės argumentas, jog minėtose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl pareigos grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kai transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta, dėl ko nagrinėjamoje byloje vadovautis nurodytomis kasacinio teismo nutartimis nėra pagrindo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl transporto priemonės draudimo buvimas ar nebuvimas nesudaro pagrindo nesivadovauti minėtose kasacinio teismo nutartyse iÅ¡aiÅ¡kintu teisės normų taikymu.

28. Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamu klausimu suformuotos praktikos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

30. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl bylos procesinės baigties 31. IÅ¡dėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa BartaÅ¡ienė