a5aad37b-ad34-479c-91f1-e33dada65312 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl žalos atlyginimo. ApeliacinÄs instancijos teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau â ERGO Insurance SE) praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. 435,25 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2017 m. gegužÄs 27 d., (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausantis automobilis â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudÄ ir apgadino transporto priemonÄ âF.
Legislator headnote
AI generateda5aad37b-ad34-479c-91f1-e33dada65312 · Å iaulių apygardos teismas: Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų viseto, tarp jų atsakovo kaltÄs, neteisÄtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, todÄl jo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-233-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04237-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Rasa BartaÅ¡ienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikianÄio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikianÄio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui E. V., treÄiajam asmeniui A.
V. dÄl žalos atlyginimo. ApeliacinÄs instancijos teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau â ERGO Insurance SE) praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. 435,25 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2017 m. gegužÄs 27 d., (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausantis automobilis â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudÄ ir apgadino transporto priemonÄ âF.
M.â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iaulių apskrities VPK Kelių PK 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros nutarime sustabdyti ikiteismini tyrimÄ nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dÄl automobilio â(duomenys neskelbtini)â vairuotojo kaltÄs, vairuotojas po eismo įvykio pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pasiÅ¡alinÄs asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir iki Å¡iol kaltas asmuo nenustatytas.
2. Atsakovas E. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, kad nÄra atsakovas padarÄs ieÅ¡kovo nurodyto eismo įvykio ir Å¡iuo atveju nÄra visų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. Atsakovas teigÄ, kad nežino, kas vairavo automobilį, nes automobilis buvo pagrobtas; kaltininkai nebuvo rasti iki Å¡iol; automobilio raktų treÄiasis asmuo niekam neperdavÄ; yra tik vienas automobilio raktų komplektas; anksÄiau niekas nebandÄ automobilio vogti.
3. TreÄiasis asmuo A. V. nurodÄ, kad dÄl savo blogos sveikatos bÅ«klÄs neprisimena 2017 m. gegužÄs 27 d. įvykio; automobiliui sugedo starteris, todÄl buvo sumontuotas papildomas mygtukas automobiliui užvesti; įvykio metu automobilio spynelÄs nebuvo apgadintos, automobilio raktais disponavo tik jis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinį atmetÄ. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 260 Eur iÅ¡laidas už valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ ir 6,64 Eur proceso iÅ¡laidas.
5. Teismas nurodÄ, kad nÄra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015). Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonÄs savininkas Å¡ios priemonÄs pats nenaudojo, o galimybÄ valdyti tokiÄ transporto priemonÄ prarado dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų, nesant jo paties kaltÄs, reiÅ¡kia, kad nustatomos aplinkybÄs, eliminuojanÄios transporto priemonÄs savininko turtinÄ atsakomybÄ (pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais taikoma CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostata, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybÄ valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo ar asmenys, neteisÄtai užvaldÄ didesnio pavojaus Å¡altinį.
Teismų praktikoje neteisÄtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-429/2012).
6. Teismas pažymÄjo, kad atsakomybÄ už vagystÄ (pasikÄsinimÄ pavogti transporto priemonÄ) tenka jÄ padariusiam (bandžiusiam padaryti) asmeniui. Asmeniui, neprisidÄjusiam prie jos padarymo ar kÄsinimosi padaryti, teisinÄ sankcija netaikoma. Kitam asmeniui teisinÄ sankcija gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu jis kuo nors prisidÄjo prie vagystÄs padarymo (pasikÄsinimo padaryti) ar skatino jÄ padaryti.
7. Teismas nurodÄ, kad Å¡iuo atveju automobilio valdymo praradimas prieÅ¡ savininko valiÄ yra reikÅ¡minga aplinkybÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Byloje nÄra duomenų ir ieÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad atsakovo veiksmai lÄmÄ Å¾alos atsiradimÄ . Taip pat ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog atsakovas kurstÄ, skatino pasikÄsinti pagrobti jo automobilį, dalyvavo atliekant Å¡iuos veiksmus, ar kitaip prisidÄjo prie žalos atsiradimo. Vien ta aplinkybÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilio vairuotojo durelių spynelÄje laužimo žymių nebuvo ir automobilio užvedimui buvo papildomai naudojamas mygtukas, neparodo atsakovo neteisÄtų veiksmų ir neįrodo jo kaltÄs.
8. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio pagaminimo metus â 1988 m., sprendÄ, jog nÄra pagrindo abejoti atsakovo ir treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimais, jog automobilio durų ir užvedimo spynelÄs buvo nusidÄvÄjusios dÄl ilgo transporto priemonÄs naudojimo ir spynelių pasukimui buvo galima panaudoti ir kitus (ne Å¡ios transporto priemonÄs) raktus.
9. Teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs yra tapaÄios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisÄ, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. IeÅ¡kovo nurodytos Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinÄtos civilinÄs bylos Nr. 2A-312-464/2011 ir nagrinÄjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes nagrinÄjamu atveju nustatyta, jog atsakovas transporto priemonÄ prarado dÄl kitų nenustatytų asmenų neteisÄtų veiksmų, nesant jo paties kaltÄs. DÄl Å¡ių priežasÄių nagrinÄjamoje byloje vadovautis ieÅ¡kovo nurodyta teismo nutartimi nÄra pagrindo.
10. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų viseto, tarp jų atsakovo kaltÄs, neteisÄtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, todÄl jo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.
Å iaulių apskr. VPK Kelių PK 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d. pažymoje nustatyta, kad 2017 m. gegužÄs 27 d. eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), teisÄtu valdytoju buvo atsakovas, todÄl vadovaujantis teismų praktika preziumuojama, kad už eismo įvykio metu kilusias pasekmes atsakingu laikytinas atsakovas, kurio atsakomybÄ grindžiama bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu (CK 6.263 str.). 10.2. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡nagrinÄjÄs analogiÅ¡kų aplinkybių bylų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužÄs mÄn. 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-228/2012), todÄl nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ yra pagrindas remtis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jau pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dÄl draudÄjo/transporto priemonÄs savininko pareigos grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokÄtas sumas.
AukÅ¡Äiausiasis Teismas nurodo, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybÄ atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltÄs. 10.3. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio vairuotojo pusÄs durelių spynelÄje laužimo žymių nenustatyta; atsakovas parengiamojo posÄdžio metu patvirtino, kad minÄtas automobilis yra atrakinamas ir užvedamas tik su jo gamykliniu raktu, pažymÄjo, jog automobilio raktus ir naudojimÄ yra perdavÄs treÄiajam asmeniui â atsakovo tÄvui, kuris nuolatos naudojosi automobiliu ir bÅ«tent eismo įvykio iÅ¡vakarÄse pastatÄ automobilį eismo įvykio vietos adresu, t. y. atsakovo gyvenamosios vietos kieme, raktai buvo treÄiojo asmens striukÄs kiÅ¡enÄje.
Vadinasi, atsižvelgiant į tai, jog policijos pateiktais duomenimis, apžiÅ«rÄjus eismo įvykio vietÄ bei atsakovo automobilį, laužymo žymių neaptikta ir automobilio raktų komplektas buvo tik vienas, ir tik pas treÄiÄ jį asmenį, darytina iÅ¡vada, jog kitu bÅ«du atrakinti ir užvesti automobilio neįmanoma. 10.4. Skundžiamo sprendimo 15 punkte nurodyta aplinkybÄ, jog atsižvelgiant į automobilio pagamino metus ir esant jo ilgalaikiam naudojimui, minÄto automobilio atrakinimui ir užvedimui gali bÅ«ti naudojimas ir kitas raktas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu atsakovas įvykį tyrusiems pareigÅ«nams nepaminÄjo ir nenurodÄ, jog automobilis jo manymu gali bÅ«ti atrakinamas ir užvedamas su kitu raktu, nei bylos nagrinÄjimo metu nebuvo daromas eksperimentas teiginiui pagrįsti, taip pat nesikreipta į kvalifikuotus ekspertus ir liko nepatvirtintas teiginys, jog minÄtÄ automobilį galima ne tik atrakinti, bet ir užvesti su kitu raktu, t. y. ne su jo gamykliniu raktu.
Šį teiginį galima vertinti tik kaip atsakovo ir treÄiojo asmens gynybinÄ pozicijÄ teisme iÅ¡kÄlus bylÄ , nes tiek 2018-09-27 vykusio parengiamojo posÄdžio metu, tiek 2018-11-05 teismo posÄdžio metu Å¡is teiginys nebuvo pagrįstais jokiais įrodymais. 10.5. Skundžiamo sprendimo 13 p. nurodytoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gegužÄs 27 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015 ir Nr. 3K-3-429/2012 yra pasisakyta dÄl pareigos grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kai transporto priemonÄ eismo įvykio metu buvo nedrausta.
DÄl Å¡ių priežasÄių nagrinÄjamoje byloje vadovautis teismo nurodytomis kasacinio teismo nutartimis nÄra pagrindo. Vertinant Å¡ias cituojamas nutartis pažymÄtina, jog faktinÄs aplinkybÄs nÄra tapaÄios ir minÄtomis nutartimis negali bÅ«ti remiamasi Å¡ios civilinÄs bylos kontekste. Apelianto nuomone, valdymo praradimas tai tik atsakovo suformuota gynybinÄ pozicija ir siekis nuslÄpti asmenį, sukÄlusį eismo įvykį ir pasiÅ¡alinusį iÅ¡ eismo įvykio vietos. Valdymo praradimas nebuvo įrodytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinÄjimo metu, nes automobilio vagystÄs faktas nebuvo patvirtintas ir ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustaÄius kaltų asmenų.
Ta aplinkybÄ, jog atsakovas asmeniÅ¡kai nevairavo transporto priemonÄs, to nenustatÄ ir ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai, nagrinÄjamos bylos kontekste nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir neeliminuoja atsakovo, kaip tuometinio transporto priemonÄs naudotojo ir valdytojo, atsakomybÄs. Teismas neįvertino to, kad atsakomybÄ atsakovui kyla ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu, juo labiau, kad atsakovas neįrodÄ valdymo teisÄs kuriuo nors metu praradimo dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų, nepateikÄ Ä¯rodymų, leidžianÄių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , taigi byloje nÄra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų praradÄs valdymo teisÄ dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų, taigi savo atsakomybÄs prezumpcijos nenuginÄijo. 10.6.
Atsakovas nepateikÄ jokių objektyvių duomenų, kad automobilis iÅ¡ jo buvo pavogtas, todÄl teismas turÄjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, kaip automobilio - didesnio pavojaus Å¡altinio teisÄtas savininkas, netinkamai atliko didesnio rÅ«pestingumo pareigÄ , todÄl jis nuo atsakomybÄs atlyginti žalÄ , negali bÅ«ti atleistas. Ä®rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄs bei rungimosi byloje principas lemia, kad tokias aplinkybes privalo įrodyti bÅ«tent atsakovas, kuris grindÄ savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį valdymo teisÄs praradimu.
Vien atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad nežino, kas galÄjo pasinaudoti jo automobiliu, nors Å¡is automobilis po eismo įvykio vietos buvo rastas toje paÄioje vietoje, kur ir buvo paliktas iki eismo įvykio, kitokių iÅ¡vadų padaryti neleidžia. Toks atsakovo nerÅ«pestingas elgesys suteikia ieÅ¡kovui teisÄ reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. Nors pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, bet toks atsakovo nerÅ«pestingas, neprotingas elgesys suteikia ieÅ¡kovui teisÄ reikalauti žalos atlyginimo atgrÄžtinio reikalavimo teise iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos 10.7.
Atsakovas turi atsakyti pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus Å¡altinio, kurio valdytojas ir savininkas jis yra, padarytÄ Å¾alÄ . Tai, kad atsakovas nebuvo apkaltintas nei eismo įvykio sukÄlimu, nei pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, neįrodytas vagystÄs faktas, neeliminuoja atsakovo, kaip transporto priemonÄs savininko ir valdytojo, atsakomybÄs. 10.8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ ir nurodÄ, jog atsakovas prarado automobilio valdymÄ prieÅ¡ savo valiÄ , nes Å¡ios aplinkybÄs atsakovas neįrodÄ ir byloje nepateikta įrodymu, jog buvo prarastas valdymas.
Bendroji įrodinÄjimo pareiga, kylanti iÅ¡ CPK įtvirtinto Å¡alių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginÄo Å¡alis leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas E. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovo reikalavimai neatitinka jo teikiamų procesinių dokumentų ir įrodinÄjimo aplinkybių, kadangi pats ieÅ¡kovas pateikia įrodymus, kad nÄra nustatytas asmuo, pasiÅ¡alinÄs iÅ¡ įvykio vietos, o ikiteisminis tyrimas iki Å¡ios dienos yra sustabdytas. Byloje buvo konstatuota ir raÅ¡ytiniais įrodymais (policijos nutarimu) įrodyta, kad eismo įvykio tyrimas sustabdytas, administracinį nusižengimÄ padarÄs asmuo nenustatytas, atsakovas pripažintas nukentÄjusiuoju. 11.2.
Atsakovas neturi prievolÄs draudikui atlyginti padarytos žalos, kadangi nÄra subjektas remiantis įstatymo 22 str. ld.4 p., subjektas - asmuo pasiÅ¡alinÄs iÅ¡ įvykio vietos. NÄra atsakovo tyÄios dÄl Å¡io pasiÅ¡alinimo, todÄl negali atsirasti ir atsakovo civilinÄ atsakomybÄ. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje neįrodÄ civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų, o prieÅ¡ingai, pateikdamas įrodymus, kad tyrimas yra sustabdytas, įrodo, kad asmuo, kaltas dÄl draudiminio įvykio, nÄra nustatytas. 11.3.
Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonÄs savininkas pats nenaudojo, o galimybÄ valdyti tokiÄ priemonÄ prarado dÄl kitų asmenų neteisÄtos veikos, nesant jo paties kaltei, reiÅ¡kia, kad nustatomos aplinkybÄs eliminuojanÄios transporto priemonÄs savininko turtinÄ atsakomybÄ. 11.4. Teismas pasisakÄ ir dÄl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo už padarytÄ Å¾alÄ , bei nustatÄ, kad CK 6.270 str., 3d., atsakovas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, nes byloje konstatuota, kad galimybÄ valdyti padidinto pavojaus Å¡altinį jis prarado dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų, ir tai byloje patvirtina policijos medžiaga, raÅ¡ytinis įrodymas, kurio ieÅ¡kovai nepaneigÄ nei pirmos instancijos teisme, nei pateikia įrodymų apeliacinÄs instancijai. 11.5.
IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo įrodytos aplinkybÄs, kad automobilį galimÄ užvesti vienu vieninteliu raktu, ir kad Å¡is raktas visada buvo atsakovo žinioje, kas įrodo jo kaltÄ, o paneigti Å¡iems ieÅ¡kovo samprotavimams nebuvo atliktas eksperimentas, ar kreiptasi į ekspertus. Tokie apelianto motyvai atmestini, kadangi remiantis CPK 178 str., Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, todÄl ieÅ¡kovas remdamasis Å¡iomis aplinkybÄmis, privalÄjo jas ir įrodyti, o jų neįrodžius pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kinys pagrįstai buvo atmestas. 11.6.
Byloje nebuvo paneigtos eismo įvykio tyrimo aplinkybÄs nustatytos Å iaulių apskrities VPK pareigÅ«nų, kurios turi bÅ«ti laikomos įrodytomis, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, todÄl ieÅ¡kovų apeliacinis skundas grindžiamas tik jų pamÄ stymais, negali bÅ«ti tenkinamas. 11.7. Apeliantas savo skunde nurodo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis priimtas civilinÄje byloje, taÄiau Å¡ių bylų faktinÄs aplinkybÄs nÄra tapaÄios ir jomis kaip precedentu Å¡ioje byloje negalima remtis, tai nurodÄ savo sprendime ir Å iaulių apylinkÄs teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . 11.8.
Draudimo pagrindinis principas ir veikla yra Å«kinÄ komercinÄ veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmokÄ prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti Å¡ių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaiÄiuojamus draudimo techninius atidÄjinius dengiantį turtÄ ir kitÄ turtÄ . Jei bÅ«tų pripažinta besÄ lygiÅ¡ka draudiko teisÄ Ä¯ regresÄ , nenustaÄius asmens kaltÄs, bÅ«tų iÅ¡kreipta draudimo samprata, ir tai suteiktų bet kokiu atveju draudikui gauti pelnÄ nenaudojant savo techninių atidÄjinių, kurie yra kaupiami ir tiesiogiai siejasi su draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokÄjim, kas yra tiesioginÄ ir pagrindinÄ draudimo veikla.
Taigi teismai yra iÅ¡aiÅ¡kinÄ, kad regresinis reikalavimas pagal įstatymÄ draudiko galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, o ne kiekvienu atveju įvykus draudiminiams įvykiams, nes prieÅ¡ingu atveju, iÅ¡sikreiptų ir pati draudimo apsauga, kuria yra siekiama apsaugoti treÄiųjų asmenų teises ir teisÄtus interesus. ApeliacinÄs instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. DÄl bylos nagrinÄjimo ribų 12.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
DÄl faktinių bylos aplinkybių 13. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, iÅ¡ kurių matyti, 2017 m. gegužÄs 27 d., (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausantis automobilis â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonÄ âF. M.â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ 2017-07-27 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir nenustatyti asmenys, kurie kÄsinosi pagrobti automobilį â(duomenys neskelbtini)â.
Atsakovo automobilis buvo apdraustas ERGO Insurance SE ir draudikas transporto priemonÄs âF. M.â savininkui iÅ¡mokÄjo 435,25 Eur iÅ¡mokÄ . DÄl bylos esmÄs 14. NagrinÄjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dÄl nuostolių atlyginimo regreso teise po eismo įvykio, kurio metu nebuvo nustatytas transporto priemonÄ vairavÄs asmuo, teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. Eismo įvykio metu nukentÄjusiam asmeniui iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ dÄl iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos tada, kuomet draudÄjas dÄl savo kaltÄs neįvykdÄ ar netinkamai vykdÄ Ä¯statymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonÄs valdytojui nustatytas pareigas. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra iÅ¡vardinti savarankiÅ¡ki pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja teisÄ reikalauti sumokÄtos dÄl padarytos žalos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.
Vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų â atsakingas asmuo pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia įstatymų leidÄjo pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, praneÅ¡ti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, iÅ¡vardintų TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje. Å ie reikalavimai yra svarbÅ«s tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybÄs, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinÄs atsakomybÄs už jÄ apimtis.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklÄse, patvirtintose VyriausybÄs 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiÅ¡ka nuostata, suteikianti draudikui teisÄ reikalauti, kad sumokÄtas dÄl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų pasiÅ¡alinÄs iÅ¡ įvykio vietos atsakingas už žalos padarymÄ asmuo.
16. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai â civilinÄs atsakomybÄs taikymas. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnÄ nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dÄl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį: jo valdytojas vien dÄl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, kelianÄia didesnÄ grÄsmÄ, privalo elgtis ypaÄ rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisÄs aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylanÄių reikalavimų, rÅ«pintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus Å¡altinio neužvaldytų kiti asmenys.
Reikalaujamas didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo laipsnis turÄtų bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.
17. PatirtÄ Å¾alÄ , neteisÄtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Kadangi skolininko kaltÄ yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai jÄ paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokÄjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisÄ, perÄjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatanÄių draudÄjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.
Tam, kad atsirastų civilinÄs atsakomybÄs teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybÄs sÄ lygų â neteisÄtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltÄs â buvimÄ . Kadangi kaltÄ, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄs asmuo turi įrodyti likusias civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygas: neteisÄtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Tai reiÅ¡kia, kad teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ nukentÄjÄs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalÄ patiria dÄl neteisÄtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).
18. Atsižvelgdamas į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯rodinÄjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kuriÄ , vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių egzistavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidÄ kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo iÅ¡vados dÄl įrodinÄjimo dalyku byloje esanÄių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).
Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybÄ, jog pirmosios instancijos teismas, padarÄ kitokias iÅ¡vadas, nei tikÄjosi apeliantÄ, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklÄs (CPK 185 straipsnis).
19. Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog atsakovas kurstÄ, skatino pasikÄsinti pagrobti jo automobilį, dalyvavo atliekant Å¡iuos veiksmus, ar kitaip prisidÄjo prie žalos atsiradimo. Vien ta aplinkybÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilio vairuotojo durelių spynelÄje laužimo žymių nebuvo ir automobilio užvedimui buvo papildomai naudojamas mygtukas, neįrodo atsakovo neteisÄtų veiksmų ir neįrodo jo kaltÄs.
20. ApeliacinÄs instancijos teismui nÄra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus â 1988 m., nÄra pagrindo abejoti atsakovo ir treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimais, jog automobilio durų ir užvedimo spynelÄs buvo nusidÄvÄjusios dÄl ilgo transporto priemonÄs naudojimo ir spynelių pasukimui buvo galima panaudoti ir kitus (ne Å¡ios transporto priemonÄs) raktus.
21. CivilinÄje teisÄje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolÄs esmÄ bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis). Vertinant atsakovo elgesį Å¡ioje situacijoje pagal atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus standartus, apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovo (automobilio savininko) elgesys Å¡ių standartų neatitiko. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinÄs, sprendžia, kad atsakovas įrodÄ, kad galimybÄ valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį (automobilį) prarado ne dÄl savo, o kitų asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, veiksmų (CPK 185 straipsnis), todÄl Å¡iuo atveju neegzistuoja civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visetas, tarp jų atsakovo kaltÄ, neteisÄti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys.
22. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo paÄių sukurtų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dÄl teismo precedento reikÅ¡mÄs, yra pažymÄjÄs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinÄ sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojanÄius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
23. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymÄta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs yra tapaÄios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisÄ, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktÄ ).
Å iuo aspektu Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodÄs, kad nagrinÄdamas bylas teismas teisÄs normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkreÄioje byloje, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisÄs norma. DÄl to kiekvienas teismo pateiktas teisÄs aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkreÄios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkreÄioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
Bandymas taikyti teisÄs taikymo taisykles, suformuluotas konkreÄiose teismo bylose, neturinÄiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinÄjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisÄs normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. DÄl to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinÄjant panaÅ¡ias savo faktinÄmis aplinkybÄmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinÄdamas Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisÄs normÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).
24. NagrinÄdamas bylas teismas teisÄs normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkreÄioje byloje, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisÄs norma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Tai reiÅ¡kia, kad bylos analogiÅ¡kumas ar panaÅ¡umas gali bÅ«ti apsprÄstas ne tik tapaÄiomis faktinÄmis bylos aplinkybÄmis, bet ir tam tikru teisÄs normų taikymo bei jų sukeliamų pasekmių Å¡alims aspektu.
25. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apeliantÄs argumentu, kad nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ yra pagrindas remtis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužÄs mÄn. 16 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-228/2012 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dÄl draudÄjo/transporto priemonÄs savininko pareigos grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokÄtas sumas. MinÄtoje byloje konstatuota, kad nei transporto priemonÄs savininkas, nei treÄiasis asmuo, kuriam jis buvo suteikÄs automobilį naudotis, po eismo įvykio nepaneÅ¡Ä ikiteisminio tyrimo organams apie tai, kad jie bÅ«tų praradÄ galimybÄ valdyti transporto priemonÄ, t. y. kad transporto priemonÄ buvo tam tikrÄ laikÄ užvaldyta neteisÄtai kitų asmenų ar asmens. NagrinÄjamos bylos atveju, transporto priemonÄs savininkas (atsakovas) po eismo įvykio kreipÄsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ dÄl pasikÄsinimo pagrobti automobilį.
26. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismo cituotos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gegužÄs 27 d nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015 ir 2013 m. lapkriÄio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-555/2013 yra priimtos sprendžiant analogiÅ¡kÄ klausimÄ kaip ir nagrinÄjamoje byloje, t. y. dÄl žalos atlyginimo regreso tvarka iÅ¡ asmens, kurio kaltÄ dÄl įvykusio eismo įvykio nekonstatuota.
27. ApeliantÄs argumentas, jog minÄtose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dÄl pareigos grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kai transporto priemonÄ eismo įvykio metu buvo nedrausta, dÄl ko nagrinÄjamoje byloje vadovautis nurodytomis kasacinio teismo nutartimis nÄra pagrindo, atmestinas kaip nepagrįstas. PažymÄtina, kad iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjÄs draudikas turi teisÄ reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį, todÄl transporto priemonÄs draudimo buvimas ar nebuvimas nesudaro pagrindo nesivadovauti minÄtose kasacinio teismo nutartyse iÅ¡aiÅ¡kintu teisÄs normų taikymu.
28. Remiantis nutartyje iÅ¡dÄstytais argumentais laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nagrinÄjamu klausimu suformuotos praktikos. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų 29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priÄmimui.
Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). TaÄiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
30. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. DÄl bylos procesinÄs baigties 31. IÅ¡dÄstytos aplinkybÄs apeliacinÄs instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino kilusiam ginÄui aktualias materialiosios teisÄs ir procesinÄs teisÄs normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinÄjamais klausimais, todÄl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisÄto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja Rasa BartaÅ¡ienÄ