A-552-1895-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552 – 1895/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui S. K.,

atsakovo atstovėms D. M. ir J. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, atsakovas) direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. TE-526 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. K.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-526) .

Pareiškėjo nuomone, Įsakymu Nr. TE-526 tarnybinė nuobauda – pastaba – jam buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus: pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę, taigi 2011 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-3626 (toliau – ir Išvada) turi būti patikrinimo metu surinkta medžiaga, paremta duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjo nuomone, Išvadoje pateiktas kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas įrodymais, be to, nėra aptartos visos būtinos išsiaiškinti aplinkybės.

Pareiškėjo teigimu, nei Įsakyme Nr. TE-526, nei Išvadoje tiksliai nenurodyta, kokių konkrečių procesinių veiksmų nurodytu laikotarpiu pareiškėjas neatliko, kokių įstatymo nustatytų priemonių nesiėmė, kokios nusikalstamos veikos neišaiškino, kokių prokuroro nurodymų neįvykdė ir pan. Tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 2 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies formuluotės, tiek 2007 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 86-V patvirtintos vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 10 ir 11 punktai yra bendrojo pobūdžio, todėl šių teisės aktų pažeidimo faktas (konkrečiai nenurodant veiksmų, kurie turėjo būti atlikti, bet nebuvo atlikti) savaime negali būti traktuojamas kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigų netinkamas atlikimas arba jų neatlikimas.

Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo, jog beveik visus pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytus veiksmus pareiškėjas arba prokuroras T. S. buvo atlikę, išskyrus pranešimų asmenims apie tai, kad jiems buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, išsiuntimą bei tyrimui reikšmės neturinčių duomenų sunaikinimo po ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimo išsprendimą. Pareiškėjo nuomone, pastarųjų veiksmų atlikimas ar neatlikimas jokios įtakos nusikalstamos veikos išaiškinimui neturėjo ir negalėjo turėti.

Pareiškėjas nesutiko su Išvados teiginiu, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. (per faktiškai dirbtą laiką) jokie tyrimo veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti, nes gavus dokumentus iš SEB banko, buvo atliekama informacijos, esančios juose analizė bei planuojama, derinama su prokuroru tolimesnė ikiteisminio tyrimo eiga. Pažymėjo, kad nutarime pradėti tarnybinį patikrinimą nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas galimai vilkino tyrimą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo derinami su prokuroru T. S., kurio veiksmuose nebuvo nustatyta jokių tarnybinių pažeidimų, todėl, pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo krūvį bei jo kasmetinių atostogų laikotarpius, tyrimas buvo atliktas per įmanomai trumpiausius terminus (BPK 176 straipsnis).

Pareiškėjas nesutiko, jog prokuroro rezoliucija ant veiksmų plano patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neintensyviai, nes ši rezoliucija yra be datos, parašyta tik ant to 2010 m. lapkričio 2 d. plano egzemplioriaus, kuris lieka prokuroro turimoje sekamojoje byloje, o pareiškėjas su šia rezoliucija nebuvo supažindintas. Be to, pasak pareiškėjo, rezoliucijoje yra tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. teigiama, kad 2010 m. lapkričio 2 d. plane planuojami tie patys veiksmai, kaip ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. plane, nors 2010 m. lapkričio 2 d. plane planuota apklausti kitus asmenis.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nėra argumentuojama, kodėl šiuo atveju, kai pagal Rekomendacijų dėl operatyvinės veiklos įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12d. įsakymu Nr. I-134 su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. I-79 padarytais pakeitimais (toliau – ir Rekomendacijos) 60 punktą galimi du alternatyvūs veikimo būdai, būtent pareiškėjas, o ne prokuroras T. S., turėjo išsiųsti pranešimus apie procesinės prievartos taikymą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo kasmetinėse atostogose, tad prokurorui T. S. grąžinus nutrauktą baudžiamąją bylą Nr. 06-1-00113-09 į FNTT, nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2011 m. vasario 8 d. ją savo žinioje turėjo tyrėja R. Š., taigi pareiškėjo įsitikinimu, turėjo būti įvertinti ir minėtos tyrėjos veiksmai (neveikimas), o tai nebuvo padaryta.

Išvadoje taip pat konstatuojama, kad byloje nesunaikinti tyrimui neturintys reikšmės duomenys, neužtikrinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu ir tuo padarytas Rekomendacijų 65 punkto pažeidimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00113-09 vyresniajam tyrėjui V. M. atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-0013-09 reikšmingų duomenų ir aplinkybių nenustatyta, protokolai dėl atlikto slapto tyrimo veiksmo nebuvo surašyti. Pareiškėjo teigimu, Rekomendacijų 65 punktas nustato, kad pagal BPK 161 straipsnį nėra naikinama informacija, kuri buvo gauta atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir buvo pripažinta kaip tyrimui neturinti reikšmės ir neįtraukta į tyrimo veiksmų protokolus ar prie jų nepridėta, todėl pareiškėjas padarė išvadą, kad šiuo atveju minėta informacija neturėjo būti naikinama. Pareiškėjo teigimu, šią išvadą patvirtina ir faktas, kad nuo 2011 m. gegužės 31 d., kada buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, iki šio skundo padavimo teismui dienos, baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-0013-09 taip ir nebuvo kreiptasi į prokurorą dėl nereikšmingų garso ar vaizdo įrašų sunaikinimo, nors tai turėtų būti padaryta tuo atveju, jei toks sunaikinimas pagal teisės aktus būtų buvęs būtinas.

Pareiškėjo manymu, reikalavimas pateikti paaiškinimą iki 2011 m. birželio 8 d. prieš tai neįteikus pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, nepagrįstai apribojo jo teisę į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, nes nežinodamas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo esmės, negalėjo aiškiai ir argumentuotai pateikti paaiškinimo bei reikalingų įrodymų. Tokie tikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai, pareiškėjo įsitikinimu, vertintini kaip Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 15, 16, 16.1, 17 ir 18 punktų pažeidimai ir yra pagrindas neteisėtai paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti.

Pasak pareiškėjo, Išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas, tačiau tarnybinį patikrinimą atliko, siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo – teikė bei sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priėmė tas pats asmuo, t. y. Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas R. K.. Tokie R. K. veiksmai, pareiškėjo įsitikinimu, vertintini kaip Tvarkos 21 punkto pažeidimai ir taip pat yra pagrindas neteisėtai paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 25-32) į pareiškėjo S. K. skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjui buvo pateikti visi turimi duomenys apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. prokuroro nutarime iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodyti ir tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga tikrintojo nustatyti faktai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardintos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas. Išvadoje konstatuotas padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodytas jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, pareigūno kaltė, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą.

FNTT teigimu, pareiškėjas neteisingai traktuoja 2010 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo veiksmų plane užrašytą prokuroro rezoliuciją. Ši rezoliucija, pasak atsakovo, suprantama taip, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. plane nurodytas veiksmas paskirti užduotį atlikti viešosios įstaigos „Gyvenimo patirtis“ (toliau – ir VšĮ „Gyvenimo patirtis“) buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą neatliktas, todėl nurodoma suintensyvinti ikiteisminį tyrimą ir atlikti abiejuose planuose nurodytus veiksmus. Atsakovas taip pat paaiškino, kad BPK 2 ir 176 straipsnių nuostatos įsakmiai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Savo ruožtu prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio reikalavimo. Ikiteisminį tyrimą atliekantys, jį organizuojantys ir jam vadovaujantys pareigūnai nuolat privalo siekti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartyje Nr. 2K-602/2007 yra pažymėjęs, kad esminė aplinkybė konstatuoti galimą ikiteisminio tyrimo vilkinimą yra ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-502-2020-2008, aptardamas minėtų BPK straipsnių nuostatas, pabrėžė, kad BPK 176 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Tai reiškia, kad įstatymas netoleruoja bet kokio nepateisinamo delsimo atliekant ikiteisminį tyrimą. Šių reikalavimų pažeidimas traktuotinas kaip pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūno atsakomybei atsirasti.

Atsakovas pažymėjo, kad BPK įtvirtinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti visus reikiamus veiksmus. Jis privalo stengtis ir siekti, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga būtų renkama kaip įmanoma greičiau siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, nelaukdamas, kol prokuroras nurodys. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių: tyrimo metu iš karto apklausti liudytojus, ištirti piniginių lėšų už paslaugas pervedimo ir panaudojimo aplinkybes, vykdyti kitus procesinius veiksmus, kad būtų nustatyta, ar atlikti sandoriai atitinka faktines bylos aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. administracinėje byloje Nr. P11-185/2007 pabrėžė, kad įstatymas įpareigoja tyrėją imtis visų teisėtų priemonių, kad kuo tiksliau ir teisingiau būtų nustatytos tikrosios nusikaltimo aplinkybės. Siekdamas įvykdyti šią pareigą tyrėjas turi surinkti ir užfiksuoti visus duomenis, kurie gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje; tyrėjo veiksmai, kai jis apsiriboja tik dalies prieinamų bylos aplinkybes patvirtinančių duomenų surinkimu ir užfiksavimu, negali būti pripažinti tinkamu ikiteisminio tyrimo atlikimu. Taip pat pažymėjo, kad Išvadoje nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, atsižvelgta į neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo metu tirti ir Išvadoje nurodyti pareiškėjo procesiniai veiksmai atlikti kitose ikiteisminio tyrimo medžiagose, atsižvelgta ir į pareigūno darbo krūvius.

Atsakovas nurodė, jog Išvadoje nurodyta nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių (suderinti su prokuroro pranešimo laiką), kad būtu pranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą jiems nežinant, ir pateiktas nustatytos aplinkybės teisinis vertinimas. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir BPK nuostatomis, duomenys, gauti apribojus asmens teisę į susižinojimo slaptumą, nereikšmingi baudžiamajam procesui, turi būti sunaikinami. BPK 154 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad prie bylos pridedamas tik bylai reikšmingas garso įrašo turinys. Reikšmės bylai neturintys įrašai turi būti sunaikinami, tinkamai tai įforminant.

Anot atsakovo, 2011 m. gegužės 23 d. FNTT buvo persiųstas 2011 m. gegužės 18 d. nutarimas iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą. 2011 m. gegužės 24 d. FNTT direktorius FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vadovui R. K. pavedė organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą. R. K. tą pačią dieną tarnybinį patikrinimą pavedė atlikti Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiajai tyrėjai D. M.. Taigi, pasak atsakovo, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas laikantis Tvarkos 6, 17 ir 19 punktų nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo dokumentai, patvirtinantys, kad procesines prievartos priemones, nustatytas BPK 154 straipsnyje, vykdė vyresnysis tyrėjas V. M., tačiau nebuvo dokumentų, patvirtinančių tyrimo grupės sudarymą, taip pat nebuvo atitinkamo laikotarpio tyrimo veiksmų planų, kurie derinami su padalinio vadovu, ir siekiant nustatyti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes bei visus kaltus pareigūnus, 2011 m. birželio 6 d. raštu kreiptasi į Vilniaus apygardos valdybą, prašant pareiškėjo pateikti informaciją, susijusią su tyrimo veiksmų planų, tyrimo grupės sudarymu bei padalinio vadovo pagal kompetenciją vykdyta veikla.

Atsakovas kritiškai įvertino pareiškėjo teiginį, kad neįteikus pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, nepagrįstai apribota jo teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, ir atkreipė dėmesį, kad 2011 m. birželio 10 d., laikantis Tvarkos 17 punkto nuostatų, surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, su kuriuo ta pačią dieną pareiškėjas supažindintas pasirašytinai.

Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinę nuobaudą jam paskyrė neturintis teisės to padaryti asmuo. Tarnybinio nusižengimo tyrimą organizuoti buvo pavesta Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriui, t. y. jo vadovui R. K., o patį tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti – šio skyriaus vyriausiajai tyrėjai D. M.. Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas surašo Tvarkos priede nustatytos formos pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kurį turi pasirašyti tarnybinį patikrinimą atliekančio padalinio vadovas, šiuo atveju Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas R. K., kuris laikinai ėjo FNTT direktoriaus pareigas. Pažymėjo, kad Tvarkos 21 punktas nustato, kad ne vėliau kaip per dvi darbo dienas vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, įvertina tarnybinio patikrinimo išvadą ir priima sprendimą. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2011 m. liepos 5 d., kai FNTT direktoriaus pareigas laikinai ėjo R. K., kuris vadovaujantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkymo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 9.6 punktu. turėjo teisę skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog 2009 m. rugsėjo 3 d. FNTT vyriausiasis tyrėjas S. K. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00113-09 dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo (b. l. 52). Pareiškėjo sudarytame 2010 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00113-09 veiksmų plane nurodyta, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu planuojama apklausti liudytoju VšĮ „Gyvenimo patirtis“ direktorių V. V., BPK 97 straipsnio tvarka išsireikalauti VšĮ „Gyvenimo patirtis“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei paskirti užduotį atlikti VšĮ „Gyvenimo patirtis“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą (b. l. 53). Pareiškėjo sudarytame 2010 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00113-09 veiksmų plane nurodyta, kad nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2011 sausio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu planuojama apklausti A. P. B. bei V. V. apie pinigų iš viešosios įstaigos „Vilniaus futbolo centras“ (toliau – ir VšĮ „Vilniaus futbolo centras“) gavimo aplinkybes (b. l. 20, 54). Prokuroras T. S. rezoliucija ant šio veiksmų plano pažymėjo „Tie patys veiksmai ir 2010-08-31 plane. Prašau suintensyvinti tyrimą.“ (b. l. 54). 2010 m. gruodžio 31 d. prokuroras T. S. nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 006-1-00113-09 (b. l. 80-81). Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga prokuroras nurodė, jog šiuo atveju nusikalstama veika padaryta nebuvo, ką patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir kita rašytinė ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

2011 m. gegužės 18 d. nutarime ikiteisminio tyrimo pareigūnui iškelti drausmės bylą Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, susipažinęs su 2011 m. gegužės 12 d. išvada dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 006-1-00113-09 pagrįstumo ir teisėtumo ir baudžiamosios bylos Nr. 006-1-00113-09 medžiaga, atnaujino minėtą ikiteisminį tyrimą bei nustatė, kad ikiteisminio tyrimo, kurį atliko pareiškėjas, metu nebuvo imtasi visų įstatymo numatytų priemonių atskleisti nusikalstamą veiką, tyrimas atliktas neišsamiai, todėl tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras T.

S. nepagrįstai priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Konstatavo, kad pareiškėjas atlikdamas ikiteisminį tyrimą nevykdė prokuroro nurodymų, kurie pagal BPK 170 straipsnio 3 dalį yra privalomi, savo neveikimu pažeidė BPK 2 straipsnį, todėl nutarė pareiškėjui iškelti drausmės bylą (b. l. 45-47). FNNT minėtą nutarimą gavo 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. gegužės 24 d. FNTT direktorius S. G. pavedė R. K. organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą. Pastarasis tą pačią dieną nurodė tarnybinį patikrinimą atlikti D.

M. (b. l. 44). 2011 m. birželio 10 d. FNTT pranešimu Nr. 04/8-1-3106 pranešė pareiškėjui apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (b. l. 49-50), nurodant, jog nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. jokie procesiniai tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surašyti protokolai dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais , turinio kontrolės fakto, taip pat nebuvo pranešta asmenims, kuriems buvo taikomos procesinės prievartos priemonės jiems nežinant, apie tokių priemonių taikymą, o nutraukus ikiteisminį tyrimą neišspręstas tyrimui reikšmės neturinčių duomenų sunaikinimo klausimas.

Pareiškėjas taip pat buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. 2011 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b. l. 60-71), kuriame nesutiko galimai padaręs tarnybinį nusižengimą bei nurodė, faktines aplinkybes, kurios jo manymu, šalina jo atsakomybę. 2011 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2011 m. liepos 15 d. (b. l. 48), o 2011 m. liepos 5 d. R. K., laikinai einantis FNTT direktoriaus pareigas, patvirtino D. M. atklikto tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-3626 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00113-09 (b. l. 9-17, 35-43), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, pagal kompetenciją turėdamas BPK ir kitų teisės aktų numatytas teisės ir pareigas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00113-09 nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. ikiteisminį tyrimą atliko neišsamiai ir neintensyviai, nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. (per faktiškai dirbtą laiką) neatliko procesinių veiksmų, t. y. jis pagal kompetenciją nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir atskleista nusikalstama veika, teisės aktų nustatyta tvarka nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių (suderinti su prokuroro pranešimo laiką), kad būtų pranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą jiems nežinant, nesikreipė motyvuotu raštu į prokurorą dėl nereikšmingų duomenų sunaikinimo, ir tuo pažeidė BPK 1 straipsnio, 2 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies, 161 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 60, 65 punktų ir Pareigybės aprašymo 10 ir 11 punktų reikalavimus, t. y. aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – nebuvo per trumpiausią laiką atliktas tyrimas, nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, nepranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą, nesunaikinti tyrimui neturintys reikšmės duomenys, neužtikrinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, 2011 m. gegužės 13 d.

Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą atnaujino, ir šiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą (b. l. 74-76). Atsižvelgiant į nusižengimo priežastis, S. K. kaltės laipsnį (aplaidumas), sukeltas pasekmes (kilo) bei kitas aplinkybes, Išvadoje pasiūlyta pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn, skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Laikinai einantis FNNT direktoriaus pareigas R. K. 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. TE-526, atsižvelgdamas į Išvadą ir vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 ir 8 dalimis bei Tvarkos 5 punktu, skyrė pareiškėjui pasiūlytą tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 8, 34).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas – FNTT Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiasis tyrėjas – yra statutinis valstybės tarnautojas. Statutinių valstybės tarnautojų veiklos principus, teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės sąlygas, skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Vidaus tarnybos statutas. Nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d.) patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, kurios 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas.

Iš Išvados ir Įsakymo Nr. TE-526 teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už BPK 1 straipsnio, 2 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies, 161 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 60, 65 punktų ir Pareigybės aprašymo 10 ir 11 punktų pažeidimus.

Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes (BPK 18 straipsnio 1 dalis). Pareigybės aprašymo 10 punkte nustatyta, kad FNTT Vilniaus skyriaus vyriausiasis tyrėjas prokuroro, tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai ir su jomis susijusių nusikalstamų veikų, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, BPK, Generalinės prokuratūros rekomendacijų, kitų teisės aktų. Pagal Pareigybės aprašymo 11 punktą nuostatas FNTT Vilniaus skyriaus vyriausiasis tyrėjas praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą vykdo visus prokuroro nurodymus, prokuroro nustatytu laiku praneša jam apie ikiteisminio tyrimo eigą (b. l. 21-22). Pažymėjo, kad BPK 1 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 176 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. (per faktiškai dirbtą laiką) atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-0013-09 apsiribojo informacijos iš registrų ir banko gavimu, o nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. jokių tyrimo veiksmų neatliko. Pareiškėjas tyrimo metu ne iš karto apklausė liudytojus, neištyrė piniginių lėšų už paslaugas pervedimo ir panaudojimo aplinkybių, nevykdė kitų procesinių veiksmų tikslu nustatyti ar atlikti sandoriai atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas sutiko su Išvados vertinimu, jog nėra pagrindo teigti, kad tokiems veiksmams trukdė vykdoma procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, ir tai galėjo pakenkti tyrimo sėkmei, kadangi šios priemonės taikymas pasibaigė 2009 m. gruodžio 28 d., o liudytojai buvo apklausti tik 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas neišsamiai, neplaningai, neturint aiškios tyrimo krypties, pažeidžiant BPK numatytus išsamumo ir greitumo principus.

Teismas nustatė, kad BPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Ši pareiga detalizuota Rekomendacijų 60 punkte. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pranešti iš karto, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei (BPK 161 straipsnio l dalis). Pranešimo laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo suderinti su prokuroru. Pranešime asmeniui nurodoma tik tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė ir įvardijama kokia. Rekomendacijų 65 punkte nustatyta, jog pagal BPK 161 straipsnį nėra naikinama informacija, kuri buvo gauta atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir buvo pripažinta kaip tyrimui neturinti reikšmės ir neįtraukta į tyrimo veiksmų protokolus ar prie jų nepridėta. Tyrimui reikšmės neturintys garso ir vaizdo įrašai, kurių nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai įrašais, prie bylos nepridedami ir tuojau pat prokuroro nutarimu sunaikinami, surašius atitinkamą aktą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl tyrimui nereikšmingų garso ar vaizdo įrašų sunaikinimo privalo kreiptis į prokurorą motyvuotu raštu tuojau po to, kai buvo atliktas slaptas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių (suderinti su prokuroru pranešimo laiką), kad būtų pranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą jiems nežinant. Taip pat teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas nesikreipė motyvuotu raštu į prokurorą dėl tyrimui nereikšmingų duomenų sunaikinimo.

Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, patvirtina ir 2011 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro T. S. tarnybinės veiklos (b. l. 99-108), kurioje konstatuota, jog ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras T. S. vyriausiajam tyrėjui S. K. žodžiu ne kartą davė nurodymus dėl būtinų ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje veiksmų atlikimo, o patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, raštu papildomai nurodė nedelsiant atlikti kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių S. K. visai neįvykdė arba juos vykdė gana vangiai, nors vadovaujantis BPK 170 straipsnio 3 dalimi tyrėjui jie yra privalomi. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai pagrindžia Išvadoje padarytas išvadas, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai ir su jomis susijusių nusikalstamų veikų atlikimą, bei visų prokuroro nurodymų vykdymą, savo pareigas vykdė netinkamai, ir tai nagrinėjamu atveju laikytina pareiškėjo veikos neteisėtumu. Pažymėjo, kad dėl netinkamo tarnybinių funkcijų vykdymo nebuvo užtikrintas išsamus, trumpiausiais terminais atliktas nusikalstamų veikų atskleidimo tyrimas, kaip tai įtvirtinta BPK 1 ir 2 straipsniuose. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi aplaidžiai vykdė savo pareigas, nustatytas Pareigybės aprašymo 10 ir 11 punktuose, o skundžiamu Įsakymu Nr. TE-526 jam pagrįstai skirta Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, nes pastaroji, įvertinus tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į padarytą tarnybinį pažeidimą, jo asmenybę ir tarnybinę veiklą charakterizuojančią medžiagą, kaltę, laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.

Dėl atliekant tarnybinį patikrinimą galimai padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie iš esmės suvaržė pareiškėjo teisę į gynybą teismas pažymėjo, kad su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas, nepažeidžiant Tvarkos 17 punkto, buvo supažindintas 2011 m. birželio 10 d. (b. l. 49-50), pareiškėjas pranešime nurodytu terminu pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 60-71), kuris, kaip matyti iš Išvados turinio, buvo analizuojamas vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą. Taigi, teismo vertinimu, teigti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė apsiginti, nėra pagrindo.

Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeistas Tvarkos 21 punktas. Teismas nustatė, kad tarnybinį patikrinimą atliko D. M., o Išvadą patvirtino ir nuobaudą skyrė R. K., kuris buvo pavedęs D. M. atlikti tarnybinį patikrinimą ir nuobaudos skyrimo metu, kaip laikinai einantis FNTT direktoriaus pareigas, turėjo teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Teismas įvertino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tinkamai, Išvada motyvuota, pareiškėjo kaltė dėl Išvadoje konstatuoto nusižengimo įrodyta, laikantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatų, pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, nuobauda paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo kaltės formą, darbo krūvius, tarnybinio pažeidimo pobūdį, yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde, be skunde išdėstytų argumentų, papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino argumentų, kad pareiškėjui pateiktas kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas įrodymais, be to, nėra išaiškintos visos būtinos išsiaiškinti aplinkybės. Pareiškėjas per 2010-uosius metus teismui perdavė 13 jo tirtų bylų (be kitų tuo metu atliktų darbų), dėl objektyvių priežasčių buvo būtina derinti ikiteisminio tyrimo atlikimą visose bylose, t. y. kadangi tuo pačiu metu dirbti su tokiu kiekiu bylų yra fiziškai neįmanoma, su prokuroru buvo derinama, kurioje byloje ir kuriuo momentu bus dirbama intensyviau.

Tokia ikiteisminio tyrimo atlikimo praktika FNTT yra įprasta, jo darbo rezultatų visuma tiek 2010-aisiais metais, tiek 2011-aisiais metais yra viena geriausių. Vertina, kad pareiškėjo kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo (aplaidumo)) tame, kad tam tikru momentu ikiteisminio tyrimo veiksmai analizuojamoje byloje buvo ne itin intensyvūs (buvo atliekama tik informacijos, esančios iš VšĮ „Gyvenimo patirtis“ gautuose dokumentuose, analizė bei planuojama ir derinama su prokuroru tolimesnė ikiteisminio tyrimo eiga), nėra, nes toks veiksmų planas buvo pasirinktas sąmoningai, atsižvelgiant į darbų krūvį ir prokuroro, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančio pareigūno, pasirinktus bylų tyrimo eiliškumo prioritetus.

Be to, prokurorui T. S. iškeltoje drausminėje byloje nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo vilkinimo fakto, priešingai – buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas atliktas savalaikiai, tad pareiškėjui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad toje pačioje byloje ikiteisminis tyrimas gali būti ir atliekamas savalaikiai, ir vilkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kokių nurodymų pareiškėjas neįvykdė, ką reiškia „vykdė gana vangiai“, taip pat nėra pateikti rašytinių prokuroro duotų nurodymų nuorašai, įrodantys, kad tokie nurodymai tikrai buvo pareiškėjui duoti.

Mano, kad abstrakčių teiginių pripažinimas įrodymu, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, neatitinka LVAT teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotos Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo VI skyriaus 2.2.1.2 punkte pateiktų įrodymų vertinimo rekomendacijų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumento apie prokuroro rezoliucijos „Tie patys veiksmai ir 2010-08-31 plane. Prašau suintensyvinti tyrimą“ reikšmę ir įrodomąją galią, nors tiek Išvadoje, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovas šia rezoliuciją laiko vienu pagrindiniu ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktą įrodančiu aplinkybių.

Atsakovo atstovė D. M. teismo posėdžio metu teigė, kad rezoliucija „tie patys veiksmai, kaip ir 2010-08-31 plane“, reiškia, kad „2010-08-31 plane nurodytas veiksmas paskirti užduotį – buhalterinės apskaito dokumentų tyrimą – neatliktas, tad nurodoma suintensyvinti tyrimą ir atlikti abiejuose planuose nurodytus veiksmus“, tačiau šis atsakovo atstovės teiginys neatitinka tikrovės, nes:

a) VšĮ „Gyvenimo patirtis“ buhalteriniai dokumentai buvo išreikalauti dar iki 2010 m. lapkričio 2 d., o b) susipažinus su šiais dokumentais, juos išanalizavus, prokuroras davė žodinį nurodymą užduoties dėl VšĮ „Gyvenimo patirtis“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimo atlikimo neduoti (žr. prokuroro T. S. paaiškinimą, esantį Vilniaus apygardos prokuratūros drausminėje byloje). Be to, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo LVAT suformuotos teismų praktikos, taip pat nenustatinėjo pareiškėjo kaltės buvimo fakto dėl konkrečių Rekomendacijų ir BPK nuostatų pažeidimo.

Sprendime nėra argumentuojama, kodėl šiuo atveju būtent pareiškėjas, o ne prokuroras T. S., turėjo išsiųsti pranešimus asmenims apie procesinės prievartos taikymą jiems nežinant, kodėl iki skundo padavimo teismui dienos nėra sunaikinta informacija, gauta atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino Tvarkos 21 punkte reglamentuotos materialinės teisės normos pažeidimo fakto ir savo sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento apie tai, kad Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas R.

K. negalėjo objektyviai įvertinti Išvadoje surinktos informacijos apie galimai padarytą pažeidimą, nes pats tą tarnybinį patikrinimą ir atliko. Pareiškėjo vertinimu, R. K. veiksmuose yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo požymių, nes susidarius situacijai, kada tarnybinį patikrinimą atliko bei savo paties tarnybinio patikrinimo išvadą teigiamai įvertino ir sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo priėmė vienas ir tas pats asmuo, kyla pagrįstų abejonių, ar Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas, laikinai eidamas įstaigos vadovo pareigas, nesukėlė viešų ir privačių interesų konflikto, nes būdamas suinteresuotas savo atlikto darbo teigiamu įvertinimu, negalėjo objektyviai ir nešališkai, kaip to reikalauja viešasis interesas, įvertinti savo paties atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodęs, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tinkamai. Apeliantui buvo pateikti visi turimi duomenys apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. prokuroro nutarime iškelti drausmės byla ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodyti ir tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga tikrintojo nustatyti faktai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardintos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, pateiktas teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas (konstatuotas padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodytas jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kaltė, pasekmės, duomenys apie ankstesnę S. K. tarnybą). Išvados teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neišsamiai ir neintensyviai, grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. jokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti bei neįvykdyta prokuroro rezoliucija ant 2010 m. lapkričio 2 d. tyrimo veiksmų plano dėl tyrimo suintensyvinimo.

Išvadoje nurodyta, kad vyriausiasis tyrėjas S. K. nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių – tyrimo metu iš karto apklausti liudytojus, ištirti piniginių lėšų už paslaugas pervedimo ir panaudojimo aplinkybes, vykdyti kitus procesinius veiksmus, kad būtų nustatyta, ar atlikti sandoriai atitinka faktines bylos aplinkybes, suderinti su prokuroru pranešimo laiką , kad būtų pranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą jiems nežinant. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, atsižvelgta į neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes.

Tarnybinio patikrinimo metu tirti ir Išvadoje nurodyti pareiškėjo procesiniai veiksmai atlikti kitose ikiteisminio tyrimo medžiagose. Vertinant pareiškėjo S. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą, atsižvelgta į pareigūno darbo krūvį. Apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos Tvarkos 21 punkto laikymosi vertintini kritiškai. Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas R. K., kaip laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, turėjo teisę skirti tarnybinę nuobaudą, jis pats tarnybinio patikrinimo neatliko. Be to, atsakovo vertinimu, apeliantas klaidina teismą, nes pirmosios instancijos teismas savo sprendime dėl šitų teiginių pasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra FNTT direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. TE-526, kuriuo pareiškėjui S. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.04/8-5-3626, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Iš Išvados matyti, kad konkrečiu atveju tarnybinė atsakomybė taikyta už tai, kad S. K., atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.006-1-00113-09 nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. tai darė neišsamiai ir neintensyviai; nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. neatliko jokių procesinių tyrimo veiksmų; asmenims, kuriems buvo taikomos procesinės prievartos priemonės , jiems nežinant, nepranešė apie tokių priemonių taikymą; nutraukus ikiteisminį tyrimą, neišsprendė tyrimui reikšmės neturinčių duomenų sunaikinimo klausimo. Tokiu savo neveikimu, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė savo pareigybės aprašymo 10 ir 11 punktų reikalavimus, BPK 1, 2, 18, 161 ir 176 straipsnių reikalavimus.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; kt.)

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių reikalavimų laikėsi, įvertino Išvadoje nurodytas faktines aplinkybes, jas patikrino ir įvertino ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, tinkamai įvertino paskirtos nuobaudos rūšį, kuri yra adekvati padarytiems pažeidimams ir nėra per griežta.

Apelianto argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, kad Išvadoje nurodyti kaltinimai nėra konkretūs ir joje nėra nurodyta, kokius veiksmus jis turėjo atlikti, nėra pagrįsti. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. (per faktiškai dirbtą laiką) atlikdamas ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-0013-09 apsiribojo informacijos iš registrų ir banko gavimu , o nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas neatliko jokių procesinių tyrimo veiksmų, kurie būtų kaip nors įtvirtinti BPK numatytomis formomis. Nors pareiškėjas teigia, kad jis tuo metu analizavo gautą iš banko informaciją, tačiau toks ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai penkis mėnesius tik analizuojama ne itin didelės apimties informacija, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas šiuo laikotarpiu buvo vykdomas neintensyviai, nesiekta jį užbaigti per trumpiausią laiką ir tuo buvo pažeidžiamas BPK 2 straipsnis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad objektyvių kliūčių apklausti liudytojus, vykdyti kitus procesinius veiksmus nebuvo, nes elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo baigta 2009 m. gruodžio 28 d. Tam negalėjo trukdyti ir pareiškėjo darbo krūvis, nes, kaip matyti iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų, 2009 m. gruodžio - 2010 m. vasario mėnesiais jis neužbaiginėjo kitų ikiteisminių tyrimų, neatliko kitų itin skubių ar svarbių pavedimų, 2010 metų birželio - spalio mėnesiais baigė tris ikiteisminius tyrimus, du iš kurių – baudžiamuoju įsakymu. Toks tyrėjo darbo krūvis nelaikytinas išimtinai dideliu, neleidusiu suintensyvinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-0013-09.

Pažymėtina, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo neprivalėjo nurodyti, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus turėjo atlikti S. K. Ikiteisminio tyrimo veiksmų seką pasirenka pats tyrėjas, derindamas tai su prokuroru ir siekdamas, kad kuo greičiau būtų pasiekti BPK 1 ir 2 straipsniuose nurodyti baudžiamojo persekiojimo tikslai.

Kiti pranešime apie tarnybinį nusižengimą bei Išvadoje nurodyti pažeidimai taip pat pakankamai konkretūs, kad pareiškėjas suprastų jų esmę ir galėtų pareikšti savo prieštaravimus. Apelianto argumentai, susiję tuo, kas turėtų išsiųsti pranešimus asmenims, kuriems buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, jiems nežinant, tik iš dalies pagrįsti. Iš tikrųjų BPK 161 str. 1 d. ir Rekomendacijų 60 punktas palieka alternatyvą, kuris iš pareigūnų - prokuroras ar tyrėjas turi tai padaryti. Tačiau iš šių teisės aktų sisteminės analizės matyti, kad pareiškėjas, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privalėjo informuoti prokurorą apie situaciją dėl tokių procesinės prievartos priemonių taikymo ir suderinti su juo pranešimo laiką. To S. K. nepadarė. Turint omenyje tai, kad ikiteisminį tyrimą šioje byloje nuo pat pradžių iš esmės atlikinėjo vien pareiškėjas, procesinės prievartos priemonės buvo baigtos taikyti 2009 metų pabaigoje, 2010 m. kovo 26 d. pareiškėjas ataskaitoje konstatavo, jog reikšmingų duomenų atliekant perduodamos informacijos turinio kontrolę, nenustatyta, 2010 m. gruodžio 31 d. ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, o 2011 m. vasario 8 d. S. K. gavo baudžiamąją bylą , kad parengtų ją perdavimui į archyvą, jis tuo metu turėjo galimybę ir privalėjo atlikti LR BPK 161 str. 1 d. ir Rekomendacijų 60 punkte nurodytas pareigas.

Išvadoje konstatuotas Rekomendacijų 65 punkto ir BPK 161 straipsnio 2 dalies pažeidimas taip pat pripažintinas įrodytu. Pareiškėjas, jau rašydamas 2010 m. kovo 26 d. ataskaitą ir joje konstatuodamas, kad tyrimui reikšmingų duomenų, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nenustatyta, iš karto privalėjo kreiptis į prokurorą dėl nereikšmingų duomenų sunaikinimo. To S. K. nepadarė nei 2010 m. kovo mėnesį, nei vėliau, ruošdamas bylą perdavimui į archyvą.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais dėl prokuroro rezoliucijos 2010 m. lapkričio 2 d. plane prasmės, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovo aiškinimu dėl šios rezoliucijos tiesiogiai nesirėmė, todėl neteisinga atsakovo pozicija nėra pagrindu naikinti teismo sprendimą. Faktas, kad šia rezoliucija prokuroras nurodė S. K. suintensyvinti tyrimą, yra nustatytas, to iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas. Tarnybinio patikrinimo, atlikto prokuroro T. S. atžvilgiu, metu buvo vertinama šio prokuroro atlikta ikiteisminio tyrimo prokurorinė kontrolė, bet nevertintas ikiteisminio tyrimo pareigūno darbas, todėl apelianto argumentai, kad minėto patikrinimo teiginiai jį reabilituoja, nėra pagrįsti. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame patikrinime fiksuoti duomenys, kad pareiškėjas nevykdė prokuroro žodinių ir rašytinių nurodymų.

Apelianto nurodyti Tvarkos 17 ir 21 punktų formalūs pažeidimai nėra vertintini esminiais, kurie kaip nors suvaržė pareiškėjo teises ir turėjo įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą bei sudarytos sąlygos pateikti išsamius paaiškinimus, kuo jis pasinaudojo. Tarnybinį patikrinimą atliko Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja, kuri atliko visus reikalingus patikrinimui veiksmus. Tai, kad dėl tarnybinės būtinybės FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas ginčijamo Įsakymo priėmimo metu teisėtai ėjo ir FNTT viršininko pareigas, nedaro jo priimtų sprendimų neteisėtais. Šis pareigūnas galėjo objektyviai įvertinti vyriausiosios tyrėjos atlikto patikrinimo medžiagą ir skirti tarnybinę nuobaudą. Turint omenyje faktą, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne FNTT iniciatyva, teisėjų kolegija nemato pagrindo laikyti FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininko R. K. veiksmus šališkais ar neetiškais.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi S. K. padaryto nusižengimo sudėties elementai – dėl pareiškėjo aplaidumo padaryti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie tiesiogiai sukėlė pasekmes – neišsamiai ir neintensyviai atliktą ikiteisminį tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tarnybinį patikrinimą atliktą tinkamai.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė