a5a72bca-19b6-4cbd-b628-2bc2c7026137 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2488-807/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31369-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieÅ¡kovui G. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. K., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L. V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vykusiame nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kerista“. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas G. P. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama ir patvirtinti, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (kodas 188710061, adresas: Konstitucijos pr. 3, Vilnius), tretysis asmuo UAB „Kerista” (įmonės kodas 122635779, adresas: Geologų g. 11, Vilnius);

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovo G. P. naudai 1794,65 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 108 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

2. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2020-08-23 apie 21 val. G. P., vairuodamas el. paspirtukÄ adresu Sausio 13-osios g., Vilniuje (važiavimo kryptimi link V. M. g.), ties Sausio 13-osios ir 10 ir 37 namu įvažiavo į duobę, ko pasėkoje vertėsi su paspirtuku, kuris sulūžo, pats IeÅ¡kovas taip pat patyrė sužalojimus. 2020-08-23 nurodytÄ Ä¯vykį pastebėjo ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių policijos patrulių rinktinės policijos pareigÅ«nas A. D.; nuvežus į ligoninę buvo nustatytas kairio kulnikaulio liežuvio tipo lūžis. G. P. po įvykio buvo priverstas kęsti skausmus, vartojo vaistus taip pat buvo sugipsuota lūžusi koja, ko pasėkoje G. P. patyrė turtinės ir neturtinės žalos.

3. Dėl žalos atlyginimo IeÅ¡kovas visų pirma kreipėsi į kelio savininkÄ , t. y. Vilniaus miesto savivaldybę (toliau - Atsakovas). 2020-10-16 buvo gautas trečiojo asmens praneÅ¡imas dėl žalos atlyginimo Nr. A51-/20(3.3.2.26E-INF), kuriuo buvo nurodyta, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, savivaldybių funkcijoms priskirtos vieÅ¡osios paslaugos gali bÅ«ti teikiamos pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ pasirašė sutartį Nr. A62-98/20 dėl Vakarinės Vilniaus miesto dalies, į kuriÄ patenka Sausio 13-osios gatvė, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbų yra sudariusi sutartį.

Rangovas Å¡ia sutartimi įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti UžsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir įsipareigojo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalimi taip pat numatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Pagal šį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį pareiga atlyginti žalÄ gali bÅ«ti ne tik savininkams, bet ir valdytojams. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika savininkas gali pavesti objektų tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ kitiems asmenims ir neatsakyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio už žalÄ , jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektÄ , su kuriuo yra siejama padaryta žala. 5. 2020-10-23 gavus ir susipažinus su 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ pasiraÅ¡yta sutartimi Nr. A62-98/20, kurios 25.18 punktas numato, kad Rangovas privalo (UAB „Kerista”) ?nuolat, be atskiro Užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) reikalavimo, vesti? ?perduodamų? gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei priežiÅ«rÄ .

Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę kelių eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiÅ¡kai be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti UžsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 ir 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir / ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal Å¡iÄ Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams.

Taip pat esam?u atveju svarbus ir nurodytos sutarties 25.19 punktas kuris numato, kad kitais atvejais, kurie neapraÅ¡yti 5.18 punkte ir nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan., saugumui, Rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti UžsakovÄ ir darbus atlikti pagal pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis.

6. Atsižvelgiant į tai 2020-10-21 buvo kreiptasi į UAB “Kerista” (toliau - Trečiasis asmuo) su praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo. 2020-10-23 Tretysis asmuo pateiktame atsakyme “į JÅ«sų 2020-10-21 praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo” nurodė, kad įvertinus nurodytas aplinkybes bei suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra akivaizdu, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nurodomos įvykio versijos. Pasak Trečiojo asmens yra itin svarbu tai, kad įvykis bÅ«tų įforminamas, kaip ir bet kuris įvykis, t.y. kviečiami pareigÅ«nai, apžiÅ«rima įvykio vieta, transporto priemonė ir papildomai atitinkami dokumentai, kadangi Å¡iuo atveju taip nebuvo padaryta, tariamo įvykio fiksacija yra atlikta jau po įvykio, todėl nėra pakankamai įrodymų, įrodančių žalos padarymo faktÄ , atsiradusias pasekmes ir priežastinį ryšį pateiktas praÅ¡ymas nėra pagrįstas ir nebus tenkinamas.

7. Esamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad Tretysis asmuo ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje nieko nepasisakė dėl neva tai netinkamo asmens į kurį buvo kreiptasi dėl žalos atlyginimo, nebuvo nurodoma, kad atsakomybę dėl įvykio turėtų prisiimti Atsakovas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė, pažymėtina, kad 2020-12-07 atsiliepimu į IeÅ¡kinį dar kaip Atsakovas iÅ¡sakydamas savo pozicijÄ didžiÄ jÄ dalį nurodydamas, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties IeÅ¡kovas reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama ir tikslina ieÅ¡kinį reikÅ¡damas reikalavimÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės.

8. IeÅ¡kovas papildomai kreipėsi į antstolių kontorÄ dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2020-10-29 antstolis V. M. konstatavo faktines aplinkybes ir surašė faktinių aplinkybių protokolÄ Nr. 13-20-1474. 2020-10-29 konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis nurodė, kad Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, prie televizijos bokÅ¡to pastato, Sausio 13-osios gatvės važiuojamojoje dalyje ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu yra netaisyklingos formos, nelygių kraÅ¡tų, ovalo formos duobė, kurios gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm.

Taigi IeÅ¡kovas neturėdamas kitos iÅ¡eities, kadangi buvo iÅ¡naudotos visos ikiteisminio ginčo sprendimo galimybės siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kreipiasi į teismÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro: 1) 523,27 Eur elektrinio paspirtuko remontas; 2) 164,48 Eur kompensacija už įsigytus vaistus ir ramentus; 3) 585,90 Eur negautos pajamos dėl nedarbingumo; 4) 3000 Eur neturtinė žala; 5) 400 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokant ikiteismines skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ ); 6) 121 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidos.

Viso bendroje sumoje: 4794,65 Eur.

9. Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

10. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu numatyta viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu numatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as).

11. ApraÅ¡o 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

12. ApraÅ¡o 12 p. nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; kirsti, genėti (prižiÅ«rėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui.

Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje bÅ«tų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡io ApraÅ¡o reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 42 p.).

13. Atsakovas neužtikrino saugaus eismo, t.y. atsivėrusios duobės dėl ko ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala IeÅ¡kovo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

14. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį įtvirtinta objektyvioji civilinė atsakomybė, dar kitaip vadinama atsakomybe be kaltės. Nurodytos deliktinės civilinės atsakomybės esminis bruožas yra tas, kad jai kilti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos, ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kelio savininkas (valdytojas) neprivalo atlyginti dėl kelio trÅ«kumo padarytos žalos, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

16. Nors kaip, kad nurodo Tretysis asmuo pateiktame atsiliepime “<…>Å iuo atveju vien tas faktas, kad IeÅ¡kovas valdė didesnio pavojaus Å¡altinį reiÅ¡kia, kad jis turėjo prisiimti ir prisiėmė tokio įvykio rizikÄ â€œ. IeÅ¡kovas įvykio metu dėjo maksimalias pastangas siekdamas, jog nesusidarytų esama padėtis, prieÅ¡ greičio sulėtinimo kalnelį pristabdydamas savo vairuojamÄ transporto priemonę ir sulėtindamas greitį. Å iuo atveju tikėtina įvykio kilimo priežastimi galėjo bÅ«ti netikėtumo faktorius, tai yra IeÅ¡kovas nesitikėjo, kad už greičio mažinimo kalnelio gali bÅ«ti tokio gylio duobė.

17. Duobė į kuriÄ Ä¯važiavo IeÅ¡kovas nebuvo pažymėta specialiais kelio ženklais, specialiais atitvarais ar kitais bÅ«dais praneÅ¡ta apie pavojų keliantį kelio nelygumÄ , svarbu paminėti, kad pati duobė buvo uždažyta greičio mažinimo kalnelio žymėjimo dažais, tas yra matyti tiek iÅ¡ paties IeÅ¡kovo pateiktų nuotraukų tiek ir iÅ¡ antstolio konstatuotų aplinkybių metu darytų foto nuotraukų, pati duobė susiliejo su visu žymėjimu kas ir tikėtina turėjo didžiausiÄ Ä¯takÄ eismo įvykio kilimui.

Nors esamu atveju yra preziumuojama Atsakovo kaltė ir kaltė neįrodinėtina, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad tarp Trečiojo asmens ir Atsakovo sudarytoje sutartyje numatyta: “Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę kelių eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiÅ¡kai be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti UžsakovÄ .

18. Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 ir 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir / ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės” (žr. 2020-07-10 Sutarties Nr. A62-98/20 25.18 p. Priedas Nr. 7).

O taip pat vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-197 patvirtintų „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvų KPV PN 19“ 3 lentele bendraisiais nuolatinės priežiūros normatyvais, kurie numato, kad pavojingos išdaužos ? pavojų saugiam eismui sukeliančios didesnio kaip 0,1 m2 ploto ir gilesnės nei 40 mm asfalto ar betono dangoje išdaužos arba didesnio kaip 0,1 m2 ploto ir gilesnės kaip 100 mm kitose dangose išdaužos. 19. 2020-10-29 konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis nurodė, kad Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, prie televizijos bokšto pastato, Sausio 13-osios gatvės važiuojamojoje dalyje ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu yra netaisyklingos formos, nelygių kraštų, ovalo formos duobė, kurios gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm.

Taigi yra akivaizdu, kad duobė į kuriÄ Ä¯važiavo IeÅ¡kovas yra laikoma pavojinga ir privalėjo bÅ«ti paÅ¡alinta, tačiau Atsakovas to nepadarė.

20. Atsakovas minėtos duobės nebuvo pažymėjęs specialiais atitvarais ar kelio ženklais, kas taipogi yra Atsakovo pareiga. Pažymėjo, kad nuotraukose darytose paties IeÅ¡kovo po eismo įvykio yra matyti, kad esama duobė pažymėta specialiuoju žymėjimu, kuris tikėtina yra skirtas žymėti duobes, kurias bÅ«tina remontuoti, nors nėra žinoma kas Å¡iÄ Å¾ymÄ atliko, tačiau labai tikėtina, kad tai paties Atsakovo ar jo nurodymu trečiųjų asmenų iniciatyva atliktas specialus žymėjimas.

21. Pasisakydamas dėl patirtos žalos/nuostolių, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis nuo įvykio dienos (2020-08-23) iki Å¡ios dienos yra priverstas gydytis ir negali dirbti, dėl ko patiria finansinius nepatogumus. Nedarbingumas nustatytas iki 2020-11-03, t .y. atlyginimas į rankas už 22 darbo dienas sudaro ir G. P. turėtų gauti 702,00 EUR, iÅ¡ Sodros už paskaičiuotÄ laikotarpį iÅ¡moka gaunasi 517,70 Eur, t.y. 8,37 Eur per dienÄ mažiau nei įprastai gautų Klientas bÅ«damas sveikas ir dirbdamas, taigi finansinis nuostolis kaip negautos pajamos sudaro 585,90 Eur (8,37 Eur x 70 dienos). T. I. negautų pajamų forma nuostoliai sudaro 585,90 Eur.

22. IeÅ¡kovas patyrė 164,48 Eur iÅ¡laidų dėl patirto sužalojimo perkant vaistus ir specialias priemones (ramentus) (vaistų įsigijimo kvitai buvo pateikti kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu). Svarbu pažymėti, kad buvo nepataisomai sugadintas el. paspirtukas Ninebot G30Max, paspirtuko įsigijimo kaina sudaro 523,27 Eur, kas irgi sÄ lygojo IeÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Be turto netekimo arba sužalojimo, turėtų iÅ¡laidų ir negautų pajamų, turtinė žala taip pat apima protingas iÅ¡laidas, skirtas žalos prevencijai ar jos sumažinimui; protingas iÅ¡laidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingas iÅ¡laidas, susijusias su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalis).

23. Ieškovas taipogi dėl susidariusios situacijos patyrė papildomų išlaidų, nes neturėdamas teisinio išsilavinimo privalėjo konsultuotis su teisininkais viso patyrė 400 Eur, todėl ši suma taip pat privalo būti atlyginta (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu).

24. Taip pat IeÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų konstatuojant su antstoliu faktines aplinkybes, t. y. duobės vietÄ ir matmenis, kas yra taip pat priteistina suma iÅ¡ Atsakovo, viso buvo sumokėta 121 Eur.

25. Pažymėjo, kad IeÅ¡kovas dėl 2020-08-23 įvykio patyrė didelius nepatogumus, taip pat fizinį skausmÄ dėl kairio kulnikaulio liežuvio tipo lūžio, ilgÄ laikÄ reikėjo dėvėti gipsÄ , gerti nuskausminamuosius vaistus. Dėl to sutriko IeÅ¡kovo socialiniai įgÅ«džiai, negalėjo bendrauti su draugais, dalyvauti įprastoje su draugais veikloje, o taip pat negalėjo dalyvauti savo mėgstamoje papildomoje veikloje kaip policijos rėmėjas. IeÅ¡kovas dėl patirtų sužalojimų negalėjo vykti ir užbaigti suplanuotÄ kelionę po LietuvÄ ir surinkti trÅ«kstamus objektus, dėl to teko pyktis su savo mergina, kuri nerealizavo Å¡io tikslo kaip vieno bendrų atostogų tikslų.

26. Pažymėjo, kad IeÅ¡kovas neseniai buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) bendrovėje ir dėl patirtos traumos negalėjo sėkmingai įsitvirtinti naujoje pozicijoje, tai taip pat sutrukdė karjeros galimybes įsitvirtinant naujame darbe. IeÅ¡kovas iki Å¡ios dienos jaučia didelį diskomfortÄ dėl patirtos traumos, jaučiamas skausmas, ieÅ¡kovas Å¡lubuoja, taip pat privalo atidžiai rinktis avalynę, nes iki tol avėti batai netinka - spaudžia ir nemaloniai trina, gydytojo nurodymu skausmas gali nepraeiti, kadangi po patirtos traumos yra kaulo pasislinkimas, sunku prognozuoti skausmo sumažėjimo ar dingimo laikotarpį, tačiau jeigu nepraeis skausmas, mažiausiai praėjus vieneriems metams po traumos bus atliekama operacija, kurios metu reikės nudaužyti kaulo galiukÄ , kad jis nebÅ«tų toks iÅ¡lindęs ir niekur nesiremtų (2020-12-22 medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as).

Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta žymi žala IeÅ¡kovo sveikatai (lūžo kairysis kulnikaulis), o tai sÄ lygojo aukščiau įvardytus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus IeÅ¡kovas vertina savo patirtÄ neturtinę žalÄ 3000 Eur.

27. Vertinant priežastinio ryÅ¡io egzistavimo faktÄ akcentuotina, jog elektrinis paspirtukas buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelių priežiÅ«ros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje esant duobės dydžiui: gylis 6 cm, skersmuo 41 cm x 27 cm . Ä®vertinus Atsakovo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti kelius laikantis visų jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, bÅ«ti rÅ«pestinga ir atidžia, akivaizdu, kad Atsakovas netinkamai vykdė kelio priežiÅ«rÄ , t.y. atliko neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala el. paspirtukui, taip pat buvo sužalotas IeÅ¡kovas, bei atitinkamai dėl to patirta turtinė ir neturtinė žala.

28. Vertinant priežastinio ryÅ¡io egzistavimo faktÄ akcentuotina, jog el. paspirtukas buvo apgadintas, ir IeÅ¡kovas patyrė sužalojimus eismo įvykio metu dėl netinkamos kelių priežiÅ«ros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Ä®vertinus Atsakovo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti kelius laikantis visų jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, bÅ«ti rÅ«pestinga ir atidžia, akivaizdu, kad netinkamai buvo vykdoma kelio priežiÅ«rÄ , ir atlikti neteisėti veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala IeÅ¡kovo atžvilgiu.

29. Pasisakydamas dėl pačio IeÅ¡kovo veiksmų (kaltės), nurodė, kad IeÅ¡kovas kaip rÅ«pestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamÄ ja kelio danga dėjo maksimalias pastangas, t.y. buvo įjungtos priekinės ir galinės elektrinio paspirtuko Å¡viesos, atitinkamai prieÅ¡ esančiÄ kliÅ«ti paspirtukas buvo pristabdytas, tačiau Å¡ių pastangų neužteko ir nebuvo iÅ¡vengta įvažiavimo į duobę. Å iuo atveju tikėtina suveikė netikėtumo faktorius, jog IeÅ¡kovas nesitikėjo tokio dydžio duobės ir negalėjo kaip protingas ir rÅ«pestingas eismo dalyvis numatyti Å¡ios aplinkybės ir atitinkamai sureaguodamas į jÄ .

30. IeÅ¡kovas pateiktu dubliku papildomai nurodė, kad ikiteisminio ginčo sprendimo metu IeÅ¡kovas aktyviai siekė iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir kreipėsi į Atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo, atitinkamai buvo nukreiptas į kelio atkarpÄ , kurioje kilo eismo įvykis, tvarkančiÄ bendrovę UAB “Kerista” (toliau tekste vadinama - Trečiuoju asmeniu). Tretysis asmuo gavęs pretenzijÄ nurodė, kad neprisiima atsakomybės, kadangi pats IeÅ¡kovas kaltas dėl susiklosčiusių aplinkybių ir atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Neturint kitos iÅ¡eities IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

31. IeÅ¡kovas galimai buvo suklaidintas Atsakovės ir Trečiojo asmens pozicijų ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, kadangi jam nebuvo žinoma tikroji Å¡alių valia, t.y. susiklostęs santykis tarp Atsakovės ir Trečiojo asmens dėl kelio atkarpos priežiÅ«ros, remonto ir atsakomybės prisiėmimo. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu kelio savininkas neigia atsakomybę pagal įstatymÄ ir atitinkamai Tretysis asmuo pagal su Atsakovu sudarytÄ sutartį. IeÅ¡kovas atsižvelgiant į suformuluotÄ teisminę praktikÄ , atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad Atsakovė bÅ«tų perdavusi gatvės valdymo teisę, taip kaip ji turėtų bÅ«ti perduota pagal įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, laikosi pozicijos, kad Atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už kilusį įvykį kaip kelio savininkas.

32. Susiformavusioje teismų praktikoje pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje numatyta, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Jeigu asmuo, vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieÅ¡kinio teigia, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

Kalbant apie statinio savininko civilinę atsakomybę taip pat bÅ«tina nurodyti, kad Å¡i norma nurodo griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės.

33. Tai reiÅ¡kia, kad, taikant Å¡iÄ normÄ , nenustatinėjami neteisėti statinio savininko veiksmai ir jo kaltė – pakanka nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Toks reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kelio savininkas turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinio sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

34. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad IeÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ ir tos žalos kilimÄ sÄ lygojo kelio dangos nelygumai - duobė už kuriÄ atsakomybę prisiima kelio savininkas - Vilniaus miesto savivaldybė.

35. Atsakovas pateikdamas savo nuomonę dėl eismo įvykio klaidingai vertina Ieškovo veiksmus iškart kilus eismo įvykiui, t.y. įvažiavus į duobę. 2020-10-01 nutarimu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nustatyta ir VTMT Vilniaus skyriaus ekspertės (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad 2020-08-23 Ieškovas po įvykio prie jo priėjus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūnui A. D. ir A. M. buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba.

Esamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad IeÅ¡kovas kentė didelius skausmus dėl to neturėjo galimybės pasilikti eismo įvykio vietoje arba pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ laukti kol atvažiuos policija. IeÅ¡kovas taip negali paaiÅ¡kinti kodėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigÅ«nai, kurie matė eismo įvykį ir iÅ¡kvietė medicinos pagalbÄ sužalotam asmeniui neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti fiksuojant eismo įvykį.

Pažymėtina, kad Ieškovas policijos pareigūnų nekvietė ir apie įvykį nepranešė, nes būtent policijos pareigūnai ir buvo eismo įvykio liudininkai, kurie ir atliko (ar ieškovo suvokimu turėjo atlikti) minėtus veiksmus.

36. Atsakovas kvestionuoja IeÅ¡kovo pateikto dokumento kaip patvirtinimo, dėl paspirtuko įsigijimo faktÄ patvirtinančios sÄ skaitos faktÅ«ros, siekiant iÅ¡sklaidyti abejones, pateikiame sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ (žr. Priedus Nr. 1-2). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad elektrinį paspirtukÄ Ä¯sigijo kitas asmuo nori paaiÅ¡kinti, kad prekė buvo įsigyta IeÅ¡kovo mamos V. U. (gimimo liudijimas pridedamas, žr. Priedus Nr. 3), kuri padovanojo savo sÅ«nui minėtÄ transporto priemonę. Pažymėtina, kad paspirtukas buvo padovanotas sÅ«nui mamos, todėl atskira sutartis dėl nuosavybės perleidimo nebuvo sudaryta.

37. IeÅ¡kovas patyrė ir kitÄ turtinę žalÄ , kuriÄ grindžia į bylÄ pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, tame tarpe įskaitant, bet neapsiribojant pirktų vaistų kvitus, tame tarpe ir nuskausminamųjų, kadangi po eismo įvykio buvo priverstas kęsti skausmÄ ir nepatogumus, kuriuos vertina kaip neturtinę žalÄ . Atsakovas pateikia savo nuomonę, kad praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir IeÅ¡kovas reikalaudamas priteisti 3000 Eur elgiasi nesÄ Å¾iningai, bei nepateikia įrodymų pagrindžiančių patirtÄ Å¾alÄ .

38. Nori pažymėti, kad dėl patirtų sužalojimų, nors sužalojimai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas “7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui”, IeÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Savaime suprantama, kad sužalojimo metu vertinant neturtinės žalos dydį yra atsižvelgiama ir į sužalojimo mÄ stÄ , tačiau labai svarbu kiekvienÄ atvejį vertinti individualiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39. Pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiamas, įvertinus jau atlygintÄ draudimo bendrovių sumÄ , neturtinės žalos atlyginimas nuo 3 740 Lt iki 40000 Lt. IeÅ¡kovas dėl eismo įvykio patyrė kulnikaulio liežuvio lūžį, privalėjo ilgÄ laikÄ neÅ¡ioti gipsÄ , vartojo nuskausminamuosius vaistus iki Å¡ios dienos yra juntamas skausmas, tenka lankytis pas gydytojus, kurių teigimu skausmas gali nepraeiti, nes po traumos yra kaulo pasislinkimas, kada skausmas galėtų praeiti prognozuoti neįmanoma, tačiau jei nepraeis skausmas, mažiausiai praėjus 1 metams po traumos bus galima atlikti operacijÄ , kurios metu reiktu nudaužyti kaulo galÄ , kad jis nebÅ«tų toks iÅ¡lindęs ir nesiremtų niekur.

40. Atkreipiamas dėmesys, kad IeÅ¡kovas negali neranda jam patogios avalynės, žiemos metu tai ypatingai apriboja jo galimybes judėti, iki Å¡ios dienos IeÅ¡kovas patiria nepatogumus, nors po įvykio praėjo jau beveik pusę metų, gydytojų vertinimu skausmas gali tęstis dar ilgÄ laikÄ , todėl akivaizdu, kad patirti neigiami iÅ¡gyvenimai yra tęstinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti pinigų suma, įvertinus susiformavusiÄ teisminę praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, taip pat atsižvelgus į pasikeitusiÄ ekonominę situacijÄ , pinigų nuvertėjimÄ (pateikta bylų analizė bylose, kuriose žalos dydis nustatytas ankščiau nei IeÅ¡kovui) yra tinkama ir nepažeidžia esminių teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

41. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybe? pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas nėra nuoseklus ir apsisprendęs, kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė jam sukėlė žalÄ , t. y. veikdama kaip valdžios institucija ir priimdama ar nepriimdama atitinkamÄ aktÄ ar atlikdama kažkokius kitus neteisėtus veiksmus vieÅ¡ojo administravimo srityje ar visgi kaip statinio savininkė, dėl kurios statinio trÅ«kumų, ieÅ¡kovui kilo žala.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnis, reglamentuojantis ieÅ¡kinio turinį, įpareigoja ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinis nurodytų faktų ir aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Visgi, jei jau ieÅ¡kovas remiasi atitinkamu teisiniu pagrindu, jis turėtų bÅ«ti nuoseklus. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nėra tikras, kokiu teisiniu pagrindu remiantis turėtų bÅ«ti kildinama Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ar 6.266 straipsnio, numatančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę.

42. Pabrėžtina, kad jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių Vilniaus miesto savivaldybės, kaip valdžios institucijos, turinčios atitinkamus valdžios įgalinimus, neteisėtus veiksmus (veikimÄ ar neveikimÄ ) vieÅ¡ojo administravimo srityje nėra nurodoma, tad darytina iÅ¡vada, kad visgi CK 6.271 straipsnio minėjimas yra deklaratyvus ir iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas įrodinėja Vilniaus miesto savivaldybės, kaip vietinės reikÅ¡mės kelio savininkės, civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

43. Taipogi, paminėtina, kad nors ieškovas ir pakeitė pradinę atsakovę UAB „Kerista“, bet ieškinio argumentacija, visgi, labiau nukreipta UAB „Kerista“, o ne Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Beje, Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, ieškovas nepagrįstai pakeitė pradinę atsakovę, kadangi savivaldybė nėra tinkama atsakovė šioje byloje.

44. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuginčijama prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Nors, remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., gatvė, kurioje, ieÅ¡kovo teigimu, įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms, tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. taip pat numato, jog vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

45. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkrečiu atveju – su vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be kita ko, 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ 6 p. numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Taigi, sistemiškai vertinant šias teisės normas, matyti, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.

46. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Jei minėtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei vieÅ¡ame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalÄ iÅ¡ tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiÅ¡kai valdo daiktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai), savininko atsakomybės prezumpcija gali bÅ«ti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012 ir kt.).

47. Vadovaujantis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, galima konstatuoti, jog tam, kad konkretus subjektas bÅ«tų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu Å¡iems objektams atlikti bent vienÄ iÅ¡ minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiÅ«rėti, arba tvarkyti). Pabrėžtina, jog vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkei, tenkančiÄ pareigÄ užtikrinti gatvių tinkamÄ bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ sudarė sutartį Nr. A62-98/20 (toliau – Sutartis), kuria Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros funkcijas bei gatvių valdymÄ perdavė UAB „Kerista“.

48. Pabrėžtina, kad Å¡ia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, t. y. nuolat, be atskiro Užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei priežiÅ«rÄ (sutarties 25.18 punktas), tačiau buvo perduotas ir Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Sausio 13-osios gatvės, valdymas. Tai yra aiÅ¡kiai įtvirtinta sutarties 25.18 punkte, nurodant, kad bendrovė nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Taip pat Sutarties 25.18 punktu be jau minėtų įsipareigojimų dėl nuolatinės, be atskiro savivaldybės užsakymo, vykdytinos gatvių ir kiemų stebėsenos ir priežiÅ«ros bei prisiimto statuso dėl Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangų valdytojos t. y.

UAB „Kerista“, įsipareigojo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiÅ¡kai be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti UžsakovÄ . Rangovas įsipareigojo atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal Å¡iÄ Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams, o 25.19 punktas numatė, kad kitais atvejais, kurie neapraÅ¡yti 25.18 punkte ir nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti UžsakovÄ ir darbus atlikti pagal jo pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis.

49. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, jog duobės Sausio 13-osios gatvėje gylis buvo apie 6 cm. Nors nėra įrodymų, kad tokia duobė buvo ir 2020-08-23, kuomet, pasak ieÅ¡kovo, įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, tačiau, remiantis paminėtomis Sutarties nuostatomis, tokio gylio duobę UAB „Kerista“ privalo Å¡alinti (taisyti) savarankiÅ¡kai, be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ir apie atliktus darbus informuoti savivaldybę.

50. Pažymėtina, jog ir Sutarties priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos Sutarties dalis, įtvirtinta, jog UAB „Kerista“ privalo atlikti visÄ eilę specifikacijos 3 punkte numatytų darbų, kurie turėjo bÅ«ti tinkamai vykdomi ir 2020-08-23, tame tarpe ir gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymÄ . Techninės specifikacijos 5.1.4 punktu įtvirtinta, jog Tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir Å¡alins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Å i nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir Å¡alinti (taisyti) ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ . Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymÄ (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekius, o 5.1.5 punkte nustatyta, kad Tiekėjas nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

51. Taip pat atkreiptinas dėmesys į sutarties 1 priedo 16 punktÄ , kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡skirta, jog UAB „Kerista“, atlikusi kasmetinio gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, privalo užtikrinti gerÄ gatvių ir kiemų dangos bÅ«klę. Dangos defektų nustatymui nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. privalo nuolat vykdyti gatvių dangų apžiÅ«rÄ . O laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. vykdomas asfaltobetoninės dangos remontas. Taigi Å¡ios nuostatos vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi Vakarinės Vilniaus dalies, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, kurioje įvyko ieÅ¡kovo nurodomas įvykis, valdytojo (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) teises ir pareigas bendrovei ,,Kerista“.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaip buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant iÅ¡vengti civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiÅ«ros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui. Nustatant valdytojÄ pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, svarbiausia yra tai, kuris subjektas turėjo pareigÄ ir geresnes galimybes prižiÅ«rėti statinio bÅ«klę.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymÄ , teismas turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė.

Minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, jog atsakovė, sudarydama Sutartį su UAB „Kerista“ turėjo tikslÄ perduoti sutartyje numatytų Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių valdymÄ savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtos miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymÄ ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiÅ«ra bei daryti Å«kinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva, atsiradus situacijoms, keliančioms grėsmę asmenų, transporto priemonių ir pan. saugumui.

53. Tai, kad eismo įvykio gatvės valdymas buvo perduotas UAB „Kerista“, kaip minėta, yra aiÅ¡kiai įtvirtinta Sutarties 25.18 punkte ir Sutarties 1 priedo 5.1.5 punkte. Taigi, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei sudarius Sutartį su UAB „Kerista“, bÅ«tent trečiasis asmuo – UAB „Kerista“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Rangovas UAB „Kerista“ prisiėmė pareigÄ veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiÅ«ra bei iniciatyva paÅ¡alinti kliÅ«tis iÅ¡ gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikÅ¡telių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, jog kelio priežiÅ«ra tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių naudojimo laikÄ . Pagal to paties straipsnio 14 punktÄ , kelio taisymas yra suprantamas kaip statybos rÅ«Å¡is – darbai, kurių tikslas iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

IÅ¡ to matyti, jog kelio taisymas ir priežiÅ«ra savo esme yra dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Taisymo darbai iÅ¡ esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiÅ«ra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rÅ«Å¡ių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiÅ«rÄ (eksploatacijÄ ).

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

55. Pažymėtina, jog, esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai sutarties Å¡alių valiai, UAB „Kerista“ laikytina Vakarinės Vilniaus dalies gatvių valdytoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį bei, vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principais, teigtina, kad Å¡alių valia negali bÅ«ti paneigta ir turi bÅ«ti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi, sistemiÅ¡kai vertinant Sutarties, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad UAB „Kerista“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«rÄ pagal Sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl bÅ«tent trečiasis asmuo UAB „Kerista“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

56. Teismui pripažinus esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, bÅ«tent UAB „Kerista“ turėtų pareigÄ atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimÄ Ä¯važiavus į duobę Sausio 13-osios gatvėje, Vilniuje, tad ieÅ¡kovo G. P. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu yra atmestini kaip nepagrįsti vien tuo pagrindu, kaip pareikÅ¡ti netinkamam atsakovui.

57. Kartu nurodė, kad tam, kad praÅ¡omas žalos atlyginimas bÅ«tų priteistas, ieÅ¡kovas privalo įrodyti žalos, jÄ sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Tai, kad Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginÄÄ tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalÄ asmens bylose dėl žalos atlyginimo: procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas (iÅ¡skyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011).

Taigi, ieÅ¡kovas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus buvus neteisėtus, turi pagrįsti atsiradusiÄ Å¾alÄ bei konkretų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Taigi civilinės atsakomybės taikymui yra bÅ«tina juridinių faktų sudėtis, bÅ«tina nustatyti visas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas bei neturi bÅ«ti CK 6.253 straipsnyje numatytų civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.

Bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimas yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstÄ .

58. Neteisėti veiksmai. Kaip patvirtina aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Taigi Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių savininkei, įgyvendinant Vakarinės Vilniaus miesto dalies vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo funkcijas, 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ buvo sudaryta sutartis Nr. A62-98/20, kuria vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros funkcijÄ bei gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Kerista“.

Kaip minėta, bÅ«tent Å¡ia Sutartimi, turinčia įstatymo galiÄ jos Å¡alims, UAB „Kerista“ įsipareigojo nuolat, be atskiro savivaldybės reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei priežiÅ«rÄ , eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti, atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiÅ¡kai be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti UžsakovÄ , privalo atlikti gatvių asfaltbetonio dangos pažaidų taisymÄ , privalo užtikrinti gerÄ gatvių ir kiemų dangos bÅ«klę ir kt.

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog duobės, dėl kurios, ieÅ¡kovo teigimu, įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm. Tokio dydžio duobę trečiasis asmuo turėjo pastebėti vykdydamas nuolatinę jo valdomų gatvių stebėsenÄ ir Å¡alinti savo iniciatyva, be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo.

59. Taigi visas tas pareigas, kurių neatlikimu yra kaltinama atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, privalėjo atlikti ne atsakovė, bet trečiasis asmuo UAB „Kerista“. BÅ«tent UAB „Kerista“, vadovaujantis Sutartimi, laisva valia prisiėmusi nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės, privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių bÅ«klę bei nustatydama gatvių defektus, o juos nustačiusi privalėjo imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamÄ gatvių bÅ«klę bei eismo dalyvių saugumÄ .

Sudaryta Sutartis įrodo, kad buvo tinkamai rÅ«pintasi miesto gatvėmis ir, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, perduota jas valdyti Å¡ios srities profesionalams. IeÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė bÅ«tų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, taigi, atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtiems veiksmams (ar neveikimui), kurie galėjo lemti ieÅ¡kovo nurodomos žalos atsiradimÄ , tad nėra ir teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ .

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kinio argumentai sudaro pagrindÄ tikėti galimai esant trečiojo asmens UAB „Kerista“, o ne atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtiems veiksmams.

60. Turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad žala nėra preziumuojama, todėl asmuo, jos praÅ¡antis, turi įrodyti jos atsiradimÄ , tai reiÅ¡kia, kad turi įrodyti ir konkretų žalos dydį (2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002, 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004). Tai, kÄ nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta žalos, gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas.

Taigi visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas turi bÅ«ti taikomas sÄ Å¾iningai ir protingai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis. Jis taip pat turi bÅ«ti derinamas su nuostolių sumažinimo doktrina, pagal kuriÄ nukentėjusysis privalo stengtis, kad iÅ¡vengtų nuostolių arba neleistų jiems padidėti. CK 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Å i teisės norma teismui suteikia pagrindÄ ir leidžia įgyvendinti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

61. Pažymėtina, kad remiantis 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.4. punktu įvykus nurodomam eismo įvykiui, ieÅ¡kovas, kadangi įvykio metu buvo sužeistas žmogus, privalėjo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Tai nebuvo padaryta, o netoliese buvusiam pareigÅ«nui priėjus prie ieÅ¡kovo jo pagalbos buvo atsisakyta. Taigi policijos pareigÅ«nams neįforminus įvykio, buvo prarasta galimybė byloje turėti objektyvius įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo aplinkybes, žalos faktÄ bei dydį.

62. ŽalÄ , padarytÄ elektriniam paspirtukui, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėja 2020-09-01 elektrinio paspirtuko apžiÅ«ros aktu, kuris suraÅ¡ytas praėjus savaitei nuo nurodomo 2020-08-23 įvykio ir jis nepatvirtina, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo nurodomos priežasties, t. y. dėl netinkamos Sausio 13-osios gatvės bÅ«klės, ar tik dėl jos, elektrinis paspirtukas buvo sugadintas, į bylÄ nėra pateikta jokių paspirtuko nuotraukų, padarytų iÅ¡kart po įvykio. Taip pat žalÄ elektriniam paspirtukui ieÅ¡kovas įrodinėja į bylÄ su pradiniu ieÅ¡kiniu pateiktu dokumentu „Commercial invoice“. Pažymėtina, kad proceso kalba yra valstybinė kalba (CPK 11 str.), tad pateiktas į bylÄ negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, be to, jis adresuotas ne ieÅ¡kovui, o „V. U.“, ir net jei prie ieÅ¡kinio pridėta sÄ skaita bÅ«tų suraÅ¡yta valstybine kalba ieÅ¡kovui, visgi, nėra pateikta jokių įrodymų, kad ji buvo apmokėta, kad jÄ apmokėjo ieÅ¡kovas.

63. IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas suraÅ¡ytas ir prie jo pridėtos nuotraukos darytos praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, taigi jis neįrodo ginčo gatvės bÅ«klės tuo metu, kada įvyko ieÅ¡kovo nurodomas įvykis, todėl ir Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priskirtinos prie ieÅ¡kovo nurodomos žalos. PraÅ¡ydamas priteisti negautas pajamas ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis iÅ¡ties įvykio metu buvo dirbantis asmuo, kad jis gaudavo ir kokio dydžio atlyginimÄ gaudavo, atskaičius mokesčius. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodo žalos padarymo fakto ir jos dydžio.

64. Neturtinė žala. Pažymėtina, jog tiek pagal CK 6.250 str., tiek pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ yra vertintinas itin individualiai, todėl privaloma nustatyti, kuo konkrečiai nukentėjusiajam, kaip atskiram fiziniam asmeniui, pasireiÅ¡kė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės jam dėl to atsirado. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, svarbiausia yra ne žmonių reakcijos į iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir t. t., o pačios pasekmės.

65. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai nepagrindžia, kad jis patyrė tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, destruktyvias pasekmes, kad juos galėtų kompensuoti tik tokia didelė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos suma – net 3000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo patirti sužalojimai yra nesunkÅ«s, tad jie negalėjo lemti tokių stiprių neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų, kaip kad ieÅ¡kovas bando įrodyti. Pažymėtina, kad praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas G. P. nėra nuoseklus: iÅ¡ ieÅ¡kinio bei prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad kreipdamasis į atsakovę su praÅ¡ymu atlyginti patirtÄ Å¾alÄ jis nurodė vienokio dydžio, tuo tarpu ieÅ¡kinyje – jau kitokio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ , taigi pats ieÅ¡kovas nėra tikras dėl to, kokio dydžio neturtinę žalÄ jis patyrė ir kokia suma kompensuotų jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

66. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl tokios didelės neturtinės žalos sumos priteisimo, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo patirtas pasekmes, nėra sÄ Å¾iningas. Tuo labiau, kad valdydamas elektrinį paspirtukÄ â€“ didesnio pavojaus Å¡altinį, ieÅ¡kovas G. P. prisiėmė (turėjo prisiimti) galimas pasekmes.

67. Priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, kadangi ieÅ¡kovo nurodomas, jam žalÄ sukėlęs įvykis įvyko jam valdant didesnio pavojaus Å¡altinį – elektrinį paspirtukÄ , žalingi padariniai galėjo atsirasti bet kurioje kitoje vietoje, važiuojant bet kuriuo kitu keliu/gatve, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje bÅ«tų kelio nelygumas ar ne, kadangi valdant didesnio pavojaus Å¡altinį - elektrinį paspirtukÄ , ne tik kelio danga, bet ir oro sÄ lygos, paros laikas, matomumas, pasirinktas greitis, valdytojo blaivumas ir kt. turi reikÅ¡mės galimam įvykiui.

Pažymėtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų nuotraukų nėra aiÅ¡ku, kada ir kokioje vietoje jos darytos, jos nepatvirtina, kad ten užfiksuota bÅ«tent nurodomo įvykio vieta to įvykio atsitikimo metu, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas suraÅ¡ytas ir prie jo pridėtos nuotraukos darytos praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, taigi jos nepatvirtina, kad tokia gatvės bÅ«klė, kokia ji užfiksuota antstolio, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, buvo ir įvykio metu.

68. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu greičiu ieÅ¡kovas važiavo, ar jis buvo blaivus, ar jis laikėsi Kelių eismo taisyklių, ar buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vairuodamas elektrinį paspirtukÄ . Ä®vykio aplinkybės iÅ¡ esmės yra grindžiamos subjektyviais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais: „IeÅ¡kovas atsakingai pareiÅ¡kia, kad kaip rÅ«pestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamÄ ja kelio danga dėjo maksimalias pastangas, t. y. buvo įjungtos priekinės ir galinės elektrinio paspirtuko Å¡viesos, atitinkamai prieÅ¡ esančiÄ kliÅ«ti paspirtukas buvo pristabdytas, tačiau Å¡ių pastangų neužteko ir nebuvo iÅ¡vengta įvažiavimo į duobę. Å iuo atveju tikėtina suveikė netikėtumo faktorius, jog IeÅ¡kovas nesitikėjo tokio dydžio duobės ir negalėjo kaip protingas ir rÅ«pestingas eismo dalyvis numatyti Å¡ios aplinkybės ir atitinkamai sureaguodamas į jÄ â€œ.

69. Administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas iÅ¡ esmės taip pat paremtas ieÅ¡kovo nurodyta įvykio versija, be to, juo nebuvo iÅ¡spręsta byla iÅ¡ esmės, tad jokios prejudicinės reikÅ¡mės jis neturi. Be to, vien tas faktas, kad po įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba, nepatvirtina, kad įvykis įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis ir bÅ«tent dėl tokių priežasčių ir/ar tik dėl tokių, kurias nurodo ieÅ¡kovas. Taigi net jei teismas pripažintų, kad atsakovė atliko atitinkamus neteisėtus veiksmus (nors, remiantis aukščiau nurodytais argumentais, akivaizdu, kad tam pagrindo nėra: ginčo gatvės valdymÄ ir priežiÅ«rÄ atsakovė yra perdavusi Å¡ios srities profesionalei UAB „Kerista“), konstatuoti priežastinio ryÅ¡io nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovo nurodomi padariniai galėjo atsirasti net ir tuo atveju, jeigu nebÅ«tų neteisėto veiksmo, be to, jie teisiÅ¡kai pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

70. Dėl pačio ieÅ¡kovo, kaip nukentėjusiojo, veiksmų. CK 6.248 str. 4 d. yra numatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1459/2002, pažymėjo, kad skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę.

Tokiu atveju kaltė yra ne tiktai atsakomybės sÄ lyga, bet ir matas atsakomybės dydžiui nustatyti. CK 6.253 str. 1 ir 5 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar ženkliai padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

Teisės doktrinoje, aiÅ¡kinant LR CK 6.253 str. 5 d., nurodoma, jog nukentėjusiojo elgesys, dėl kurio jam padaroma žalos, gali bÅ«ti dviejų rÅ«Å¡ių. Pirma, nukentėjusysis, suvokdamas, jog jam gali bÅ«ti padaryta žalos, sutinka, kad Å¡ios bÅ«tų padaryta. Toks sutikimas gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas arba numanomas iÅ¡ konkrečių aplinkybių. Antra, asmuo, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali bÅ«ti žalingas jam pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, jog žalos jam pavyks iÅ¡vengti, t. y. prisiima žalos atsiradimo rizikÄ .

71. Akcentuotina, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio – elektrinio paspirtuko – valdytojo veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu vairuojant elektrinį paspirtukÄ (CK 6.270 str.). Pažymėtina, jog kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei analizuoti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008). Asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali bÅ«ti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo rizikÄ .

72. Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo vairuoto elektrinio paspirtuko techninius parametrus, o priklausomai nuo jų yra keliami skirtingi reikalavimai jį valdančiam asmeniui ir elektriniam paspirtukui. Jei gamintojo nustatytas greičio apribojimas yra iki 25 km/val. ir galingumas nevirÅ¡ija 1 kw, tokiu atveju elektrinis paspirtukas yra priskiriamas motoriniam dviračiui, ir tokio paspirtuko vairuotojas turi laikytis KET reikalavimų, kurie yra numatyti dviračio vairuotojams (KET VIII skyrius „Reikalavimai dviračių vairuotojams“).

Vienas iÅ¡ reikalavimų, įtvirtintas 64.1 punkte, numato, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamÄ ja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, iÅ¡skyrus Taisyklėse nustatytus atvejus. KET 57 punkte įtvirtinta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba deÅ¡inėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panaÅ¡iai), leidžiama važiuoti Å¡aligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraÅ¡tine deÅ¡ine eismo juosta, kuo arčiau jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to.

73. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų (nors jų įrodomoji galia ir kvestionuojama), kelio nelygumas yra važiuojamosios dalies eismo juostos viduryje, ne kelkraÅ¡tyje, be to, yra matoma, kad yra Å¡aligatvis, kuriame galimai yra pažymėtas ir dviračių takas, taigi važiuodamas eismo juostos viduriu ieÅ¡kovas tuo atveju, jei jo paspirtukas pagal techninius duomenis priskiriamas motoriniam dviračiui, pažeidė minėtas imperatyvias teisės aktų nuostatas dėl draudimo važiuoti važiuojamÄ ja kelio dalimi.

O tuo atveju, jei elektriniam paspirtukui gamintojo nustatytas greičio apribojimas yra daugiau nei 25 km/val. ir galingumas virÅ¡ija 1 kw, tokia transporto priemonė priskiriama mopedo kategorijai ir jÄ vairuojantis asmuo turi turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ , Å¡i transporto priemonė turi bÅ«ti registruojama, jai turi bÅ«ti atlikta techninė apžiÅ«ra, taip pat yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, o be Å¡ių dokumentų dalyvavimas eisme draudžiamas.

74. Kadangi, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie elektrinio paspirtuko techninius duomenis, todėl nėra galimybės identifikuoti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingi minėti dokumentai. UAB „Kerista“ 2020-10-23 atsakyme ieÅ¡kovo atstovui yra nurodžiusi, kad ieÅ¡kovo vairuotas elektrinis paspirtukas pagal techninius parametrus gali važiuoti iki 30 km/h greičiu. Tokiu atveju ieÅ¡kovas turėtų į bylÄ pateikti dokumentus, kad jis nurodomo įvykio metu (2020-08-23) turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtukÄ , priskiriamÄ mopedo kategorijai, jo elektrinis paspirtukas buvo registruotas, jam buvo atlikta techninė apžiÅ«ra, buvo apdrausta vairuoto civilinė atsakomybė.

Nesant byloje tokių duomenų, teigtina, kad galimai ieÅ¡kovui buvo draudžiama vairuoti elektrinį paspirtukÄ . Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, o taip pat ir KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 127 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas.

KET 128 punkte įtvirtinta nuostata, jog jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad į bylÄ ieÅ¡kovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodomo įvykio metu jis važiavo elektriniu paspirtuku laikydamasis visų eismo dalyviams keliamų reikalavimų.

75. Tai, kad ieÅ¡kovas elgėsi „kaip rÅ«pestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamÄ ja kelio danga dėjo maksimalias pastangas“ nurodomo įvykio iÅ¡vengimui, yra vien subjektyvÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir laikantis KET reikalavimų, negalėjo iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį – elektrinį paspirtukÄ , prisiėmė rizikÄ dėl galimos žalos, tad žalos priteisimas negalimas ir tuo pagrindu (CK 6.253 str. 5 d.).

76. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, kad sisteminis atsiliepime nurodytų teisės aktų normų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga ne už gatvės priežiÅ«rÄ ir taisymÄ , bet už Å¡ios paslaugos organizavimÄ ir ji Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai Sutartimi perduodama Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės (ginčo gatvės), priežiÅ«rÄ ir valdymÄ Å¡ios srities profesionalei UAB „Kerista“.

Trečiasis asmuo UAB „Kerista“, sudarydama Å¡iÄ Sutartį, turinčia jai įstatymo galiÄ , sutiko prisiimti gatvių valdytojo statusÄ ir nuolatinės gatvių priežiÅ«ros bei remonto funkcijas. Nei turtinės, nei tuo labiau neturtinės žalos fakto bei dydžio ieÅ¡kovas G. P. į bylÄ pateiktais įrodymais nepagrindė ir konstatuoti priežastinio ryÅ¡io nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovo nurodomi nuostoliai galėjo atsirasti net ir tuo atveju, jeigu nebÅ«tų neteisėto veiksmo, (kurio, atsakovės vertinimu, ir nėra), be to, jie teisiÅ¡kai pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo ir ieÅ¡kovas, vairuodamas elektrinį paspirtukÄ (didesnio pavojaus Å¡altinį), suvokė (turėjo suvokti), kad jo elgesys gali bÅ«ti žalingas jam pačiam, tad prisiėmė žalos atsiradimo rizikÄ .

77. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybe? pateiktu tripliku į dublikÄ nurodė, kad jog su dubliku nesutinka, remdamasi žemiau nurodomais argumentais. Pirma, ieÅ¡kovas G. P., dublike atsakydamas į Vilniaus miesto atsiliepime nurodytus argumentus, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai pakeitė pradinę atsakovę, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, nurodo, kad „IeÅ¡kovas galimai buvo suklaidintas Atsakovės ir Trečiojo asmens pozicijų ikiteisminio ginčo nagrinėjimu metu, kadangi jam nebuvo žinoma tikroji Å¡alių valia, t. y. susiklostęs santykis tarp Atsakovės ir Trečiojo asmens dėl kelio atkarpos priežiÅ«ros, remonto ir atsakomybės prisiėmimo.

Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu kelio savininkas neigia atsakomybę pagal įstatymÄ ir atitinkamai Tretysis asmuo pagal su Atsakovu sudarytÄ sutartį.“ 78. Kaip jau buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, jog vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkrečiu atveju – su vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. 2004 m. vasario 11 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ 6 punktas numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . Taigi, sistemiÅ¡kai vertinant Å¡ias teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.

79. Pabrėžtina, jog, nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jos teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto darbų užsakovė, sudarydama sutartis dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto, laikydavo, jog šiuo atveju sutarties šalims buvo perduotas ir šių vietinės reikšmės kelių bei gatvių valdymas, taigi ir pretenzijos dėl netinkamos priežiūros turi būti reiškiamos kitai sutarties šaliai, vis tiek buvo bylų dėl netinkamos kelių ar gatvių priežiūros, kuriose atsakove buvo traukiama Vilniaus miesto savivaldybė.

Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta į sutartis įtraukti nuostatÄ , aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinančiÄ , kad kita sutarties dėl gatvių ir kiemų priežiÅ«ros ir remonto Å¡alis nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

80. Kaip jau yra žinoma iÅ¡ byloje esančios informacijos, 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kerista“ sudarė sutartį Nr. A62-98/20 (toliau – Sutartis) dėl Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, (tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, kurioje įvyko ieÅ¡kovo nurodomas įvykis), ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros funkcijų bei gatvių valdymo perdavimo UAB „Kerista“. Å ios sutarties 25.18 punktu UAB „Kerista“ įsipareigojo nuolat, be atskiro Užsakovo reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei priežiÅ«rÄ .

Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiÅ¡kai be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti UžsakovÄ .

81. Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį bei 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal Å¡iÄ Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams.

Sutarties priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos nuostatose, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis, įtvirtinta, jog UAB „Kerista“ privalo atlikti visÄ eilę specifikacijos 3 punkte numatytų darbų, tame tarpe ir gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymÄ . Å ie darbai turėjo bÅ«ti tinkamai vykdomi ir 2020-08-23, kuomet įvyko ieÅ¡kovo nurodomas įvykis. Techninės specifikacijos 5.1.4 punktu įtvirtinta, jog Tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir Å¡alins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Å i nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir Å¡alinti (taisyti) ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ . Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymÄ (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekius, o 5.1.5 punkte nustatyta, kad Tiekėjas nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

82. Taip pat atkreiptinas dėmesys į sutarties 1 priedo 16 punktÄ , kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡skirta, jog UAB „Kerista“, atlikusi kasmetinio gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, privalo užtikrinti gerÄ gatvių ir kiemų dangos bÅ«klę. Dangos defektų nustatymui nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. privalo nuolat vykdyti gatvių dangų apžiÅ«rÄ . O laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. vykdomas asfaltobetoninės dangos remontas.

83. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės numato, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (1 dalis).

Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (2 dalis). „Sutarties turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

84. Kaip jau minėta aukščiau, sudarydama Sutartį, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo aiÅ¡kų ketinimÄ Å¡ia Sutartimi perduoti ne tik Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų priežiÅ«ros bei remonto funkcijas, bet ir Å¡ių gatvių bei kiemų valdymÄ . Ir tai yra aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ sisteminio visos Sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo. UAB „Kerista“, sudarydama Å¡iÄ Sutartį, sutiko prisiimti ir Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų valdytojos statusÄ bei įsipareigojo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

85. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje yra ir nuostata, kad jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal Å¡iÄ Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams. Tad, net jei teismas nuspręstų, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omas sumas iÅ¡ savivaldybės (nors su tuo nesutiktina), Å¡iuos savivaldybės patirtus nuostolius tektų kompensuoti UAB „Kerista“ – tai reiÅ¡kia, kad galutinis ieÅ¡kovo patirtų nuostolių mokėtojas bÅ«tų trečiasis asmuo UAB „Kerista“.

86. CK 6.189 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Taigi esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai sutarties Å¡alių valiai dėl Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų valdytojo statuso perdavimo bei dėl nuostolių, patirtų dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės atlyginimo iÅ¡ UAB „Kerista“ sÄ skaitos, UAB „Kerista“ laikytina Vakarinės Vilniaus dalies gatvių valdytoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir, vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principais, teigtina, kad Å¡alių valia negali bÅ«ti paneigta ir turi bÅ«ti vykdoma.

87. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant iÅ¡vengti civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiÅ«ros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui. Nustatant valdytojÄ pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, svarbiausia yra tai, kuris subjektas turėjo pareigÄ ir geresnes galimybes prižiÅ«rėti statinio bÅ«klę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymÄ , teismas turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė.

88. Minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, jog atsakovė, sudarydama Sutartį su UAB „Kerista“ turėjo tikslÄ perduoti sutartyje numatytų Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių valdymÄ savo srities profesionalei, įgalinant jÄ turėti savo žinioje minėtos miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymÄ ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiÅ«ra bei daryti Å«kinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva, atsiradus situacijoms, keliančioms grėsmę asmenų, transporto priemonių ir pan. saugumui.

Tai, kad eismo įvykio gatvės valdymas buvo perduotas UAB „Kerista“, kaip minėta, yra aiÅ¡kiai įtvirtinta Sutarties 25.18 punkte ir Sutarties 1 priedo 5.1.5 punkte. Taigi, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei sudarius Sutartį su UAB „Kerista“, bÅ«tent trečiasis asmuo – UAB „Kerista“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme ir jai turi bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai dėl galimai netinkamo savo pareigų atlikimo, o ne Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė, perdavusi Sutartimi Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių valdymÄ UAB „Kerista“, tiek pagal CK 2.666 straipsnio nuostatas, tiek pagal paminėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nors ir bÅ«dama Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių dalies savininke, tačiau Sutarties galiojimo laikotarpiu nėra Å¡ių gatvių valdytoja.

89. Remiantis tuo, ieškovo G. P. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atmestinas kaip pareikštas netinkamai atsakovei.

90. Antra, ieÅ¡kovas savo dublike nurodo, jog „preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Jeigu asmuo, vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieÅ¡kinio teigia, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo. <...> IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad IeÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ ir tos žalos kilimÄ sÄ lygojo kelio dangos nelygumai – duobė už kuriÄ atsakomybę prisiima kelio savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.“ Sutiktina su ieÅ¡kovu, jog pagal CK 6.266 straipsnį yra įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas), kuris privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Visgi, pabrėžtina, kad savininko atsakomybės prezumpcija gali bÅ«ti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Jei minėtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012 ir kt.).

91. Vadovaujantis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, galima konstatuoti, jog tam, kad konkretus subjektas bÅ«tų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu Å¡iems objektams atlikti bent vienÄ iÅ¡ minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiÅ«rėti, arba tvarkyti).

92. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodytų argumentų, nagrinėjamu atveju prievolių teisės – Sutarties pagrindu buvo perduotas Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų valdymas trečiajam asmeniui UAB „Kerista“. Å ia Sutartimi, turinčia įstatymo galiÄ jos Å¡alims, UAB „Kerista“ įsipareigojo nuolat, be atskiro savivaldybės reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei priežiÅ«rÄ , eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti, atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiÅ¡kai be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti UžsakovÄ , privalo atlikti gatvių asfaltbetonio dangos pažaidų taisymÄ , privalo užtikrinti gerÄ gatvių ir kiemų dangos bÅ«klę ir kt.

93. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog duobės, dėl kurios, ieÅ¡kovo teigimu, įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm. Tokio dydžio duobę trečiasis asmuo turėjo pastebėti vykdydamas nuolatinę jo valdomų gatvių stebėsenÄ ir Å¡alinti savo iniciatyva, be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo. Taigi visas tas pareigas, kurių neatlikimu yra kaltinama atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, privalėjo atlikti ne atsakovė, bet trečiasis asmuo UAB „Kerista“.

BÅ«tent UAB „Kerista“, vadovaujantis Sutartimi, laisva valia prisiėmusi nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės, privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių bÅ«klę bei nustatydama gatvių defektus, o juos nustačiusi privalėjo imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamÄ gatvių bÅ«klę bei eismo dalyvių saugumÄ . Taigi į bylÄ yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad gatvės, kurioje įvykdo ieÅ¡kovo nurodomas įvykis, valdymas įvykio metu Sutartimi buvo perduotas UAB „Kerista“ ir už tai, kad ji tinkamai vykdys Sutartimi prisiimtus pareigas, jai yra mokama.

94. Remiantis tuo, teismui pripažinus, esant įrodytoms kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, atsakyti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus galėtų tik trečiasis asmuo UAB „Kerista“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Be to, ieÅ¡kovas nėra pateikęs į bylÄ jokių įrodymų, kurie paneigtų jo, kaip elektrinio paspirtuko, t. y. didesnio pavojaus valdytojo, atsakomybę dėl ieÅ¡kovui žalÄ sukėlusio įvykio.

95. Trečia, nors į kai kuriuos savivaldybės argumentus ieÅ¡kovas dublike bandė atsikirsti, visgi, atsakovės nuomone, žalos dydis taip ir nebuvo įrodytas, nors CK 6.251 str., įtvirtindamas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , numato, kad žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. IeÅ¡kovas dublike nurodo, kad „policijos pareigÅ«nų nekvietė ir apie įvykį nepranešė, nes bÅ«tent policijos pareigÅ«nai ir buvo eismo įvykio liudininkai, kurie ir atliko (ar ieÅ¡kovo suvokimu turėjo atlikti) minėtus veiksmus.“ Pabrėžtina, kad nors ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas iÅ¡ esmės paremtas ieÅ¡kovo nurodyta įvykio versija, tačiau kai kurios aplinkybės buvo nurodytos ir ne paties ieÅ¡kovo, tad gali bÅ«ti laikomos objektyviomis, pvz., yra nurodyta, kad 2021-08-23 įvykio vietoje G.

P. bendravo su Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūnu A. D., kuris tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad „vyriškis daugiau pagalbos atsisakė“.

96. Taigi ieÅ¡kovas nesiekė, kad įvykis bÅ«tų užfiksuotas policijos pareigÅ«nų, ir dėl to policijos pareigÅ«nams neįforminus įvykio, buvo prarasta galimybė byloje turėti objektyvius įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo aplinkybes, žalos faktÄ bei dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei su ieÅ¡kiniu, nei su dubliku ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad elektrinis paspirtukas buvo sugadintas bÅ«tent per ieÅ¡kovo nurodomÄ 2021-08-23 įvykį.

ŽalÄ , padarytÄ elektriniam paspirtukui, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėja 2020-09-01 elektrinio paspirtuko apžiÅ«ros aktu, kuris suraÅ¡ytas praėjus savaitei nuo nurodomo 2020-08-23 įvykio ir jis nepatvirtina, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo nurodomos priežasties, t. y. dėl netinkamos Sausio 13-osios gatvės bÅ«klės, ar tik dėl jos, elektrinis paspirtukas buvo sugadintas, į bylÄ nei su ieÅ¡kiniu, nei su dubliku nėra pateikta jokių paspirtuko nuotraukų, padarytų iÅ¡kart po įvykio. IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas suraÅ¡ytas ir prie jo pridėtos nuotraukos darytos praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, taigi jis neįrodo ginčo gatvės bÅ«klės tuo metu, kada įvyko ieÅ¡kovo nurodomas įvykis, todėl ir Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priskirtinos prie ieÅ¡kovo nurodomos žalos.

97. PraÅ¡ydamas priteisti negautas pajamas ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis iÅ¡ties įvykio metu buvo dirbantis asmuo, kad jis gaudavo ir kokio dydžio atlyginimÄ gaudavo, atskaičius mokesčius. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio.

98. IeÅ¡kovo dublike nurodoma baudžiamosiose bylose suformuota praktika neturi precedento reikÅ¡mės Å¡iai nagrinėjamai bylai, tuo labiau, kad ir ieÅ¡kovo nurodomose bylose nukentėjusiųjų sveikata nebuvo sutrikdyta taip pat kaip ieÅ¡kovui, paminėtose bylose sveikatai padaryti sužalojimai sunkesni nei kad ieÅ¡kovo. Kaip pripažino pats ieÅ¡kovas, jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai nepagrindžia, kad jis patyrė tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, destruktyvias pasekmes, kad juos galėtų kompensuoti tik tokia didelė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos suma – net 3000 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo patirti sužalojimai yra nesunkÅ«s, tad jie negalėjo lemti tokių stiprių neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų, kaip kad ieÅ¡kovas bando įrodyti.

99. Be to, kaip jau buvo minėta ir atsiliepime, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas G. P. nėra nuoseklus: iÅ¡ ieÅ¡kinio bei prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad kreipdamasis į atsakovę su praÅ¡ymu atlyginti patirtÄ Å¾alÄ jis nurodė vienokio dydžio, tuo tarpu ieÅ¡kinyje – jau kitokio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ , taigi pats ieÅ¡kovas nėra tikras dėl to, kokio dydžio neturtinę žalÄ jis patyrė ir kokia suma kompensuotų jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl tokios didelės neturtinės žalos sumos priteisimo, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo patirtas pasekmes, nėra sÄ Å¾iningas ir pagrįstas. Tuo labiau, kad, valdydamas elektrinį paspirtukÄ â€“ didesnio pavojaus Å¡altinį, ieÅ¡kovas G. P. prisiėmė (turėjo prisiimti) galimas pasekmes. 100. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama Sutartį su UAB „Kerista“, ėmėsi visų galimų veiksmų tam, kad Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvės bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rimos ir bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamų pasekmių dėl netinkamai prižiÅ«rėtų gatvių.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad žalÄ sukėlė ne paties ieÅ¡kovo veiksmai jam valdant didesnio pavojaus Å¡altinį – elektrinį paspirtukÄ . Atsakovės vertinimu, Å¡iuo atveju žalingi padariniai galėjo atsirasti bet kurioje kitoje vietoje, važiuojant bet kuriuo kitu keliu/gatve, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje bÅ«tų kelio nelygumas ar ne, kadangi valdant didesnio pavojaus Å¡altinį – elektrinį paspirtukÄ , ne tik kelio danga, bet ir oro sÄ lygos, paros laikas, matomumas, pasirinktas greitis, valdytojo blaivumas ir kt. turi reikÅ¡mės galimam įvykiui.

Kaip jau buvo minėta atsakovės atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir Å¡ios aplinkybės nėra ieÅ¡kovo paneigtos, iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų nuotraukų nėra aiÅ¡ku, kada ir kokioje vietoje jos darytos, jos nepatvirtina, kad ten užfiksuota bÅ«tent nurodomo įvykio vieta to įvykio atsitikimo metu, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas suraÅ¡ytas ir prie jo pridėtos nuotraukos darytos praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, taigi jos nepatvirtina, kad tokia gatvės bÅ«klė, kokia ji užfiksuota antstolio, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, buvo ir įvykio metu. 101.

Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu greičiu ieÅ¡kovas važiavo, ar jis buvo blaivus, ar jis laikėsi Kelių eismo taisyklių, ar buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vairuodamas elektrinį paspirtukÄ . Ä®vykio aplinkybės iÅ¡ esmės yra grindžiamos subjektyviais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas iÅ¡ esmės taip pat paremtas ieÅ¡kovo nurodyta įvykio versija, be to, juo nebuvo iÅ¡spręsta byla iÅ¡ esmės, tad jokios prejudicinės reikÅ¡mės jis neturi.

Be to, vien tas faktas, kad po įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba, nepatvirtina, kad įvykis įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis ir bÅ«tent dėl tokių priežasčių ir/ar tik dėl tokių, kurias nurodo ieÅ¡kovas. 102. Kadangi ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė dokumentų, kad jis nurodomo įvykio metu (2020-08-23) turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtukÄ , priskiriamÄ mopedo kategorijai, jo elektrinis paspirtukas buvo registruotas, jam buvo atlikta techninė apžiÅ«ra, buvo apdrausta vairuoto civilinė atsakomybė teigtina, kad, nesant byloje tokių duomenų, galimai ieÅ¡kovui buvo draudžiama vairuoti elektrinį paspirtukÄ . 103.

Pažymėtina, jog į bylÄ ieÅ¡kovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodomo įvykio metu jis važiavo elektriniu paspirtuku laikydamasis visų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, o taip pat ir KET 9 punkte įtvirtintų eismo dalyviams keliamų reikalavimų. Tai, kad ieÅ¡kovas elgėsi „kaip rÅ«pestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamÄ ja kelio danga dėjo maksimalias pastangas“ nurodomo įvykio iÅ¡vengimui, yra vien subjektyvÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir laikantis KET reikalavimų, negalėjo iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį – elektrinį paspirtukÄ , prisiėmė rizikÄ dėl galimos žalos, tad žalos priteisimas negalimas ir tuo pagrindu (CK 6.253 str. 5 d.). 104. Trečiasis asmuo UAB „Kerista“ atsiliepimu nesutiko su patikslintu ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad IeÅ¡kovas privalo įrodyti, o teismas taip pat privalo nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, ne tik neteisėtus veiksmus.

IeÅ¡kovas privalo įrodyti, kad to įvykio metu – 2020-08-23 d. apie 21 val., egzistavo visos sÄ lygos, t.y. Atsakovas nevykdė nurodytų gatvių stebėsenos; kad minėtoje vietoje gatvės danga buvo su tokiais trÅ«kumais, jog keltų grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, kad duobė buvo didesnė kaip 5 cm gylio. Be to, lieka nepaneigta tikimybė, kad dėl įvykio gali bÅ«ti kaltas ir ar prie jo prisidėti ir pats IeÅ¡kovas, nebÅ«damas pakankamai apdairus, rÅ«pestingas ir atidus, vairuodamas el. transporto priemonę.

Å i transporto priemonė laikytina didesnio pavojaus Å¡altiniu, kurio valdytojas buvo IeÅ¡kovas (CK 6.270 str.). Todėl teisiÅ¡kai reikÅ¡minga Å¡iuo atveju ir paties IeÅ¡kovo tinkamas, rÅ«pestingas ir atsargus Å¡ios transporto priemonės valdymas. Apie įvykio aplinkybes, tariamÄ transporto priemonės greitį galima spręsti tik iÅ¡ IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, kurie negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir patikimais. Ä®vykis nebuvo užfikstuotas kaip eismo įvykis, nepriklausomų ekspertų ar pareigÅ«nų nebuvo nustatytas paspirtuko greitis, net nebuvo tikrintas IeÅ¡kovo blaivumas.

Pats IeÅ¡kovas tik praėjus dviem dienoms nuo įvykio kreipėsi į policijÄ el. bÅ«du, pateikdamas savo versijÄ . 105. Vien faktas, kad nebuvo nustatytas administracinės teisės pažeidimas, nereiÅ¡kia, jog Å¡ioje byloje, kuri nagrinėjama civiline tvarka, mes neturėtume vertinti paties IeÅ¡kovo veiksmų ar neveikimo. Administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas priimtas iÅ¡ esmės vien tik pagal IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir jo pateiktÄ versijÄ . Be to, toks nutarimas negali bÅ«ti laikomas galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, ir turėti prejudicinės reikÅ¡mės pagal CPK 182 str. 2 p. Kadangi nutarimu, kuriuo byla nutraukiama, nei ginčas, nei byla nėra iÅ¡sprendžiami iÅ¡ esmės. Be to, vien iÅ¡ fakto, kad po įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba, Bendrovės nuomone, negalima daryti iÅ¡vados, kad įvykis įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis ir bÅ«tent dėl tokių priežasčių ir/ar tik dėl tokių, kurias nurodo IeÅ¡kovas. 106.

Pažymėtina, kad iÅ¡ pridėtų fotonuotraukų nėra galimybės ne tik, kad nustatyti, kada tos fotonuotraukos darytos, bet ir jos nepatvirtina, kad duobė toje vietoje to įvykio metu buvo didesnė kaip 5 cm gylio ir kad bÅ«tent dėl to IeÅ¡kovas nukrito, kad jis negalėjo matyti duobės ir jos iÅ¡vengti. IeÅ¡kovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas datuojamas 2020-10-29 d, t.y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio. Å is įrodymas nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių apie įvykio metu buvusiÄ gatvės toje vietoje bÅ«klę.

LR CK 6.253 str. Įtvirtinta, ,kad „1. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. (...).

5. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.“ Å iuo atveju, vien tas faktas, kad IeÅ¡kovas valdė didesnio pavojaus Å¡altinį reiÅ¡kia, kad jis turėjo prisiimti ir prisiėmė tokio įvykio rizikÄ . Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, nėra aiÅ¡ku, lieka nepaneigta tikimybė, kad IeÅ¡kovas pats nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, valdydamas el. paspirtukÄ . 107.

LR CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju, net ir pripažinus, kad atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus (neužtikrindamas gatvės priežiūros ir pan.), nors tokių įrodymų nėra, reiktų vertinti ar būtent toks pažeidimas lėmė ieškovo nurodomus nuostolius.

Kaip jau minėta, bÅ«tina įvertini ir nukentėjusiojo – IeÅ¡kovo, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo, veiksmus, neveikimÄ , jo galimybes iÅ¡vengti žalos ar jÄ sumažinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kokio intensyvumo eismas buvo tuo metu toje gatvėje, koks buvo greitis, kokios buvo galimybės pamatyti ir apvažiuoti duobę ir daug kitų aplinkybių. Dėl nepakankamai pateiktų įrodymų, bendrovei kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar galimai netinkama (jeigu taip bÅ«tų nustatyta) tos gatvės priežiÅ«ra buvo tiesioginė ieÅ¡kovo patirtos žalos priežastis.

Bendrovė mano, kad IeÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io, kuris yra privaloma civilinės atsakomybės sÄ lyga. Taip pat, trečiojo asmens nuomone, IeÅ¡kovo reikalaujama priteisti net 3000 Eur dydžio neturtinė žala, jos dydis yra visiÅ¡kai neįrodytas, nepagrįstas. Toks reikalavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip siekis pasipelnyti, kas nėra sÄ Å¾ininga. IeÅ¡kovo patirti sužalojimai yra nesunkÅ«s, jie negalėjo lemti tokių stiprių emocinių iÅ¡gyvenimų, kaip kad bandoma teigti. J.

I. ir patyrė kokius tai neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus dėl įvykio, dėl sužalojimų, tai, bendrovės nuomone, jis prie to ir pats prisidėjo, prisiėmė to rizikÄ , valdydamas didesnio pavojaus Å¡altinį. Atsakovas niekaip neprisidėjo ir negalėjo prisidėti prie IeÅ¡kovo emocinių iÅ¡gyvenimų. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kinio motyvų nėra aiÅ¡ku, kodėl savo iÅ¡gyvenimus IeÅ¡kovas vertina net 3000 Eur suma, kai jo patirtos iÅ¡laidos dėl įvykio ir gydymo yra beveik dvigubai mažesnės. PraÅ¡o ieÅ¡kovo G.

P. ieÅ¡kinio netenkinti. 108. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas G. P. paaiÅ¡kino, kad jis ginčo įvykio metu važiavo apie 25 km/h, bet buvo greičio mažinimo kalnelis ir jis mažino greitį iki 16 km/h. PaaiÅ¡kino, kad negalėjo pastebėti duobės, nes duobė buvo uždažyta baltais, greičio mažinimo kalnelio, dažais. Nurodė, kad į darbÄ grįžo (duomenys neskelbtini), iki tol per 3 mėnesius buvo namie, nes iki spalio 7 d. buvo gipsas, paskui - reabilitacija. Buvo skausmai, bet yra jie ir dabar; daroma mankÅ¡ta kasdien, nuolat, daug vaistų teko vartoti, buvo nepatogumai dėl dalyvavimo įvairiose veiklose, nes jis yra policijos rėmėjas, kituose renginiuose, kelionėje po LietuvÄ ; pažymėjo, kad tuo metu karantino nebuvo, tai ir niekur negalėjo dalyvauti.

Dėl paspirtuko paaiÅ¡kino, kad jis yra mamos, kuri pasinaudojo kompensacija už automobilį, tai yra 585,80 Eur, jis įsigytas 2020 m. birželio mėnesį. Atsakydamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad turėjo vykti į kelionę po LietuvÄ , kuri buvo planuota, tačiau atÅ¡aukė. Paspirtukas, kaip paaiÅ¡kino, sugadintas nepataisomai, nes sugedusi baterija. PaaiÅ¡kino dėl važiavimo dviračiu, nes nebuvo dviračių tako, todėl galima buvo važiuoti ir važiavo važiuojama dalimi. Baigiamosios kalbos: dar yra jaučiamos pasekmės, bus reikalinga operacija. 109.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokato padėjėjas V. K. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo turtinio reikalavimo suma yra 1794 Eur, kuriÄ sudaro: 523,27 Eur paspirtuko kaina; 164 Eur yra vaistų kaina; 585,90 Eur dėl negautų pajamų dėl nedarbingumo (neseniai įsidarbinęs buvo, nuo 2020-08-10, UAB „DS Baltic“ staklių operatorius); 400 Eur advokato iÅ¡laidos; 121 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Neturtinis reikalavimas 3000 Eur (tai iÅ¡gyvenimai, negalėjo dalyvauti įvairiose veiklose, socialiniame gyvenime; ieÅ¡kovas patyrė kulnikaulio lūžį, buvo gydomas, gipsuota apie 5-6 mėn. laikui, speciali avalynė naudota, numatomos ateityje operacijos dėl kaulo „nudaužymo“ (kad jis nesiremtų ir nebÅ«tų juntami skausmai).

Dėl neteisėtų veiksmų paaiÅ¡kino, kad atsakovo neveikimas pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas nesirÅ«pino kelio važiuojama danga, tai yra Sausio 13-osios g., ties 10 ir 37 namais. Pats atsakovo neveikimas (tai nežymėjimas duobės, remonto nevykdymas) sÄ lygojo pačios ieÅ¡kovo žalos atsiradimÄ , Å¡iuo atveju priežastinis ryÅ¡ys yra akivaizdus, nes kitaip ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs nuostolių. PraÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ , atlyginti kitas iÅ¡laidas. Atsakydamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad įvykis, kurio metu buvo sugadintas paspirtukas ir kitas aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai (su pradiniu ieÅ¡kiniu teikiami priedai 2, 1).

PaaiÅ¡kino, kad paspirtuko specifikacija buvo pateikta oficialių atskirų 3 skirtingų pardavėjų, kurie prekiauja tokiais paspirtukais, kurie, kaip matyti, gali važiuoti iki 25 km/h ir tai nurodo visi pardavėjai. Pačio gamintojo specifikacijos yra verstinos, tai yra ne vienas lapas, todėl ir pasirinkti bÅ«tent skirtingi pardavėjai. Baigiamosios kalbos: ieÅ¡kovas įvažiavo į duobę ir vertėsi, susižalojo, dėl ko ir atsirado žala. IeÅ¡kovas bandė taikiai susitarti, tačiau nepavyko. Pažymi deliktinės atsakomybės sÄ lygas (žala, neteisėtas veikimas, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė; iÅ¡skiria griežtÄ atsakomybę).

Nurodo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 110. Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė L. V. paaiÅ¡kino, kad atsakovas Å¡ioje byloje nėra tinkamas, nes teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinimas ir paaiÅ¡kina, kad sutartis su UAB „Kerista“ nėra tapati sutarčiai su kita įmone „Grinda“, nes atsakovo sutartyje su trečiu asmeniu yra nurodytas valdymo funkcijų perdavimas (pagal paaiÅ¡kinimÄ tai reikÅ¡tų Å«kinio, fizinio poveikio darymÄ ); sutartis sudaryta 2020-07-10.

Akcentuoja, 25.18 punktÄ ; paaiÅ¡kina tokios sutarties sudarymo tikslÄ tuo, kad atsakovas nebebÅ«tų atsakingas už panaÅ¡ius atvejus (kaip jau pacituota atvejai su keliomis įmonėmis). Todėl atsakovu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti UAB „Kerista“. PaaiÅ¡kino, kad nauja sutartis buvo sudaryta tam, kad įtvirtinti sutartimi valdymo perdavimÄ ; už tai UAB „Kerista“ yra mokamas užmokestis. UAB „Kerista“ negali nepripažinti sutarties sÄ lygų, nes sutartis vykdytina. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas pagal pareigas vykdo užsakovo pareigas.

Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Žala turi bÅ«ti pagrįsta, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie paspirtuko sugadinimÄ 2020-08-23 ginčo įvykyje, nėra pateikta, taip pat nėra jokių paspirtuko nuotraukų darytų iÅ¡ karto po įvykio, o aplinkybių konstatavimo protokolas suraÅ¡ytas jau gerokai po įvykio (po 2 mėn.) ir visa tai nepagrindžia ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos. Be to paspirtuko įsigijimo dokumentai yra pateikti be banko rekvizitų; paspirtuko dokumentai yra ir be vertimo; be ieÅ¡kovo ir jo motinos giminystę pagrindžiančių įrodymų.

Ieškovas neteikia dokumentų apie darbo santykius, kad jis sumas būtent tokias ir uždirbo. Dėl neturtinės žalos mano, kad ieškovo sužalojimas yra nesunkus, jokių sunkių pasekmių sveikatai dokumentuose nenurodoma. Mano, kad baudžiamosiose bylose priimtais sprendimais turi būti remiamasi itin atsargiai, nes tai yra kitokie atvejai, kuriais remiamasi ieškovo. Paaiškina, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Eur iki 3000 Eur be jokių paaiškinimų. Priežastinio ryšio nėra nei faktinio, nei teisinio.

Mano, kad Å¡ioje ginčo situacijoje yra paties ieÅ¡kovo prisiimta rizika valdant didesnio pavojaus Å¡altinį, nes elektrinis paspirtukas yra priskirtinas motoriniam dviračiui ir jis neturėjo teisės važiuoti važiuojama gatvės dalimi. Palaiko savo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Atsakydama į klausimus paaiÅ¡kino, kad esantis atsakovo dokumentas be datos ir kitų dokumentui bÅ«tinų rekvizitų yra dėl elementarios žmogiÅ¡kos klaidos. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Kerista“ rÅ«pinasi visais kelių priežiÅ«ros darbais. 111.

Trečiasis asmuo UAB „Kerista“ pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. IeÅ¡kinys netenkintinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė 112. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-08-23 apie 21 val. ieÅ¡kovas G. P., vairuodamas el. paspirtukÄ adresu Sausio 13-osios g., Vilniuje (važiuojant kryptimi link V. M. g.), ties Sausio 13-osios g. 10 ir 37 namu įvažiavo į duobę, ko pasėkoje vertėsi su paspirtuku, kuris sulūžo, o ieÅ¡kovas patyrė sužalojimus.

Pagal 2020-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės VieÅ¡os įstaigos greitosios medicinos pagalbos stoties informacijÄ nustatyta, kad 2020-08-23 21.03 val. buvo registruotas iÅ¡kvietimas Sausio 13-osios g. 37, Vilniuje, G. P.; apie įvykį pranešė policija; kvietimo priežastis – apatinių galÅ«nių trauma. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažymos duomenys patvirtina, kad 2020-08-23 21 val. Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra elektrinis paspirtukas Ninebot G30 Max. 113.

Byloje nustatyta, kad 2020-07-10 Pirkimo sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, atstovaujamos InfrastruktÅ«ros skyriaus vedėjo V. P., toliau – Užsakovas ir UAB „Kerista“, kodas 122635779, atstovaujamos generalinio direktoriaus J. G., toliau – Rangovas, pasiraÅ¡yta darbų atlikimo sutartis, toliau – Sutartis, kurioje: sutarties objektas - Å¡ioje Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka Rangovas įsipareigoja atlikti Vilniaus m. Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, KaroliniÅ¡kių, Pilaitės, VirÅ¡uliÅ¡kių, JustiniÅ¡kių, PaÅ¡ilaičių, FabijoniÅ¡kių, Å eÅ¡kinės seniÅ«nijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (toliau - Darbai) (punktas 1); sutarties terminas - 36 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (3 punktas).

Pridėti atliktų statybos ir remonto darbų aktai Nr. 264, Nr. 312. 114. (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad G. P. skundžiasi kairio kulno srities skausmais, (duomenys neskelbtini) 21 val. buityje, krito nuo elektrinio paspirtuko, medicinos įstaigoje diagnozuotas kairio kulnakaulio lūžis. 115. 2020-09-01 Elektrinio paspirtuko apžiÅ«ros aktu, iÅ¡duotu G. P., nustatyti gedimai (iÅ¡simovęs galinis ratas ir priekinis ratas, pažeista virÅ¡utinė schema atsakinga už paspirtuko komandas ir indikacinius parodymus, baterija nelaiko įtampos ir gali bÅ«ti nuo smÅ«gio pažeista baterijos bloko konstrukcija, apibraižytas paspirtukas); eksploatacija neįmanoma; dalių ir remonto kaina virÅ¡ija paspirtuko kainÄ . 116. 2020-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės VieÅ¡os įstaigos greitosios medicinos pagalbos stoties dokumentu Dėl informacijos suteikimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 21.03 val. buvo registruotas iÅ¡kvietimas Sausio 13-osios g. 37, Vilniuje G.

P.; apie įvykį pranešė policija; kvietimo priežastis – apatinių galūnių trauma, pateikta iškvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (paslaugos teikimo protokolas – eismo/transporto nelaimė). 117. 2020-09-22 Prašymu Dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad G. P. iš Vilniaus miesto savivaldybės prašė žalos atlyginimo, nurodant: 523,27 Eur - paspirtuko remonto išlaidos, 164,48 Eur – vaistų išlaidos, negautas pajamas – 527,284,58 Eur, 1000 Eur neturtinė žala, 200 Eur advokato paslaugos. 118. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma Dėl eismo įvykio patvirtina, kad 2020-08-23 21 val.

Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra elektrinis paspirtukas Ninebot G30 Max. 120. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nustatyta, kad 2020-08-25 buvo gautas G. P., gim. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imas dėl 2020-08-23 apie 21 val. įvykio, vairuojant elektrinį paspirtukÄ Sausio 13-osios g., Vilniuje, aplinkybių. Ä®vertinus surinktÄ medžiagÄ padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iame atvejyje nėra administracinio nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina. 121. 2020-10-07 Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad G.

P. yra diagnozuotas kairio kulnakaulio lūžis; nurodyti apžiÅ«ros rezultatai – gipsas, tinimas, gipsas trina kulnÄ , vyksta gijimas; nurodytas gydymas – naujas gipsas, mankÅ¡ta čiurnai ir pėdai, gydytojų konsultacijos, vaikščiojimas su ramentais. 122. IÅ¡ 2020-10-16 Vilniaus miesto savivaldybės Atsakymo į 2020-09-23 PraÅ¡ymÄ nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė gavo praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo G. P., kuriuo atsisakė atlyginti žalÄ , kadangi kad patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo pasiÅ«lyta kreiptis į UAB „Kerista“. 123. 2020-10-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus dokumentu Dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad iÅ¡nagrinėtas praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo, nurodant, jog patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo pasiÅ«lyta kreiptis į UAB „Kerista“. 124.

IÅ¡ 2020-10-23 UAB „Kerista“ Atsakymo į 2020-10-21 PraÅ¡ymÄ nustatyta, kad UAB „Kerista“ gavo praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo G. P., kuriuo atsisakė atlyginti žalÄ (523,27 Eur - paspirtuko remonto iÅ¡laidos, 164,48 Eur – vaistų iÅ¡laidos, negautas pajamas – 527,31 Eur, 1000 Eur neturtinė žala, 400 Eur advokato paslaugos), kadangi praÅ¡ymas nepagrįstas (dėl įrodymų apie įvykį nebuvimo, dėl eismo įvykio schemos nepateikimo, dėl paspirtuko akto apžiÅ«ros nepatikimumo ir skirtingų techninių duomenų pateikimo, dėl fotonuotraukų rekvizitų nebuvimo). 125. 2020-10-29 antstolio (duomenys neskelbtini) aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, prie televizijos bokÅ¡to pastato, Sausio 13-osios g. važiuojamojoje dalyje, ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu yra netaisyklingos formos, nelygių kraÅ¡tų, ovalo duobė, kurios gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas – maždaug 27 cm; pateiktos 6 fotonuotraukos. 126.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pažyma patvirtina, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato policijos rėmėjas G. P. aktyviai vykdė policijos rėmėjų veiklÄ ir iÅ¡dirbo (duomenys neskelbtini). 127. 2021-04-01 Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas patvirtina, kad dokumentas iÅ¡duotas G. P., diagnozė – kitų kojos lūžių padariniai; siuntimo tikslas, gretutiniais susirgimai ir komplikacijos, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikytas gydymas, rekomendacijos gydymui ir darbui dokumente nenurodyti. 128.

Pateikta administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 07-20-9532602 (nutarimas Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, 2020-08-23 ir 2020-08-26 Tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklė, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotonuotraukos, 2020-09-15 specialisto paaiškinimas, 2020-08-25 Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas). Pateiktos Sausio 13-osios gatvės važiuojamosios dalies fragmento fotonuotraukos. 129. Pateikti mokėjimus pagrindžiantys dokumentai: kvitas už ramentus – 26 Eur sumoje, vaistų kvitai 52,67 Eur, 31,63 Eur, 54,18 Eur sumoje. 130.

SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o fragmento duomenimis nustatyta, kad 2020-05-27 atliktas mokėjimas 523,27 Eur sumai iÅ¡ V. U. (buv. (duomenys neskelbtini)) banko sÄ skaitos. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad G. P. motina yra V. P.. 131. 2020-05-27 SÄ skaita-faktÅ«ra, kurios užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad Ninebot G30 Max kaina 589,99 USD. 132. Pateiktomis el. paspirtuko Ninebot specifikacijomis nustatyta, kad el. paspirtuko variklio galia 350 W, maksimalus greitis 25 km/h, kaina 699 Eur (pagal topocentras.lt); el. paspirtuko maksimalus greitis 25 km/h, kaina 801 Eur (pagal skytech.lt); el. paspirtuko variklio galia 551 W, maksimalus greitis 25km/h, (pagal senukai.lt). 133.

IeÅ¡kovas, patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama ir patvirtinti, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo – UAB „Kerista“, siekia ieÅ¡kiniu prisiteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovo G. P. naudai 1794,65 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 108 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 134.

Atsakovo atstovė be kitų savo su ieÅ¡kiniu nesutikimo argumentų nurodė, kad patikslintas ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet UAB „Kerista“, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip pareikÅ¡tÄ netinkamam atsakovui, kaip nepagrįstÄ . Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės 135. Ä®statymas numato, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-239/2014). Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius Å¡alių autonomijos, o taip pat rungimosi principus, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiÅ¡kia ieÅ¡kinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ .

Tokiu bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-239/2014). 136. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike bei žodinio bylos nagrinėjimo metu atkreipė tiek teismo, tiek ieÅ¡kovo dėmesį, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

Esant tokiai situacijai sutinkamai su CPK 45 straipsnio nuostatomis, byloje atsirado pagrindas spręsti klausimÄ dėl netinkamos Å¡alies (atsakovo) pakeitimo tinkama. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-251-611/2015). 137. Kaip jau anksčiau yra nurodyta, 2020-08-23 apie 21 val. ieÅ¡kovas G. P., vairuodamas el. paspirtukÄ adresu Sausio 13-osios g., Vilniuje (važiuojant kryptimi link V. M. g.), ties Sausio 13-osios g. 10 ir 37 namu įvažiavo į duobę, ko pasėkoje vertėsi su paspirtuku (kuris sulūžo) ir ieÅ¡kovas patyrė sužalojimus.

IeÅ¡kovas ir jo atstovas teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje yra tinkamas atsakovas, kadangi trečiasis asmuo UAB „Kerista“ neprisiėmė atsakomybės dėl ginčo atvejo, o vieÅ¡ame registre nėra duomenų, kad UAB „Kerista“ yra miesto gatvių valdytojas ir nesutikdamas keisti atsakovÄ , atsakovu laiko Vilniaus miesto savivaldybę, kuri ir turi pareigÄ apmokėti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Teismas su tuo sutikti negali. 138. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs pradinį ieÅ¡kinį, atsakovu nurodė UAB „Kerista“, o trečiuoju asmeniu - Vilniaus miesto savivaldybę.

Pažymėtina, kad pareikÅ¡damas pradinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas pateikė 2020-07-10 Pirkimo sutartį, sudarytÄ tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, toliau – Užsakovas ir UAB „Kerista“, kodas 122635779, toliau – Rangovas, dėl darbų atlikimo, kurios vienu iÅ¡ objektų yra Å¡ioje Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka nustatyti Rangovo įsipareigojimai atlikti Vilniaus m. Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, KaroliniÅ¡kių, Pilaitės, VirÅ¡uliÅ¡kių, JustiniÅ¡kių, PaÅ¡ilaičių, FabijoniÅ¡kių, Å eÅ¡kinės seniÅ«nijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (punktas 1).

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas keitė nagrinėjamoje byloje netinkamÄ atsakovÄ UAB „Kerista“ į tinkamÄ , kaip jis teigia, atsakovÄ - Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „Kerista“ prašė laikyti trečiuoju asmeniu. IeÅ¡kovo ir jo atstovo teigimu, atsakovas turi žalÄ atlyginti dėl savo neveikimo. 139. Tokiu bÅ«du, nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovei iÅ¡reiÅ¡kus savo pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo, teismas vykdydamas CPK 45 straipsnio reikalavimus nurodė ieÅ¡kovui jo teisę pakeisti byloje netinkamÄ atsakovÄ tinkamu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama iÅ¡aiÅ¡kinimas ieÅ¡kovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-1272/2001). IeÅ¡kovas ir jo atstovas nesiėmė veiksmų – prieÅ¡taravo atsakovo atstovės argumentams ir nesutiko keisti atsakovÄ nagrinėjamoje byloje, taigi ieÅ¡kovo teisė pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama buvo realiai įgyvendinta tokiu bÅ«du, kokiu tai padaryti laikė esant tikslingu ieÅ¡kovas.

Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad netinkamos Å¡alies pakeitimas tinkama yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Å ioje byloje teismas savo pareigÄ Ä¯vykdė, t. y. nurodė ieÅ¡kovui jo teisę pakeisti atsakovÄ tinkamu. O bÅ«tent, teismas kėlė atsakovo tinkamumo klausimÄ (2021-05-19 posėdžio protokolo įraÅ¡as), ieÅ¡kovo atstovas į atitinkamÄ teismo klausimÄ atsakė, kad atsakovas yra tinkamas ir tai motyvavo.

Taigi, iÅ¡ atsakovo atstovės praÅ¡ymo, nurodytų motyvų ir argumentų (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo argumentai tuo klausimu yra nurodyti ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, ir triplike) ir ieÅ¡kovo atstovo užfiksuoto atsakymo konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir suprantamai suformuluotas klausimas dėl atsakovo tinkamumo, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo atsakymo į teismo klausimÄ yra aiÅ¡ku, jog jis nepageidavo, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas. Teismas, netgi įgyvendindamas CPK 45 straipsnyje numatytÄ pareigÄ , turi iÅ¡likti objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas abiejų ginčo Å¡alių atžvilgiu (CPK 17, 21 straipsniai ), todėl teismas neprivalo primygtinai siÅ«lyti tokį pakeitimÄ , reikÅ¡ti savo iÅ¡ankstinę pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ar netinkamumo, o privalo tik iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ ieÅ¡kovo teisę.

Tuo labiau, kad atsakovo atstovė savo praÅ¡ymÄ dėl atsakovo tinkamumo motyvavo ir pagrindė įstatyminėmis nuostatomis. Ä®vertinant tai, kad ieÅ¡kovÄ byloje atstovavo profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas), teismo iÅ¡keltas klausimas dėl atsakovo tinkamumo vertintinas kaip pakankamas bei tinkamas CPK 45 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimas ir ieÅ¡kovas turėjo galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl atsakovo pakeitimo kitu atsakovu, ir jÄ iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiai, pasisakydamas, jog toks pakeitimas nėra reikalingas, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. 140.

Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas nesutinka atsakovÄ pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-100/2007). Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 141. Nagrinėjant ginčus dėl žalos atlyginimo bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos bÅ«tinosios deliktinės atsakomybės sÄ lygos. BÅ«tinosios deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) CK) (6.246 - 6.249 straipsniai).

Aptartas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o neįrodžius bent vienos sÄ lygos, negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-79-611/2019). 142. Dėl neteisėtų veiksmų. Pirmiausia bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-99-701/2017). 143.

Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtÄ jÄ atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryÅ¡ys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalÄ sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikÅ¡mę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba Å¡alinti žalÄ padariusio asmens atsakomybę. 144.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kokiu bÅ«du jis pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ . 145. Kaip minėta, byloje ginčas kilo dėl to, kas atsakingas už ieÅ¡kovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, kadangi ir trečiasis asmuo (prieÅ¡ tai – atsakovas) UAB „Kerista“ yra nurodęs, kad jis yra netinkamas atsakovas ir juo turi bÅ«ti Vilniaus miesto savivaldybė.

Be to, ieÅ¡kovas dubliku nurodė, kad atsižvelgiant į suformuluotÄ teisminę praktikÄ , atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų perdavęs gatvės valdymo teisę, taip kaip ji turėtų bÅ«ti perduota pagal įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, laikosi pozicijos, kad atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už kilusį įvykį kaip kelio savininkas. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ ir tos žalos kilimÄ sÄ lygojo kelio dangos nelygumai – duobė, už kuriÄ atsakomybę prisiima kelio savininkas - Vilniaus miesto savivaldybė.

Minėta duobė buvo važiuojamojoje dalyje ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu, netaisyklingos formos, nelygių kraÅ¡tų, ovalo formos, kurios gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm, labai pavojinga ir privalėjo bÅ«ti paÅ¡alinta, tačiau ji nebuvo pažymėta net jokiais specialiais ženklais, kas visa tai yra atsakovo pareiga. 146. Teismas nesutinka su tokiais ieÅ¡kovo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Nagrinėjamo įvykio metu galiojo teismui pateikta 2020-07-10 Pirkimo sutartis, sudaryta tarp (Užsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir (Rangovo) UAB „Kerista“, kurios vienu iÅ¡ objektų yra Å¡ioje Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka Rangovas įsipareigojimas atlikti Vilniaus m.

Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, KaroliniÅ¡kių, Pilaitės, VirÅ¡uliÅ¡kių, JustiniÅ¡kių, PaÅ¡ilaičių, FabijoniÅ¡kių, Å eÅ¡kinės seniÅ«nijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (toliau - Darbai) (I skyrius, 1 punktas). Å ios Sutarties Å¡alys V skyriuje numatė Å¡alių teises ir pareigas. Užsakovas įsipareigojo suteikti Rangovui visÄ informacijÄ Darbams atlikti, sumokėti Rangovui už darbus, kontroliuoti Sutarties vykdymÄ ir pan. (V skyrius 23 punktas).

Rangovas įsipareigojo Darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ Užsakovo užsakymÄ , nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti Užsakovui visus Sutartyje nurodytus Darbus bei iÅ¡taisyti atsiradusius defektus per Darbų garantinį terminÄ , pateikti Užsakovui faktiÅ¡kai atliktų Darbų priėmimo-perdavimo aktus, Darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ ir PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ ir kt. (V skyrius, 25 punktas). Tačiau pažymėtina, kad minėto skyriaus 25.18 punktu, Rangovas įsipareigojo nuolat, be atskiro Užsakovo reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei priežiÅ«rÄ .

Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiÅ¡kai be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti UžsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto [įraÅ¡omas pirkimo objekto dalies pavadinimas] dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį bei 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal Å¡iÄ Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams (V skyrius, 25.18 punktas). 147.

Taigi iÅ¡ minėtos sutarties sÄ lygų spręstina, kad sutartimi Å¡alys susitarė ne tik kaip bus organizuojami ir vykdomi Vilniaus m. Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, KaroliniÅ¡kių, Pilaitės, VirÅ¡uliÅ¡kių, JustiniÅ¡kių, PaÅ¡ilaičių, FabijoniÅ¡kių, Å eÅ¡kinės seniÅ«nijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbai, bet ir kas yra minėtų gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio, CK 6.270 straipsnio 2 dalies prasme bei dėl Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, atlyginimo.

Svarbu akcentuoti, kad sutarties Å¡alių aptartas padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, atlyginimas yra numatytas Užsakovui (t. y. Vilniaus miesto savivaldybei) ir/ar tretiesiems asmenims. Byloje nenustatyta, kad atsakovas netinkamai atliko veiksmus, vykdydamas minėtÄ sutartį. Teismo nuomone, atsakovas neturėjo realiai galimybės tikrinti gatvių ir kiemų dangÄ ; be to, važiuojamojoje kelio dalyje esanti duobė atsiradusi ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu (duomenys iÅ¡ fotonuotraukų), taigi pažeidimas akivaizdžiai negalėjo bÅ«ti pastebėtas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apie Å¡iÄ duobę buvo informuotas minėtų gatvių valdytojas, kad minėta važiuojamojo kelio dalis (su duobe) buvo pripažinta avarinės/kritinės bÅ«klės, taigi visgi savaiminis kelio dangos nusidėvėjimas nepripažintinas defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl ko turi bÅ«ti nedelsiant imtasi veiksmų. Å iuo aspektu teismas sprendžia, jog nenustatyta, kad atsakovas buvo nerÅ«pestingas ir neapdairus, kiek buvo bÅ«tina, o ieÅ¡kovas byloje nenurodė, kokias konkrečiai įstatymų ar minėtos sutarties nuostatas, lėmusias tariamos žalos atsiradimÄ , pažeidė atsakovas bei savo pozicijÄ byloje iÅ¡ esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais apie atsakovo neveikimÄ . 148.

Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais yra pagrindas neatsirasti asmens pareigai atlyginti žalÄ . 149. IeÅ¡kovas privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju, kadangi neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai kelia reikalavimÄ atsakovui atlyginti žalÄ . 150. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje. 151. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. 152. Dėl turtinės žalos. Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 153.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad jis patyrė 1794,65 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro 523,27 Eur už el. paspirtuko remontÄ , 164,48 Eur už vaistus ir 585,90 Eur negautos pajamos. 154. IeÅ¡kovo teigimu, jis patyrė 523,27 Eur turtinės žalos dėl el. paspirtuko sugadinimo, pateikė duomenis, kad ginčo eismo įvykio metu dalyvavusi transporto priemonė buvo el. paspirtukas, taip pat jo apžiÅ«ros aktÄ , be to pateikė duomenis apie tai, kad jis važiavo su jo motinai priklausančiu el. paspirtuku, pateikdamas įsigijimo dokumentus.

IeÅ¡kovas 523,27 Eur turtinę žalÄ Ä¯rodinėjo ir el. paspirtukų pateiktomis kitų gamintojų specifikacijomis. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė nė vienos sugadinto el. paspirtuko fotonuotraukos po eismo įvykio, nors įrodinėjimo tikslais teikė faktinių aplinkybių konstatvimo protokolÄ , apžiÅ«ros aktÄ , taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl negali pateikti sugadinto el. paspirtuko fotonuotraukų ir pan. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas pats 2020-08-25 pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ dėl eismo įvykio, be to jis yra (duomenys neskelbtini), todėl jam turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku ir suprantama, kad yra bÅ«tina iÅ¡saugoti eisme dalyvavusiÄ transporto priemonę, juolabiau, kad ji buvo sugadinta.

Atkreiptina, nors ir ieškovas teigė, kad el. paspirtukas yra jo motinos, tačiau šios aplinkybės nebuvo patvirtintos ir pačios V. P., nebuvo pateikti jokie - garantinis, specifikacijos ir pan. dokumentai, kai iš mokėjimo nurodymo matyti, kad įsigyta transporto priemonė buvo 2020-05-28, t. y. jam galiojo gamintojo garantija. Todėl byloje nepateikus aptariamų įrodymų, negalima pagrįstai daryti išvados, kad ieškovo nurodomas el. paspirtukas buvo sugadintas nepataisomai ir jis patyrė 523,27 Eur turtinės žalos. 155.

Dėl ieÅ¡kovo patirtos 164,48 Eur už vaistus turtinės žalos, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas teikė į bylÄ Ä¯rodymus apie tai, kad jis už vaistus (įskaitant ir ramentus) sumokėjo 163,53 Eur. Be to, pateiktais medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ais nustatyta, kad ieÅ¡kovui vaistai paskirti tik 2020-08-25, kitais ieÅ¡kovo apsilankymo gydymo įstaigoje atvejais nenustatyta, jog buvo iÅ¡raÅ¡uose nurodomas paskirtų vaistų vartojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ detalizuoti aiÅ¡kiai iÅ¡laidas už vaistus. 156.

Taip pat ieÅ¡kovas teikė praÅ¡ymÄ jam priteisti 585,90 Eur negautų pajamų, nurodė skaičiavimus, kuriuos teikė su ieÅ¡kiniu ir kurių teismas nebekartoja. Negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, ir pajamas suprantant kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos.

Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-199/2007, Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-124/2011, Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas tik nurodė, kad jis ginčo eismo įvykio metu buvo neseniai įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), tačiau viso proceso metu neteikė jokių duomenų, patvirtinančių minėtÄ aplinkybę, o taip pat ir gaunamas pajamas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nesant jokių įrodymų byloje apie ieÅ¡kovo darbinius santykius, todėl nėra galimybės spręsti ir dėl ieÅ¡kovo 585,90 Eur negautų pajamų pagrįstumo. 157. Dėl neturtinės žalos. Žala asmeniui gali bÅ«ti ne tik turtinė, bet ir neturtinė. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 158.

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovui patirtos neturtinės žalos pasekmės yra skausmingos, reikšmingos jo gyvenime: kentė ir kenčia fizinius skausmus, galimai numatomos kojos operacijos, ilgai gydėsi ir pasekmės bus juntamos ateityje, negalėjo dalyvauti mėgstamoje veikloje, turėjo atsisakyti planuotų kelionų ir pan. 159. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlygini-mo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu).

Jeigu atlyginant materiali-nę žalÄ visais atvejais įmanoma vadovautis visiÅ¡ko (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas aiÅ¡kiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalÄ taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais bÅ«dingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-604/2005). 160.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovui eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neturi pagrindo abejoti tuo, kad jis patyrė ir tebepatiria visas jo nurodytas neigiamas pasekmes: fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83989 Eur. Å ie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iÅ¡ dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų.

Pažymėtina, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Kadangi ieÅ¡kovas reikalauja 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bendrÄ ja prasme toks dydis patenka į iki Å¡iol kasacinėje praktikoje apibrėžtas ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-171/2011, Nr. 3K-3-402-421/2016). Nors ir ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį nepagrįstai atsakovui, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas Å¡iam dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to neteikė jokių duomenų apie jo turtinę padėtį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudojo, o samdė privačiai advokato padėjėjÄ . 161. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų veikęs neteisėtai ir neatlikęs visų jam privalomų atlikti veiksmų ar bÅ«tų pažeidęs bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažintina, kad atsakovui taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. 162.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. 163.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-269/2012). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-316/2010, Nr. 3K-3-85/2014). 164.

Pagal E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90), todėl teismo nuomone, kiti Å¡alių nurodyti argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 165. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo netenkintas, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, tačiau atsakovas teismo neprašė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas. 166. Byloje iš viso patirta 3,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo G. P. ieÅ¡kinio netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Diana Jankienė