2024-06-13 Nr. BB-3400-1-01-1-15157-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2188/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15157-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius M. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nuteistajam M. K. nutraukti dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų. Teismų išvados dėl M. K. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pasak kasatoriaus, nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, t. y. įrodymai įvertinti selektyviai, šališkai, patikimais laikant tik nuteistąjį kaltinančius įrodymus. Kaltinamojo M. K. parodymai bei kiti jo nekaltumą patvirtinantys įrodymai teismų įvertinti kaip prieštaringi, nenuoseklūs, o nukentėjusiojo A. A. kaip nuoseklūs. Kasatorius teigia, kad viso proceso metu nebuvo tirtos esminės įvykio aplinkybės, susijusios su smurto panaudojimu prieš nuteistąjį M. K. ir jo sveikatos nesunkiu sutrikdymu, nors M. K. buvo nurodęs kelis galimus nukentėjusiojo A. A. motyvus dėl jo užpuolimo ir sužalojimo. Nukentėjusysis A. A. turėjo ne vieną motyvą užpulti nuteistąjį M. K..

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su M. K. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kritikuoja žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą bei nustatytas faktines aplinkybes ir pateikia savas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimo, kad galimai dėl konflikto kaltas nukentėjusysis A. A., o M. K. tik gynėsi, t. y., kasatoriaus nuomone, jo ginamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Atrankos kolegija pažymi, kad būtinosios ginties sąlygos taikymas gali kelti teisės taikymo klausimus, kurie patenka į kasacinio teismo kompetenciją, tačiau šiuo konkrečiu atveju kasatorius, pateikdamas faktinio pobūdžio argumentus siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų byloje esančius įrodymus bei padarytų kitokias, M. K. palankias išvadas, nei jas padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, kaip nurodyta aukščiau, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Be to, paminėtina ir tai, kad kasacinio skundo argumentai savo esme analogiški nurodytiems gynėjo M. M. apeliaciniame skunde, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas. Šios išvados, kaip matyti iš kasacinio skundo, teisės taikymo aspektu neskundžiamos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių būtinybę nagrinėti bylą kasacine tvarka, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Artūras Pažarskis

Danutė Jočienė