Legislator Case Law & Legislation
a5a5fb24-fec0-408b-a508-e812e1b0903d AI generated

a5a5fb24-fec0-408b-a508-e812e1b0903d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number a5a5fb24-fec0-408b-a508-e812e1b0903d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ atstovui advokatui Edmundui Dauniui,atsakovui A. G., atsakovo A. G. ir trečiųjų asmenų V. G., G. C.–G. atstovui advokatui ArÅ«nui Abraičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

Legislator headnote

AI generated

a5a5fb24-fec0-408b-a508-e812e1b0903d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: I, b. l. 48, laiÅ¡ke žodis „mano“ reiÅ¡kia tie, kuriuos dizaineriai sugadino, žodis „paslėpti“ reiÅ¡kia pastatyti po stelažais; G. A. darė jo namo konstruktyvo brėžinius, bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. I, b. l. 78, pateiktas jo susiraÅ¡inėjimas su tėvu, nežino kÄ turėjo omenyje raÅ¡ydamas „mano žmonės“, dėl bylos medžiagos, esančios el. b. t. III, b. l. 125, paaiÅ¡kino, kad galimai jo sklype buvo vykdomas perkrovimas. Tretieji asmenys V. G. ir G.

Keywords

AI generated
architect fees construction contract award construction costs living expenses domestic economic inquiry household allowance
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

      Civilinė byla Nr. e2-7649-996/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01918-2017-8                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8;                                          3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.

Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ atstovui advokatui Edmundui Dauniui,atsakovui A. G., atsakovo A. G. ir trečiųjų asmenų V. G., G. C.–G. atstovui advokatui ArÅ«nui Abraičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

G., tretieji asmenys V. G., G. C.–G., dėl sprendimo panaikinimo, žalos, palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Domex Estate“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-12-13 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas), priteisti jai iÅ¡ A.

G. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 144 550,67 Eur žalos ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.Ieškovė paaiškino, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės „Econdo Production“ (toliau – UAB „Econdo Production“) visų teisių ir pareigų perėmėja, 2016-12-30 po reorganizavimo UAB „Econdo Production“ buvo prijungta prie jos, todėl ji teikia ieškinį dėl UAB „Econdo Production“ padarytos žalos atlyginimo, kartu nurodydama, kad UAB „Econdo Production“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Domex house“) buvo norvegiško kapitalo įmonė, užsiimanti skydinių medinių namų gamyba: gamintos namų išorinės ir vidinės sienos, perdangos ir stogai), gamyboje naudota iš tiekėjų įsigyta mediena, surinkimo ir izoliacinės medžiagos, langai, durys ir kita.

Pabrėžė, kad, iÅ¡skyrus 2014 m. pačios UAB „Econdo Production“ Gargžduose įgyvendintÄ kotedžų projektÄ , Lietuvos rinkai produkcija iÅ¡ esmės nebuvo gaminama ir parduodama. Nurodė, kad atsakovas UAB „Econdo Production“ pradėjo dirbti 2010-05-24, iÅ¡ pradžių jis ėjo logistikos vadybininko, nuo 2011-09-01 – projektų vadovo, nuo 2012-06-01 – vykdančiojo direktoriaus, nuo 2016-03-16 – konsultanto projektų įgyvendinimui Norvegijoje pareigas, darbo santykiai su juo pasibaigė 2016-07-01, po darbo sutarties su juo nutraukimo ėmė aiÅ¡kėti neteisėti ir didelę materialinę žalÄ UAB „Econdo Production“ sukėlę jo veiksmai, kurių vienas – nuosavo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, savavaliÅ¡kai, be darbdavės žinios ir neatlygintinai panaudojant UAB „Econdo Production“ priklausančias medžiagas, lėšas, kitÄ turtÄ , taip pat darbuotojus.

Teigė, jog atsakovas nuo 2015 m., pasitelkdamas UAB „Econdo Production“ gamybai vadovavusį R. L., UAB „Econdo Production“ gamykloje organizavo asmeninio namo statybai reikalingų elementų ir konstrukcijų gamybÄ bei pagamintų montavimÄ asmeniniame sklype, nuo 2015 m. atsakovas UAB „Econdo Production“ vardu sudarė su UAB „Econdo Production“ tiekėju uždarÄ ja akcine bendrove „ARLANGA wood“ (toliau – UAB „ARLANGA wood“), uždarÄ ja akcine bendrove „JÅ«rės medis“ (toliau – UAB „JÅ«rės medis“) sutartis dėl prekių ir paslaugų, kurios vėliau buvo panaudotos jo asmeninio namo statybai, įsigijimo, pagal Å¡ias sutartis pateiktas sÄ skaitas atsakovo pavedimu tiekėjams apmokėjo UAB „Econdo Production“, atsakovas asmeninio namo statybai sunaudotas UAB „Econdo Production“ medžiagas, pagamintus elementus ir konstrukcijas, tiekėjų pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas fiktyviai priskyrė kitiems, realiai tuo metu UAB „Econdo Production“ įgyvendinamiems projektams.

Pažymėjo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais UAB „Econdo Production“ buvo padaryta 144 550,67 Eur dydžio žala, egzistuoja visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos, atsakovas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų neteisėtai pasisavino UAB „Econdo Production“ priklausantį turtÄ , tokiu bÅ«du tyčia padarydamas jam didelės žalos, todėl mano, kad pagrindo riboti atsakovo atsakomybę nėra. Kartu nurodė, jog Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti jos praÅ¡ymÄ dėl praleisto kreipimosi termino, su kuo ji nesutinka, teigdama, jog tik po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ėmė aiÅ¡kėti atsakovo veikimas prieÅ¡ UAB „Econdo Production“, iÅ¡tirti ir įvertinti žalÄ prireikė laiko, todėl mano, kad jos 2016-11-17 kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ negalima laikyti pavėluotu, kas, ieÅ¡kovės manymu, sudaro pagrindÄ Darbo ginčų komisijos skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti, kartu pabrėždama, kad 3 metų senaties termino ji nėra praleidusi.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas iÅ¡ įmonės medžiagų ir lėšų pasistatė sau gyvenamÄ jį namÄ ;

įmonė dalį žalos patyrė dėl atsakovo panaudotų įmonės medžiagų ir darbuotojų laiko, kitÄ Å¾alos dalį sudaro įmonės sÄ skaita apmokėtos atsakovo namui skirtos prekės iÅ¡ UAB „ARLANGA wood“ ir UAB „JÅ«rės medis“, pagal sutartį su MB „Linovė“ langų ir durų užsakymai į darbus nebuvo įtraukti; įmonė žino, kiek jai kainuoja pastatyti tokį namÄ , kaip kad pasistatė atsakovas, atsakovo namo brėžinius darė įmonės darbuotojas G.

A.; pats atsakovas dalyvavo 2015 m. inventorizacijoje, buvo jos pirmininku, savo paraÅ¡u patvirtino kainų tikrumÄ , pagal jas skaičiuotas žalos dydis, eksperto nustatyta kaina skiriasi nuo įmonės įvertintos, nes buvo patirta daugiau sÄ naudų darbuotojams; įmonės akcininkas, vadovas buvo Norvegijoje, atsakovas buvo vykdantysis direktorius, vadovavo veiklai, sprendė kokiam projektui priskirti iÅ¡laidas, jo namui skirtos medžiagos buvo paslėptos po kitais projektais; ekspertas ekspertizę atliko pagal brėžinius, kurie buvo pridėti atsakovo prie jo pateiktos sutarties.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo manymu, Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, terminas per kurį ieÅ¡kovė turėjo pateikti praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo pretenzijos pateikimo, tačiau pretenzija jam teikta nebuvo, neaiÅ¡kus ginčo kilimo momentas, ieÅ¡kovė nepagrindė savo teiginių, kad įvertinti žalos dydį prireikė laiko, neįrodė sužinojimo apie žalÄ momento, darbdavė praleido trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl jos galimai pažeistų teisių gynimo Darbo ginčų komisijai pateikti, nėra pagrindo jį atnaujinti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei iÅ¡nyko teisė į ieÅ¡kininės pažeistos teisės gynybÄ .

PaaiÅ¡kino, kad 2016-12-21 nuosavybės teises į sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo V. G.. Pažymėjo, kad 2015-06-15 jis ir mažoji bendrija „Linovė“ (toliau – MB „Linovė“), atstovaujama direktoriaus K. G., sudarė namo statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ MB „Linovė“ turėjo atlikti statybos darbus jo sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), už 39 772 Eur kainÄ , 2015-11-19 MB „Linovė“ iÅ¡ ieÅ¡kovės nupirko medinių skydų už 9 075 Eur sumÄ , 2016-12-05 MB „Linovė“ jam perdavė atliktus darbus, nurodydama, kad medžiagų kaina 9 075 Eur, darbų kaina 9 925 Eur, viso 19 000 Eur, jis nuo 2016-08-26 iki 2017-01-18 MB „Linovė“ pervedė 27 550 Eur.

Teigė, jog ieÅ¡kovė teismÄ klaidina teigdama, kad Lietuvoje UAB „Econdo Production“ produkcija nebuvo parduodama. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė nurodo niekuo nepagrįstÄ tariamÄ 144 550,67 Eur žalos dydį, teiginiai, kad UAB „ARLANGA wood“ ir UAB „JÅ«rės medis“ prekės ir paslaugos buvo panaudotos jo asmeninio namo statybai, nėra įrodyti, nėra sÄ lygų materialinei atsakomybei atsirasti.   Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad MB „Linovė“ direktorius K.

G. yra jo tėvas, įmonė su MB „Linovė“ dirba nuo 2013 m., V. G., kuriai buvo padovanotas sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), yra jo motina; kiekvienÄ mėnesį įmonėje vykdavo inventorizacijos, generalinis direktorius viskÄ tikrindavo, matydavo kiekvienÄ sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , ant jų jie abu pasiraÅ¡ydavo, kuriam projektui priskiriama, su generaliniu direktoriumi dokumentų peržiÅ«ros trukdavo apie 5 dienas, 2015 m. įmonės buhalterija buvo Norvegijoje; projektų pavadintų „be pavadinimo“ buvo daug, taip jis raÅ¡ydavo tada, kai bÅ«davo pagaminta blogais matmenimis;

į bylÄ pateikti elektroniniai laiÅ¡kai yra jo raÅ¡yti; savo gyvenamÄ jį namÄ statė iÅ¡ nelikvidų – dalių, kurių atsisakė užsakovai ir kurios liko gamykloje ar kur buvo padarytas brokas, dizainerio klaidos, jis iÅ¡sirinko tinkamas dalis, o MB „Linovė“ pirko tuos nelikvidus, kuriuos jis iÅ¡sirinko, tai neprieÅ¡taravo vidinei tvarkai, jis tuo metu ėjo įmonėje vykdančiojo direktoriaus pareigas; projekto pavadinimu „stoginė Vilniuje“ nebuvo, stoginė Å¡iuo pavadinimu buvo projektuojama namui Norvegijoje, tačiau dėl reikalavimų Norvegijoje sniego kiekiui atlaikyti UAB „JÅ«rės medis“ bÅ«tų atsisakęs produkcijÄ gaminti, todėl nurodė, kad bus stoginė Vilniuje, jo name stoginės nėra;

UAB „JÅ«rės medis“ yra klijuotos medienos gamintojas, UAB „ARLANGA wood“ yra langų tiekėjas; Lietuvoje buvo statytas vaistinės mokymo centras, 3 pastatai Gargžduose; įmonės darbuotojas jam pavadus R. L. prie jo namo dirbo konsultantu, kadangi buvo naudojami nelikvidai, reikėjo daug derinimo, jis turėjo jam dirbti ne darbo metu; bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. I, b. l. 121, yra jo namas; prieÅ¡ dovanojant sklypÄ motinai namas jau buvo su stogu, durimis, langais, dovanojimas vyko jau gavus Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , tačiau dovanojo, nes planuoja persikelti gyventi į NorvegijÄ ; namo statybos darbus organizuoja MB „Linovė“; jis sau iÅ¡ UAB „JÅ«rės medis“ nieko neužsakinėjo; jis pats žymėdavo kuriÄ sutartį kuriam projektui priskirti; langus ir duris jo namui užsakė MB „Linovė“, jam nėra žinoma iÅ¡ kur jie užsakyti; bylos medžiagoje, esančioje el. b. t.

I, b. l. 48, laiÅ¡ke žodis „mano“ reiÅ¡kia tie, kuriuos dizaineriai sugadino, žodis „paslėpti“ reiÅ¡kia pastatyti po stelažais; G. A. darė jo namo konstruktyvo brėžinius, bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. I, b. l. 78, pateiktas jo susiraÅ¡inėjimas su tėvu, nežino kÄ turėjo omenyje raÅ¡ydamas „mano žmonės“, dėl bylos medžiagos, esančios el. b. t. III, b. l. 125, paaiÅ¡kino, kad galimai jo sklype buvo vykdomas perkrovimas. Tretieji asmenys V. G. ir G.

C.–G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti joms iÅ¡ ieÅ¡kovės jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pritardamos atsiliepime atsakovo iÅ¡dėstytai pozicijai. Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų; iÅ¡ kadastrinių matavimų matosi, kad ekspertizė atlikta ne pagal atsakovo namo brėžinius, atsakovo name dominuoja mÅ«ras, be to, įmonė negali praÅ¡yti iÅ¡ atsakovo žalos, didesnės nei atsakovo 3 mėnesių darbo užmokestis, todėl žala net ir negalėtų virÅ¡yti 10 000 Eur sumos.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R.

L. parodė, kad yra dirbęs įmonėje kartu su atsakovu, jis buvo atsakovui pavaldus darbuotojas, juos tuomet siejo darbiniai santykiai, dabar jis dirba Norvegijoje, jokių santykių su atsakovu nepalaiko; jis draugiÅ¡kai padėjo, konsultavo atsakovÄ bei jo tėvÄ dėl atsakovo gyvenamojo namo statybos, važiuodavo į statybos objektÄ soduose, tuo metu atostogavo, matydavo ten dirbančius ir kitus UAB „Econdo Production“ darbuotojus, atsakovo namo statyba buvo komplikuota, namas buvo renkamas ne iÅ¡ tam skirtų elementų, o iÅ¡ nelikvidų, iÅ¡ sandėlyje buvusių nenaudojamų elementų, bylos medžiagoje, esančioje el. b. t.

III, b. l. 125, yra jo paraÅ¡as ant važtaraščio; atsakovo namui galimai reikėjo 30–40 elementų, kÄ galima nuvežti 2–3 maÅ¡inomis.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. A. parodė, kad dirba pas ieÅ¡kovę, atsakovas yra buvęs jo virÅ¡ininkas; jis projektavo atsakovui namÄ , darė konstruktyvÄ , į bylÄ pateikti dokumentai – tai jo rengtas projektas atsakovo namui, atsakovas privačiai į jį kreipėsi dėl brėžinių gamybai parengimo jo asmeniniam namui, jis darbus atsakovui atliko už užmokestį;

„Bikeden“ jo paties sugalvotas pavadinimas, atsakovas nurodė pavadinti „Volbek“, „Volbek“ buvo projektas skirtas Norvegijai, atsakovas buvo jo virÅ¡ininkas ir liepė jam taip daryti; kokias jis projekte nurodė medžiagas, tokios turėjo bÅ«ti gaminamos atsakovo namui, sunku bÅ«tų pritaikyti nelikvidus, reiktų perdarinėti, bÅ«tų dvigubas darbas, įmonėje jis matė tik garažo nelikvidus; rengdamas atsakovui brėžinius bendravo su UAB „JÅ«rės medis“, gavęs sutartį su UAB „JÅ«rės medis“, jÄ perdavė atsakovui; atsakovo name stoginės nebuvo, brėžiniuose yra stogo konstrukcijos.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M.

F. parodė, kad yra UAB „ARLANGA wood“ vadybininkas, atsakovo nepažįsta, bendravo su atsakovu tik elektroniniu paÅ¡tu; žino apie projektÄ â€žbe pavadinimo“, atsakovas jo prašė vienÄ užsakymÄ pridėti prie kito užsakymo, prašė neįtraukti specifikacijos, buvo iÅ¡ viso trys projekto „be pavadinimo“ dalys, tai matyti bylos medžiagos, esančios el. b. t. III, b. l. 105 – iÅ¡ jo apie už 5 000 Eur prekių skirta atsakovo namui, Å¡i dalis buvo vežta į Gargždus, t.

III, b. l. 110 – iÅ¡ jo apie už 2 000 Eur prekių skirta atsakovo namui, t. III, b. l. 116 – už visÄ 17 934 Eur sumÄ prekės skirtos atsakovo namui, atsakovas pateikė brėžinius pagal kuriuos jiems reikėjo gaminti, jie matyti bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. III, b. l. 123, 124, jo kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) atlikti matavimus, ten buvo nuvežta antra dalis pagamintų langų (apie 20 langų), atsakovas pats prašė langus atvežti, davė adresÄ , sÄ skaitas apmokėjo UAB „Econdo Production“; tai buvo vienintelis atvejis kai buvo praÅ¡oma neįtraukti specifikacijos, jis dėl to tarėsi su savo (UAB „ARLANGA wood“) vadovu, jam buvo leista taip daryti.IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl darbuotojo įmonei padarytos žalos atlyginimo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2010-05-24 uždaroji akcinė bendrovė „Domex house“ (vėliau pavadinimu UAB „Econdo Production“) ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. DS-2010-05/24-01, pagal kuriÄ atsakovas pradėjo dirbti logistikos vadybininku, nuo 2011-09-01 atsakovas dirbo projektų vadovu, nuo 2012-06-01 – vykdančiuoju direktoriumi, nuo 2016-03-16 – konsultantu projektų įgyvendinimui Norvegijoje, darbo santykiai su juo pasibaigė 2016-07-01 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio pagrindu, Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io Kodekso 255 straipsnyje.DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta tyčia.DK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos; DK 257 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai žala padaroma tyčia, turi bÅ«ti atlyginama visa žala;

DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia <...>.DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ (toliau – praÅ¡ymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.Dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimoNagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-07-01 nutraukta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo pasiraÅ¡yta darbo sutartis DK 125 straipsnio pagrindu (Å¡alių susitarimu), 2016-11-17 praÅ¡ymu ieÅ¡kovė kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl 144 550,67 Eur žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo, kuris Darbo ginčų komisijoje gautas 2016-11-21, Darbo ginčų komisija 2016-12-13 skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl praleisto 3 mėnesių kreipimosi termino, laikydama, kad galima atsakovo padaryta įmonei žala paaiÅ¡kėjo 2016 m. liepos mėn. nutraukus darbo santykius, su kuo ieÅ¡kovė nesutinka, teigdama, kad tik po darbo santykių su atsakovu pasibaigimo ėmė aiÅ¡kėti atsakovo veikimas prieÅ¡ UAB „Econdo Production“, iÅ¡tirti ir įvertinti (apskaičiuoti) žalÄ prireikė laiko, todėl mano, kad jos 2016-11-17 kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ negalima laikyti pavėluotu.

Teismas pažymi, kad bÅ«tent Å¡alių susitarimu, o ne dėl drausminės nuobaudos skyrimo baigus darbo santykius su atsakovu, taip pat atsižvelgus į atsakovo eitas pareigas įmonėje (konsultantas projektų įgyvendinimui Norvegijoje) yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovei galimybės iÅ¡ karto (atleidimo dienÄ ) įvertinti atsakovo atliktus veiksmus įmonės veikloje nebuvo, todėl pagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad žalos iÅ¡tyrimui ir apskaičiavimui prireikė laiko, vadinasi, kreipimasis į Darbo ginčų komisijÄ 2016-11-17 praÅ¡ymu neturėjo bÅ«ti vertinamas kaip pavėluotas ir Darbo ginčų komisija turėjo tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, tačiau Darbo ginčų komisija situacijÄ vertino itin formaliai, neatsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes, pateikė nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo galimai padaryta materialinė žala paaiÅ¡kėjo 2016 m. liepos mėnesį, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos skundžiamÄ sprendimÄ tenkinamas.

Teismas naikina Darbo ginčų komisijos skundžiamÄ sprendimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Kartu pažymėtina, kad visiÅ¡kai nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovė turėjo atsakovui pateikti pretenzijÄ ir nuo jos pateikimo turėjo bÅ«ti skaičiuojamas terminas kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ , kadangi joks teisės aktas tokios pareigos darbdaviui neįtvirtina. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė trijų metų senaties termino kreiptis į teismÄ nepraleido, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu per vienÄ mėnesį kreipėsi į teismÄ , todėl teismas nagrinėja jos pateiktÄ ieÅ¡kinį, laikydamas, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ieÅ¡kovė pasinaudojo.Dėl žalosNagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010-05-24 atsakovas įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „Domex house“, nuo 2011-02-11 pavadinimu UAB „Econdo Production“, kurio teisių ir pareigų perėmėja nuo 2016-12-30 yra ieÅ¡kovė, nuo 2012-06-01 atsakovas dirbo UAB „Econdo Production“ vykdančiuoju direktoriumi, nuo 2016-03-16 – konsultantu projektų įgyvendinimui Norvegijoje.

Ginčas, kad UAB „Econdo Production“ veikla buvo skydinių medinių namų gamyba (gamintos namų iÅ¡orinės, vidinės sienos, perdangos, stogai), nekilo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas tyčia, savavaliÅ¡kai, be darbdavės žinios ir neatlygintinai panaudodamas UAB „Econdo Production“ priklausančias medžiagas, lėšas, kitÄ turtÄ , taip pat darbuotojus pasistatė nuosavÄ gyvenamÄ namÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), fiktyviai priskirdamas panaudotas medžiagas ir paslaugas kitiems realiai tuo metu UAB „Econdo Production“ įgyvendinamiems projektams, ir taip padarė 144 550,67 Eur žalos, su kuo atsakovas nesutiko, teigdamas, kad jis sudarė savo gyvenamojo namo statybos rangos sutartį su jo tėvo vadovaujama MB „Linovė“, kuri pirko medžiagas ir atliko statybos darbus, nėra jo materialinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų.Pažymėtina, kad darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas.

Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 246 straipsnis). Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti, tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties.

DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io kodekso 255 straipsnyje. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta tyčia.Byloje nustatyta, kad darbo UAB „Econdo Production“ laikotarpiu atsakovas ir G. C.–Giedraitė 2014-12-08 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypÄ adresu: (duomenys neskelbtini); 2015-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statyti vienbutį gyvenamÄ jį namÄ ; po statybos leidimo gavimo buvo pradėti gyvenamojo namo statybos darbai ir pastatytas gyvenamasis namas, ginčas dėl to byloje nekilo;

žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), 2016-12-13 dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas atsakovo motinai V. G., tai yra, sklypo dovanojimas įvyko tÄ pačiÄ dienÄ kai Darbo ginčų komisija priėmė skundžiamÄ sprendimÄ â€“ jau kilus ginčui dėl žalos atlyginimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Atsakovas į bylÄ pateikė tarp jo ir MB „Linovė“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo tėvo K. G., 2015-06-15 sudarytÄ namo statybos rangos sutartį Nr. MLB15-6-15 (vėliau nurodė, kad Å¡i namo statybos rangos sutartis yra negaliojanti ir buvo pateikta per klaidÄ ) bei 2015-06-15 namo statybos valdymo ir techninės priežiÅ«ros sutartį Nr. MBL15-6-15 (nurodė, kad bÅ«tent Å¡i sutartis yra galiojanti).

Pagal aukščiau nurodytas sutartis MB „Linovė“ įsipareigojo atlikti tokius gyvenamojo namo, sklype adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kurie konkrečiai nurodyti priede Nr. 1 (sutarčių 2, 7, 8 punktai), už 39 772 Eur be PVM arba 48 124,12 Eur su PVM iki 2017-03-26. Pastebėtina, kad priede Nr. 1 nenurodyta, kad MB „Linovė“ atliks statybos darbams reikalingų medžiagų užsakymus; sutarčių 32 punkte kalbama tik apie MB „Linovė“ galimÄ savų medžiagų naudojimÄ , bet ne jų užsakymÄ , akivaizdu, kad užsakant tam tikras medžiagas su užsakovu (Å¡iuo atveju – atsakovu) bÅ«tų derinamas tokių medžiagų kainų tinkamumas, tačiau tokių įrodymų į bylÄ pateikta nėra.

Atsakovas į bylÄ pateikė 2015-11-19 PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. DOMH101477, pagal kuriÄ MB „Linovė“ iÅ¡ UAB „Econdo Production“ 2015-11-19 įsigijo 3 medinius skydus už 9 075 Eur sumÄ , MB „Linovė“ 2016-12-05 darbų perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovui medinių skydų montavimo darbus, nurodydama, kad medžiagų kaina 9 075 Eur su PVM, darbų kaina – 9 925 Eur su PVM, iÅ¡ viso 19 000 Eur su PVM, atsakovas 2016-08-26 sumokėjo 13 000 Eur, 2016-08-29 sumokėjo 6 000 Eur, 2016-12-05 MB „Linovė“ iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ 19 000 Eur sumai, tačiau atsakovas neįrodė, kad už MB „Linovė“ pirktų medinių skydų kiekį yra galimybė pastatyti konkretų gyvenamÄ jį namÄ ir kad bÅ«tent 2015-11-19 MB „Linovė“ įsigyti mediniai skydai buvo panaudoti atsakovo gyvenamojo namo statybai, apie atsakovo teigiamÄ MB „Linovė“ užsakymÄ jo gyvenamojo namo langams ir durims įrodymų taip pat nėra.

Pastebėtina, kad MB „Linovė“ direktorius K. G. yra atsakovo tėvas, todėl jo (atsakovui itin artimo asmens) rengti teismui pateikti dokumentai vertinami kritiÅ¡kai, be to, atsakovo pozicijÄ apie gyvenamojo namo pastatymÄ iÅ¡ MB „Linovė“ 2015-11-19 įsigytų 3 medinių skydų paneigia teismo toliau nustatytos bylos aplinkybės. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad savo gyvenamojo namo statybos metu jis įmonėje ėjo vykdančiojo direktoriaus pareigas ir jis pats spręsdavo, kuriÄ Ä¯monės sudarytÄ sutartį kuriam projektui priskirti, vadinasi, turėjo valdingus įgaliojimus spręsti sutarčių priskyrimÄ konkretiems projektams.

Pažymėtina, kad tiek liudytojų G. A., M. F. parodymai, tiek į bylÄ pateikti atsakovo raÅ¡yti elektroniniai laiÅ¡kai (teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad juos pats asmeniÅ¡kai rašė) patvirtina nesÄ Å¾iningÄ , savavaliÅ¡kÄ , tyčinį atsakovo elgesį darbo įmonėje metu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „ARLANGA wood“ vadybininkas M. F. parodė, kad į jį kreipėsi atsakovas, praÅ¡ydamas į kitus įmonės užsakymus įterpti projektÄ â€žbe pavadinimo“, neįtraukiant specifikacijos sutartyse, kÄ jis, savo vadovo leidimu, ir padarė, atsakovas pateikė brėžinius, jo (liudytojo) kolega vyko į (duomenys neskelbtini) atlikti matavimus, pagal tai buvo pagaminta produkcija, dalis pagamintos produkcijos ten ir buvo nuvežta, nes taip prašė atsakovas, iÅ¡ viso buvo trys projekto „be pavadinimo“ dalys – buvo iÅ¡raÅ¡ytos trys sÄ skaitos, iÅ¡ kurių produkcija pagal vienÄ visÄ sÄ skaitÄ (17 934,30 Eur sumai) buvo skirta atsakovo namui, iÅ¡ kitų dviejų sÄ skaitų produkcija vienoje apie 5 000 Eur, kitoje apie 2 000 Eur buvo skirta atsakovo namui, sÄ skaitas apmokėjo įmonė.

Ä® bylÄ yra pateiktas M. F. 2016-12-09 elektroninis laiÅ¡kas, kuriame jis yra paskaičiavęs ir konkrečiai nurodęs, kad pagal sutartį Nr. EP15-22 produkcija atsakovo namui yra 5 400,61 Eur sumai; nustatyta, kad pagal sutartį Nr. EP16-01 produkcija atsakovo namui yra nurodyta priede Nr. 2 – 2 501,17 Eur sumai. Aukščiau nurodytus liudytojo M. F. parodymus patvirtina ir atsakovo elektroninis susiraÅ¡inėjimas su juo, pateiktas į bylÄ . Nustatyta kad UAB „ARLANGA wood“ ir įmonė, atstovaujama atsakovo, 2015-09-17 sudarė sutartį Nr. EP15-22, pagal kuriÄ produkcijos kaina 32 003,64 Eur, 2016-01-06 sudarė sutartį Nr. EP16-01, pagal kuriÄ produkcijos kaina 6 383,13 Eur, 2016-01-13 sudarė sutartį Nr. EP15-26, pagal kuriÄ produkcijos kaina 17 934,31 Eur.

Pagal 2016-02-12 krovinio važtaraÅ¡tį Nr. KVA16-037 dalis užsakymo (produkcijos) iÅ¡ UAB „ARLANGA wood“ 2016-02-12 buvo nugabenta adresu (duomenys neskelbtini), krovinio gavėju nurodyta įmonė, prekes priėmė įmonės darbuotojas R. L., kÄ jis pats patvirtino teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju, vadinasi, R. L., bÅ«damas įmonės darbuotoju ir pagal į bylÄ pateiktÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį 2016-02-12 turėdamas 8 darbo valandų darbo dienÄ Ä¯monėje Gargžduose, buvo atsakovo statomo gyvenamojo namo Vilniuje teritorijoje ir priiminėjo ten atvežtÄ krovinį iÅ¡ UAB „ARLANGA wood“, nors teismo posėdžio metu, kai buvo apklausiamas liudytoju, R.

L. parodė, kad pas atsakovÄ dirbo tik savo atostogų metu, todėl nustačius tokio asmens parodymų neatitikimus bylos medžiagos pagrindu, teismas kitus jo parodymus vertina kritiÅ¡kai. Nustatyta, kad kita dalis atsakovo namui skirtos produkcijos iÅ¡ UAB „ARLANGA wood“ buvo nuvežta į įmonės gamyklÄ , kÄ patvirtina atsakovo 2015-10-27 elektroninis laiÅ¡kas R. L., kurio atsakovas praÅ¡o „paslėpti“ jo langus, kai jie bus atvežti, nurodydamas, kad kartu bus atvežti „Runni“ ir jo langai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal aukščiau nurodytas tris sutartis UAB „ARLANGA wood“ iÅ¡rašė tris PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras įmonei: 2015-10-23 Nr. ABC08049 32 003,64 Eur sumai, 2016-02-02 Nr. ABC08240 6 383,13 Eur sumai, 2016-02-12 Nr. ABC08261 17 934,30 Eur sumai, kurias įmonė apmokėjo bankiniais pavedimais atitinkamai 2015-11-27, 2016-02-23, 2016-03-04. Nors atsakovas teigė, kad projektus „be pavadinimo“ jis vadindavo, kai bÅ«davo pagaminta blogais matmenimis, ir tokių projektų buvo daug, tačiau teismas tokius jo pasisakymus laiko gynybine pozicija, kadangi pats atsakovas savo 2016-01-27 elektroniniame laiÅ¡ke M.

F. patvirtino, kad projektas „be pavadinimo“ yra Vilniuje, kiti jo elektroniniai laiÅ¡kai, krovinio pristatymo važtaraÅ¡tis patvirtina konkretų atsakovo statomo gyvenamojo namo adresÄ projektui „be pavadinimo“, byloje nėra įrodymų, kad tuo metu įmonė (duomenys neskelbtini) bÅ«tų stačiusi kitus gyvenamuosius namus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginį, jog jo namo langai ir durys buvo įsigyti MB „Linovė“ lėšomis. IÅ¡ viso to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad iÅ¡ viso 25 836,08 Eur (17 934,30 Eur + 5 400,61 Eur + 2 501,17 Eur) suma įmonės sumokėta UAB „ARLANGA wood“ buvo suma, sumokėta bÅ«tent už atsakovo namui skirtÄ produkcijÄ .

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, jog atsakovas savo asmeniniam namui skirtus langus ir duris pirko įmonės vardu, priskirdamas juos kitiems tuo metu realiai įmonės įgyvendinamiems projektams. Aukščiau aptartais akivaizdžiai tyčiniais, savavaliÅ¡kais, nesÄ Å¾iningais veiksmais, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, atsakovas padarė įmonei 25 836,08 Eur žalÄ . Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas įmonės darbuotojas G. A. parodė, kad atsakovas buvo jo vadovas, jis privačiai už užmokestį projektavo jam namÄ , byloje esantį projektÄ atsakovo namui parengė jis, pagal jį turėjo bÅ«ti gaminamos medžiagos, nelikvidus bÅ«tų sunku pritaikyti, nes reiktų viskÄ perdarinėti ir gautųsi dvigubas darbas, be to, jis įmonėje matė tik garažo nelikvidus, atsakovas nurodė rengiamÄ projektÄ pavadinti taip, kaip yra projektas Norvegijoje („Volbek“), jis taip ir padarė, nes taip daryti jam nurodė atsakovas – jo vadovas, taigi, liudytojas G.

A. patvirtino, kad atsakovas savo namo rengiamÄ projektÄ slėpė po kito įmonės projekto pavadinimu, akivaizdu, kad tikslu, pasinaudoti įmonės medžiagomis, lėšomis savo namo statybai; pagal parengtÄ atsakovo namo projektÄ nelikvidus naudoti bÅ«tų netikslinga, be to, liudytojas G. A. nurodė įmonėje egzistavus tik garažo nelikvidus, byloje nėra įrodymų apie įmonės turėtus kitokius nelikvidus. IÅ¡sami bylos medžiagos analizė, liudytojų parodymai, nustatyti atidžiai planuoti (nurodant kitų įmonės vykdomų projektų pavadinimus ar įvardijant projektÄ â€žbe pavadinimo“ savo namo statybai reikiamų medžiagų gamybai ir užsakymams) tyčiniai atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas savo gyvenamojo namo statybai panaudojo įmonės gaminamas medžiagas, lėšas.

Nors paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad pagal kadastrinius matavimus atsakovo name dominuoja mÅ«ras, tačiau prieÅ¡ tai buvusio teismo posėdžio metu tas pats atsakovo atstovas iÅ¡reiÅ¡kė nuostabÄ , kad į bylÄ Ä¯monė pateikė atsakovo statomo namo nuotraukas, atsakovas neginčijo, kad byloje esančiose nuotraukose ne jo namas, iÅ¡ byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad namas buvo statomas iÅ¡ medinių skydų, be to, kadastriniai matavimai, atlikti 2017-05-22 jau esant pastatytam namui su apdaila, nėra tas tinkamas įrodymas, kuris neginčijamai patvirtina namo statybai panaudotas medžiagas.

Byloje teismo ekspertas doc. dr. Darius Kalibatas atliko statybos ekspertizę ir 2017-09-06 surašė ekspertizės aktÄ , pagal kurį atsakovo namui pastatyti (pirmo, antro aukÅ¡tų lauko ir vidaus sienų, terasos virÅ¡ garažo, perdangos, stogo, antro aukÅ¡to sienutės, sienos tarp balkių, terasos virÅ¡ kiemo, stogo–perdangos, balkono, balkono ir stoglangio sienelių, metalo konstrukcijų, montavimo medžiagų, stogo skardos) reikalingų medžiagų, elementų, jų (elementų) projektavimo ir gamybos darbų kaina yra 64 896 Eur, aukščiau nurodytų medžiagų ir elementų transportavimo iÅ¡ vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), į vietovę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kaina yra 3 751 Eur.

Teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuoto teismo eksperto pateiktu ekspertizės aktu. Teismas laiko, kad ieÅ¡kovės, kaip byla suinteresuoto asmens, skaičiavimai, patikimumo atžvilgiu negali bÅ«ti svaresni už teismo eksperto pateiktus skaičiavimus. Atsakovo teiginys, kad ekspertas vadovavosi ne tuo projektu rengdamas iÅ¡vadÄ , yra nepagrįstas, ekspertui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, matyti, kad ekspertas Darius Kalibatas vadovavosi paties atsakovo su 2015-06-15 namo statybos valdymo ir techninės priežiÅ«ros sutartimi Nr. MBL15-6-15 pateiktu savo namo projektu, o kaip teismas jau nurodė aukščiau, kadastriniai matavimai, atlikti 2017-05-22 jau esant pastatytam namui su apdaila, nėra tas tinkamas įrodymas, kuris neginčijamai patvirtina namo statybai panaudotas medžiagas.

Kartu pastebėtina tai, kad liudytojas G. A. parodė, jog atsakovo name stoginės nebuvo, brėžiniuose yra stogo konstrukcijos, iš atsakovo namo brėžinių matyti, kad atsakovo name yra stogelis, kuriam turėjo būti naudotos dvi apdailos plokštės 1192×3050, ekspertas Darius Kalibatas vertino visas stogo konstrukcijas, vadinasi, buvo įvertintas tiek visas stogas, tiek ir brėžinyje minimas stogelis, vadinasi, papildomai spręsti dėl UAB „Jūrės medis“ teikto užsakymo stoginei pagrindo nėra.

Taigi, teismas laiko, kad aukščiau aptartais akivaizdžiai tyčiniais, savavaliÅ¡kais, nesÄ Å¾iningais veiksmais atsakovas, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, padarė įmonei 68 647 Eur (64 896 Eur + 3 751 Eur) žalÄ . Byloje neginčijamų įrodymų apie kitÄ Ä¯monės patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovo veiksmų nėra.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad visa iÅ¡samiai įvertinta bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina tyčinį, savavaliÅ¡kÄ , nesÄ Å¾iningÄ atsakovo elgesį darbo įmonėje metu – fiktyvų savo gyvenamajam namui sunaudotų įmonės medžiagų, įmonės pirktų prekių priskyrimÄ realiai įgyvendintiems įmonės projektams, ir tokiu bÅ«du neteisėtÄ Ä¯monės turto bei lėšų pasisavinimÄ , nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos, dėl darbuotojo tyčinių veiksmų darbdavė patyrė 94 483,08 Eur (25 836,08 + 68 647 Eur) žalÄ , todėl, esant nustatytiems darbuotojo tyčiniams veiksmams, vadovaujantis DK 255 straipsnio 1 punktu, 257 straipsnio 2, 5 dalimis, pagrindo žalos mažinimui nėra ir visa teismo nustatyta įmonės patirta 94 483,08 Eur žala įmonei priteisiama iÅ¡ atsakovo.Dėl palÅ«kanųTaipogi ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

Teismas tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iÅ¡ atsakovo 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (94 483,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-01-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – teismas priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 94 483,08 Eur žalos ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (94 483,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-01-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ atsakovui, tretiesiems asmenims nėra.Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo 16 948,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių 1 953 Eur sudaro žyminis mokestis, 1 000,20 Eur sudaro mokestis už ekspertizės atlikimÄ , 13 464,88 Eur sudaro atlygis advokatui už suteiktas teisines paslaugas, 530,15 Eur sudaro kitos iÅ¡laidos (už viešų registrų duomenis, vertimÄ , antstolio paslaugas, kurÄ ).

Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, rengtų dokumentų iÅ¡samumÄ , kiekį, ieÅ¡kinio tenkinimo apimtį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia jai iÅ¡ atsakovo 6 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati, pakankama nagrinėjamai bylai.Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas.Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi teismo 2017-01-18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-12-13 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Domex Estate“ (į. k. 301737989) iÅ¡ atsakovo A.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 94 483,08 Eur (devyniasdeÅ¡imt keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų ir aÅ¡tuonių euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (94 483,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-01-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6 000 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Teismo 2017-01-18 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                  Ieva Stanislovaitienė