Legislator Case Law & Legislation
a5a5ade5-edf3-4f4e-824f-b283872e61de AI generated

a5a5ade5-edf3-4f4e-824f-b283872e61de · Alytaus apylinkės teismas

Case Number a5a5ade5-edf3-4f4e-824f-b283872e61de
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudž Baudžiamoji byla Nr.1-339-445/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45979-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.;1.1.8.1.1;1.1.8.6.6.; 1.1.8.10.3.;1.2.4.6.1.; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajam D. U., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :

Legislator headnote

AI generated

a5a5ade5-edf3-4f4e-824f-b283872e61de · Alytaus apylinkės teismas: Po pastÅ«mimo D. U. nukrito ant žemės, tada atsikėlė ir nuėjo į namus. Liudytoja G. P. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2018-09-22 dirbo Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiÄ ja patrule. Su A. K. vyko pagal praneÅ¡imÄ dėl sumuÅ¡imo. Surado nukentėjusįjį namuose, jis paaiÅ¡kino, kad lauke, priėjus prie kaltinamojo automobilio ir papraÅ¡ius jį pavežti, kaltinamasis jį sužalojęs. Nukentėjusiojo veidas buvo kraujuotas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudž Baudžiamoji byla Nr.1-339-445/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45979-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.;1.1.8.1.1;1.1.8.6.6.; 1.1.8.10.3.;1.2.4.6.1.; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajam D. U., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :

T. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio - profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį (du nusikalstamos veikos epizodai) Teismas n u s t a t ė : T. R. muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 19.30 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ D.

U., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. U. nubrozdinimus virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ . Taip pat, T. R. muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2018 m. lapkričio 2 d., apie 19.30 val., kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė du smÅ«gius į galvos sritį D. U., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. U. odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlėje bei kraujosruvÄ odoje ir poodyje kairės akies virÅ¡utiniame voke, tai yra padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl D. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo 2018-09-22 Kaltinamasis T. R. kaltės pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino. Jis paaiÅ¡kino, kad 2018-09-22 po 19 valandos, Å¡alia savo namo, tvarkė sužadėtinės automobilį, valė dulkes, sėdėjo automobilio viduje. Matė D. U. einantį nuo parduotuvės. Priėjo U., pradėjo praÅ¡yti nuvežti į (duomenys neskelbtini), atsisakė, nes buvo neblaivus, purvinas. Atsisakius jis pradėjo įkyriai praÅ¡yti, siÅ«lyti pinigus, atsisakius vežti už pinigus, pradėjo plÅ«stis necenzÅ«riniais žodžiais.

Stengėsi nereaguoti į susidariusiÄ situacijÄ , prašė pasiÅ¡alinti, tačiau jis į tai nereagavo. Po kurio laiko išėjo sužadėtinė, atsisėdo į keleivio pusės priekinę sėdynę, pasakė, kad paruoÅ¡ta vakarienė, pasiÅ«lė eiti namo. Dar kartÄ pasakė, kad negali nuvežti. Tada nukentėjusysis keikėsi, ėjo link automobilio, kalbėjo, kad reikia pasižiÅ«rėti, kokį automobilį degins. Beeidamas į priekį susvirduliavo ir krÅ«tine užgriuvo ant automobilio variklio dangčio.

Susierzino, todėl paėmė D. už drabužių, pakėlė nuo kapoto, nesiliovus plūstis ir įžeidinėti, pastūmė ir jis griuvo atbulas ant kairio šono, pabiro plastmasiniai alaus buteliai. Atsikėlė, susirinko butelius ir murmėdamas nuėjo į namus. Kai tik jis atėjo, akivaizdžių sužalojimų ant D. U. veido nebuvo. Pastūmus D. U. griuvo ant nugaros, daugiau ant kairio šono, dar atsirėmė su ranka. Jokių sužalojimų nebuvo. Negali spėlioti, kaip atsirado sužalojimai.

Stengiasi iÅ¡vengti bendravimo su D.. (duomenys neskelbtini) gyvenu visÄ laikÄ . Kai pradėjo gyventi kaimynystėje, kitame name, prieÅ¡ penkerius metus, iÅ¡ viso gal kokiÄ savaitę yra matęs D. U. blaivų. Nukentėjusysis D. U. paaiÅ¡kino, kad T. R. pažįsta, nes gyvena tam pačiam kaime, santykiai nebuvo blogi. 2018-09-22 paprašė R., kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), o jis tai daryti atsisakė. Ä®vykis buvo (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tarp Nr. 4 ir Nr. 2 namų.

T. R. stovėjo prie savo BMW, tamsios spalvos maÅ¡inos. MaÅ¡inoje sėdėjo kažkokia panelė. Prašė, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini), siÅ«lė pinigus. Žinojo, kad R. taksi paslaugomis neužsiima. Buvo stipriai neblaivus. Paprašė, kad pavežėtų ir pasiÅ«lė 2 eurus. Prašė kokius 2 - 4 kartus. Eidamas nuo maÅ¡inos pasakė, kad jo buvusiÄ panelę „nukalbins“, tada R. žengė kelis žingsnius ir trenkė kumščiu į veido kairę pusę. Nukrito ant žemės, vėliau pasikėlė ir nuėjo į namus, iÅ¡kvietė policijÄ .

Girtas buvo, todėl žvilgtelėjo, kas sėdėjo R. maÅ¡inoje. SmÅ«gis buvo stiprus, nes nukrito. Krito ant Å¡ono, turėjo alaus paketÄ . Po įvykio su R. nebendravo. Nukentėjusiojo Å«gis - 182 cm, o svoris - virÅ¡ 70 kg. Liudytoja E. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis T. R. yra jos sužadėtinis, santykiai su juo geri. D. U. nepažįsta. Išėjo į kiemÄ pakviesti T. vakarienės, rado ir nukentėjusįjį, kuris įkyriai prašė T. kažkur jį pavežti. Tai vyko apie 10 minučių, jai besėdint maÅ¡inoje prie T..

Po to nukentėjusysis pradėjo kabinėtis, pasipylė necenzÅ«riniai žodžiai. T. ir nukentėjusysis pasitraukė nuoÅ¡aliau ir nieko nematė, atsisukus pastebėjo, kad nukentėjusysis su buteliais gulėjo ant žemės, gulėjo ant nugaros ir kėlėsi. Nukentėjusysis buvo neblaivus. TÄ kartÄ D. U. nebuvo užvirtęs ant automobilio. D. U. veidas nebuvo sužalotas. Liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta tik iÅ¡ matymo. 2018-09-22 dirbo Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu.

Prisimena, kad važiavo į įvykį. Su U. buvo sunku susikalbėti dėl girtumo, akcentavo, kad jį sumušė ir nurodė konkretų asmenį. AiÅ¡kino, kad T. R. prašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad tokį savo praÅ¡ymÄ pakartojo tris kartus ir visus tris kartus T. R. jį pavežti atsisakė. D. U. nurodė, kad paklausė T. R. kas sėdi automobilyje ir pasilenkė pasižiÅ«rėti. Tuomet T. R. ėjo link jo ir trenkė ranka jam per veidÄ , pataikė į nosį. AiÅ¡kino, kad jis po suduoto smÅ«gio nugriuvo ant žemės, o pasikėlęs nuėjo į namus.

Alkotesteriu D. U. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. D. U. veidas buvo kruvinas. AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, kieme tarp(duomenys neskelbtini) Nr. 2 ir 4 automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo surastas T. R.. Jis aiÅ¡kino, kad priėjo girtas D. U. ir pradėjo reikalauti nuvežti jį į(duomenys neskelbtini). AiÅ¡kino, kad jis tai kartojo keletÄ kartų. T. R. nurodė, kad D. U. eidamas Å¡laistėsi ir pradėjo ramstytis į jo automobilį. Nenorėdamas, kad D. U. padarytų žalos, jį pastÅ«mė į Å¡alį.

Po pastÅ«mimo D. U. nukrito ant žemės, tada atsikėlė ir nuėjo į namus. Liudytoja G. P. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2018-09-22 dirbo Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiÄ ja patrule. Su A. K. vyko pagal praneÅ¡imÄ dėl sumuÅ¡imo. Surado nukentėjusįjį namuose, jis paaiÅ¡kino, kad lauke, priėjus prie kaltinamojo automobilio ir papraÅ¡ius jį pavežti, kaltinamasis jį sužalojęs. Nukentėjusiojo veidas buvo kraujuotas.

Kaltinamasis buvo blaivus, o nukentėjusysis- neblaivus. Konfliktas įvyko, kai kaltinamasis atsisakė nukentėjusįjį pavežti. 2018-09-22 D. U. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2018-09-22 apie 19.30 val., eidamas (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamÄ T. R., kurio paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). T. R. atsisakė. Tada dar du kartus paprašė pavežti iki(duomenys neskelbtini). Å iam abu kartus atsakius, pasilenkė pasižiÅ«rėti, kas sėdi automobilyje. Tuomet T. R. ranka trenkė jam per nosį.

Nuo suduoto smÅ«gio nugriuvo ant žemės, atsikėlęs grįžo į namus. (t.1, b.l. 18-22) 2018-09-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. AikÅ¡telės danga žvyruota, ji apaugusi krÅ«mais, aplink keliukÄ Å¾olė. Ant žolės, t.y. vietoje, kuriÄ nurodė nukentėjęs, jokių tyrimui reikÅ¡mingų pėdsakų nerasta. IÅ¡ įvykio vietos niekas nepaimta. (t.1, b.l. 23-29) 2018-09-22 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A.

K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018-09-22, 20.12 val., patruliuojant kartu su vyr. patrule G. P., buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjÄ sumušė pažįstamas asmuo. Vyko į įvyki vietÄ ir aiÅ¡kinosi aplinkybes. D. U. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Nr. ARFM-0234, patikros sertifikato Nr. 0817621, 20.15 val. buvo nustatytas 2,08 promil. girtumas. T. R. buvo nustatyta 0,00 promil. (t.1, b.l. 169) 2018-09-25 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-09-22 d. 20:06:55 val.

Centro informacinėje sistemoje užfiksuotÄ praneÅ¡imÄ . 2018-10-18 apžiÅ«rėjus pokalbio garso įraÅ¡Ä nustatyta, jog praneÅ¡imas buvo dėl to, kad R. sudavė į veidÄ . Ä®vykis buvo kieme (duomenys neskelbtini). Pranešėjas - D. U.. (t.1, b.l. 176-181) 2018-12-20 parodymų patikrinimo vietoje metu D. U. parodė vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) tarp 2 ir 4 namų, kur jį 2018-09-22 vakare sužalojo T. R.. (t.1, b.l. 158-162) 2018-09-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 907/2018 (06) nurodyta, kad D.

U. padaryta nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b.l. 60) 2018-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1118/2018 (06) nurodyta, kad D. U. padaryta nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu.

Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir veidu atsitrenkiant į žemės paviršių, mažai tikėtina. Individualios žalojančio daikto savybės sužalojime neužsifiksavusios; ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant ranka.

Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ . (t.1, b.l.

64) Dėl D. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2018-11-02 Kaltinamasis T. R. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2018-11-02 tarp 19 ir 20 val. išėjo į laukÄ , į gatvės pusę parÅ«kyti. Nuo judesio prie laiptų užsidega Å¡viesa. BerÅ«kydamas pamatė link (duomenys neskelbtini) einantį stipriai Å¡litinėjantį asmenį, kurio iÅ¡ pradžių nepažino, po to, kai priėjo arčiau, pažino D. U., einantį link namų. Po kurio laiko iÅ¡girdo duslų garsÄ , nuėjo pažiÅ«rėti, nes ten stovėjo jo darbo automobilis, taip pat ir nuosavas ir pamatė į darbo automobilį, į galinę dalį ranka atsirėmusį D.

U., kuris su koja spyrė į maÅ¡inos galinį bamperį. Pribėgo ir pastÅ«mė D. U. rankomis, jis užsimojo trenkti, tada instinktyviai sudavė smÅ«gį deÅ¡ine ir kaire ranka. D. U. atsitraukė, pradėjo koliotis. Dar atstÅ«mė toliau, kad eitų link namų. D. U. kažkÄ neaiÅ¡kiai kalbėdamas apsisuko ir nuėjo į namus. Buvo instinktyvi savigynos reakcija į D. U. užsimojimÄ . Sudavė smÅ«gius rankų kumščiais: deÅ¡ine ranka - į kairį žandÄ , antrÄ smÅ«gį - į kito žando sritį.

Atstumdinėjo ir prašė pasitraukti. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam du smÅ«gius į veido sritį. Su policijos pareigÅ«nais tÄ vakarÄ bendravo praėjus pusvalandžiui po įvykio. Pats policijos nekvietė. Pripažįsta savo kaltę iÅ¡ dalies, dėl to, kad sudavė minėtus 2 smÅ«gius nukentėjusiajam. Ä® pastato sienÄ galvos netrenkė ir 10 smÅ«gių tikrai nesudavė. Konfliktas vyko aikÅ¡telėje, prie namų. Nukentėjusysis D. U. paaiÅ¡kino, kad turi problemų dėl alkoholio.

Geria beveik kasdien ir tai trunka apie deÅ¡imt metų. 2018-11-02 ėjo iÅ¡ draugo, buvo tamsu. Pajuto smÅ«gį, iÅ¡ balso pažino R., kuris daužė ir trankė į sienÄ , paklausė ar pirmÄ kartÄ buvo mažai. Buvo sužalota veido sritis, galva. Buvo stipriai girtas. Aplinkybes atsimena. Viskas vyko prie daugiabučio, kuriame gyvena. Buvo sužalota nosis, galva, kakta, poakis. Sužalojo T. R.. Jį pažino iÅ¡ balso, be to prie sienos apÅ¡vietė ir pažino. AikÅ¡telėje buvo Å¡viesus BMW, buvo tamsu, neatsimena visų maÅ¡inų.

Tiksliai neprisimena, kiek smÅ«gių R. sudavė. Kai grįžo į namus, motina paklausė už kÄ mane sumušė, kas atsitiko, pasakė, kad gavo už tai, kad pareiÅ¡kimÄ parašė. TÄ vakarÄ , kai apklausė, buvo iÅ¡gėręs. Skaudėjo galvÄ , veidÄ , buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po įvykio buvo praėjęs gal pusvalandis. Motinos sveikata ne kokia, jai virÅ¡ 80 metų, trumpalaikė atmintis. PareigÅ«nams parodė vietÄ , kur buvo vienas ir kitas konfliktas. Stengiasi su R. nebendrauti. Liudytojas A.

K. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį T. R. pažįsta, santykiai normalÅ«s. Nukentėjusįjį D. U. pažįsta, santykiai geri. U. prašė padėti pjauti malkų, kai atėjo į namus, jo nebuvo, rado tik motinÄ . Po kurio laiko atėjo į namus U., buvo visas veidas kruvinas, paklausė, kas atsitiko, o jis pasakė, kad T. R. sužalojo. Po to atvažiavo du policininkai, viskÄ surašė. Matė tik U. kruvinÄ veidÄ . Ä®vykis buvo po lapkričio Å¡venčių, tikslaus laiko neprisimena. Liudytojas G.

S. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Buvo du įvykiai dėl sumuÅ¡imo. Nukentėjusysis U. nurodė, kad jį sumušė T. R., buvo priimtas iÅ¡ jo pareiÅ¡kimas. T. R. nurodė, kad nukentėjusysis buvo priėjęs prie jo automobilio ir bandė kažkÄ daryti. Automobilio neapžiÅ«rėjo. Nebuvo kalbos, kad R. gynėsi nuo U.. 2018-11-03 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G.

S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-11¬02, 20.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas D. U. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0249, patikros sertifikato Nr. 0817622, 21.13 val. buvo nustatytas 2,70 promil. girtumas. D. U. paaiškino, kad apie 19.30 val. kieme, prie namo Nr. 2, automobilių stovėjimo aikštelėje, jį sumušė kaimynas T.

R., dėl ko jis patyrė skausmÄ . Ant D. U. veido, virÅ¡ kairiosios akies bei ant nosies matėsi nubrozdinimai. Buvo bendrauta su T. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., jam tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 21.34 val. buvo nustatytas 1,47 promil. girtumas. T. R. aiÅ¡kino, kad apie 19.30 val. jam bÅ«nant kieme, tarp 2 ir 4 namo esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jis pastebėjo kaimynÄ D. U., kuris automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje priėjo prie jo automobilio ir bandė kažkÄ daryti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje T.

R. trenkė mažiausiai tris kartus kumščiu D. U. į veido sritį. Šio konflikto bei muštynių pašaliniai asmenys nematė. (t.1, b.l. 67-70) 2018-11-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tai vieta netoli daugiabučių namų Nr. 2 ir Nr.

4. Tarp Å¡ių namų yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Arčiau 4 namo stovi du lengvieji automobiliai. Ä®vykio vietoje nerasta tyrimui reikÅ¡mingų pėdsakų. IÅ¡ įvykio vietos niekas nepaimta. (t.1, b.l. 71-75) 2018-11-06 D. U. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2018-11-02 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 2, T. R. sudavė jam ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių rankomis į veidÄ ir galvÄ ir paėmęs už striukės trenkė jo galvÄ ne mažiau penkių kartų į namo sienÄ .

Dėl suduotų smÅ«gių jautė didelį skausmÄ galvoje ir patyrė kÅ«no sužalojimus. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir T. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. (t.1, b.l. 76-80) 2018-11-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1038/2018 (06) nurodyta, kad D. U. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlėje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies virÅ¡utiniame voke. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galimai smÅ«giuojant užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis.

Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b.l. 60) 2018-11-07 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-11-02 d. 20:00:55 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotÄ praneÅ¡imÄ . 2018-11-29 apžiÅ«rėjus pokalbio garso įraÅ¡Ä nustatyta, jog praneÅ¡imas buvo dėl to, kad veidÄ sudaužė kaimynas. Ä®vykis buvo kieme (duomenys neskelbtini). Pranešėjas - D. U.. (t.1, b.l. 184-188) Liudytoja K.

Ž. nurodė, kad jokių tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybių nematė, nežino ir negali nurodyti. BK 2 str. 3 d. numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių Kaltinamojo T.

R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam D. U. 2018-09-22. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vienÄ iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , ko pasekoje padaryti nubrozdinimai virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje ir sukeltas fizinis skausmas. Nors kaltinamasis T. R. neigia sudavęs smÅ«gį rankos kumščiu nukentėjusiajam ir taip jį sužalojęs, jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais.

Nukentėjusiojo D. U. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo esme yra nuoseklÅ«s ir vienodi. Nustatytos aplinkybės, kad iki Å¡io įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo normalÅ«s, tarpusavyje nekonfliktavo, nebuvo kitų iÅ¡ankstinių paskatų tarpusavio konfliktui sukelti. Kaltinamasis T. R., liudytoja E. B. nurodė, kad iki įvykusio konflikto D. U. veidas nebuvo sužalotas, o po konflikto ant nukentėjusiojo veido aiÅ¡kiai matėsi sužalojimas (veidas buvo kruvinas) ir tokias aplinkybes patvirtino į įvykio vietÄ pagal praneÅ¡imÄ atvykę vyriausieji policijos patruliai A.

K. ir G. P.. Apie veido sužalojimÄ nukentėjusysis pranešė bendrajam pagalbos centrui, nurodydamas, kad jį sumušė T. R.. Kaltinamasis T. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis ėjo link automobilio, kalbėjo, kad reikia pasižiÅ«rėti, kokį automobilį degins. Beeidamas į priekį susvirduliavo ir krÅ«tine užgriuvo ant automobilio variklio dangčio. Susierzino, todėl paėmė D. už drabužių, pakėlė nuo kapoto, nesiliovus plÅ«stis ir įžeidinėti, pastÅ«mė ir jis griuvo atbulas ant kairio Å¡ono.

Tokių aplinkybių nepatvirtino įvykio vietoje buvusi liudytoja E. B., kurios santykiai su T. R. yra geri, o tai reiškia, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra pasrinkta jo gynybinė versija, tokiais parodymais teismas negali vadovautis ir grįsti daromas išvadas. Kaltinamasis nurodė, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, kuris griuvo ant nugaros, daugiau ant kairio šono, dar atsirėmė su ranka. Jokių sužalojimų nebuvo. Liudytoja E. B. nurodė, kad matė nukentėjusįjį gulintį ant nugaros. 2018-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1118/2018 (06) nurodyta, kad D.

U. padaryta nubrozdinimai virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lÅ«pų sritį kietu buku žalojančiu daiktu ir galėjo bÅ«ti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku – 2018-09-22 bei bÅ«du – suduodant smÅ«gį rankos kumščiu į veido sritį. Sužalojimo padarymo galimybė, griÅ«nant ir veidu atsitrenkiant į žemės pavirÅ¡ių, mažai tikėtina. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ .

Nėra jokio pagrindo tikėti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam D. U. nustatytas sužalojimas buvo padarytas griÅ«nant ir veidu trenkiantis į žemės pavirÅ¡ių. Kaltinamojo T. R. parodymai, kad nukentėjusysis D. U. griuvo atbulas ant kairio Å¡ono, nepatvirtina aplinkybių, kad tokiu bÅ«du jam buvo padarytas nustatytas kÅ«no sužalojimas. Liudytoja E. B. nurodė, kad nukentėjusysis D. U. gulėjo ant nugaros. Nei vienu iÅ¡ kaltinamojo ar liudytojos E. B. nurodytu bÅ«du negalėjo bÅ«ti padarytas nustatytas sužalojimas D.

U.. Nukentėjusysis D. U. iÅ¡ karto po jam padaryto sužalojimo skambino bendruoju pagalbos centro telefonu, praneÅ¡damas, kad jam R. sudavė į veidÄ ir bėga kraujas. Ä® vykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes – sužalojo kaimynas R., trenkdamas ranka į veidÄ . BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. R. veikė tiesiogine tyčia, suduodamas smÅ«gį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatÄ , tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ ir toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).

Nukentėjusysis D. U. iÅ¡reiÅ¡kė savo skausmo pojÅ«tį, nurodydamas, kad nuo smÅ«gio jam bėga kraujas, tai nebuvo lengvas plaukÅ¡telėjimas į veidÄ , dėl to jis kreipėsi pagalbos į policijÄ . Teismas nustatė, kad kaltinamasis sudavė stiprų smÅ«gį nukentėjusiajam, nes nuo Å¡io veiksmo nukentėjusysis nukrito ant žemės, dėl padaryto sužalojimo pradėjo bėgti kraujas. Teismo medicinos ekspertui apžiÅ«rint nukentėjusįjį 2018-09-24 jis nurodė, kad jaučia skausmingumÄ Äiuopiant nosies nugarėlę, kairio skruosto srityje.

Å ios aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ , o kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs, psichiÅ¡kai sveikas žmogus, turintis gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, suvokė, jog stipriai suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ sukelia jam fizinį skausmÄ , ir to norėjo, t. y. veikÄ padarė tyčia. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo T. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam D.

U. ir 2018-11-02. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusysis ir kaltinamasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir neÅ¡aliÅ¡kai galinčių įvertinti situacijÄ liudytojų byloje nėra. Teismas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ir jų patikimumÄ vertina byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Tokiais atvejais, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiÅ¡kai analizuojant įvykių eigÄ .

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. U. parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumÄ . Kaltinamasis T. R. parodė, kad pamatė į darbo automobilį, į galinę dalį ranka atsirėmusį D. U., kuris su koja spyrė į maÅ¡inos galinį bamperį. Pribėgo ir pastÅ«mė D. U. rankomis, o jis užsimojo trenkti, tada instinktyviai sudavė smÅ«gį deÅ¡ine ir kaire ranka.

Taigi kaltinamasis pripažįsta sudavęs smÅ«gius ranka nukentėjusiajam. Pagal kaltinamojo aiÅ¡kinimus, jis matė einantį ir stipriai Å¡litinėjantį asmenį, vėliau atsirėmusį į automobilio galinę dalį ir spiriantį į maÅ¡inos galinę dalį, pribėgo ir iÅ¡ karto pastÅ«mė nukentėjusįjį, t.y. veiksmas aktyvus, kuris nukreiptas ne gintis, bet pulti, o toks elgesys savaime galėjo sukelti nukentėjusiajam reakcijÄ gintis. Kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis atliko kokius nors smurtinius, puolamuosius veiksmus, vien tik užsimojimas ranka, po to, kai buvo pastumtas kaltinamojo, negali bÅ«ti vertinamas vienareikÅ¡miÅ¡kai, kaip pasirengimas pulti kaltinamÄ jį.

Kitos nustatytos aplinkybės – automobilis nebuvo apgadintas, tiek apžiÅ«rėjus pačiam kaltinamajam, tiek atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kelia pagrįstas abejones ar buvo kokie nors nukentėjusiojo veiksmai, siekiant gadinti svetimas transporto priemones. Kaltinamasis T. R. nurodė, kad buvo jo instinktyvi savigynos reakcija į D. U. užsimojimÄ . Tačiau vertinant tai, kad vietovė buvo atvira, pirmas fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl kaltinamojo veiksmų, jo vertinimas dėl savigynos yra nepagrįstas, nes nenustatytos aplinkybės, kad buvo bÅ«tinybė vartoti smurtinius, puolamuosius veiksmus – stumti nukentėjusįjį, o be to kaltinamasis turėjo galimybę nesiartinti prie nukentėjusiojo ar atsitraukti.

Buvo reali galimybė žodžiais pasiaiÅ¡kinti ar atitraukti nukentėjusįjį, jeigu vertino, kad gali bÅ«ti sugadintas svetimas turtas, o ne jėga stumti ir suduoti smÅ«gius. NatÅ«rali žmogaus reakcija yra gintis. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusysis nėra agresyvus, smurtaujantis asmuo, kadangi 2018-09-22 jam buvo sudavęs smÅ«gį ir sužalojęs, o nukentėjusysis nepuolė muÅ¡tis ar smurtauti. Kaltinamasis T. R. pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius rankų kumščiais: deÅ¡ine ranka - į kairį žandÄ , o antrÄ smÅ«gį - į kito žando sritį (specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimai odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlėje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies virÅ¡utiniame voke).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kė muÅ¡imu (smurtavimu), padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iÅ¡ kaltinamojo parodymų, bet ir iÅ¡ jo atliktų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. R. atliko smurtinius veiksmus – sudavė ne mažiau du smÅ«gius rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam žmogui smÅ«gį, naudoja fizinę jėgÄ , suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis bÅ«tų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils.

Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamajam T. R. mažintina kaltinimo apimtis dėl suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam skaičiaus (įrodyta, kad sudavė du smÅ«gius, o ne deÅ¡imt smÅ«gių į galvÄ ) ir, kad ne neįrodyta, jog ne mažiau kaip penkis kartus jo galvÄ trenkė į pastato sienÄ . Aplinkybės, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė daugiau kaip du smÅ«gius, nenustatytos ir neįrodytos. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam D.

U. sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Tokios aplinkybės patvirtintos kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais. Taip pat byloje neįrodyta aplinkybė, kad 2018-11-02 kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių girtumas) ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Aplinkybės, kurios neįrodytos surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, vertinamos kaltinamojo naudai. Bausmės skyrimo motyvai Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos, kaltinamasis neigia sudavęs smÅ«gį rankos kumščiu nukentėjusiajam 2018-09-22 ir pripažįsta sudavęs du smÅ«gius nukentėjusiajam 2018-11-02, tačiau nepripažįsta tokius veiksmus atlikęs tyčia.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. Kaltinamajam T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Nukentėjusysis D. U. įkyriai, provokuojančiai kibo prie kaltinamojo pildyti jo pageidavimus, suteikti jam pavežėjo paslaugas, bandė stebėti, kad sėdi kaltinamojo automobilyje.

Kitu atveju nukentėjusysis be jokio reikalo ėjo ir lietė kaltinamajam darbo funkcijoms vykdyti duotÄ automobilį. Kaltinamojo t. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skiriama bausmė individualizuojama. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis T. R. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, Å¡ių nusikalstamų veikų nejungia vieningas tyčinis sumanymas, anksčiau neteistas, baustas už administracinius nusižengimus transporto srityje ir turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ , dirba ir turi legalų pajamų Å¡altinį, parenka jam sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Teismas taip pat nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra iÅ¡vardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ ir nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus arba gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. Teismas tokias nuostatas ir taiko bausmės paskirtimi. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtÄ neapribotos. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikyti BPK 140 str. pagrindu. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam bausmes: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D. U. nežymaus sveiktos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo 2018-09-22 ) skirti laisvės apribojimÄ keturiems (4) mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D.

U. nežymaus sveiktos sutrikdymo padarymo 2018-11-02) skirti laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridėti Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ devyniems (9) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti T.

R. pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Šį įpareigojimÄ vykdyti per visÄ paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ â€“ devynis (9) mėnesius. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus.

Teisėjas Dalis Žilionis