2025-01-15 Nr. CB-364-2-06-3-01746-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-38

Nr. DOK-52

Nr. DOK-65

Nr. DOK-89

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01746-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 6 d. paduotu atsakovės A. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. (R. V. teisių ir pareigų perėmėjo) ieškinį atsakovei A. D. dėl iškeldinimo ir pagal atsakovės A. D. patikslintą priešieškinį ieškovui R. V. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo pagal priešieškinį G. V. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė iškeldinta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto ir šią ieškinio dalį atmetė, kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai neteisingai taikė jungtinę veiklą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnis) bei priėmė neteisingą sprendimą. Teismai netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Aplinkybė, kad ieškovui ir atsakovei kartu gyvenant, butas buvo bendromis lėšomis ir darbu kapitalinio remonto būdu iš esmės pagerintas, buvo nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimu, kuriame buvo nurodyta, kad „buto kadastrinėje byloje esantys duomenis neatitinka esamos faktinės situacijos, todėl turi būti atlikti nauji buto kadastriniai matavimai. Atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, jog buto išplanavimas yra šiek tiek pakeistas padarant antresolę, t. y. padarytas 5-4 plane pažymėtame kambaryje pusantrinis aukštas suformuojant patalpą miegojimo erdvei ir po ja perkeltas vonios kambarys, 5-3 plane pažymėtoje patalpoje yra įrengta svetainė kartu su virtuve. Ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Šiame teismo sprendime yra nurodyta, kad ir pinigines lėšas ieškovas, gyvendamas su atsakove, laikė bendromis. Tokiu būdu bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis.

2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesant šalių rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, nesant byloje pakankamų įrodymų, kad atsakovė prie buto įsigijimo ar įrengimo būtų prisidėjusi pinigais ar reikšmingai jį pagerinusi savo darbu, taip pat nustačius, kad butas ieškovo buvo įsigytas už jo asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą turtą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad butas yra asmeninis ieškovo turtas. Teismo argumentas, kad nesant šalių rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nėra pagrindo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133- 823/2020 pateiktam išaiškinimui.

3. Teismai, atsisakydami tenkinti atsakovės prašymą ir paskirti byloje pakartotinę rašysenos ekspertizę, pažeidė šalies teisę teikti įrodymus (CPK 212 straipsnis). Neskyrus pakartotinės ekspertizės, liko nenustatyta, kas pasirašė 2014 m. kovo 31 d. skolos raštelį ir teismas šiuo įrodymu, kuris buvo svarbus įrodinėjant atsakovės priešieškinio reikalavimus, nesirėmė ir tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Atrankos kolegija, susipažinusi ir su 2025 m. sausio 7 d. (DOK-52), 2025 m. sausio 8 d. (DOK-65) ir 2025 m. sausio 9 d. (DOK-89) paduotais atsakovės rašytiniais paaiškinimais, prašymais (nusiskundimais) dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, pažymi, kad kasaciniame procese nėra numatyta teisė pateikti rašytinius paaiškinimus.

Dėl šių priežasčių atrankos kolegija atsisako priimti pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą ir rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė