2016-04-13 Nr. AB-8217-3-61-3-00507-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. eAS-408-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00507-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 68-155, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 68-155, panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-352. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kurį gavo 2016 m. sausio 5 d., o skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2016 m. vasario 4 d., t. y. praleidęs dvidešimties dienų skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad terminas praleistas klaidingai manant, jog skundas teismui gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos. Prašė atsižvelgti į tai, kad terminas praleistas nežymiai.

Iš ginčijamo MGK sprendimo teismas darė išvadą, kad jame buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, t. y. nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl šio sprendimo dėl jo paties laisva valia pasirinkto elgesio. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti.

Dėl nurodytų motyvų teismas vertino, kad pareiškėjas teismui nenurodė jokių svarbių, objektyvaus pobūdžio, nepriklausančių nuo jo valios termino praleidimo priežasčių, sudariusių jam kliūtis įstatyme nustatytu terminu apskųsti MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. S-233(7-236/2015), todėl pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino.

II. Pareiškėjas S. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose ir atsižvelgiant į skunde nurodytas skundo pateikimo praleidimo priežastis, yra teisinis pagrindas prašyti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Paaiškina, kad pats MGK sprendimo negavo. Ginčijamas sprendimas buvo gautas pašte 2016 m. sausio 5 d., po to kai pareiškėjo atstovas pats kreipėsi į MGK dėl to, kad nei jis, nei pareiškėjas labai ilgai nėra gavę MGK sprendimo. Telefonu iš MGK raštinės darbuotojų gavus siuntos numerį, pareiškėjo atstovas pašte atsiėmė MGK sprendimą.

Pareiškėjo atstovas suklydo dėl skundo padavimo termino, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu, klaidingai manant, kad šiuo konkrečiu atveju skundas teismui turi būti paduotas per vieną mėnesį nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos, t. y. galvojant skundą pateikti iki 2016 m. vasario 5 d.

Tvirtina, kad, vertinant pareiškėjo procesinį elgesį, turi būti atsižvelgia į tai, kad terminas skundui paduoti praleistas neženkliai ir nepraleidus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Pareiškėjo nurodytas termino skaičiavimo apsirikimas negali būti laikytinas nesąžiningu, piktavališku procesiniu elgesiu, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesu bei užkirsti kelią vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės į teisminį ginčo nagrinėjimą įgyvendinimui. Kitoks šios faktinės situacijos interpretavimas neatitiktų sąžiningumo bei protingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjo S. V. praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo panaikinimo, ir atsisakė praleistą terminą atnaujinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos tinkamai neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios sukliudė skundą pirmosios instancijos teismui pateikti laiku, būtent, jog pareiškėjo atstovas sąžiningai klydo, manydamas, jog skundas teismui gali būti pateikiamas per vieną mėnesį nuo ginčijamo sprendimo įteikimo dienos.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Nepaisant aplinkybių, kurias nurodo pareiškėjas, teigdamas, jog ginčijamą MGK sprendimą gavo ne iš karto, šio sprendimo gavimo diena laikytina 2016 m. sausio 5 d., kada Klaipėdos centriniame pašte siunta buvo įteikta pareiškėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui (žr. AB „Lietuvos paštas“ siuntos informacinį išrašą). Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas būtent 2016 m. sausio 5 d. susipažino su ginčijamu sprendimu, nėra. Todėl būtent ši data laikytina atskaitos tašku, nuo kurio turi būti skaičiuojamas dvidešimt dienų terminas skundui pateikti. Atsižvelgus į tai, paskutinė diena skundui pateikti laikytina 2016 m. sausio 25 d.

Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. vasario 4 d., t. y. praleidęs ABTĮ įtvirtintą terminą.

Vertinant pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl skundo padavimo termino praleidimo laikytinos subjektyviomis ir priklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu.

Kaip matyti iš ginčijamo MGK sprendimo, jo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir konkrečiai nurodytas terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę teikti skundą Vilniaus apygardos administraciniams teismui – per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Įvertinusi šią aplinkybę bei tai, jog pareiškėjo atstovas yra profesionalus teisininkas, turintis universitetinį teisinį išsilavinimą (žr. pareiškėjo atskirąjį skundą), teisėjų kolegija sprendžia, kad termino pateikti skundą teismui praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė pareiškėjo pasirinktas pasyvus elgesys bei nerūpestingumas ir neatidumas. Pareiškėjo nurodomos skundo padavimo praleidimo priežastys apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo suinteresuoto asmens valios, todėl prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė