A-146-1275-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1275/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00222-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą atsakovui Šilalės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ (b. l. 6-9).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys. 2011 m. gegužės 18 d. Šilalės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T1-81), kuriuo buvo sudaryti penki Tarybos komitetai: Finansų, investicijų ir verslo; Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos; Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio; Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų; Kontrolės. Sprendimu Nr. T1-81 numatyta, kad keturi Tarybos nariai (Liberalų ir centro sąjungos narys V.

A., Šilališkių koalicijos narys R. V., Krikščionių partijos narys A. D., Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė L. K.) priklauso daugiau nei vienam (be Kontrolės komiteto) komitetui. Tai, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) 23 straipsnio 2 punktui, kuriame nustatyta, jog tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Minėti keturi asmenys atstovauja Šilalės rajono savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai, tokiu būdu opozicijai atstovaujantiems asmenims nebuvo sudarytos lygiavertės galimybės pasirinkti prioritetinį komitetą, kuriame jie norėtų ir galėtų dirbti pagal savo išsilavinimą ir kompetenciją.

Atsakovas, paskirdamas Tarybos valdančiosios daugumos atstovus į daugiau nei du komitetus (neskaičiuojant Kontrolės komiteto), o Tarybos opozicijos narius – į likusias laisvas vietas kituose, ne prioritetiniuose komitetuose, galimai diskriminavo opozicijos narius dėl jų politinių pažiūrų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnį. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, galima teigti, jog sklandžiam ir profesionaliam savivaldybės tarybos darbui būtina, kad tarybos nariai būtų paskirstyti į komitetus pagal jų išsilavinimo ir kompetencijos sritis.

Savivaldybių tarybų rinkimų metu kandidatai savo rinkiminėse programose nurodė, kad dirbs vienoje ar kitoje srityje, tokius savo pasirinkimus ir pažadus grindė asmenine patirtimi, išsilavinimu ir kompetencija. Tarybai priėmus Sprendimą Nr. T1-81, dauguma Tarybos narių buvo paskirti į komitetus neatsižvelgiant į jų prioritetus ir kompetenciją, tokiu būdu kai kuriems Tarybos nariams yra trukdoma atstovauti rinkėjų interesams, tai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą atstovavimo principą. Pareiškėjas pretendavo į prioritetinio komiteto sudėtį, tačiau jo kandidatūra buvo atmesta.

Mano, kad dėl to, jog net keturi Tarybos nariai buvo paskirti daugiau nei į vieną komitetą, jis neturėjo galimybės būti paskirtas prioritetinio komiteto nariu. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo teisiniai interesai ir lūkesčiai, jam sutrukdyta realizuoti savo, kaip Tarybos nario, teises ir įgaliojimus atstovaujant rinkėjams (visuomenei) bei jų interesams. Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje, pavaduojanti Vyriausybės atstovą Tauragės apskrityje, 2011 m. birželio 1 d. rašte Nr. 2-62 į pareiškėjo paklausimą nurodė, kad Sprendimas Nr. T1-81 prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktui. 2011 m. birželio 1 d.

Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba pateikė Šilalės rajono savivaldybės tarybai ir Šilalės rajono savivaldybės merui teikimą Nr. 6-36 kuriame nurodė, kad Sprendimas Nr. T1-81 prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nurodytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui.

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės taryba prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 24-27) paaiškino, kad savivaldybės tarybos nario statusą reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis, jo pareigas – šio įstatymo 23 straipsnis, teises – 24 straipsnis. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta Tarybos nario prievolė būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Pareiškėjas šią įstatymo nuostatą nepagrįstai aiškina kaip draudimą Tarybos nariui dalyvauti kelių komitetų darbe. Atsakovo nuomone, ši įstatymo norma nustato Tarybos nario pareigą būti bent vieno Komiteto nariu, o Kontrolės komiteto išimtį (atsižvelgiant į specifinę šio komiteto veiklą) kaip Kontrolės komiteto nario pareigą būti dar bent vieno komiteto nariu. Pareiškėjo argumentai, esą Tarybos opozicijai atstovaujantiems asmenims nebuvo sudarytos lygiavertės galimybės pasirinkti prioritetinį komitetą, neatitinka tikrovės. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnis nustato, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Atskirai nustatyta Kontrolės komiteto sudarymo tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-394 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, kurio 129, 130, 131, 132, 133, 134,135 punktai neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniui.

2011 m. gegužės 5 d. LSDP frakcija Šilalės rajono savivaldybės taryboje pateikė Šilalės rajono savivaldybės merui prašymą „Dėl frakcijos narių delegavimo į Savivaldybės tarybos komitetų narius“. 2011 m. gegužės 10 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos frakcija „Tvarka ir teisingumas“ taip pat pateikė prašymą „Dėl sprendimo projekto „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ frakcijos narių delegavimo į Savivaldybės tarybos komitetų narius“. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ sudarė 5 Tarybos komitetus. Sprendimu Nr. T1-81 LSDP frakcijos narių prašymas patenkintas visiškai, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių prašymas patenkintas iš dalies. Visi komitetai sudaryti laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Atsakovo nuomone, ginčijamu individualiu administraciniu aktu pareiškėjo teisės ir interesai nėra pažeidžiami, nes priimant sprendimą buvo atsižvelgta į jo pageidavimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsniu atsakovas teigė, kad pareiškėjas neturi teisės šiuo įstatymu nustatyta tvarka skųsti Sprendimą Nr. T1-81. Jeigu teismas nuspręstų, kad Sprendimas Nr.T1-81 yra norminis teisės aktas pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 straipsnyje nurodytą subjektų, kurie turi teisę kreiptis dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo, sąrašą.

Visi Šilalės rajono savivaldybės sprendimų projektai yra pateikiami Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai. Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba 2011 m. birželio 1 d. teikime Nr. 6-36 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ nurodė mananti, kad minėtas Tarybos sprendimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktui bei 4 straipsnio 6 punkte nurodytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui. Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje, pavaduojanti Vyriausybės atstovą Tauragės apskrityje, pasiūlė artimiausiame Tarybos posėdyje svarstyti dėl Tarybos Sprendimo Nr. T1-81 2 punkto pakeitimo. Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdis paskirtas 2011 m. birželio 30 d. Šilalės rajono savivaldybės meras 2011 m. birželio 28 d. raštu Nr. T16-175-(2.5) kreipėsi į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, pavaduojančią Vyriausybės atstovą Tauragės apskrityje, dėl teikimo vykdymo termino pratęsimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba palaikė pareiškėjo prašymą ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į prašymą (b. l. 21) nurodė mananti, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta tarybos nario pareiga būti vieno (be Kontrolės komiteto) nariu. nustatė tarybos nariui pareigą būti tik vieno komiteto nariu, o ne kelių komitetų, kaip yra numatyta Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. T1-81.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 108-110) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija atsakovo Šilalės rajono savivaldybės tarybos priimtą administracinį aktą, kuriuo buvo sudaryti savivaldybės kontrolės komitetai ir patvirtinta jų sudėtis. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu administraciniu aktu pažeidžiama Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostata, pagal kurią savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) nariu. Sprendimo Nr. T1-81 neteisėtumą pareiškėjas savo skundė grindžia aplinkybe, kam jam netapus prioritetinio komiteto nariu, jam buvo sukliudyta realizuoti savo, kaip tarybos nario, įgaliojimus atstovaujant rinkėjams ir jų interesams.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nėra priskirtinas asmenų, galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, kategorijai, teismas nevertino, ar ginčijamu sprendimu buvo pažeistas viešasis interesas.

ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse apibrėžtos norminio ir individualaus aktų sąvokos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), kad norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį). Individualiu teisės aktu reikėtų pripažinti tokį administracinį aktą, kurio taikymas konkrečiai ir tiesiogiai yra nukreiptas konkrečiam asmeniui ar individualiais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, siekiant sukurti, pakeisti ar panaikinti konkretų teisinį santykį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamu administraciniu aktu buvo sudaryti Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetai ir patvirtinta savivaldybės tarybos komitetų sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kad šio administracinio teisės akto taikymas konkrečiai ir tiesiogiai nukreiptas individualiais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, jis yra priimtas sudarytų savivaldybės tarybos komitetų veiklai užtikrinti, todėl priskirtinas individualių administracinių teisės aktų grupei.

Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) nariu. Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 10 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ rašto „Dėl sprendimo projekto „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ (b. l. 36) teismas nustatė, kad apsvarsčiusi sprendimo „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ projektą, Šilalės rajono savivaldybės tarybos frakcija „Tvarka ir teisingumas“ į komitetų sudėtį pasiūlė įrašyti rašte nurodytus Šilalės rajono savivaldybės tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narius. Pareiškėją V. J. siūlyta skirti Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos bei Kontrolės komitetų nariu. Teismas taip pat nustatė, jog sudarant Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetus, pareiškėjas buvo paskirtas vieno (be Kontrolės komiteto) nariu. Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, jog pareiškėją paskiriant Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos bei Kontrolės komitetų nariu, buvo laikomasi Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatų, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, nes nebuvo nustatytas jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Remdamasis šiais argumentais, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 112-117) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują – jo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto teigimu, jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kaip vienas iš viešąjį interesą galinčių ginti subjektų. Teismas nevertino, ar ginčijamu sprendimu apskritai buvo pažeistas viešasis interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad bylą nagrinėjantis administracinis teismas kiekvienu atveju sprendžia klausimą, ar interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, pripažintas viešuoju interesu, ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu nustatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Iš Konstitucijos 4 straipsnio ir 119 straipsnio 2 dalies nuostatų darytina išvada, jog savivaldybės tarybos narys, vadovaudamasis Konstitucijos jam suteiktais įgaliojimais, atstovauja rinkėjams – Lietuvos Respublikos piliečių grupei, savo kompetencijos ribose įgyvendina rinkėjų interesus ir jų teisėtus lūkesčius. Apelianto manymu, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, sąrašas yra plačiai apibrėžtas, o remiantis paminėta administracinių teismų jurisprudencija galima daryti išvadą, kad dėl viešojo intereso gynimo gali kreiptis asmuo, patenkantis į ABTĮ nurodytų asmenų sąrašą, ir įsitikinęs, jog jis gina tai, kas reikšminga, reikalinga ir vertinga visuomenei ar jos daliai.

Apeliantas nurodo, kad jis kreipėsi į teismą gindamas ne tik savo, bet ir kitų Tarybos narių interesus, kurių neužtikrinus, būtų pažeisti ir rinkėjų (visuomenės) interesai. Mano, kad nepatenkinus Šilalės rajono savivaldybės tarybos opozicijos narių interesų ir lygiaverčių galimybių tapti pasirenkamų komitetų nariais, būtų pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti lygiateisiškumo ir atstovavimo principai. Minėta aplinkybė, anot apelianto, neleidžia abejoti, jog ginamas interesas yra viešasis.

2. Teismas neatsižvelgė į skundo argumentus ir nesvarstė dėl ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo.

3. Savivaldybės tarybos narys atstovauja rinkėjams ir jų interesams, ginčijamas administracinis aktas yra nukreiptas ne individualiai į tarybos narius, bet kartu ir į jų atstovaujamus Lietuvos Respublikos piliečius. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė Tarybos Sprendimą Nr. T1-81 individualių administracinių teisės aktų grupei.

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės taryba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 126-130) atsakovas remiasi argumentais, analogiškais tiems, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-187 yra patvirtintas naujas Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Šio Reglamento 108 ir 229.2 punktai numato, kad kiekvienas tarybos narys privalo būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Naujai patvirtintas Reglamentas yra galiojantis, juo savo veikloje šiuo metu vadovaujasi Šilalės rajono savivaldybės taryba. Pažymi, kad pareiškėjas neprašė teismo panaikinti minėtų Reglamento 108 ir 229.2 punktų.

ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi nauja aplinkybe, neva jam, kaip tarybos nariui, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nurodytoje teisės normoje yra reglamentuojamos konkrečių subjektų procesinės teisės įstatymų nustatytais atvejais, kai jie gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Galimybė ginti viešąjį interesą gali būti nustatoma aukščiausios galios teisės aktų – įstatymų normomis. Konstitucijos 119 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Savivaldybės tarybos nario statusą reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis, jo pareigas – šio įstatymo 23 straipsnis. Šiame įstatyme nėra numatyta galimybė savivaldybės nariui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą nei pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, nei pagal Vietos savivaldos įstatymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba iš dalies sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą patenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 123-125) pateikia tokius argumentus:

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas klaidingai aiškino ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas ir todėl padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas nėra priskirtinas asmenų, galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, kategorijai. Savivaldybės tarybos narys nėra tik fizinis asmuo. Savivaldybės tarybos nario statusas pateiktas Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje inter alia nurodyta, kad savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Sistemiškai aiškindamas paminėtas teisės normas, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad savivaldybės tarybos narys priskirtinas prie subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

2. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas Nr. T1-81 prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktui, taip pat 4 straipsnio 6 punkte nurodytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui.

3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Sprendimas Nr. T1-81 yra norminis teisės aktas. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas Nr. T1-81 yra individualus teisės aktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“. Šis sprendimas susideda iš keturių punktų: pirmuoju punktu Taryba nusprendė sudaryti 5 komitetus; antruoju patvirtino šių komitetų sudėtį (2.1-2.5 punktai), trečiuoju pripažino netekusiais galios ankstesnius Tarybos sprendimus dėl savivaldybės tarybos komitetų sudarymo ar atitinkamų sprendimų pakeitimo; ketvirtuoju punktu nustatė kokiu būdu paskelbiama informacija apie šį sprendimą.

Nors pareiškėjas skundu prašė panaikinti Sprendimą Nr. T1-81, tačiau iš skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas iškėlė administracinį ginčą dėl šio Sprendimo 2-ojo punkto, kuriuo patvirtinta savivaldybės komitetų sudėtis. Pasak pareiškėjo, Sprendimu Nr. T1-81 sudarant Tarybos komitetų sudėtį buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas. Šiame įstatymo straipsnyje nustatytos savivaldybės tarybos nario pareigos. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys. Pasak pareiškėjo, Sprendimu Nr. T1-81 jo (Šilalės rajono savivaldybės tarybos nario) teisės buvo pažeistos tuo, kad 4 Tarybos narius paskyrus į daugiau nei į vieną komitetą, jis neturėjo galimybės pasirinkti prioritetinį komitetą. Be to, pareiškėjas šiuo aspektu pateikė argumentus ir platesne apimtimi, t.y. dėl galimo lygiateisiškumo principo pažeidimo tarybos mažumai (opozicijai) įgyvendinti savo pažadus rinkėjams. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas (savivaldybės tarybos narys) negali būti priskirtas prie asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str.1 d.). Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad, kreipdamasis į teismą jis gynė ne tik savo (savivaldybės tarybos nario), bet ir viešąjį interesą. Pasak apelianto, jam tokią teisę suteikė ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnyje apibrėžtas savivaldybės tarybos nario statusas.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl savivaldybės tarybos nario teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti analizuojamos nagrinėjamam ginčui aktualių įstatymų normos.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (bylai aktuali 2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr.XI-1327 redakcija) 24 straipsnį savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose; 2) reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į frakcijas reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Šiame Vietos savivaldos įstatymo straipsnyje pateiktas baigtinis savivaldybės tarybos nario teisių sąrašas. Jame nėra numatyta teisė ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų administracinių aktų teisėtumo ištyrimo ir panaikinimo. Savivaldybės taryba yra kolegiali savivaldybės institucija, kuri susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų - savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybos pagrindinė veiklos forma yra posėdžiai, kuriuose svarstomais klausimais priimami sprendimai. Savivaldybės tarybos nariai atstovauja atitinkamą savivaldybės bendruomenę per Vietos savivaldos įstatyme numatytas veikos formas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas (Konstitucijos 123 str.3 d.). Įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką sureglamentavo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti (SAPĮ 4 str.1 d. 3 p.), o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą (SAPĮ 4 str.1 d. 4 p.). Šių Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punktas numato, kad nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, Vyriausybės atstovas per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (SAPĮ 5 str. 1 d. 2 p.). Minėtu įstatymų nustatytu teisiniu reguliavimu yra aiškiai apibrėžta, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai.

Apelianto nurodytos įstatymų normos (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis) nesuteikia savivaldybės tarybos nariui teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnyje apibrėžtas savivaldybės tarybos nario statusas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente. Nei Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, kuriuo nustatytos savivaldybės tarybos narių teisės, nei kitais įstatymais savivaldybės tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Minėtose ABTĮ normose yra nustatyta, kad dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą gali kreiptis atitinkami subjektai įstatymų nustatytais atvejais. Šios ABTĮ normos blanketinės, nukreipia į kitus įstatymus, kurie nustato kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Kaip jau buvo minėta, savivaldybės tarybos nariui Vietos savivaldos įstatymas tokios teisės nesuteikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas (savivaldybės tarybos narys) pagal galiojančius įstatymus negali būti priskirtas prie subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Apelianto nurodyta teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007 ir 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-335/2008) nagrinėjamam ginčui pagal nagrinėjamas aplinkybės nėra aktuali. Apelianto nurodytose bylose ginti viešąjį interesą ėmėsi įstatymu numatytas subjektas – prokuroras.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo akto priskirtinumo individuliam teisės aktui, teisės normas taikė teisingai.

Dėl pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, galimai pažeistų teisių gynimo pažymėtina tai, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas nenurodė, jog buvo pažeista kuri nors jo, kaip savivaldybės tarybos nario, teisė, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje Pareiškėjas savo, kaip savivaldybės tarybos nario, teisių pažeidimą sieja su tuo, kad jo nuomone, priimant Sprendimą Nr. T1-81 buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas, nustatantis, jog tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Pasak pareiškėjo, ši įstatymo norma buvo pažeista tokiu būdu, kad kai kurie Tarybos nariai (pareiškėjo teigimu, jie priklauso Tarybos valdančiajai daugumai), buvo paskirti į daugiau nei du komitetus (be Kontrolės komiteto), todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pasirinkti prioritetinio komiteto.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto aiškinimu. Ši įstatymo norma aiškintina kaip nustatanti savivaldybės tarybos nario pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Šią įstatymo normą nėra pagrindo aiškinti kaip draudžiančią tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Šias įstatymo nuostatas detalizuoja Šilalės rajono savivaldybės tarybos reglamentas. Jame pakartota Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Kontrolės komiteto sudarymo tvarka aptarta atskirai. Pareiškėjas neteigia, kad sudarant komitetus buvo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, ar atitinkamos Reglamento nuostatos. Iš byloje esančio Šilalės rajono savivaldybės tarybos frakcijos Tvarka ir teisingumas 2011 m. gegužės 10 d. rašto, kurį pasirašė šios frakcijos seniūnas V. J., t.y. pareiškėjas (apeliantas), matyti, kad šiuo raštu frakcija pateikė pasiūlymus Tarybai kuriuos būtent frakcijos narius siūlo į atitinkamus komitetus. V. J. buvo pasiūlytas į du komitetus (Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitetą bei Kontrolės komitetą). Sprendimo Nr. T1-81 2 punktu patvirtinant Tarybos komitetų sudėtį, pareiškėjas patvirtintas būtent tų komitetų nariu (2.2.3 ir 2.5.2 p.) į kurį pasiūlė frakcija. Šis įrodymas patvirtina, kad pareiškėjo valia dėl dalyvavimo atitinkamuose komitetuose buvo suderinta frakcijoje, kuriai pareiškėjas priklauso, per ją pareikšta Tarybai. Taigi Tarybos Sprendimu Nr. T1-81 pasiūlymas dėl pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, paskyrimo į atitinkamus komitetus buvo patenkintas visiškai. Pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, subjektinės teisės pažeidimų sudarant savivaldybės tarybos komitetų sudėtį pagal pateiktus į bylą įrodymus nenustatyta.

Apelianto argumentai, esą pirmosios instancijos teismas nesvarstė pareiškėjo prašymo dėl Sprendimo Nr. T1-81 sustabdymo nepagrįsti. Pareiškėjo kartu su skundu paduotas prašymas dėl skundžiamo akto sustabdymo buvo išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartimi (b.l.4-5), t.y. per vieną dieną nuo skundo gavimo teisme kaip yra numatyta ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 str.1 d.1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas