2021-10-27 Nr. AB-22464-3-61-3-02048-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-677-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02048-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) 2 575,85 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė jam teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

3. Atsakovas Bendrovė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 2015 m. vasario 11 d. yra nenuomojamas, jame nevyksta jokie darbai, todėl jis yra nenaudojamas. Atsakovas vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (redakcija, išdėstyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. AD1-206) (toliau – ir Aprašas) 4.2 punktu ir pažymėjo, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Atsakovas nurodė, kad šis nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas daugiau negu ketverius metus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. draudžiama taikyti privalomus mokesčius kaip pastoviąją ar kintamąją dalį, nes jie prieštarauja įstatymams bei yra neteisingi. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog iš patalpų perdavimo akto matyti, kad buvęs pastato nuomininkas UAB „Norfos mažmena“ jau nuo 2015 m. vasario 11 d. atidavė patalpas atsakovui ir jau nuo tada turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Atsakovas nurodė, kad iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, jog po nuomininko UAB „Norfos mažmena“ su kitais juridiniais asmenimis ar fiziniais asmenimis atsakovas nėra ir nebuvo sudaręs nuomos sutarties. Be to, šiuo metu pastato langai ir durys yra užsandarinti, gyventi ar vykdyti ūkinę veiklą šiame pastate nėra galimybės. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos patalpos yra nenaudojamos ir jokia veikla jose nėra vykdoma, darė išvadą, kad jis nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis pastatas neturi būti apmokestinamas jokiais numatytais vietinės rinkliavos mokesčiais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė Centrui iš atsakovo 2 575,85 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Nuostatais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų 1 priedo. Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamąjį turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovas minėtą turtą nuo 2006 m. gegužės 9 d. valdo asmeninės nuosavybės teise. Kadangi atsakovas yra teisėtas minėto nekilnojamojo daikto savininkas, teismas darė išvadą, kad pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai ir byloje pateikti dokumentai nors ir patvirtina faktą, kad nuo 2015 m. vasario 11 d. ginčo objektas yra nenuomojamas ir nenaudojamas, tai dar nereiškia, kad atsakovui savaime turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Kadangi atsakovas yra teisėtas minėto nekilnojamojo daikto savininkas, jis pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad jam turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava, yra nepagrįsti, nes tam, kad atsakovui nurodytu laikotarpiu būtų taikoma minėta vietinė rinkliava, jis privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. su prašymu dėl šios rinkliavos taikymo kreiptis į pareiškėją, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atleistas nuo šios rinkliavos mokėjimo.

9. Teismas nurodė, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 str.). Kadangi atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, teismas pareiškėjui priteisė 2 575,85 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

III. 10. Atsakovas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

11. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas taikyti rinkliavai, kuomet nėra teikiama jokia paslauga. Atsakovas pažymi, kad turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2015 m. vasario 11 d. yra nenuomojamas, jame nevyksta jokie darbai, todėl jis yra nenaudojamas. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 4.2 punktu ir daro išvadą, kad privalomų mokesčių taikymas prieštarauja įstatymams bei yra neteisingas. Atsakovas vadovaujasi Nuostatų 3 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Kadangi patalpos yra nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, atsakovas daro išvadą, kad jis nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis pastatas neturi būti apmokestinamas jokiais numatytais vietinės rinkliavos mokesčiais. Kadangi atsakovui nėra teikiama jokia paslauga, todėl ir negali būti skiriamos jokios rinkliavos, kadangi atsakovui negali kilti pareiga mokėti už paslaugas, kurios nėra teikiamos, net jei tokios paslaugos yra įvardijamos bei pateikiamos rinkliavų forma.

12. Pareiškėjas Centras atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 2 punktu, Nuostatais, nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas, prekybos centras, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai nuo 2015 m. vasario mėnesio pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pareiškėjas nurodo, kad Aprašas numatė teisę vietinės rinkliavos mokėtojui kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo, kai mokėtojas nesinaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas pažymi, kad vietinės rinkliavos mokėtojas turėjo Centrui pateikti rašytinį prašymą dėl Nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus. Šis teisinis reglamentavimas galiojo iki 2017 m. birželio 30 d., tai yra iki Klaipėdos mieste buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Nuostatų redakcija numato, kad vietinės rinkliavos dydį sudaro pastovioji ir kintamoji Vietinės rinkliavos dedamosios. Pastoviąją dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 įsakymu Nr. AD 1-2571 nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesikreipė į vietinės rinkliavos administratorių dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos, nepateikė jokių įrodymų, kad turtas buvo nenaudojamas ginčo laikotarpiu, taip pat tokių įrodymų nepateikė administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir su apeliaciniu skundu neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo nekilnojamasis turtas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nenaudojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl 2 575,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro prašymą nustatęs, kad 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Bendrovė nebuvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau nevykdė šios prievolės, todėl Centras įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą.

16. Bendrovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad ginčo pastatas nebuvo naudojamas, todėl Bendrovė nėra komunalinių atliekų turėtoja ir negali būti laikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėtoja.

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatas savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, juose nustatant vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas ir kt.

18. Nagrinėjamu atveju ginčijama rinkliava apskaičiuota už laikotarpį, trukusį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakcija. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta nauja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema.

19. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. galiojo Nuostatai, kurių 3 punkte vietinės rinkliavos mokėtojais apibrėžti komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aprašo 9 punkte įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-čius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė Vietinė rinkliava (toliau – ir Nulinė metinė vietinė rinkliava), ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Centrui pateikia rašytinį prašymą dėl Nulinės metinės Vietinės rinkliavos taikymo ir nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus, kurie numatyti 9.1–9.4 papunkčiuose (AB Lesto apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (9.1); AB „Klaipėdos vanduo“ apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (9.2); jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų perdavimo atliekas apdorojančiai įmonei faktą įrodantį (-čius) dokumentą (-us) (jei atliekos buvo perduotos per atliekų vežėją – apmokėjimo už atliekų surinkimą ir išvežimą faktą įrodančius dokumentus) arba jų tinkamai patvirtintas kopijas (9.3); kitus nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas (9.4). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai vertinami kaip papildomi įrodymai, galintys paaiškinti AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis.

20. Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017), o nuo rinkliavos šie asmenys gali būti atleisti pateikę prašymą bei nurodytas pažymas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, ir kad jis nebuvo teikęs prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu. Byloje esantys valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad 2008 m. sausio 10 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektą – statinius, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai reiškia, jog atsakovas atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, jog vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Nors Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, kad ginčo pastatas nuo 2008 m. sausio 10 d. nėra nuomojamas, tačiau byloje nėra pateikta pagrindinių dokumentų, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas (Aprašo 9.1, 9.2, 10 p.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo buvo pripažintas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju aptariamu laikotarpiu.

21. Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja administratorius (24 p.).

22. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatai buvo parengti, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.) (toliau – ir Taisyklės), kuriose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (17 p.). Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

23. Vertindama aptartą Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

24. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021).

25. Dėl kintamosios įmokos dalies teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 24 punkte yra numatyta, jog kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesunaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas Centro apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos už 2017 m. II pusmetį ir 2018 metus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

26. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė 2 575,85 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė