a5a217ca-2a65-4521-9780-e0acdb12e3aa · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-8477-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01560-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-02-20 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 1-iame sektoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankÅ¡tose patalpose buvo laikoma iki 18 nuteistųjų.

Patalpose buvo šalta ir drėgna, kaupėsi pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, nebuvo vėdinimo, naktinio apšvietimo, dieninis apšvietimas nepakankamas. Patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl to nebuvo galimybės miegoti. Baldai buvo pritvirtinti prie grindų, dėl to kilo nepatogumų. Būryje neįrengta drabužių džiovinimo patalpa, todėl asmeninius drabužius džiovino ant gulto. Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, dėl ko kilus gaisrui nebūtų galimybės išsigelbėti.

Neįrengtas kambarys maisto produktams laikyti, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlis, laisvalaikio kambarys. Sanitariniuose mazguose buvo drėgna ir Å¡alta, kaupėsi pelėsis, grindys slidžios, apÅ¡vietimas silpnas. Sanitariniame mazge vietoje tualeto – skylė grindyse, tarp tualetų nebuvo pertvarų, taip pat duÅ¡o. Prausykloje ne visi praustuvai veikė, todėl teko laukti eilėse. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ .

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 11-17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmės atlikimui buvo perkeltas į 1-jį sektorių. Akcentavo, kad ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems vietos pakanka. Darė iÅ¡vadÄ , kad gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pataisos įstaigoje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo bÅ«rio patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo neÅ¡varios ar jose matėsi pelėsis, reiÅ¡kia nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Pataisos namuose įrengtas centralizuotas Å¡ildymas, užtikrinantis tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ patalpose. Esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis apÅ¡vietimo normas. Pažymėjo, kad įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, yra parengtas ir suderintas su atsakingų įstaigų pareigÅ«nais personalo veiksmų planas. Pataisos namai buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ buvo reguliariai vykdomas kenkėjų naikinimas.

Pataisos namų 1-me sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur nuteistieji gali skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos bÅ«rio kieme. 1-ame sektoriuje poilsio kambariai ir atskiros patalpos valymo priemonėms nebuvo įrengtos. BÅ«riuose yra specialios vietos valymo inventoriui laikyti. Kiekviename bÅ«ryje pastatyti Å¡aldytuvai, o kiekvieno bÅ«rio patalpose - virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-02-20. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr.

LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ , tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2019-08-05 (b. l. 6), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2016-07-18 iki 2016-08-04 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas už minėtÄ laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016-08-05 iki 2017-02-20.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-08-05 iki 2017-02-20, buvo paskirtas gyventi į Å¡ias PravieniÅ¡kių PN - AK 1-jo sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2016-08-05 iki 2016-11-29 – 7 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 49,93 kv. m, įrengta 16 vietų, buvo laikoma 16 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,12 kv. m (49,93/16) ploto; nuo 2016-11-29 iki 2016-12-27 – 7 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 56,99 kv. m, įrengta 18 vietų, buvo laikoma 13 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 3,16 kv. m (56,99/18) ploto; 2016-12-27 - 6 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 56,61 kv. m, įrengtos 18 vietų, buvo laikoma 16 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 3,14 kv. m (56,61/18); nuo 2016-12-27 iki 2017-02-20 – 1 bÅ«rio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 26,97 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, buvo laikomi 8 nuteistieji, t. y., vienam asmeniui teko 3,37 kv. m (26,97/8) ploto (b. l. 19, 22).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 18 nuteistųjų, 1 bÅ«rio 6 gyvenamojoje patalpoje – 12, tačiau pareiÅ¡kėjas objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti, dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus, į bylÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad minėtose patalpose ginčo laikotarpiu buvo laikoma daugiau asmenų, nei nurodoma atsakovo atstovo atsiliepime. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.

Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl patalpose laikytų asmenų skaičiaus yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu gyvenant Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus bendrabučio tipo patalpose Taisyklėse reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti. Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpose nebuvo vėdinimo, apšvietimas ir oro temperatūra netinkama, patalpose kaupėsi pelėsis ir drėgmė, veisėsi parazitai.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, taip pat jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 22-23). Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langÄ .

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo ar oro trÅ«kumo. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo netinkamas patalpų apÅ¡vietimas ir oro temperatÅ«ra, tačiau nurodytų aplinkybių nedetalizavo (kokiu laikotarpiu, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose tokios sÄ lygos buvo) ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina higienos normos reikalavimų laikymÄ si.

Esant reikalui nuteistiesiems iÅ¡duodami Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. (b. l. 22-23). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad apÅ¡vietimas ar oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo ir oro temperatÅ«ros iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4, 5 punktus, gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį (b. l. 38-40).

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai savo pareigų. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės ir pelėsio atmetami. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 46-48), pagal kuriÄ pataisos namuose reguliariai ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų, kontrolės ir naikinimo paslaugos.

Byloje nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebÅ«tų laikomasi. Remiantis Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenimis, pataisos namų 1-me sektoriuje kenkėjų naikinimo darbai buvo atliekami (b. l. 41-45). IÅ¡ į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl parazitų sukandimų (b. l. 20). Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr.

LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlis (kiekvienam bÅ«riui, 5.6. p.), laisvalaikio kambarys (kiekvienam bÅ«riui; 5.8. p.), drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui, 5.9. p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui, 5.10. p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui, 5.11. p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus būriuose Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7 poilsio kambariai neįrengti, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu. Byloje taip pat liko nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patalpų maisto produktams laikyti neįrengimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji maisto produktus laiko šaldytuvuose ir virtuvėlėje. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 1-jo sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, o drabužių džiovinimo vietos įrengtos kiemuose (b. l. 22-23).

Byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės iÅ¡sidžiovinti asmeninius drabužius iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įstaigoje nebuvo gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos, avarinio išėjimo.

PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažymoje (b. l. 22-23) pažymima, kad įstaiga yra suderinusi su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui, kad visų bÅ«rių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, kad įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas argumentus dėl galimo prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, jog kilus gaisrui, jis neturėtų galimybės iÅ¡sigelbėti. Duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, byloje nėra. Teismas vertina, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint ir dirbant apsaugos pareigÅ«nams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų problema.

PareiÅ¡kėjui skunde tik deklaratyviai iÅ¡dėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su prieÅ¡gaisrinės sistemos nebuvimu, nenurodžius, ar bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo iÅ¡kilusi, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl žalos atsiradimo fakto. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog sanitariniame mazge vietoje tualeto buvo skylė grindyse, tualetai neatskirti pertvaromis, nebuvo duÅ¡o. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – AprÅ«pinimo norma), nurodyta, kad sanitariniame mazge tualetas gali bÅ«ti tupimas, taigi unitazo įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Be to, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , duÅ¡ai įrengiami ne sanitariniame mazge, bet duÅ¡inėje. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamai įrengto tualeto (nebuvo pertvarų). Tačiau, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys.

Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinančioms, žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr.

LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog prausykloje blogai veikė sanitariniai įrenginiai, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis dėl praustuvių trÅ«kumo. AprÅ«pinimo normoje numatyta, kad prausykloje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta 1 praustuvė – 15 nuteistųjų. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 1 bÅ«ryje buvo įrengta 5 vnt. praustuvių, 6 ir 7 bÅ«riuose – po 7 vnt. praustuvių.

Tačiau duomenų apie tai, kiek konkrečiai nuteistųjų buvo laikoma minėtuose bÅ«riuose, į bylÄ nepateikė, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus tenkančio AprÅ«pinimo normoje nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių įrenginių. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl patiriamų nepatogumų naudojantis prausykla ar dėl kito inventoriaus trÅ«kumo.

Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (aprūpinimo inventoriumi) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami. Pareiškėjas skunde taip pat deklaratyviai pažymėjo, kad pataisos namai nepritaikyti neįgaliesiems, patalpos neremontuotos, baldai pritvirtinti prie grindų, neįrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlis ir kt.

Tačiau, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklÄ ir kalinimo sÄ lygas, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kėjui tinkamas kalinimo sÄ lygas, dėl ko pareiÅ¡kėjas nebuvo aprÅ«pintas laisvalaikio kambariu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, nepatogumais, iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimu ir pan. Tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo (b. l.

20) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sukandžiojimų ar kitų sveikatos pablogėjimų, kuriuos galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinimo laisvalaikio kambariu, tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kaip buvo minėta, pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų, dėl jo kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK, nenustatyta ir nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis