a59ebc8d-6ea1-4a80-ab94-4e96fd6c4206 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5838-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05514-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 23 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas B. Z. skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014-12-05 sprendimÄ Nr. 78 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (duomenys neskelbtini) piliečiui B. Z.“;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti jam nacionalinę vizÄ ;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) ginčijamu sprendimu atsisakė jam iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ , motyvuodama, kad jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas remiasi Europos parlamento ir tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau - Vizų kodeksas), įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Ä®statymas) ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos RespublikÄ patvirtinimo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis ir atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius 2014 m. rugsėjo 23 d. praneÅ¡imu Nr. (15/4-5) 10K-42291 jį informavo, kad priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vienus metus.

Taigi jam, kaip užsieniečiui, kuris nėra Europos SÄ jungos (toliau – ES) valstybės narės pilietis, ketinant atvykti į Lietuvos RespublikÄ Ä¯forminti Migracijos departamento suteiktÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bÅ«tina gauti nacionalinę vizÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties kreipėsi į ambasadÄ ir konsuliniam pareigÅ«nui pateikė atvykimo tikslÄ pagrindžiantį dokumentÄ - Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. praneÅ¡imÄ Nr. (15/4-5) 10K-42291.

Ambasada nevertino aplinkybės, kad teisės aktai nenustato galimybės, trečiam asmeniui pateikti dokumentus už asmenį, kuriam suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Å iam formalumui sutvarkyti jam buvo bÅ«tina viza. Ambasada turėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes. Ambasados konsulinis pareigÅ«nas, atsisakydamas iÅ¡duoti vizÄ ir nurodydamas, kad nėra pagrįstas numatomo buvimo tikslas ir yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, peržengė savo kompetencijos ribas, pažeidė galiojančius teisės aktus.

Nepaisant to, jog ginčijamo sprendimo priėmimas yra pareigÅ«no, įgalioto iÅ¡duoti vizas, diskrecijos teisė, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti ir ja negali bÅ«ti naudojamasi abstrakčiai. Konsulinis pareigÅ«nas, atmesdamas jo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , nepateikė objektyvių įrodymų ir priežasčių, kad jis tikrai gali kelti nelegalios imigracijos grėsmę, bei nemotyvavo argumento, kad nėra pagrįstas numatomo buvimo tikslas.Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai aiÅ¡kina teisės aktus, reglamentuojančius Å engeno valstybių ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų iÅ¡davimÄ užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Teisinis reglamentavimas, nustatantis Å engeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų iÅ¡davimÄ , nustato Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) konsulinio pareigÅ«no Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskrecijÄ Ä¯vertinti gautÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo medžiagÄ ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniÅ¡kai priimti sprendimÄ iÅ¡duoti vizÄ arba atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant praÅ¡ymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų iÅ¡davimo. Teisės aktai konsulinį pareigÅ«nÄ Ä¯pareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sÄ Å¾iningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. 2014-11-27 ambasadoje su pareiÅ¡kėju buvo atliktas pokalbis-interviu, pareiÅ¡kėjas atvyko kartu su kitais dviem asmenimis, praÅ¡ančiais vizos.

Pokalbio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad užsiima verslu Jungtinėje karalystėje bei JAV, tačiau asmens dokumentuose nebuvo Å¡ių valstybių vizų, pase nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo atsakytos iÅ¡duoti Italijos, kitų valstybių vizos. URM konsuliniam pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų, todėl URM konsulinis pareigÅ«nas turėjo teisę atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ .

PareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į LietuvÄ tikslÄ , o konsulinis pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡duoti vizÄ . PareiÅ¡kėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats praÅ¡antis vizÄ iÅ¡duoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, tikslÄ , pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, sÄ lygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Konsulas neturi pareigos neapibrėžtÄ ilgÄ laikÄ bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizÄ , iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu bÅ«tų priimtas sprendimas iÅ¡duoti vizÄ . PareiÅ¡kėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs praÅ¡omos vizos, turi teisę vėl kreiptis į AmbasadÄ dėl vizos gavimo pateikiant papildomus duomenis ir dokumentus. Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju konsului sprendžiant klausimÄ dėl vizos iÅ¡davimo konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiÅ¡kėjo kelionės į LietuvÄ tikslai gali bÅ«ti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiÅ¡kėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.

Skundas netenkinamas. Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014-12-05 sprendimo Nr. 78, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , motyvuojant, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų pagrindimas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014-11-27 Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė specialios formos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ ir dokumentus, kuriais norėta pagrįsti kelionės tikslÄ ir buvimo sÄ lygas – paso kopijÄ , kelionės sveikatos draudimo dokumentÄ , Migracijos departamento sprendimÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2015-01-20.Dokumentų pateikimo - priėmimo metu (2014-11-27) Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) su pareiÅ¡kėju buvo atliktas pokalbis - interviu.

PareiÅ¡kėjas į jį atvyko kartu su kitais dviem asmenimis, praÅ¡ančiais vizų. Pokalbio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad užsiima verslu Jungtinėje karalystėje bei JAV. Ambasados konsulinis pareigÅ«nas, spręsdamas vizos iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , laikydamasis reikalavimo konsultuotis su Lietuvos nacionalinėmis institucijomis dėl vizos iÅ¡davimo, specialaus elektroninio ryÅ¡io pagalba per Vizų informacinę sistemÄ (VIS) 2014-11-28 kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentÄ dėl galimumo iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui.Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas 2014-12-01 Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) konsulinių procedÅ«rų valdymo sistemoje (KPVS) pateikė neigiamÄ iÅ¡vadÄ :

„Remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 str. 1 p. (Å engeno sienų kodekso 5 str. 1 d., c p. - užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas) rekomenduojame neiÅ¡duoti LR vizos“.Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigÅ«nas - Ambasados (duomenys neskelbtini) darbuotojas, įvertinęs visÄ turimÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡duoti vizÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti nacionalinę vizÄ , nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų, ir priėmė 2014-12-05 sprendimÄ Nr. 78 atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ .

Sprendimas priimtas vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio 10 punktu, t. y. yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Ä®statymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2011- 03-24 įsakymu Nr. 1V-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su iÅ¡orės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas.Pagal Ä®statymo 11 str. l d. užsieniečiai, kurie nėra Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje, kirsdami iÅ¡orines Europos SÄ jungos sienas, privalo turėti vizas.

Atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindai yra nustatyti Ä®statymo 19 straipsnyje, kurio 2 p. nustatyta, kad vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų, Ä®statymo 19 straipsnio 10 punkte reglamentuota, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

ApraÅ¡as reglamentuoja dokumentų vizai gauti pateikimÄ , nagrinėjimÄ ir sprendimo dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ priėmimÄ , konsultavimÄ si dėl vizų. Pagal ApraÅ¡o 4 punktÄ dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos iÅ¡davimu, atsisakymu iÅ¡duoti vizÄ . ApraÅ¡o VII skyriuje nustatyta vizų tarnybos konsultavimosi dėl vizos iÅ¡davimo tvarka. Vadovaujantis ApraÅ¡u, konsulinis pareigÅ«nas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, elektroninių paklausimų forma dėl vizų iÅ¡davimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentÄ .

Migracijos departamentas apraÅ¡e nustatytais atvejais ir tvarka konsultuojasi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Valstybės saugumo departamentu, kurie patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetencijÄ Ä¯vertina turimÄ informacijÄ .Europos Parlamento ir Tarybos 2009 07 13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, kuriame tarp praÅ¡ymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų.

Prašymų nagrinėjimo tikslas ? nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šia tvarka Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas pasinaudojo.

Elektroninio ryÅ¡io priemonėmis gauta iÅ¡vada. Valstybės saugumo departamentas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinės vizos nerekomendavo.Konsulinis pareigÅ«nas, atlikęs konsultavimosi procedÅ«rÄ , gavęs Valstybės saugumo departamento konsultacijÄ , iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjÄ pokalbio - interviu metu, susipažinęs su jo pateiktais dokumentais, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Konsulinis pareigÅ«nas pokalbio - interviu su pareiÅ¡kėju metu nustatė, kad nors pareiÅ¡kėjo teigimu jis ketina plėtoti druskos importo verslÄ Ä¯ LietuvÄ , o Å¡iuo metu užsiima verslu Jungtinėje karalystėje ir JAV, tačiau pareiÅ¡kėjo asmens dokumentuose nebuvo Å¡ių valstybių vizų, be to pase nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo atsisakytos iÅ¡duoti Italijos, Turkijos vizos.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigÅ«nas pasinaudojo iÅ¡ankstinėmis konsultacijomis ir elektroninio ryÅ¡io priemonėmis gavo Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadÄ , kuri rekomendavo pareiÅ¡kėjui nacionalinės vizos neiÅ¡duoti.Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigÅ«nas veikė aktyviai ir praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo nuosekliai, t. y. atliko pokalbį - interviu su pareiÅ¡kėju, kilus abejonių dėl pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų objektyvumo ir juose pateiktos informacijos tikrumo, ėmėsi veiksmų siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar nėra Ä®statyme nustatytų atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų, kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl iÅ¡vados pateikimo ir tik surinkęs ir iÅ¡analizavęs turimus dokumentus, padarė iÅ¡vadas, kurių pagrindu atsisakė B.

Z. iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada neturėjo teisės atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vienkartinę nacionalinę vizÄ , kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiÅ¡kėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendžia, kad Å¡ių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ä®statymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinės nacionalinė viza iÅ¡duodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau vadovaujantis Vizų kodekse, ApraÅ¡e ir Ä®statyme įtvirtintu reglamentavimu už vizų užsieniečiams iÅ¡davimÄ atsakinga institucija, siekdama iÅ¡vengti nelegalios migracijos grėsmės, kiekvienÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ privalo vertinti individualiai, pagal jai pateiktus duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompetentinga institucija, įvertinusi pateiktus duomenis ir nustačiusi aukščiau minėtus teisės normose įvardintus pagrindus, turi teisę atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime R. K. (C-84/12) konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskrecijÄ , susijusiÄ su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neiÅ¡duoti praÅ¡omos vizos remiantis Å¡iose nuostatose iÅ¡vardintais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421/2014). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamento iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nelaikytinas savaiminiu pagrindu kompetentingos institucijos teigiamam sprendimui dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad iÅ¡ konsulinio pareigÅ«no sprendimo turinio jam nėra aiÅ¡kÅ«s atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindai.

Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo apie priimtÄ sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys iÅ¡vardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos sprendimo dėl nacionalinės vizos neiÅ¡davimo tipinę formÄ nustato ApraÅ¡o 9 priedas. Skundžiamame sprendime bendriausia prasme yra nurodytas aiÅ¡kus atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindas, t. y., iÅ¡ priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas, o atsakovė pateikė jį pagrindžiančius motyvus ir įrodymus.

Ä®statyme ir ApraÅ¡e nėra nustatyta imperatyvi Ambasados pareiga iÅ¡samiai informuoti suinteresuotÄ asmenį apie priimto sprendimo pagrindus. Tai, jog tipinėje formoje įtvirtintas kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ suinteresuotam asmeniui yra tinkamos formos, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014-12-05 sprendimas Nr. 78 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (duomenys neskelbtini) piliečiui B.

Z.“ yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitinka teisės aktų reikalavimus, priimtas surinkus pakankamus įrodymus dėl pareiÅ¡kėjo keliamos rizikos nelegaliai migracijai. Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtintos sprendime nustatytos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti Å¡ioje byloje skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatyta.

Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, reikalavimas įpareigoti atsakovę imtis priemonių, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų iÅ¡duota viza atvykimui į Lietuvos RespublikÄ taip pat atmestinas.Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę pakartotinai kreiptis su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ ir pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, tikslÄ , pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, sÄ lygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,nusprendė:Atmesti pareiÅ¡kėjo B. Z. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                               Raimondas Blauzdžius                                                                                  Henrikas Sadauskas                                                                                  Liudmila Zaborovska