2019-08-14 Nr. AB-15546-3-62-3-02214-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1677-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02214-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 25 000 Eur žalos (1 643 Eur turtinės ir 23 357 Eur neturtinės) atlyginimą (b. l. 1–6).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę Alytaus PN, kuriuose dirbo vyriausiuoju pasiuntiniu, kas mėnesį gaudavo 125 Eur, tačiau 2017 m. liepos 21 d. jis buvo atleistas iš darbo ir buvo perkeltas į kitą lokalinį sektorių, kuriame negalėjo gyventi dėl priešiškai nusiteikusių kitų nuteistųjų, todėl pareiškėjas turėjo bausmę atlikti kamerų tipo patalpose. Šiose patalpose nebuvo šaldytuvo, todėl sugedo pareiškėjo turėti maisto produktai. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo atleistas, pareiškus jam įtarimą dėl neteisėto narkotinių medžiagų turėjimo, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet pareiškėjas nebuvo grąžintas į buvusias pareigas. Iš viso pareiškėjas prarado 1 125 Eur darbo užmokesčio, patyrė 500 Eur išlaidų advokatui, patyrė turtinę žalą dėl sugedusių maisto produktų, taip pat dėl bausmės atlikimo kamerų tipo patalpose patyrė 23 357 Eur dydžio neturtinę žalą, nes prarado galimybę pasimatyti su artimaisiais, buvo sumažintas apsipirkimo limitas, skambučių skaičius, apribota galimybė sportuoti, lankyti koplyčią, žiūrėti televizorių ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–36).

4. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 49-2350 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas) pareiškėjas buvo 2 mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas už pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto) pažeidimą (atsisakymą vykdyti teisėtus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtą būrį). Pareiškėjas, atsisakydamas eiti į būrį, buvo laikinai (2017 m. liepos 21–26 d.) izoliuotas, o 2017 m. liepos 27 d. nubaustas perkėlimu į kamerų tipo patalpas. BVK nenumato galimybės dirbti asmenims atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjas nebegalėjo dirbti. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas neįrodė ryšio tarp Alytaus PN tariamai neteisėtų veiksmų ir jam padarytos žalos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 128–134).

6. Iš byloje esančių Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų tarnybinių pranešimų teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 21 d. pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje. Iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, nurodydamas, kad sutinka būti laikomas kamerų tipo sąlygomis. Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę apskųsti nuobaudos paskyrimą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl nuobaudos jam paskirtos teisėtai ir pagrįstai.

7. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 31 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2-726 (toliau – Įsakymas) buvo atleistas iš kurjerio pasiuntinio pareigų dėl to, kad atsisakė būti paskirtame būryje ir sutiko bausmę atlikti kamerų tipo patalpose, o ne dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pradėjimu. Teismas pažymėjo, kad BVK 145 straipsnyje nustatyta, jog nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose į darbą nevedami.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nėra numatyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti šaldytuvas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl šaldytuvų kamerose nebuvimo. Teismas taip pat nurodė, kad pagal BVK 146 straipsnio 1 dalį, perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus tam tikrus atvejus), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas skunde neįvardijo konkrečių atvejų, kada jis kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, prašydamas leisti paskambinti telefonu, suteikti pasimatymą ar pan.

9. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad nenustačius šios viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, bylą iš esmės išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui priteisti 1 643 Eur turtinės ir 23 357 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 139).

11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir prarastų pajamų, taip pat dėl patirtų nepatogumų, prarastos galimybės pasimatyti su artimaisiais, kitų apribojimų kamerų tipo patalpose.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 142–144).

13. Alytaus PN pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, papildomai pastebėdami, kad pareiškėjo nurodyti žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Pasak Alytaus PN, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN veiksmų, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – Alytaus PN neteisėtų veiksmų, konstatavo, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir jo skundą patenkinti.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-662/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylą iš naujo negali būti tenkinamas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie leistų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina pakartotinai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

20. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (šiuo atveju – Alytaus PN) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais neginčijo nei Nutarimo, kuriuo jam buvo skirta nuobauda, nei Įsakymo, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo. Esant nenuginčytiems šiems individualiems administraciniams teisės aktams, nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo bausmės atlikimu kamerų tipo patalpose, taip pat susijusių su pareiškėjo atleidimu iš darbo. Nenustačius neteisėtų Alytaus PN veiksmų, nėra pagrindo atsirasti žalai, nes nėra būtinos viešajai atsakomybei kilti sąlygos.

21. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė