2025-03-12 Nr. AB-4494-3-62-3-02279-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-195-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02279-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AEnergija“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AEnergija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AEnergija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) išreikalauti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas atsakovo 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymas A1-333 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), t. y. objektyvią informaciją, jog vykdytų apžiūrų metu 100 proc. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Žemės sklypas) buvo apleista ir atitiko nustatytus apleistumo kriterijus; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. A1-333 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ ta apimtimi, kiek jame nurodomas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas; 3) nevykdyti žemės mokesčio už Žemės sklypą išieškojimo veiksmų, iki kol bus išspręstas šis ginčas (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1); 4) įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti klausimą dėl Žemės sklypo įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą bei iš naujo nustatyti Žemės sklypui taikytino Žemės mokesčio tarifą (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2); 5) patenkinus pareiškėjo skundo Reikalavimą Nr. 1 ir/ar Reikalavimą Nr. 2, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos Žemės mokesčio deklaraciją už 2024 m. ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją pakeisti (perskaičiuoti) pareiškėjui taikomą žemės mokestį už Žemės sklypą.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, nurodant tinkamas šalis bei jų duomenis, tinkamai suformuluojant reikalavimus atitinkamam atsakovui, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimti administraciniai aktai, apsispręsti dėl jų ginčijimo, nurodyti materialines teisės normas, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundo reikalavimus. Teismas nurodė, kad skundo dalykas ir pagrindas turi būti aiškiai išdėstyti ir atitikti ABTĮ reikalavimus, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė bylos nagrinėjimo būdo.

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo UAB „AEnergija“ skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir gražino juos pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintu skundu trūkumus pašalino tik iš dalies – tinkamai nurodė šalis, todėl konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu trūkumus pašalino netinkamai.

Teismas pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, kokie trūkumai privalo būti pašalinti. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, suformuluojant aiškius ir konkrečius reikalavimus, kurie nukreipti į tinkamą atsakovą, aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti tinkamai patvirtintus įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimti administraciniai aktai, pateikti ginčijamą Įsakymą, pagrįsti įrodymais jo gavimą, termino praleidimo priežastis, prašymą dėl termino atnaujinimo, jį pagrindžiančius įrodymus.

Teismo vertinimu, pareiškėjas patikslintame skunde iš dalies pakeitė reikalavimą, tačiau jį suformulavo neaiškiai, nors teismas buvo nurodęs, jog turi pateikti ginčijamą administracinį aktą. Pasak teismo, pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo skundą, taip pat nenurodė kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokios sukeltos teisinės pasekmės, materialinių teisės normų, nepateikė įrodymų, jog kreipėsi ir negavo ginčijamo akto. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo tiek pirminio skundo, tiek patikslinto skundo nėra galimybės nustatyti, kokį konkrečiai aktą ginčija pareiškėjas – skunde pareiškėjas reikalauja panaikinti 2023 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. A1-333 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“, nors skunde dėsto apie 2024 m. atsakovo atliktus veiksmus

Teismas nustatė, kad ginčyti atsakovo 2023 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. A1-333 yra praleistas terminas daugiau nei vieneri metai. Pareiškėjas nurodo, jog skundas teikiamas nepraleidus termino, o jei teismas manys kitaip , prašo atnaujinti terminą, tačiau nepagrindžia jokiais įrodymais, kad įstatymu nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas ne dėl jo kaltės ar neveikimo.

Teismas konstatavo, kad visuma teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartyje įvardytų ir pareiškėjo nepašalintų skundo trūkumų yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.

III. Pareiškėjas UAB „AEnergija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek skunde, tiek patikslintame skunde yra redakcinė klaida, t. y. neteisingai nurodyta skundžiamo atsakovo Įsakymo data (skundžiamas ne 2023 m., o 2024 m. rugsėjo 17 d. Įsakymas). Tai, pasak pareiškėjo, galima suprasti tiek iš skundo priedų sąraše pateikiamos teisingos informacijos, tiek nuorodos į atsakovo interneto svetainę, tiek pačiame skunde nurodytos viešo Įsakymo paskelbimo datos – 2024 m. spalio 1 d.. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas į pateiktą skundą ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynybą pažiūrėjo formaliai, toks vertinimas nepagrįstai susiaurina jo teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neįmanoma suprasti, kas yra skundžiama. Nurodo, jog teismas turi pareigą būti aktyvus, apdairus ir neaiškumus spręsti užduodant konkrečius klausimus byloje. 2024 m. lapkričio 5 d. nutartyje teismas konkrečiai šio klausimo ir abejonės nebuvo iškėlęs, o nurodyti su ta dalimi susiję skundo trūkumai yra abstraktūs.

Pareiškėjas nesutinka, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas, kadangi nors apie Įsakymo priėmimą sužinojo tik gavęs Žemės mokesčio deklaraciją (2024 m. spalio 19 d.), tačiau suprasdamas apdairumo ir rūpestingumo kriterijų terminą pats skaičiuoja nuo tada, kad pranešimas apie priimtą Įsakymą buvo paviešintas (2024 m. spalio 1 d.). Nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. (skundo pateikimo diena) yra nepraleistas teisės aktuose nustatytas terminas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Įsakymas nėra viešai prieinamas ar jam įteiktas, todėl pirmosios instancijos teismas kaip skundo priimtinumo sąlygą nustatė neįmanomą įvykdyti reikalavimą – pateikti dokumentą, kuriuo pareiškėjas nedisponuoja. Mano, kad tokiu būdu jam naikinama teisė kreiptis į teismą ir sukuriama ydinga praktika, kai viešojo administravimo institucija priima administracinį aktą, jo nepaviešina ir tokiu būdu padaro jį neapskundžiamu.

Dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi ir negavo ginčijamo akto, pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas jam privalėjo būti įteiktas. Prašydamas jį įteikti, pareiškėjas būtų įpareigotas laukti 20 darbo dienų atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakymo. Tai reiškia, kad pareiškėjas, vykdydamas šią pareigą automatiškai praleistų atitinkamo administracinio akto apskundimo terminą. Pasak pareiškėjo, toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas iš esmės suponuoja, kad atsakovui neįvykdžius pareigos pateikti pranešimą apie Įsakymą, pareiškėjas tapo atsakingu dėl to, kad jis nebuvo įteiktas ar paviešintas teisės aktams įprasta forma ir apimtimi (tik pranešimu atsakovo interneto svetainėje).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis nenurodė kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokios sukeltos teisinės pasekmės. Pasak pareiškėjo, jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė skundžiamą Įsakymą, o jo motyvai (kurie turėjo būti ir atitinkami teisės aktai) pareiškėjui nėra žinomi. Tiek pirminiame skunde, tiek patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad į Įsakymą įtraukus Žemės sklypą jam buvo sukelta ženkli mokestinė našta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas –Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „AEnergija“ skundas ir patikslintas skundas laikytini nepaduotais ir gražinti pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, šie trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad Įsakymas jam nebuvo įteiktas, taip pat nesutinka, kad praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodo, kad detaliai ir paeiliui išdėstė visas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo skundą, pridėjo tas aplinkybes patvirtinančius priedus, nurodė teisės normas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-649-442/2024, ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo suformuluotas reikalavimas nebuvo aiškus. Pareiškėjas skunde pakankamai aiškiai ir suprantamai suformulavo pagrindinį reikalavimą – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-09-17 įsakymą Nr. A1-333 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ ta apimtimi, kiek jame nurodomas UAB „AEnergija“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas formaliai atitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis ir gali būti nagrinėjamas teisme.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais nurodoma, kad iš pareiškėjo skundų nebuvo galimybės nustatyti, kokį konkrečiai aktą ginčija pareiškėjas, atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo kartu su skundais pateiktos medžiagos (pvz., internetinėje svetainėje pateiktos informacijos), matyti, jog pareiškėjas skundžia atsakovo 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymą A1-333 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“. Tai, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju neteisingai nurodė Įsakymo priėmimo metus, laikytina apsirikimo klaida, kuri netrukdo pradėti administracinės bylos teisenos. Be kita ko, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nenurodė, kokios jo teisės ar interesai yra pažeisti, kokios buvo sukeltos teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek pirminiame, tiek patikslintame skunde nurodė, kad Įsakymo pasekme tapo jam ženkliai išaugusi mokestinė našta. Akcentuotina, kad pareiškėjas teismui pateikė ištrauką iš atsakovo internetinės svetainės, iš kurios aiškiai matyti, kad remiantis Įsakymu, pareiškėjo nurodytas Žemės sklypas yra įtrauktas į sąrašą, į kurį įtraukti žemės sklypų savininkai turi mokėti žemės mokestį už 2024 metus padidintu tarifu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas skundo trūkumų negali grįsti vien įrodymų nepateikimu. Jeigu pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas turėtų pagrindą tokį skundą laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ar jų pakankamumo ir negali atsisakyti skundą priimti, remdamasis vien tuo, kad skundas nėra pagrįstas įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas reikalavimas panaikinti Įsakymą buvo pareikštas praleidus skundo padavimo terminą, taip pat nėra motyvuota. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo kartu su 2024 m. spalio 31 d. skundu pateiktus priedus, kuriuose matyti, kad Įsakymo priėmimo data yra 2024 m. rugsėjo 17 d. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra išdėstytos šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, ar Įsakymas buvo įteiktas pareiškėjui ir kada tai buvo padaryta, ar jis buvo viešai paskelbtas pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, todėl teisėjų kolegija negali patikrinti, ar aktualios aplinkybės nustatytos teisingai. Be to, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl skundo padavimo termino laikymosi, galėjo pakartotinai nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pavyzdžiui, pasiūlydamas paaiškinti sužinojimo apie Įsakymą aplinkybes ir pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jei toks terminas iš tiesų buvo praleistas.

Reikalaudamas iš pareiškėjo pateikti Įsakymą, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nurodė neturintis šio akto, prašė išreikalauti jį iš atsakovo, o tokią proceso šalies teisę numato ir ABTĮ. Be to, pareiškėjas su skundu yra pateikęs atsakovo interneto svetainės ekranvaizdį su ginčijamu Įsakymu, kas gali būti pripažįstama ginčijamo teisės akto pateikimu, ypač tais atvejais, kai tik tokį akto viešo paskelbimo būdą pasirenka institucija.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AEnergija“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AEnergija“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius