a596dd11-8a25-4cd4-a56b-57f7f088b81a · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vidaus reikalu ministerijos 2010-05-31 sprendima Nr. (duomenys neskelbtini) 2) solidariai iš atsakoviu Vidaus reikalu ministerijos ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos Vidaus reikalu ministerijos, priteisti nuo 2010 m. sausio menesio iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos neišmoketa valstybines pensijos dali;
Legislator headnote
AI generateda596dd11-8a25-4cd4-a56b-57f7f088b81a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: G., reikalaudama iÅ¡ Vidaus reikalu ministerijos turtines ir neturtines žalos atlyginimo neirodo, kad mineta institucija ar jos darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti. Vidaus reikalu ministerijos veiksmai yra teiseti ir pagristi istatymu.              `Pažymejo, kad vienintelis pareiÅ¡kejos valstybines pensijos dydžio ribojimo istatyminis pagrindas â Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalis â Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta neprieÅ¡taraujancia Konstitucijai.
Full text
Administracine byla NrAdministracine byla Nr. I-138-437/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01833-2010-1                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 15.2.3.2, 59, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Liudos Arlauskienes, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešejas) ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškejai A.
G. ir jos atstovui advokatui Algimantui Medeliui, viešame teismo posedyje išnagrinejusi administracine byla pagal pareiškejos A. G. skunda atsakovems Vidaus reikalu ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiuros tarnybai prie Vidaus reikalu ministerijos del neišmoketos valstybines pensijos dalies priteisimo ir neturtines žalos atlyginimo,             n u s t a t e: Pareiškeja A. G. prašo:
1) panaikinti Vidaus reikalu ministerijos 2010-05-31 sprendima Nr. (duomenys neskelbtini) 2) solidariai iš atsakoviu Vidaus reikalu ministerijos ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos Vidaus reikalu ministerijos, priteisti nuo 2010 m. sausio menesio iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos neišmoketa valstybines pensijos dali;
3) iš atsakoves Lietuvos valstybes, atstovaujamos Vidaus reikalu ministerijos, priteisti 10 000 Lt neturtines žalos atlyginima;
4) iš atsakoves Vidaus reikalu ministerijos priteisti nuo skundo priemimo dienos 5 procentu metines palukanas nuo neišmoketos 10 059 Lt pareigunu ir kariu valstybines pensijos dalies;
5) solidariai iÅ¡ atsakoviu Vidaus reikalu ministerijos ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos Vidaus reikalu ministerijos, priteisti bylinejimosi iÅ¡laidu atlyginima. PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalu ministerija i pareiÅ¡kejos asmenine saskaita pervede sumažinta pareigunu ir kariu pensija â 1 530,55 Lt, nors 2009 m. kiekviena menesi gaudavo po 1 890,55 Lt valstybines pensijos. Vidaus reikalu ministerijos 2010-05-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. valstybine pensija sumažejo 20 procentu. Vidaus reikalu ministerija, vadovaudamasi Socialiniu iÅ¡moku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (toliau â Laikinasis istatymas) nuostatomis, perskaiciavo 2010 m. sausio menesio valstybines pensijos dydi, taikydama koeficienta, apskaiciuota pagal Laikinojo istatymo 1 priede nustatyta formule.
Be to, pareigunu ir kariu valstybines ir socialinio draudimo pensiju bendra suma buvo sumažinta nuo 1,5 iki 1,3 vidutinio darbo užmokescio. Mano, kad pagal Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dali pensija neteisetai sumažinta 20 procentu. Nenustacius susidariusiu praradimu kompensavimo mechanizmo, pažeidžiamos pareiškejos teises ir interesai. Pažymi, kad aptartas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisetu lukesciu ir apsaugos principus, asmens teise gauti užtarnautos pensijos išmokas ir nepagristai riboja asmens teise i nuosavybe.
Remdamasi Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13 ir kitais nutarimais tvirtina, kad istatymu leidejas turi pareiga, istatymu nustatydamas tam tikra pensija, itvirtinti teisini reguliavima, užtikrinanti šios pensijos mokejima asmenims, atitinkantiems istatyme nustatytas salygas. Asmeniui, atitinkanciam istatyme nustatytas salygas, priklauso teise reikalauti, kad valstybe vykdytu prisiimta isipareigojima ir moketu nustatyto dydžio išmokas. Istatymais nustacius pensiju rušis, asmenis, turincius teise gauti pensija, pensiju skyrimo ir mokejimo pagrindus, salygas, pensiju dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprupinimo santykiuose laikytis teisetu lukesciu apsaugos ir teisinio tikrumo konstituciniu principu.
Pertvarkant pensine sistema, privalu nustatyti teisinga susidariusiu praradimu kompensavimo mechanizma asmenims, kuriems pensija buvo paskirta ir mokama. Teise i pensijas ir kitas socialines apsaugos sistemos teikiamas išmokas saugotina ir pagal tarptautinius teises aktus. Valstybei nustacius nurodyta teisini reguliavima, pareiškeja negavo dalies teisetai igytos valstybines pareigunu ir kariu pensijos, t. y. negavo pajamu, kurias butu gavusi, jei neteisetas valstybes teisinis reguliavimas nebutu buves nustatytas. Neatsargus valstybes veiksmai nuleme tai, kad ji patyre nuostoliu, kuriu dydis lygus negautoms pajamoms.
Šios faktines aplinkybes sudaro pagrinda Lietuvos valstybes civilinei atsakomybei kilti. Pažymejo, kad valstybines pensijos dalies nemokejimas sukele sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emocine depresija, bendravimo galimybiu sumažejima; vienašališkai priemus sprendima del pensijos sumažinimo, buvo pažeminti pareiškejos garbe ir orumas, ji verciama jaustis nereikalinga valstybeje, kuria kure. Nuo 2010 m. pradžios del sumažintos pensijos buvo priversta apriboti savo ir šeimos poreikius, negali užtikrinti normaliu gyvenimo salygu.
Noredama, kad pensija nebutu dar labiau sumažinta, iÅ¡ejo iÅ¡ darbo. Neturtine žala vertina 10 000 Lt. Taip pat praÅ¡o sumoketi palukanas nuo neiÅ¡moketos pensijos dalies. Pažymejo, kad del skirtumo tarp 1,5 ir 1,3 vidutinio menesio darbo užmokescio bei mažinimo koeficiento 2010 m. neteko 6 739 Lt, o 2011 m. â7 740 Lt, iÅ¡ viso 14 479 Lt priklausanciu iÅ¡moku. Atsakoves Vidaus reikalu ministerija ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Vidaus reikalu ministerijos, praÅ¡e pareiÅ¡kejos skunda atmesti kaip nepagrista.PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalu ministerija neturejo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kejos praÅ¡yma iÅ¡moketi pareigunu ir kariu valstybines pensijos nepriemoka, kadangi Laikinojo istatymo nuostatos, kuriu pagrindu buvo perskaiciuota jos valstybine pensija, galiojo, isigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujanciomis Konstitucijai.
A. G., reikalaudama iÅ¡ Vidaus reikalu ministerijos turtines ir neturtines žalos atlyginimo neirodo, kad mineta institucija ar jos darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti. Vidaus reikalu ministerijos veiksmai yra teiseti ir pagristi istatymu.              `Pažymejo, kad vienintelis pareiÅ¡kejos valstybines pensijos dydžio ribojimo istatyminis pagrindas â Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalis â Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta neprieÅ¡taraujancia Konstitucijai.
Kadangi valstybine pensija pareiÅ¡kejai mažinama ne daugiau nei 20 procentu, Vidaus reikalu ministerijos atsakymas ir veiksmai perskaiciuojant ir iÅ¡mokant sumažinta valstybine pensija yra teiseti ir nepažeidžia nei pareiÅ¡kejos teisiu ir/ar jos teisetu interesu, nei galiojusiu ar galiojanciu teises aktu. Treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiuros tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos praÅ¡e pareiÅ¡kejos skunda atmesti kaip nepagrista. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010-01-01 isigaliojus Laikinajam istatymui, pagal Å¡io istatymo 4 straipsnio 1 dali paskirtos ir Valstybiniu pensiju istatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybines pensijos (pareigunu ir kariu â kartu su mokamu valstybines socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedu) perskaiciuojamos taikant koeficienta, apskaiciuota pagal istatymo 1 priede nurodyta formule.
Pagal mineta formule apskaiciuotas pareiÅ¡kejai paskirtos pensijos perskaiciavimo koeficientas yra 0,8 (K = 0,8). Pagal Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dali pritaikius mineta koeficienta, A. G. pensijos dydis perskaiciuotas taip: 1 890,55 x 0,8 = 1 512,44 Lt, t. y. 2010 m. vasarioâgegužes menesiais už 2010 m. sausioâbalandžio menesius buvo iÅ¡moketa 1 512,44 Lt dydžio pensija. PareiÅ¡kejai nuo 2010-04-24 buvo paskirta valstybine socialinio draudimo senatves pensija, todel nuo 2010-04-24 jai buvo nutrauktas valstybines socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedas â 360 Lt.
Vadovaujantis Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškejai 2010 m. birželio menesi už 2010 m. gegužes menesi išmoketa 1 245,10 Lt dydžio pensija (1 890,55-360=1 530,55x0,8135 (K=0,8135)=1 245,1 Lt). Istatymas sumažintu pensiju kompensavimo nenustato. Sveikatos priežiuros tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato istatymas, ir moketi pareiškejai 1 890,55 Lt dydžio pensija bei parengti sprendima del neišmoketos pensijos dalies gražinimo nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Istatymas galioja ir nera pripažintas prieÅ¡taraujanciu Konstitucijai, todel nera pagrindo reikalauti ir neturtines žalos atlyginimo. Teismo posedyje pareiÅ¡keja ir jos atstovas palaike skunda ir praÅ¡e ji tenkinti skunde iÅ¡destytais motyvais.Atsakoviu ir treciojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posedyje nedalyvavo. Apie teismo posedžio laika ir vieta institucijoms buvo praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, b. l. 51â53). Kliuciu iÅ¡nagrineti byla iÅ¡ esmes ir priimti sprendima nenustatyta, todel ji nagrineta atsakoviu ir treciojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Skundas atmestinas.Remiantis byloje esanciais irodymais nustatyta, kad Vidaus reikalu ministerijos 1999-05-21 sprendimu A.
G. nuo 1999-04-26 neterminuotai paskirta 1 890,55 Lt dydžio pareigunu ir kariu valstybine pensija už 23 m. 8 men. 3 d. tarnyba (suma nurodyta atsižvelgiant i pensijos indeksavima bei kartu su valstybines socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedu â360 Lt; t. 2, b. l. 5, 6). Vidaus reikalu ministerija 2010-05-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) âDel skundoâ paaiÅ¡kino, kad Sveikatos priežiuros tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos 2010-04-30 raÅ¡tu Nr. 11D(P)-1498 pareiÅ¡kejai buvo pateikta praÅ¡oma informacija, kokiu pagrindu sumažinta pensija, o Å¡io raÅ¡to apskundimo tvarka neturejo buti nurodyta.
Vidaus reikalu ministerija taip pat informavo, kad parenge Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo pakeitimo projekta, kuriame numatyta sumažintu pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju kompensavimo tvarka, taciau Vyriausybe 2010-05-17 pasitarime nusprende šio klausimo nesvarstyti (t. 2, b. l. 8). 1994-12-13 priimto Pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju istatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigunams ir kariams bei ju šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalu ministerija.
Seimas 2009-12-09 prieme Laikinaji istatyma, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybes biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todel nustacius toki teisini reguliavima, buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybines bei valstybines socialinio draudimo pensijos. Laikinojo istatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io istatymo nuostatu galiojimas. Laikinojo istatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaiciuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinems iÅ¡mokoms, iÅ¡ ju ir valstybinems pensijoms, Laikinojo istatymo galiojimo terminas pratestas dar vieniems biudžetiniams metams â iki 2012-12-31.
Å io istatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju istatyma. Pagal istatymo nuostatas pareigunu valstybines pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtos ir Valstybiniu pensiju istatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybines pensijos (pareigunu ir kariu â kartu su mokamu valstybines socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io istatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybines socialinio draudimo naÅ¡liu pensijos perskaiciuojamos taikant atitinkama koeficienta, apskaiciuota pagal istatymo 1 priede nurodyta formule.
Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytu išmoku, apskaiciuojant nauja moketina kiekvienos išmokos dydi, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaiciuojamos, išmoku sumai taikant atitinkama koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 1 priede nurodyta formule.Nagrinejamu atveju, remdamasi Laikinojo istatymo 1 priede nurodyta formule, Vidaus reikalu ministerija, apskaiciavusi pareiškejai paskirtos pensijos perskaiciavimo koeficienta (K=0,8), perskaiciavo pensijos dydi ir jai priklausancia valstybine pensija sumažino nuo 1 890,55 iki 1 512,44 Lt.
A. G. 2010-04-24 paskyrus valstybine socialinio draudimo senatves pensija, buvo nutrauktas valstybines socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedo â 360 Lt â mokejimas. Vidaus reikalu ministerija, apskaiciavusi pareiÅ¡kejai paskirtos pensijos koeficienta (K=0,8135) už 2010 m. gegužes ir paskesnius menesius iÅ¡mokejo 1 245,1 Lt pensija (1 530,55x0,8135) (t. 2, b. l. 49). Byloje nera duomenu, kad pareiÅ¡kejos pareigunu ir kariu valstybine pensija buvo mažinta kitais istatymuose nustatytais pagrindais. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialiniu iÅ¡moku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.
Valstybiniu pensiju istatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima Å¡io istatymo 1 straipsnio 1 dalies 1â4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje âValstybes žiniosâ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, atitikti Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui, konstatavo, kad pagal Konstitucija, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucini teisines valstybes principa, susidarius ypatingai situacijai (inter alia del ekonomikos krizes), mažinant valstybines pensijas istatymu leidejui pareiga nustatyti susidariusiu praradimu kompensavimo asmenims, kuriems valstybine pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizma atsiranda tuomet, kai valstybine pensija mažinama dideliu mastu.
Atsižvelgiant i tai, kad asmeniui paskirta valstybine pensija, taip pat keliu valstybiniu pensiju arba valstybiniu pensiju ir rentu, valstybiniu socialinio draudimo našliu pensiju bendra suma pagal Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dali sumažinta ne daugiau nei 20 procentu, nera pagrindo konstatuoti, kad del šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybines pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nera pagrindo teigti, kad, Laikinajame istatyme nenustacius mechanizmo, pagal kuri butu kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems del gincijamoje šio istatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybines pensijos, taip pat keliu valstybiniu pensiju arba valstybiniu pensiju ir rentu, valstybiniu socialinio draudimo našliu pensiju bendros sumos perskaiciavimo (sumažinimo) sumažejo iki tokio perskaiciavimo (sumažinimo) paskirtos valstybines pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniu, konstitucinio teisines valstybes principo kylanciu reikalavimu.
Pažymejo, kad, konstatavus, jog Valstybiniu pensiju istatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Å¡io istatymo 1 straipsnio 1 dalies 1â4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui, tai savaime nereiÅ¡kia, kad Konstitucijai prieÅ¡tarauja ir Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaiciuojamos Valstybiniu pensiju istatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybines pensijos.Byloje nustatyta, kad gincijamu sprendimu Vidaus reikalu ministerija atsake i pareiÅ¡kejos skunda del sumažintos pareigunu ir kariu valstybines pensijos.
Vidaus reikalu ministerija, apskaiciuodama pensiju dydžius, vadovavosi galiojanciais teises aktais. Istatymas ar kitas teises aktas yra laikomu teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi Vidaus reikalu ministerija veike pagal kompetencija teises aktu nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pensija pareiškejui pagal Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dali galejo buti perskaiciuojama.
Taigi, pareiÅ¡kejai paskirta pareigunu ir kariu valstybine pensija buvo perskaiciuota pagristai. Vidaus reikalu ministerijos 2010-05-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisetas ir pagristas ir nera pagrindo solidariai iÅ¡ atsakoviu už kiekviena menesi nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos priteisti neiÅ¡moketos valstybines pareigunu ir kariu pensijos dali. PareiÅ¡keja reikalavima del palukanu priteisimo grindžia Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taciau pareiÅ¡kejos ir Vidaus reikalu mokant pensija nesiejo sutartiniai santykiai, todel nera pagrindo taikyti CK 6.210 straipsni.
Viešosios teises normos, reglamentuojancios valstybiniu pensiju mokejimo santykius del pensiju neišmokejimo, nenumato, kad tokiais atvejais asmuo, kuriam tam tikra pensijos suma buvo neišmoketa del ja skiriancios istaigos kaltes, galetu pretenduoti ne tik i šia suma, bet ir nuo jos skaiciuojamas palukanas. Taigi, net ir padarius išvada, kad susidare pareigunu ir kariu valstybines pensijos nepriemoka, palukanos negaletu buti priteisiamos. A. G. taip pat prašo atlyginti 10 000 Lt neturtine žala. Pažymetina, kad reikalavimas del žalos atlyginimo (tiek turtines, tiek neturtines) gali buti patenkinamas nustacius neteisetus pareiškejo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos padarymo fakta ir priežastini ryši tarp minetos institucijos neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos.
Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybes elementas â neteiseti veiksmai, kuriu buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmes lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias salygas. Valstybes civiline atsakomybe atsiranda tada, kai valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus Å¡ios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Å ioje byloje pareiÅ¡kejos reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo gali buti tenkinamas tik nustacius, jog Vidaus reikalu ministerijos neteisetus veiksmus, neturtines žalos padarymo fakta ir priežastini ryÅ¡i tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtines žalos padarymo faktas.
Kadangi Vidaus reikalu ministerija, apskaiciuodama pensijos dydi, vadovavosi galiojanciais teises aktais, t. y. veike taip, kaip privalejo veikti, A. G. atžvilgiu neteisetu veiksmu (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, todel jos reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo atmestinas. Administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise gauti iš kitos šalies savo išlaidu atlyginima. Kadangi pareiškejos skundas netenkinamas, nera pagrindo priteisti bylinejimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85â88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,             n u s p r e n d e : Skunda atmesti.Sprendimas per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma. Teisejai                                                                                                          Liuda Arlauskiene Raimondas Blauzdžius Liudmila Zaborovska