2019-03-28 Nr. AB-8002-3-61-3-04951-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-437-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04951-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Ž. skundą atsakovui valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) 2016 m. gruodžio 2 d. Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, MGK) sprendimą Nr. S-257(7-217/2016), 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Centrinis mokesčių administratorius) 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235, 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-404.

2. Pareiškėja nurodė, kad priimant sprendimus, buvo neįvertintos visos apmokestinimui reikšmingos faktinės aplinkybės ir neteisingai vadovautasi apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bei privalomojo socialinio draudimo (toliau – ir PSD) įmokas reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Apskaičiuodamas į biudžetą mokėtinas sumas, mokesčių administratorius konstatavo, jog 2009 metų pradžioje pareiškėja visiškai neturėjo jokių santaupų ar lėšų pragyvenimui, tačiau neįvertino aplinkybės, jog tikrinamojo laikotarpio išlaidoms padengti pareiškėja galėjo naudoti ankstesniais laikotarpiais gautas neapskaitytas pajamas. Neigdamas sukauptų lėšų faktą ir kartu pripažindamas patirtas išlaidas, mokesčių administratorius nenuoseklus ir neobjektyvus. Pareiškėja aiškiai nurodė visus neapskaitytų pajamų šaltinius, aprašė visas pajamų gavimo aplinkybes. Nedeklaruotos ar netiksliai deklaruotos pinigų sumos bei netinkamai įforminti buhalterinės apskaitos ar kiti dokumentai turėtų būti vertinami kaip tam tikri netikslumai, tačiau nepaneigia fakto, kad pinigų likutis realiai buvo sukauptas. Mokesčių administratorius išsamiai nagrinėjo gautas pajamas bei patirtas išlaidas tik nuo 2001 metų. Su darbo santykiais susijusios pajamos, kaip pajamų šaltinis, leidęs sukaupti santaupas, pradėtos vertinti tik nuo 2003 metų. Išsami ankstesniais laikotarpiais gautų pajamų ir išlaidų analizė privaloma, norint nustatyti nagrinėjamų laikotarpių galimai susidariusius piniginių lėšų likučius.

3. Pareiškėja paaiškino, kad būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pyragėlis“ akcininke, 2004–2011 m. suteikė paskolas bendrovei. Pagal 2009 m. spalio 6 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Pyragėlis“ įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini) už 320 000 Lt, bendrovei sumokėjo 224 432 Lt, gavusi banko kreditą, o likusios dalies – 95 568 Lt įnešimo į bendrovės kasą operacija realiai neįvyko, nors ir buvo atvaizduota kasos pajamų orderyje. Po minėto patalpų perleidimo sandorio sudarymo UAB „Pyragėlis“ buvo pareiškėjai skolinga 460 000 Lt, dėl to dalinis įsiskolinimo pareiškėjai sumažinimas buvo šio sandorio tikslas ir esmė. Kasos pajamų orderio 95 568 Lt sumai išrašymas buvo klaidinga buhalterinė operacija, kuria neteisingai įforminta sandorio esmė. Buhalterinė klaida buvo ištaisyta, tačiau mokesčių administratorius ir MGK į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai 95 568 Lt sumą priskyrė 2009 metų išlaidoms.

4. Pareiškėja teigė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino, jog UAB „Ekvalis“ pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį išmokėjo pareiškėjai 155 442,04 Lt sumą ir šia suma nepadidino 2009 metų pajamų. Šios sumos išmokėjimo faktas užfiksuotas UAB „Ekvalis“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau MGK į tai neatsižvelgė vien dėl to, kad paaiškinimai pateikti vėliau. Minėti dokumentai buvo bendrovės, o ne pareiškėjos žinioje, todėl vėlesnis jų pateikimas suprantamas ir pateisinamas.

5. Pareiškėja teigė, kad mokesčių administratoriui pateikė 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį su UAB „Tinklas2“, pagal kurią šiai bendrovei išnuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos minėta bendrovė 2007–2008 m. išmokėjo pareiškėjai 44 115 Lt už patalpų nuomą. Aplinkybės, jog UAB „Tinklas2“ nedeklaravo išmokėtų pinigų sumų nepaneigia fakto, jog pinigai realiai buvo sumokėti. Pajamų gavimo faktui neturi jokios įtakos aplinkybė, jog tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) savo veiklos vykdymo vietą deklaravo UAB „Pyragėlis“, nes UAB „Tinklas2“ nuomojo dalį minėtų patalpų.

6. Pareiškėja nurodė, kad nepagrįstai nepripažintos pareiškėjos disponuojamomis lėšomis pinigų sumos, sumokėtos pardavus sodo sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini) Pinigus už parduotą turtą gavo pareiškėja, todėl tik ji galėjo šias lėšas naudoti. Nepagrįstai atmesti visi argumentai dėl motinos padovanotų 150 000 Lt piniginių lėšų, nepagrįstai nepripažintos pajamomis 165 000 Lt sumos, gautos pardavus pačios surinktas miško gėrybes.

7. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu, todėl išvados dėl gautų paskolų iš fizinių asmenų nepagrįstos. Net ir nustatęs nurodytų asmenų finansines galimybes suteikti paskolą, esant paskolų suteikimo dokumentams ir pačių asmenų paaiškinimams, jog paskolos realiai buvo suteiktos, mokesčių administratorius neigė, jog paskolos realiai buvo gautos. Nepagrįstai į pareiškėjos pajamas neįtrauktos L. D., B. Ž., P. L., D. J. suteiktų paskolos ir nepagrįstai išlaidomis pripažintos S. J. pervestos lėšos.

8. Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratorius 2006–2008 metų išlaidoms gyvenamojo namo statyboms (duomenys neskelbtini) priskirta 241 428 Lt suma. Mokesčių administratorius tokią išlaidų sumą nustatė vadovaudamasis UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu, tačiau toks išlaidų statyboms nustatymo metodas abejotinas ir negali būti laikomas tiksliu išlaidų nustatymo šaltiniu. Pareiškėja statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, nes statybos buvo vykdomos labai ilgą laiką, savo jėgomis, pasitelkus draugų ir giminaičių pagalbą, statė labai ekonomiškai, ieškojo kuo pigesnių statybinių medžiagų, o išlaidų statybos darbams apskritai nepatyrė. Išlaidos namo statybai galėtų būti priskirtos realioms išlaidoms tik atlikus tikslų statybos darbų kaštų įvertinimą.

9. Pareiškėja teigė, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas papildomai mokėtinas į biudžetą GPM ir PSD įmokų sumas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatas bei MGK, patvirtindama mokesčių administratoriaus sprendimą, formaliai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neįgyvendino turinio viršenybės prieš formą principo nustatant visas reikšmingas aplinkybes ir nesilaikė privalomų protingumo, teisingumo bei objektyvumo kriterijų. Mokestinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, neišsamiai ir neteisėtai. Todėl nepagrįstai papildomai apskaičiuotos ir nurodytos į biudžetą sumokėti mokesčių bei su jais susijusios sumos. Ginčijami sprendimai paviršutiniški, formalūs, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

10. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. VMI nurodė, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjos GPM už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir PSD įmokų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą ir surašė 2016 m. birželio 21 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65) FR0680-295, kuriuo apskaičiavo 16 374,83 Eur GPM ir 4 646,66 Eur PSDĮ (toliau – ir Patikrinimo aktas). Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 patvirtino Patikrinimo aktu apskaičiuotas 16 374,83 Eur GPM ir 4 646,66 Eur PSDĮ sumas, apskaičiavo 10 332 Eur GPM delspinigių ir 3 106 Eur PSDĮ delspinigių bei minėtu sprendimu skyrė 1 637 Eur GPM baudą ir 465 Eur PSD įmokų baudą. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI pozicija su skundu kreipėsi į VMI, kuri 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-235 patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiais mokesčių administratoriaus sprendimais, su skundu kreipėsi į MGK, kuri 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. S-257 (7-217/2016) nusprendė patvirtinti VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. VMI paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos išlaidos 2009 ir 2010 metais, atitinkamai 267 404 Lt ir 109 519 Lt viršijo bendras oficialiai gautas pajamas, t. y. pareiškėja šiuo laikotarpiu gavo nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Analizuojant pareiškėjos tiriamojo laikotarpio (2001–2008 m.) pajamas ir išlaidas, nustatyta, jog tikrinamojo laikotarpio pradžiai pareiškėja piniginių lėšų ne banke neturėjo. Pareiškėjos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas: 2009 m. išlaidos grynaisiais pinigais 267 404 Lt viršijo disponuojamas pajamas; 2010 m. išlaidos grynaisiais pinigais 109 519 Lt viršijo disponuojamas pajamas; 2011 m. pareiškėjos oficialiai deklaruotos pajamos buvo didesnės, nei mokesčių administratoriaus nustatytos jos išlaidos. VMI vertinimu, pagrįstai nustatyta, kad faktinės pareiškėjos išlaidos 2009–2010 metų laikotarpiu 376 923 Lt (267 404 Lt + 109 519 Lt) viršijo gautas pajamas, t. y. pareiškėja realiais pajamų šaltiniais nepagrindė patirtų išlaidų.

13. VMI, pasisakydama dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis B. Ž. 2007 m. gegužės 9 d. teikė metines pajamų deklaracijas (FR0462S33) už 2005 m., kurių prieduose FR0462N kiekvienas deklaravo po 41 500 Lt nekilnojamojo turto neapmokestinamųjų pajamų, t. y. po pusę gautų pardavimo pajamų už parduotą minėtą nekilnojamąjį turtą (83 000 Lt/2). Nenustačius jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, jog pinigines lėšas už parduotą minėtą nekilnojamąjį turtą gavo išimtinai tik pareiškėja, Vilniaus AVMI, vertindama pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas už tiriamąjį laikotarpį, pagrįstai pripažino, jog pareiškėja gavo 41 500 Lt sumą. Net ir pripažinus, jog pareiškėja 2005 m. gavo ar galėjo gauti ne 41 500 Lt, o 83 000 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir turėti didesnį 2005 m. ir 2006 m. piniginių lėšų likutį, tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjos piniginių lėšų likučio tikrinamojo laikotarpio pradžiai nustatymui. Įvertinus tai, jog 2007–2008 m. laikotarpiu pareiškėjos išlaidos ženkliai viršijo gautas pajamas, net ir padidinus pareiškėjos 2005 m. grynųjų piniginių lėšų likutį, įvertinus vėlesnius laikotarpius, išvada, jog pareiškėja 2009 m. sausio 1 d. piniginių lėšų ne banke neturėjo, nekeistina.

14. VMI, pasisakydama dėl 150 000 Lt dovanojimo pagrindu gautų piniginių lėšų nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog O. V. neturėjo pakankamai pajamų 150 000 Lt dovanai suteikti. Pareiškėja 2013 m. balandžio 17 d. paaiškinime nurodė, kad iš motinos O. V. be sutarties 2000–2006 m. gavo dovanų 150 000 Lt, tačiau nenurodė informacijos apie konkrečias gautas pinigų sumas, dovanojimo datas, galimus motinos pajamų šaltinius bei nenurodė kitų piniginių lėšų gavimą patvirtinančių aplinkybių. Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS) duomenimis, pareiškėja metines pajamų deklaracijas teikė už 2005–2006 m., tačiau gautų dovanos pagrindu sumų nedeklaravo. Pareiškėja neįrodė iš motinos O. V. 2000 –2006 m. laikotarpiu gautos 150 000 Lt dovanų sumos, todėl ši suma apskaičiuojant 2009 m. sausio 1 d. turėtą piniginių lėšų likutį, pagrįstai nepripažinta pareiškėjos pajamomis.

15. VMI dėl 1 288 500 Lt paskolos raštelių pagrindu gautų piniginių lėšų vertinimo nurodė, kad įvertinusi surinktą informaciją apie sandorių sudarymo aplinkybes bei asmenų finansines galimybes suteikti pareiškėjai paskolas grynaisiais pinigais konstatavo, jog paskolos sutartiniai santykiai buvo sukurti ir vykdomi dirbtinai – sudarytos beprocentinės paskolos sutartys prieštarauja ekonominei logikai, jos sudarytos tikslu imituoti tokių paskolų suteikimą, siekiant nuslėpti tikrąjį pinigų gavimo šaltinį, o tokie veiksmai atlikti vieninteliu tikslu – siekiant piktnaudžiauti mokesčiais. VMI konstatavo, jog ilgalaikės ir beprocentinės paskolų sutartys buvo tik formalios ir sudarytos siekiant pagrįsti jos pajamų šaltinius, ir gauti mokestinės naudos. Išvados apie pareiškėjos tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių, paskolos raštelių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, pajamų gavimo nepagrindžia.

16. VMI nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja nepateikė statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų bei nurodė mažą (25 000 Lt) naujos statybos vertę. Vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu (2004 m., 2008 m.) bei Lietuvos Respublikos statistikos departamento statistine informacija apie pagrindinius ekonominės ir socialinės raidos rodiklius 2004–2008 m., apskaičiuota 2 aukštų vienbučio gyvenamojo namo (218,79 kv. m ploto, 500 kub. m tūrio) (duomenys neskelbtini) statybinė vertė. Pareiškėjos 2006–2008 m. pastatyto dviejų aukštų gyvenamojo namo (500 kub. m statinio tūrio) statybos kaina siekia 341 000 Lt (682 Lt x 500 kub. m). B. Ž. nurodė, kad namo statybos darbus atliko savo jėgomis, todėl vertinama, jog statybos buvo vykdytos ūkio būdu (tai sudaro 70,80 proc. (iš tos sumos medžiagos ir gaminiai sudaro 62,7 proc., mašinų ir mechanizmų darbas – 8,1 proc.) nuo visos statybos kainos (100 proc.)). Todėl nustatyta statybos sąnaudų suma apskaičiuota 241 428 Lt (341 000 Lt x 70,8 proc.). Atsižvelgus į pareiškėjos paaiškinime nurodytą statybos periodą (2006–2008 m.), mokestinio patikrinimo metu gyvenamojo namo statybos išlaidų vertė, VMI vertinimu, pagrįstai apskaičiuota pagal UAB „Sistela“ pateiktą nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną – 241 428 Lt. Statybos išlaidos dalinamos proporcingai ir vertinama, kad gyvenamojo namo statytoms pareiškėja kiekvienais metais turėjo skirti po 80 476 Lt (241 428 Lt apskaičiuota gyv. namo statybos vertė / 3 m. 2006–2008 m. = 80 476 Lt).

17. VMI pažymėjo, kad pareiškėja mokesčių administratoriui neteikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, todėl siekiant įvertinti, ar pareiškėja galėjo turėti pinigines lėšas, kurių suma nesiekė privalomos deklaruotinos sumos, buvo vertintos nuo 2001 metų pareiškėjos gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Atlikti vertinimą už ilgesnį laikotarpį nebuvo jokių objektyvių aplinkybių. VMI sutiko su MGK sprendimo motyvais dėl pareiškėjos sudarytų sandorių su juridiniais asmenimis.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime palaikė VMI atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjos B. Ž. skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjos pakartotinį GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 2016 m. balandžio 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (13.2) FR0680-72 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir konstatavo, jog mokesčių mokėtojos B. Ž. 2009–2010 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 376 923 Lt (2009 m. – 267 404 Lt, 2010 m. – 109 515 Lt) ir papildomai apskaičiavo 21 021,49 Eur GPM, 16 374,83 Eur PSD įmokų. 2016 m. gegužės 26 d. pareiškėja Vilniaus AVMI pateikė pasiūlymą dėl mokestinio susitarimo sudarymo, kuriame išdėstė nesutikimą dėl apskaičiuotų mokesčių ir siūlė sudaryti susitarimą.

21. Vilniaus AVMI pareiškėjos pasiūlymą, pareiškėjos atstovo prašymu dėl mokestinio susitarimo laikė pastabomis dėl Patikrinimo akto, o jas išnagrinėjusi 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 Patikrinimo aktą patvirtino. Minėtu sprendimu pareiškėjai buvo papildomai apskaičiuoti 10 332 Eur GPM ir 3 106 Eur PSD įmokų delspinigių, paskirtos 1 637 Eur GPM ir 465 Eur PSD įmokų baudos. Pareiškėja 2016 m. liepos 20 d. skundu kreipėsi į VMI, prašydama panaikinti Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimą, nes mokesčių administratorius nepagrįstai pusę už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gautų pardavimo pajamų pripažino pareiškėjos sutuoktinio pajamomis, nepagrįstai nepripažino motinos dovanotų ir iš fizinių asmenų gautų paskolų pareiškėjos pajamomis, mokestinį ginčą išnagrinėjo formaliai, nepaisė turinio viršenybės prieš formą principo. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad teikia pradinį skundą, kurį vėliau ketina papildyti papildomais motyvais ir įrodymais.

22. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skundą, 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-235, Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-404 patvirtino. Pareiškėja pateikė skundą MGK, kuri, išnagrinėjusi skundą, patvirtino VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.

23. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies bei VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 4 punktą, kuriame nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtino mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitas ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Mokesčių administratorius taikė Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytą išlaidų metodą, kai mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus nesutinkant su mokesčių administratoriaus išvadomis nepripažinti B. Ž., P D. J., P. L. ir L. D. suteiktų paskolų pareiškėjos pajamomis aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant mokestinius ginčus dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. balandžio 17 d. (pradėjus mokestinį tyrimą) teikdama paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą, nurodė, kad yra gavusi 780 000 Lt paskolų iš fizinių asmenų. Kartu su paaiškinimu pateikė aštuonis paskolos raštelius: 1) 2004 m. gruodžio 24 d. skolos raštelį, pagal kurį D. B. paskolino 50 000 Lt iki 2014 m. gruodžio 24 d.; 2) 2006 m. sausio 4 d. skolos raštelį, pagal kurį iš D. B. pasiskolino 45 000 Lt iki 2016 m. sausio 4 d.; 3) 2007 m. vasario 24 d. skolos raštelį, pagal kurį iš D. B. pasiskolino 47 000 Lt iki 2016 m. sausio 4 d.; 4) skolos raštelį, pagal kurį iš R. M. pasiskolino 47 500 Lt iki 2015 m. liepos 1 d.; 5) 2007 m. gruodžio 28 d. skolos raštelį, pagal kurį iš A. B. pasiskolino 50 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 28 d.; 6) 2008 m. sausio 4 d. skolos raštelį, pagal kurį iš J. Š. pasiskolino 50 000 Lt iki 2013 m. birželio 2 d.; 7) 2008 m. sausio 17 d. skolos raštelį, pagal kurį iš B. T. pasiskolino 50 000 Lt iki 2012 m. gruodžio 31 d.; 8) 2008 m. balandžio 9 d. skolos raštelį, pagal kurį iš B. Ž. pasiskolino 440 000 Lt iki 2014 m. balandžio 10 d. Minėtuose paskolos rašteliuose palūkanų ir netesybų mokėjimas, taip pat prievolių užtikrinimo būdai nėra nurodyti ir aptarti; pareiškėja teigia, kad paskolos jai suteiktos grynaisiais pinigais.

26. Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjos mokestinį tyrimą ir įvertinusi jos 2009–2011 metais gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo disponuojamas pajamas, todėl išlaidų sumai padengti mokesčių mokėtoja galėjo naudoti kitas įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. Apie mokestinio tyrimo rezultatus pareiškėja informuota 2014 m. sausio 20 d. pranešimu. Vilniaus AVMI pradėjo mokestinį patikrinimą, apie tai 2014 m. liepos 28 d. pranešimu informavo pareiškėją, pareikalavo pateikti papildomus dokumentus.

27. Teismas nustatė, kad pradėjus mokestinį patikrinimą pareiškėja papildomai pateikė 6 paskolos raštelius ir 1 paskolos sutartį su fiziniais asmenimis: 1) 2009 m. sausio 4 d. skolos raštelį, pagal kurį B. Š. paskolino 90 000 Lt iki 2015 m. spalio 1 d.; 2009 m. sausio 7 d. skolos raštelį, pagal kurį Z. S. paskolino 80 000 Lt iki 2011 m. sausio 7 d.; 3) 2009 m. sausio 17 d. skolos raštelį, pagal kurį A. N. paskolino 49 000 Lt iki 2015 m. sausio 17 d.; 4) 2009 m. vasario 14 d. skolos raštelį, pagal kurį L. D. paskolino 20 000 Lt iki 2014 m. vasario 14 d. Minėtame paskolos raštelyje yra prierašas pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 5) 2009 m. birželio 27 d. paskolos sutartį dėl buto įsigijimo, pagal kurią D. B. (dabar J.) suteikė 200 000 Lt paskolą projektuojamam butui su garažu, esančiam (duomenys neskelbtini); 6) 2009 m. gruodžio 7 d. skolos raštelį, pagal kurį P. L. paskolino 50 000 Lt iki 2015 m. sausio 7 d.; 7) 2010 m. vasario 11 d. skolos raštelį, pagal kurį L. D. paskolino 20 000 Lt iki 2014 m. gruodžio 31 d. Minėtame raštelyje taip pat yra prierašas, kad skolos grąžinimo terminas pratęstas (atidėtas) iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendra paskolos suma sudaro 509 000 Lt. Minėtuose paskolos rašteliuose palūkanų ir netesybų mokėjimas, taip pat prievolių užtikrinimo būdai nėra nurodyti ir aptarti, paskolos suteiktos grynaisiais pinigais.

28. Mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu, įvertinęs fizinių asmenų paaiškinimus ir atlikęs jų kontrolės veiksmus, nustatė, kad D. B., D. B., R. M., A. B., J. Š., B. T., B. Ž., B. Š., Z. S., A. N. ir D. J. (buvusi B.) neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjai paskolas. Mokestinio patikrinimo metu D. B., D. B. ir B. T. teikė prieštaringus paaiškinimus. R. M. ir A. B. paneigė paskolų suteikimo faktus ir patys pripažino, kad tokio dydžio paskolos suteikimui neturėjo finansinių galimybių, o paskolos raštelius pasirašė pareiškėjos prašomi. Mokesčių administratorius, atlikęs L. D. ir P. L. kontrolės veiksmus nustatė, kad jų pajamų užteko suteikti pareiškėjai paskolas, tačiau duomenys apie minėtų paskolų sudarymą pateikti tik mokestinio patikrinimo metu, pareiškėjai žinant apie nustatytą nepakankamą 2009–2010 m. piniginių lėšų likutį.

29. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius dėl mokesčių administratoriaus išvados, jog B. Ž. neturėjo galimybių suteikti paskolos nepagrįsta, nustatė, kad pareiškėja mokestinio patikrinimo metu pateikė 2008 m. balandžio 9 d. skolos raštelį, pagal kurį iš B. Ž. pasiskolino 440 000 Lt iki 2014 m. balandžio 10 d. Pareiškėja parašu patvirtino, kad pinigus gavo taip pat 2008 m. balandžio 9 d. B. Ž., buvęs pareiškėjos sutuoktinis, 2013 m. spalio 22 d. paaiškinime nurodė, kad paskola grynaisiais buvo suteikta iš asmeninių santaupų ir iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų: 2005 m. liepos 2 d. buvo parduotas sodas (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt, o 2008 m. balandžio 2 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 260 000 Lt. Kaip buvo atsiskaityta už butą tiksliai neatsimena. Paskola negrąžinta. Operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. B. Ž. galėjo sukaupti ne daugiau kaip 50 161,84 Lt piniginių lėšų likutį, t. y. 17 838,16 Lt mažiau, nei nurodė pateiktoje deklaracijoje, o paskolos suteikimo dieną (2008 m. balandžio 9 d.) turėjo 213 478,75 Lt grynųjų pinigų likutį. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad B. Ž. už parduotą žemės sklypą gavo 41 5000 Lt pajamų, bet ne nurodytus 100 000 Lt, o 2003 m. gruodžio 31 d. pateiktoje deklaracijoje klaidingai deklaravo įmonei suteiktą paskolą ir turėtų santaupų likutį. Operatyvaus patikrinimo metu B. Ž. su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo, atvykti į Vilniaus AVMI ar pateikti papildomą informaciją raštu atsisakė. Teismas, atsižvelgęs į operatyvaus patikrinimo metu surinkus duomenis, sprendė, kad B. Ž. 2008 m. balandžio 9 d. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjai 440 000 Lt paskolos, nebuvo sąžiningas deklaruodamas pajamas ir teikdamas pirminius paaiškinimus mokesčių administratoriui, o patikrinimo metu su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo, papildomų paaiškinimų neteikė.

30. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad jos buvęs sutuoktinis turėjo finansines galimybes suteikti 260 000 Lt paskolą, pažymėjo, kad mokestinio tikrinimo laikotarpiu pareiškėja įrodinėjo gavusi visą paskolos raštelyje nurodytą 440 000 Lt sumą, o ne jos dalį. Mokesčių administratorius, vertindamas mokesčio mokėtojo pateiktus įrodymus, ir nustatęs, kad paskolos davėjas neturėjo finansinių galimybių paskolinti visos sumos, neturi pagrindo papildomai vertinti ir nustatyti, kokią sumą jis buvo pajėgus paskolinti.

31. Teismas sprendė, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog B. Ž. į UAB „Ekvalis“ sąskaitą pervesti 200 000 Lt galėtų būti vertinami kaip paskolos suteikimas ar galėjimas ją suteikti pareiškėjai. UAB „Ekvalis“ 200 000 Lt, paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“ buvo pervesti 2008 m. gegužės 8 d., t. y. beveik vienu mėnesiu vėliau, nei 2008 m. balandžio 9 d. skolos raštelyje nurodyta pinigų (paskolos) gavimo diena. Be to, tiek pareiškėja, tiek B. Ž. teigė, kad pinigai B. Ž. buvo perduoti grynais pinigais, o UAB „Ekvalis“ nurodyta suma pervesta bankiniu pavedimu. Teismas konstatavo, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis gautus 200 000 Lt panaudojo ne paskolai pareiškėjai pagal 2009 m. balandžio 8 d. paskolos raštelį suteikti.

32. Teismas, vertindamas pareiškėjos nesutikimo su mokesčių administratorius išvada, jog D. J. neturėjo finansinių galimybių paskolinti jai 200 000 Lt sumos, nes gautas kreditas buvo pervestas kitam fiziniam asmeniui argumentus, nustatė, kad pareiškėja 2009 m. birželio 27 d. paskolos sutartį, sudarytą su D. B., mokesčių administratoriui pateikė tik pradėjus mokestinį patikrinimą. Pagal paskolos sutarties nuostatas, UAB „Ekvalis“ akcininkei B. Ž., D. B. suteikia 200 000 Lt paskolą projektuojamam butui su garažu, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Ekvalis“, įsigyti.

Pagal šios sutarties 2.2.1 punktą paskolos gavėja, suėjus paskolos grąžinimo terminui, įsipareigojo paskolos davėjui minėtą butą (be apdailos) parduoti, pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, arba grąžinti paskolos davėjai visą paskolos sumą ir 7 proc. metines palūkanas už visą paskolos laikotarpį. Sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas – ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2015 m. kovo 5 d. pateiktame paaiškinime D. J. pagrindiniu paskolos B. Ž. suteikimo šaltiniu įvardino su (duomenys neskelbtini) banku 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu išmokėtą kreditą.

Minėtame paaiškinime ir 2015 m. liepos 9 d. pateiktame rašte D. J. teigė, kad jai suteikto kredito dalį buvo paskolinusi V. Z. ir ši suma jai netrukus buvo grąžinta. Tikslių duomenų, kada, kokiomis sumomis ir kokiu būdu jai pinigai buvo grąžinti nenurodė, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Mokesčių administratorius, atlikęs D. J. (buvusios B.) mokestinį tyrimą, 2015 m. gruodžio 9 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodė, kad D. J. 2008 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) bankas suteikė 499 999,97 Lt paskolą, kuri buvo išmokėta dalimis (2008 m. rugsėjo 5 d.

– 2008 m. spalio 29 d.). 2008 m. rugsėjo 5 d. D. J. į V. Z. sąskaitą pervedė 399 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „apmokėjimas pagal 2008 m. vasario 26 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, moka D. B. <...>. 2008 m. rugsėjo 24 d., 2008 m. spalio 14 d., 2008 m. spalio 29 d. ir 2008 m. spalio 31 d. D. J. į D. B. (motinos) sąskaitą pervedė iš viso 76 000 Lt, mokėjimo paskirtis „lėšų pervedimas“, 19 500 Lt sumą išsigrynino iš sąskaitos ir likusią 5 449,97 Lt sumą panaudojo banko paskolų grąžinimui, palūkanų mokėjimui ir vartojimo išlaidoms.

Pagal (duomenys neskelbtini) banko pateiktus duomenis, kreditas D. J. buvo suteiktas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Būsto remontui D. J., pagal pateiktą ataskaitą, išleido 88 100 Lt sumą. Kreditavo sutartis nutraukta, vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „Ekvalis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame planuojama statyti mažaaukštės statybos daugiabutį namą. Leidimas šio buto statybai iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. nebuvo išduotas.

UAB „Ekvalis“ sandorių su D. J. nesudarė, butas planuojamame statyti name D. J. vardu nerezervuotas. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus, paskolos suteikimo aplinkybes, VMI duomenų bazėse esančius duomenis ir mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją nustatė, kad D. J. 2009 m. neturėjo finansinių galimybių suteikti B. Ž. 200 000 Lt paskolos.

33. Pareiškėja, teikdama skundą MGK, pateikė papildomą D. J. 2016 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimą, kuriame D. J. teigia pagal 2009 m. birželio 27 d. paskolos sutartį paskolinusi pareiškėjai 200 000 Lt sumą. Pinigines lėšas gavo pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) banko. Iš karto po kredito suteikimo pinigus paskolino V. Z., bendram verslo projektui vykdyti. V. Z. pinigus grąžino dalimis grynaisiais pinigais per keletą mėnesių, nes projektui buvo gautos investicijos, todėl turėjo galimybę pinigus paskolinti B. Ž.. V. Z. paaiškinimai su skundu MGK nebuvo pateikti.

34. Teismas pripažino, kad mokesčių administratorius atliko išsamų aplinkybių dėl D. J. suteiktos paskolos vertinimą bei nuodugnų mokestinį tyrimą ir pagrįstai pripažino, kad D. J. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjai 200 000 Lt paskolos, o didžiąją dalį kredito sutarties pagrindu gautų pinigų D. J. panaudojo pervesdama lėšas kitiems asmenims (V. Z. ir savo mamai D. B.), bet ne paskolai pareiškėjai suteikti. Nėra jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti, kad D. J. pervesta 399 000 Lt suma jai būtų grąžinta ir vėliau paskolinta B. Ž.. Šios aplinkybės nepagrindžia ir papildomai pateiktas D. J. paaiškinimas. Vien tik paaiškinimai apie grynaisiais pinigais paskolintas lėšas neįrodo sandorio realumo. Paskolos sutartis, sudaryta su D. J., pateikta tik pradėjus mokestinį patikrinimą, kai pareiškėjai jau buvo žinoma mokestinio tyrimo išvada, kad jos išlaidos viršija pajamas, todėl paskolos sutartis laikytina formalia, sudaryta siekiant dirbtinai pagrįsti savo pajamas ir gauti mokestinės naudos.

35. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius, jog mokesčių administratorius nepagrįstai pajamomis nepripažino L. D. ir P. L. suteiktų paskolų, o mokesčių administratoriaus motyvas, kad L. D. pavėluotai deklaravo paskolos suteikimą, nepaneigia jos suteikimo fakto, nustatė, kad mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį patikrinimą pareiškėja pateikė 2009 m. vasario 4 d. ir 2010 m. vasario 11 d. skolos raštelius, kuriuose nurodyta, jog L. D. paskolina pareiškėjai 40 000 Lt (po 20 000 Lt pagal kiekvieną paskolos raštelį). Pagal pirmą skolos raštelį 20 000 Lt paskola suteikiama iki 2014 m. vasario 14 d., o pagal antrą iki 2014 m. gruodžio 31 d. Rašteliuose ranka padarytas įrašas apie tai, kad paskolos grąžinimas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja taip pat pateikė 2009 m. gruodžio 7 d. skolos raštelį, pagal kurį P. L. paskolino jai 50 000 Lt iki 2015 m. sausio 7 d. Tai, kad minėtus skolos raštelius pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė tik pradėjus mokestinį patikrinimą, skunde pripažįsta ir pati pareiškėja.

36. Mokesčių administratorius, atlikęs L. D. ir P. L. mokestinius tyrimus, nustatė, kad šie asmenys galėjo turėti finansinių galimybių suteikti B. Ž. skolos rašteliuose nurodyto dydžio paskolas. Įvertinęs tai, kad L. D. nuo 2004 m. VMI teikia metines gyventojo turto deklaracijas, kuriose deklaruoja turimą nekilnojamąjį bei privalomą registruoti turtą, piniginius likučius, esančius bankų sąskaitose, turimas santaupas grynaisiais pinigais, tačiau gyventojo turto deklaracijose už 2009–2010 m. B. Ž. suteiktų paskolų nebuvo deklaravusi ir deklaracijas patikslino tik mokestinio tyrimo metu (2015 m. balandžio 28 d.), ir tai, kad duomenis apie L. D. ir P. L. suteiktas paskolas pareiškėja pateikė tik mokestinio patikrinimo metu, mokesčių administratorius šių paskolų nepripažino realiomis.

37. Teismas nustatė, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu nebuvo pateikusi jokių duomenų apie iš L. D. ir P. L. gautas paskolas, o ginčui aktualiu laikotarpiu turėtas išlaidas grindė iš kitų fizinių asmenų grynais pinigais gautomis paskolomis. Duomenis apie minėtas paskolas pateikė žinodama, kad nustatytas nepakankamas piniginių lėšų likutis 2009–2010 metais ir tai, jog mokesčių administratorius nustatė, jog daugelis 2013 m. pateiktuose paaiškinimuose įvardintų fizinių asmenų neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolų. Paskolos rašteliuose nurodytų pasiskolintų sumą pareiškėja nedeklaravo. Jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti minėtų paskolų suteikimo faktą byloje nėra. Realaus paskolos suteikimo nepatvirtina ir MGK pateikti papildomi įrodymai – dalies skolos grąžinimo raštelis. Pareiškėjos veiksmai, kai duomenys teikiami po atlikto mokestinio tyrimo, užkerta galimybę tikėti jos sąžiningumu. Pareiškėjos nesąžiningumą pagrindžia ir tai, kad du fiziniai asmenys, tvirtinę skolinę pinigus pagal skolos raštelius, vėliau šias aplinkybes paneigė, nurodydami, kad skolos raštelius pasirašė prašomi pareiškėjos. Teismas pripažino, kad tarp pareiškėjos ir L. D. bei P. L. pasirašyti skolos rašteliai yra formalūs, sudaryti pareiškėjai siekiant pagrįsti išlaidas viršijusias pajamas bei išvengti GPM ir PSD įmokų mokėjimo nuo pajamų, gautų iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių, todėl mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai šių paskolų nepripažino pareiškėjos pajamomis.

38. Teismas vertino pareiškėjos argumentus dėl to, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atmetė jos paaiškinimus dėl motinos O. V. dovanotų 150 000 Lt lėšų, nes jos motina per visą gyvenimą galėjo sukaupti santaupų, kadangi motina dirbo ne tik pagrindinį darbą, bet ir papildomai uždarbiavo rinkdama miško gėrybes, ūkininkavo, sodyboje apgyvendindavo poilsiautojus. Aplinkybes, kad pinigai jai buvo padovanoti, pareiškėja grindė artimųjų paaiškinimais.

39. Teismas nustatė, kad pareiškėjos motina O. V. (gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu J. V. (miręs (duomenys neskelbtini) turėjo penkis vaikus. Mokesčių administratorius, įvertinęs duomenis apie O. V. nekilnojamojo turto sandorius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pateiktus duomenis, kad laikotarpiu nuo 1982 m. vasario 11 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. jai buvo išmokėta 84 457 Lt pensijų suma, tai, kad O. V. mokesčių administratoriui neteikė Brangų turtą įsigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijos, Vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, pajamų deklaracijų, pareiškėja nepateikė dovanojimo sutarčių ir (ar) kitų dokumentų ir dovanotų piniginių lėšų nedeklaravo, konstatavo, kad O. V. neturėjo finansinių galimybių padovanoti pareiškėjai 150 000 Lt.

40. Pareiškėja, teikdama skundą MGK, pateikė brolio J. V. 2016 m. rugsėjo 14 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad 2006 m. Naujųjų metų išvakarėse, tėvas J. V., kartu su mama O. V., padovanojo B. Ž. 20 000 Lt, o vėliau (2009 m. po tėvo mirties) mama, B. Ž. prašymu, atidavė likusias santaupas – 130 000 Lt. Motina nuo 2003 iki 2011 m. visas gautas išmokas (senatvės pensija, našlės pensija, slaugos pinigai) atiduodavo seseriai B. Ž.. Analogiškus paaiškinimus pateikė ir pareiškėjos seserys J. Š., D. S. ir A. B.. Pareiškėja 2013 m. teikdama paaiškinimus nurodė, kad 150 000 Lt iš motinos (be sutarties) gavo 2000–2006 metais.

41. Teismas pripažino, kad pareiškėjos įrodinėjama aplinkybė dėl iš motinos 150 000 Lt gautos sumos nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. V. pajamos nebuvo didelės ir per 29 metų laikotarpį sudarė tik apie 57 proc. sumos, kurią pareiškėja teigia gavusi dovanų. Ženklių pajamų iš turto pardavimo sandorių negavo, Vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos nepateikė, nors pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. IX-1910 3 straipsnio nuostatas, gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtas pinigines lėšas bankuose ir ne bankuose tuo atveju, jeigu jų bendra suma viršijo 50 000 Lt. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, jog motina gaudavo ir papildomų pajamų, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė, iš motinos gautos piniginės dovanos nedeklaravo, nors tokią pareigą turėjo. Brolio ir seserų rašytiniai paaiškinimai pateikti pareiškėjai žinant mokestinio patikrinimo išvadas. Be to, pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose ir MGK pateiktuose pareiškėjos brolio ir seserų rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti skirtingi piniginių lėšų dovanojimo laikotarpiai. Teismas kritiškai vertino paaiškinimų teiginius, kad nuo 2003 iki 2011 m. visas gautas socialines išmokas O. V. atiduodavo pareiškėjai, t. y. nėra aišku, iš kokių lėšų dengė vartojimo išlaidas ir dar kaupė santaupas. Į bylą pareiškėja yra pateikusi 2016 m. lapkričio 11 d. paaiškinimą, kad motiną 2003 m. (duomenys neskelbtini), jos sveikatos būklė neatsistatė; motiną slaugė ir ja rūpinosi pareiškėja. Alytaus neįgalumo tarnyba patvirtino visišką motinos negalią. Teismas abejojo, ar dėl sveikatos būklės O. V. buvo pajėgi 2009 m. priimti sprendimą dovanoti pinigines lėšas verslo plėtrai, kaip savo paaiškinimuose teigė pareiškėjos brolis ir seserys. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė dovanojimo fakto realumo.

42. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius dėl nesutikimo su mokesčių administratoriaus sprendimu nepripažinti jos pajamomis 165 000 Lt sumos, gautos pardavus surinktas miško gėrybes (pareiškėja teigė, kad nuo jaunystės aktyviai rinko ir pardavinėjo grybus; šiai veikla skyrė visą laisvalaikį po darbo, todėl nuo 1990 iki 2009 m. galėjo sukaupti nurodytą 165 000 Lt ir dar didesnę sumą. Šių pajamų deklaruoti neprivalėjo, nes pajamos per mokestinį laikotarpį neviršijo 10 000 Lt sumos), nustatė, kad pareiškėja, teikdama pirminius paaiškinimus, nepateikė informacijos, per kokį konkretų laikotarpį 165 000 Lt sumą uždirbo, kokias konkrečias miško gėrybes parduodavo, kokiomis kainomis, kokią pajamų sumą gaudavo vieno sezono metu. Tretieji asmenys duomenų VMI apie pareiškėjai išmokėtas pinigines sumas už supirktas miško gėrybes neteikė. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis B. Ž. nuo 1994 m. sausio 1 d. nuolat (be pertraukų) dirbo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), o tam tikrais laikotarpiais papildomai dirbo kitose įmonėse, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gavo 134 320 Lt su darbo santykiais susijusių bei 4 148 Lt ligos pašalpų. Mokesčių administratorius apskaičiavo, kad pareiškėjos nurodyta suma gauta už miško gėrybių pardavimą 1,2 karto (arba 30 680 Lt) viršijo šešerių metų gautas su darbo santykiais susijusias pajamas.

43. Teismas vertino, kad pareiškėja ne tik jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, jog rinkdama ir parduodama miško gėrybes gavo kelerių metų darbo pajamas viršijančias pajamas, bet net apytiksliai nenurodė, kokio dydžio pajamų sumą ir kokiu laikotarpiu gavo iš miško gėrybių pardavimo. Pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodyti teiginiai, apie tai, kad laikotarpiu nuo 1990 iki 2009 m. (laikotarpį pareiškėja nurodė tik teismui pateiktame skunde) galėjo sukaupti ir didesnę nei 165 000 Lt sumą, grindžiami tik matematiniu išskaičiavimu, siekiant nurodytą sumą paskirstyti taip, kad per mokestinį laikotarpį už miško gėrybes gauta suma neviršytų 10 000 Lt (165 000 Lt / 29 m. = 8 684,21 Lt), o ne realiai gautomis pajamomis. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėja neįrodė 165 000 Lt pajamų gautų pardavus miško gėrybes realumo.

44. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jos pajamomis nepripažino 44 115 Lt sumos, gautos iš UAB „Tinklas2“ už patalpų nuomą 2007–2008 metais, o tai, kad minėta bendrovė nedeklaravo jai išmokėtų sumų, nepaneigia realaus pinigų sumokėjimo fakto, nustatė, kad pareiškėja 2013 m. teikdama paaiškinimus apie pajamų gavimo šaltinius nurodė, jog pagal 2007 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartį iš UAB „Tinklas2“ gavo 44 115 Lt pajamų. Šioms pajamoms pagrįsti pateikė nuomos sutartį ir pinigų priėmimo kvitus. Pagal nuomos sutarties nuostatas, pareiškėja B. Ž. išnuomojo 58,52 kv. m. prekybinio ploto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Tinklas2“. Nuomos sutarties kaina per mėnesį 2 941 Lt ir 441,15 Lt GPM, nurodytas sutarties nuomos sutarties terminas iki 2008 m. sausio 1 d. (Nuomos sutarties 1.4, 1.7 p.). Kartu su sutartimi B. Ž. pateikė savo vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus 44 115 Lt sumai. Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Tinklas2“ VMI neteikė duomenų apie B. Ž. 2007–2008 m. laikotarpiu išmokėtas pinigų sumas, GPM nuo išmokėtų išmokų už turto nuomą nemokėjo. Nekilnojamojo turto registre nuomos sutartis tarp B. Ž. ir UAB „Tinklas2“ nebuvo įregistruota. UAB „Tinklas2“ VMI nedeklaravo veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini). VMI duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), savo veiklos vykdymo vietą (parduotuvę) nuo 2003 m. kovo 19 d. deklaruoja UAB „Pyragėlis“. Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, UAB „Pyragėlis“ teikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (forma KIT711) už 2007–2008 m., kuriose skaičiavo mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį nuo iš B. Ž. Vilniaus m. savivaldybėje perimtą naudoti nekilnojamąjį turtą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2007–2008 m. kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Vilniaus mieste B. Ž. neturėjo.

45. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Tinklas2“ sudaryta nuomos sutartis Nekilnojamo turto registre nebuvo išviešinta, pareiškėja iš nuomos gautų pajamų nedeklaravo, UAB „Tinklas2“ duomenų apie pareiškėjai nuomos sutarties pagrindu išmokėtas lėšas neteikė, GPM nemokėjo, sprendė, kad 44 115 Lt suma pagrįstai nepripažinta pareiškėjos pajamomis, o teritorinio mokesčių administratorius sprendimo dalies dėl 44 115 Lt nepripažinimo pajamomis Centriniam mokesčių administratoriui ir MGK neskundė.

46. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino disponuojamomis lėšomis visos pinigų sumos gautų pardavus sodo sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nustatė, kad 2005 m. liepos 12 d. B. Ž. ir B. Ž. pardavė L. L. 0,0600 ha žemės sklypą, sodų paskirties pastatą ir ūkinius pastatus, esančius sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas parduotas už 83 000 Lt. Sutarties 3.1-3.2 punktuose nurodyta, kad 4 500 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui (sutartyje pardavėju vadinami B. Ž. ir B. Ž., 1.1 p.), o likusią 78 500 Lt sumą pirkėjas įsipareigojo pervesti į sutartyje nurodytą B. Ž. sąskaitą. Ši suma buvo pervesta pareiškėjai. Pareiškėjos ir B. Ž. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta (išregistruota) (duomenys neskelbtini)

47. Mokesčių administratorius nepripažino visos iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos 83 000 Lt sumos pareiškėjos pajamomis, atsižvelgęs į tai, kad B. Ž. ir B. Ž. 2007 metais pateikdami metines pajamų deklaracijas už 2005 metus, kiekvienas deklaravo po 41 500 Lt nekilnojamojo turto neapmokestinamųjų pajamų. Teismo vertinimu, ši mokesčių administratoriaus išvada pagrįsta. Esant turto pardavėjų pateiktoms deklaracijoms, kuriose aiškiai išreikštas jų patvirtinimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo pajamų gavimo lygiomis dalimis, nėra pagrindo visų iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų laikyti išimtinai pareiškėjos gautomis pajamomis. Byloje nėra duomenų, kad minėtos deklaracijos būtų patikslintos. Mokesčių mokėtojai deklaracijose privalo pateikti teisingus duomenis ir patvirtinti jų teisingumą, todėl mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjos pinigų likutį, pagrįstai vadovavosi deklaracijų duomenimis ir MAĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčio deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumo prezumpcija. Vien tik aplinkybė, kad už turto pardavimą gauta suma buvo pervesta į pareiškėjos nurodytą sąskaitą, nepagrindžia, jog visa suma disponavo išskirtinai tik pareiškėja. Jokių kitų įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes pareiškėja nepateikė. Todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl netinkamo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų vertinimo ir pripažinimo išimtinai pareiškėjos pajamomis, atmetė kaip nepagrįstus.

48. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius dėl to, kad mokesčių administratorius nepagrįstai 95 568 Lt sumą, įneštą į UAB „Pyragėlis“ kasą įskaitė kaip atsiskaitymą už įsigytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes kasos pajamų orderio minėtai sumai išrašymas buvo klaidinga buhalterinė operacija, realiai ši operacija neįvyko, o buhalterinė klaida buvo ištaisyta, nustatė, kad pareiškėja yra UAB „Pyragėlis“ steigėja ir akcininkė (bendrovė įsteigta (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjos, kaip vienintelės akcininkės sprendimu Nr. 02 nuspręsta už 320 000 Lt parduoti UAB „Pyragėlis“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pirkėjai B. Ž.. Pagal su UAB „Pyragėlis“ sudarytą 2009 m. spalio 6 d. patalpos pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja už įsigytas patalpas į bendrovės kasą 2009 m. spalio 6 d. įmokėjo 95 568 Lt (kasos pajamų orderis serija PYR Nr. 2612, įmokėjimo paskirtis „akcininkės įnašas pagal patalpos pardavimo sutartį 2009 m. spalio 6 d.“) ir įsipareigojo iki 2009 m. spalio 17 d. dienos pervesti 224 432 Lt į UAB „Pyragėlis“ nurodytą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant UAB „Pyragėlis“ įsiskolinimams pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui“. 2009 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu pareiškėja į UAB „Pyragėlis“ banko sąskaitą pervedė 250 000 Lt. Mokėjimo pavedimu ir pagal kasos išlaidų orderį įmokėtas sumas priskyrė pareiškėjos 2009 m. išlaidoms.

49. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu nustatytus duomenis ir 2009 m. spalio 6 d. notarine tvarka patvirtintos patalpos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.2 punkte esant įrašytam patvirtinimui, kad pirkėja B. Ž. 95 568 Lt sumą pardavėjui UAB „Pyragėlis“ sumokėjo prieš pasirašydama sutartį, nėra pagrindo išvadai, kad pagal 2009 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio PYR Nr. 2612, kuriame be kita ko aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis, pareiškėjos įmokėta 95 568 Lt suma yra buhalterinė klaida. UAB „Pyragėlis“ 2013 m. sausio 27 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad parduotų patalpų kaina (320 000 Lt sumažinta) sumažinta bendrovės skola akcininkei, buhalterinių klaidų taisymas, vertintini kaip siekis sumažinti 2009 m. išlaidas, todėl mokesčių administratoriaus pagrįstai 95 568 Lt lėšų sumą priskyrė pareiškėjos išlaidoms.

50. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino, kad UAB „Ekvalis“ pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį išmokėjo jai 155 442,04 Lt sumą ir šia suma nepadidino jos pajamų, nes šios sumos išmokėjimo faktas užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje, nustatė, kad pareiškėja 2013 m. teikdama paaiškinimus dėl pajamų šaltinių, duomenų apie jai UAB „Ekvalis“ suteiktą 155 442,04 Lt paskolą nenurodė. Paaiškinime pareiškėja pateikė informaciją apie jos pačios UAB „Pyragėlis“ ir UAB „Ekvalis“ suteiktas paskolas, kurią grindė 2009 m. sausio 1 d., 2009 m. liepos 1 d., 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimis ir kasos pajamų orderių kvitais. Pagal šiuos duomenis, pareiškėja UAB „Ekvalis“ 2009 m. liepos 1 d. suteikė 196 000 Lt paskolą, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. 90 000 Lt paskolą. Pareiškėja tik ginčo nagrinėjimo MGK metu pateikė 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderį serija EKV Nr. 54, kuriuo į UAB „Ekvalis“ įnešta 160 000 Lt, tos pačios dienos kasos išlaidų orderį Nr. 26, pagal kurį pareiškėjai iš kasos išmokėta 155 442 Lt suma, kaip paskolos grąžinimas akcininkei, UAB „Ekvalis“ 2016 m. rugsėjo 12 d. buhalterinę pažymą, kurioje nurodoma, kad tuo metu dirbusi bendrovės buhalterė klaidingai atliko įrašus registruose, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja įnešė į kasą 160 000 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. 54 naujai autoserviso įrangai įsigyti, tačiau, neįvykus sandoriui, 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai dalis paskolos grąžinta pagal kasos išlaidų orderį Nr. 26.

51. Mokesčių administratorius, siekdamas įvertinti pareiškėjos ir UAB „Ekvalis“ tarpusavio finansinių įsipareigojimų dydį, nustatė, kad pareiškėjai UAB „Ekvalis“ 2007–2013 metais grąžino 55 660 Lt. Bendrovė 2011 m. gegužės 31 d. pateiktose deklaracijose apie gautas ir grąžintas paskolas deklaravo iš B. Ž. 2009 m. gautą 196 000 Lt paskolą (paskolos grąžinimas nedeklaruotas) ir 2010 m. 90 000 Lt paskolą (deklaruotas 2 300 Lt grąžinimas). Minėtus duomenis mokesčių administratorius nustatė tiek 2012 m. atliko operatyvaus patikrinimo, tiek ir vėlesnių patikrinimų laikotarpiais. Šie duomenys sutapo ir pirminiais pareiškėjos 2013 metais pateiktais paaiškinimais apie suteiktų paskolų sumas ir datas. Nagrinėjamu taip pat svarbu pažymėti, kad į bylą pateiktoje 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „Ekvalis“ parengtoje pažymoje apie išmokėjimus pagal avansines apyvartas nurodyta, jog pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 26 pareiškėjai buvo išmokėta 1 450 Lt, o ne 155 442,04 Lt suma.

52. Teismas konstatavo, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjos sąžiningumu, todėl pirminiai pareiškėjos paaiškinimai laikytini patikimesniais, objektyvesniais, neįtakotais laiko ir kitų aplinkybių, todėl 155 442 Lt suma pagrįstai nepripažinta pareiškėjos tikrinamojo laikotarpio pajamomis. Teismas pareiškėjos argumentus, kad su darbo santykiais susijusios pajamos, kaip pajamų šaltinis, leidęs sukaupti santaupas, pradėtos vertinti tik nuo 2003 metų, atmetė kaip nepagrįstus, nes iš mokestinio ginčo medžiagos nustatyta, kad mokesčių administratorius įvertino visas 2001–2008 metais gautas pajamas ir išlaidas.

53. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl nesutikimo su mokesčių administratoriaus nustatyta 241 428 Lt išlaidų suma gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, nes išlaidų suma nustatyta netiksliai, o apskaičiuojant šias sumas nesivadovautina abejotinais UAB „Sistela“ kainynais, nustatė, kad pareiškėja nurodė, jog gyvenamojo namo statybai patyrė 25 000 Lt išlaidų, paaiškino, jog gyvenamąjį namą statė savo jėgomis. Mokesčių administratorius nustatė, kad Vilniaus r. sav. administracijos Statybos skyrius 2008 m. spalio 24 d.

B. Ž. išdavė statybos leidimą Nr. 1022 (galiojantį iki 2018 m. spalio 23 d.) naujai vienbučio gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Iki Patikrinimo akto surašymo (2016 m. balandžio 21 d.) Nekilnojamojo turto registre B. Ž. pastatyto gyvenamojo nebuvo įregistravusi. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu pateikė minėto statybos leidimo kopiją, kuriame nurodyti naujai statomo statinio techniniai rodikliai: pamatai – gelžbetonis sienos – mūrinės, perdangos – gelžbetonis, stogas – medinių konstrukcijų, butų skaičius – 1, bendras plotas – 218,79 kv. m, gyvenamas plotas – 108,49 m2, aukštų skaičius – 2, statybinis tūris – 500 kub. m.

Pareiškėja nepateikė statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir nurodė labai mažą statybų išlaidų sumą, todėl mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad leidimas išduotas jau statomam gyvenamam namui, šis gyvenamasis namas pradėtas statyti 2006 m. ir užbaigtas 2008 m., vadovaudamasis UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu (2004 m., 2008 m.) ir Lietuvos Respublikos statistikos departamento statistine informacija apie pagrindinius ekonominės ir socialinės raidos rodiklius 2004–2008 m., nustatė, kad 2004 m. panašaus vienbučio gyvenamojo namo 1 kub. m statybos kaina sudarė 480 Lt.

Atsižvelgdamas į Statistikos departamento statistinę informaciją apie pagrindinius ekonominės ir socialinės raidos rodiklius (statybos sąnaudų elementų kainų indeksas lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu), 2005 m. mokesčių administratorius apskaičiavo 516,48 Lt (480 Lt x 107,6 proc.) 1 kub. m statybos kainą, 2006 m. – 567,10 Lt / 1 kub. m (516,48 Lt x 109,8 proc.), 2007 m. – 649 Lt 1 kub. m, 2008 m. – 830 Lt kub. m. Pagal šiuos duomenis 1 kub. m statybos kaina 2006 - 2008 m. sudaro 682 Lt, todėl 2006 - 2008 m. pastatyto dviejų aukštų gyvenamojo namo (500 kub. m statinio tūrio) statybos kaina siekia 341 000 Lt (682 Lt x 500 kub. m).

Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į pareiškėjos paaiškinimus, kad namo statybos darbai buvo atlikti savo jėgomis, vertino, jog statybos buvo vykdytos ūkio būdu, o tai sudaro 70,80 proc. (iš tos sumos medžiagos ir gaminiai sudaro 62,7 proc., mašinų ir mechanizmų darbas - 8,1 proc.) nuo visos statybos kainos ir išlaidas apskaičiuotą išlaidų sumą sumažino iki 241 428 Lt (341 000 Lt x 70,8 proc.).

54. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai nepateikus jokių statybos išlaidas patvirtinančių duomenų, pripažino, jog mokesčių administratorius gyvenamojo namo statybos išlaidas pagrįstai nustatė pagal UAB „Sistela“ pateiktą nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną ir statistinius duomenis. Vertindamas mokesčio mokėtojos patirtas išlaidas, mokesčių administratorius gali pasirinkti tokį informacijos šaltinį, kuris leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Mokesčių administratoriui teisės aktai nedraudžia naudotis statistiniais leidiniais, žinynais ir katalogais (Taisyklių 29.7–29.8 p.). Pareiškėja jokių konkrečių įrodymų ir argumentų, leidžiančių suabejoti nustatytų statybų išlaidų suma nepateikė.

55. Teismas vertindamas pareiškėjos teiginius, kad S. J. pervestas lėšas mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino išlaidomis, neatsižvelgęs į tai, kad šios lėšos jai buvo grąžintos grynais pinigais, o šią aplinkybę patvirtina S. J. paaiškinimas, nustatė, jog pareiškėja bankiniu pavedimu iš S. J. 2005 metais gavo 30 000 Lt ir į jo sąskaitą pervedė 76 000 Lt. Šios sumos Patikrinimo akte įtrauktos į pareiškėjos pajamas ir išlaidas už 2005 metus. Mokestinio tyrimo metu pareiškėja nepateikė duomenų, kad minėtos lėšos jai grąžintos, šią aplinkybę pradėjo įrodinėti tik teikdama skundą MGK. Be to, 2016 m. rugsėjo 8 d. S. J. pateiktame paaiškinime net nėra nurodyta skolos grąžinimo data. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai 76 000 Lt suma buvo grąžinta, o papildomai pateikti įrodymai vertintini kaip siekis dirbtinai pagrįsti išlaidas viršijusias pajamas.

56. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Mokestinį ginčą nagrinėjusios VMI ir MGK teisingai, vadovaudamosi MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstus sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 57. Pareiškėja B. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti: 2016 m. birželio 27 d. Vilniaus AVMI sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-404, 2016 m. rugpjūčio 29 d. VMI sprendimą Nr. 68-235, 2016 m. gruodžio 2 d. MGK sprendimą Nr. S-257(7-217/2016) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą.

58. Pareiškėja pažymi, kad ginčas yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimo papildomai apskaičiuoti mokesčius bei šių mokesčių delspinigius ir skirti baudą taikant netiesioginį mokesčių apskaičiavimo metodą, t. y. mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus vertinimą (MAĮ 70 str.). Patikrinimo akte Vilniaus AVMI nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu konstatuota, jog pareiškėjos 2009–2010 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 376 923 Lt (iš tos sumos: 2009 m. – 267 404 Lt, 2010 m. – 109 515 Lt) ir pripažino, kad pareiškėja išlaidoms padengti naudojo pinigines lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų šaltinių. Tačiau mokesčių administratorius patikrinimo metu nenustatė, kad pareiškėja 2009–2010 m. būtų gavusi neaiškios kilmės pajamų. Pareiškėja teigia pateikusi Vilniaus AVMI įrodymus dėl pajamų šaltinių, o mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai nepripažino šių pateiktų įrodymų. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, kurioje išaiškinta, jog įrodinėjimo našta teisingai apskaičiuojant mokesčio sumą mokesčio mokėtojo patikrinimo metu tenka mokesčių administratoriui, bei pripažinta, jog MAĮ nuostata, kad nesutikdamas su apskaičiuotąja suma mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, jog apskaičiuotoji suma yra neteisinga, neleidžia daryti išvados, kad apskaičiuodamas mokesčius mokesčio administratorius gali remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turi paneiginėti mokesčiu mokėtojas.

59. Pareiškėja nesutinka su Patikrinimo akte padaryta išvada, kad D. J. 2009 m. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjai 220 000 Lt paskolos. Vilniaus AVMI padarė formalių pažeidimų Patikrinimo akte (neteisingai nurodyta paskolos suma). Pareiškėja pažymi, kad D. J. skolino pinigus pareiškėjai tikslu įsigyti projektuojamą butą ((duomenys neskelbtini)), o ne UAB „Ekvalis“, nes pasitikėjo pareiškėja. D. J. davė 2016 m. rugsėjo 14 d. rašytinį paaiškinimą apie paskolos suteikimo aplinkybes, lėšų šaltinis buvo (duomenys neskelbtini) banko kreditas. Lėšos, prieš suteikiant paskolą pareiškėjai, buvo trumpam paskolintos V. Z.. V. Z. grąžino pinigus D. J., bei tada paskolino pareiškėjai. Vilniaus AVMI nepateikė jokių įrodymų, kad D. J. nesuteikė paskolos pareiškėjai pagal 2009 m. birželio 27 d. paskolos sutartį dėl buto įsigijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Patikrinimo akte daro prielaidą ir remiasi spėliojimais, kad D. J. nesuteikė paskolos pareiškėjai ir nepagrindžia jų faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėja pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė turtą už 117 970 Eur bei iš šio turto pardavimo pajamų atsiskaitys su D. J., t. y. grąžins paskolą.

60. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus AVMI pateikė UAB „Ekvalis“ apskaitos dokumentus: 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderį EKV Nr. 54 A (pareiškėja įnešė 160 000 Lt) ir 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 26 (pareiškėjai išmokėta 155 542 Lt 04 Lt) bei kasos knygą, 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Ekvalis“ buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja įnešė 160 000 Lt į kasą pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderis EKV Nr. 54 A įrangai įsigyti. Kadangi sandoris neįvyko, UAB „Ekvalis“ sugrąžino 155 542,04 Lt pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 26. Vilniaus AVMI Patikrinimo akte pripažįsta tik vieną ūkinę operaciją, t. y. įnešimą į UAB „Ekvalis“ kasą 160 000 Lt, bet nepripažįsta kitos ūkinės operacijos – išmokėjimo iš UAB „Ekvalis“ kasos 155 542,04 Lt. Šias ūkines operacijas Vilniaus AVMI galėjo objektyviai patikrinti ir įvertinti, bet to nepadarė. MGK argumentas, kad pareiškėja vėliau pateikė aukščiau nurodytą kasos išlaidų orderį, nepaneigia pačios ūkinės operacijos. Be to, kasos išlaidos orderis yra mokesčio mokėtojo UAB „Ekvalis“ dokumentas, o ne pareiškėjos. Pareiškėja, įvertinusi mokestinio tyrimo rezultatus, suprato, kad ne visa informacija pateikta Vilniaus AVMI. Patikrinimo akte nenurodyta išmokėjimo iš UAB „Ekvalis“ kasos 155 542,04 Lt suma. Dėl šios priežasties ir susidaro įspūdis, kad pareiškėjai trūksta 155 542,04 Lt lėšų po 2009 m. rugsėjo 30 d.

61. Patikrinimo akte nurodyta, kad B. Š. nustatytas grynųjų pinigų likutis buvo nepakankamas paskolos suteikimui. 2017 m. birželio 15 d. pareiškėja grąžino bankiniu pavedimu dalį paskolos 8 300 Eur (28 658,24 Lt), gautos 2009 m. sausio 4 d. Pareiškėja pateikė rašytinę 2009 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, paskolos davėjas patvirtino paskolos suteikimo faktą, o paskola pradėta grąžinti. Vilniaus AVMI Patikrinimo akte nurodo tik formalias priežastis, kodėl ši suma neįtraukta į pareiškėjos gautas sumas ir nepateikė jokių įrodymų, kad paskola nebuvo suteikta.

62. Pareiškėja nurodo, kad MGK su skundu buvo pateiktas skolos grąžinimo raštelis, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėja grąžino dalį paskolos 8 500 Eur A. N.. Pareiškėja įsipareigojo likusią paskolos dalį 5 692 Eur grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja pateikė paskolos raštelį, paskolos davėjas patvirtino, kad paskolą suteikė Pareiškėjai, bei paskola pradėta grąžinti. Vilniaus AVMI Patikrinimo akte nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, kad A. N. nesuteikė paskolos pareiškėjai.

63. Pareiškėja teigia, kad L. D. 2009 m. vasario 14 d. ir 2010 m. vasario 11d. suteikėjai 40 000 Lt paskolą. Pareiškėja visą paskolos sumą 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. sausio 7 d. grąžino L. D., kuri metinėje gyventojo turto deklaracijoje paskolos grąžinimą deklaravo. Pareiškėja pateikė paskolos sutartį, L. D. patvirtino, kad paskolą suteikė ir deklaravo metinėje turto deklaracijoje paskolos suteikimą ir grąžinimą, paskola grąžinta. Todėl pareiškėja nesutinka su Vilniaus AVMI pozicija, kad L. D. pareiškėjai paskolos nesuteikė, o Vilniaus AVMI nepateikė jokių įrodymų, kad paskola nesuteikta.

64. Patikrinimo akte nurodoma, kad P. L. formaliai turėjo pakankamai piniginių lėšų skolos rašteliuose nurodyto dydžio paskoloms suteikti, bet realiai paskolų pareiškėjai nesuteikė, tačiau šiai prielaidai pagrįsti Vilniaus AVMI nepateikė jokių įrodymų. MGK su skundu pateiktas P. L. skolos grąžinimo raštelis, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėja jam grąžino paskolą.

65. Pareiškėja nurodo, kad pateiktuose į bylą J. Š., D. S., J. V., A. B. paaiškinimuose nurodyta, jog pareiškėja iš tėvų 2006 m. gavo 20 000 Lt dovanų, 2009 m. – 130 000 Lt dovanų. Pareiškėja nesutinka su Vilniaus AVMI pozicija neigti akivaizdžius įrodymus nepagrįstomis prielaidomis, kad tėvai nedovanojo ar negalėjo dovanoti šių sumų.

66. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jai, kaip mokesčių mokėtojai, nėra prievolės vesti buhalterinės apskaitos. Kadangi pareiškėja neveda buhalterinės apskaitos, nežino baigtinio sąrašo atliktų finansinių operacijų. Dėl to ginčo eigoje buvo teikiami papildomi įrodymai, ypač tie, kurie nepriklausė pareiškėjai: UAB „Ekvalis“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti. Pareiškėja paskolų gavimą / susigrąžinimą / suteikimą / sugrąžinimą grindžia tiesioginiais įrodymais, t. y. rašytinėmis sutartimis, kasos pajamų, kasos išlaidų orderiais, paskolos grąžinimo patvirtinimais, bankiniu pavedimu bei liudytojų parodymais. Vilniaus AVMI nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, kad finansinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis, nei pareiškėjos pateikti dokumentai ir liudytojų teikti paaiškinimai. Įskaičius pajamas, kurias ji nurodo, visiškai pakanka pajamų padengti 2009–2010 m. pareiškėjos patirtas išlaidas. Vilniaus AVMI, Patikrinimo aktu apskaičiuodama mokesčius, rėmėsi prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turėjo paneigti pareiškėja, nors mokesčių administratorius neturėjo perkelti įrodinėjimo naštos pareiškėjai.

67. Pareiškėja pažymi, kad jai suteikus paskolą trečiajam subjektui be įkeitimo ar kitokių garantijų, Vilniaus AVMI nekilo abejonių dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo, tačiau tuomet, kai giminaičiai ar draugai skolino pinigus pareiškėjai, jai pateikus rašytines sutartis bei kitos šalies liudijimą, patvirtinimą apie paskolos grąžinimą, Vilniaus AVMI įrodymus laiko nepakankamais. MGK buvo pateikti keturi skolos grąžinimo rašteliai, patvirtinantys realų paskolų suteikimą ir grąžinimą.

68. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69. Atsakovas pakartoja iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į skundą, jo vertinimu, mokestinio patikrinimo metu, išanalizavus duomenis apie pareiškėjos pajamas ir išlaidas pagrįstai nustatyta, kad faktinės jos išlaidos 2009–2010 metų laikotarpiu 376 923 Lt (267 404 Lt + 109 519 Lt) viršijo gautas pajamas, t. y. pareiškėja realiais pajamų šaltiniais nepagrindė patirtų išlaidų. Pareiškėja, pasirinkdama finansines operacijas grynaisiais pinigais prisiima ir visą riziką dėl jai tenkančios įrodinėjimo naštos. Pareiškėjos dovanojimo ir paskolos pagrindais gautos piniginės lėšos buvo gautos grynaisiais pinigais, tačiau siekdama pagrįsti poziciją, jog piniginės lėšos realiai buvo gautos, kaip įrodymą mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pateikė tik paskolos raštelius, kitų įrodymų nepateikė. Išvados apie pareiškėjos tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių, paskolos raštelių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas (MAĮ 10 str.). Mokesčių administratoriaus pasirinktas išlaidų skaičiavimo metodas leido tiksliausiai apskaičiuoti pareiškėjos mokestinę prievolę už praėjusį laikotarpį, remiantis oficialiais ir visuotinai prieinamais duomenimis. Jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų kelti abejones dėl mokesčių administratoriaus atlikto skaičiavimo netikslumo ar įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus pasirinktą skaičiavimo metodiką pareiškėja nepateikė nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. VMI pažymi, jog pareiškėja mokesčių administratoriui neteikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, todėl minėtas laikotarpis pasirinktas siekiant įvertinti, ar pareiškėja galėjo turėti pinigines lėšas, kurių suma nesiekė privalomai deklaruotinos sumos. Atlikti vertinimą už ilgesnį laikotarpį nebuvo jokių objektyvių aplinkybių.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad palaiko atsakovo VMI atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 71. Ginčas kilo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriam pritarė visos mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, ir kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuotos GPM ir PSDĮ sumos bei su jomis susiję delspinigiai ir baudos. Pareiškėja ginčija jai apskaičiuotų mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktu jos pajamų ir išlaidų vertinimu, pažymi, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nenustatė, kad pareiškėja 2009–2010 m. būtų gavusi neaiškios kilmės pajamų, o įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta pareiškėjai.

72. Ginčijamu Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo konstatuota, kad pareiškėjos 2009–2010 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 376 923 Lt (267 404 Lt + 109 519 Lt). Patikrinimo metu pripažinta, kad pareiškėja išlaidoms padengti naudojo pinigines lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka nepamokestintų šaltinių. Pripažinus, kad pareiškėjos patirtos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo gautas pajamas, kadangi pareiškėja nedeklaravo gautų kitų pajamų ir nesumokėjo GPM, taikytos MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos mokesčio bazei nustatyti ir mokėtinos mokesčių sumos apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant Taisyklių 6.3.3 papunktyje numatytą išlaidų metodą.

73. MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

74. Apskaičiavimo tvarką Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytu išlaidų metodu detalizuoja Taisyklių VI skyrius. Šis metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas (14 p.). Vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis (15 p.). Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį (16 p.). Mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta (17 p.).

75. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas 1) apskaičiuoti mokesčius, 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, 3) tvarkyti apskaitą, 4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012 ; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje A602-27/2013 ir kt.).

76. Nors Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje expréssis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad mokesčiai gali būti paskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, tačiau tokie atvejai patenka į Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo sritį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1032/2013). Konstatuotina, kad pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tai atitinka ir bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

77. Be to pažymėtina, kad kurio nors Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyto mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime dar nereiškia, jog kartu yra konstatuojama, kad yra tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka. Nuostata, kad mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, kai negali nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, reiškia, kad net esant kuriam nors nurodytam mokesčio mokėtojo elgesio atvejui, visada būtina įvertinti ir spręsti, ar dėl to mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka (tiesiogiai). Ši sąlyga turi būti konstatuota atsižvelgiant į faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, t. y. jų pagrindu, o pareiga pagrįsti būtinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tenka mokesčių administratoriui ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 ), kas nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo padaryta.

78. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nuosekliai laikėsi pozicijos, kad turėjo 650 000 Lt pinigų likutį ne banke 2009 m. gruodžio 31 d., taip pat, jog pateikė Vilniaus AVMI įrodymus dėl pajamų šaltinių, t. y. apie iš fizinių asmenų gautas paskolas 1 288 500 Lt sumai, o mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai nepripažino šių pateiktų įrodymų. Vilniaus AVMI, atlikusi mokestinį tyrimą, nustatė, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu pateikė 2004 – 2008 m. iš fizinių asmenų gautų paskolų raštelius, kurių bendra suma 779 500 Lt, o mokestinio patikrinimo metu dar papildomai pateikė 2009 – 2010 m. surašytus paskolų raštelius 509 000 Lt sumai, iš viso už 2004 – 2010 m. 1 288 500 Lt. Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja formaliomis paskolų sutartimis (rašteliais) siekė pagrįsti pajamų šaltinius, panaudotus išlaidoms padengti, tuo siekdama sau mokestinės naudos, nepripažino 1 288 500 Lt gautomis paskolomis, o pripažino, kad pareiškėja išlaidoms padengti naudojo pinigines lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų šaltinių. Vilniaus AVMI konstatavo, kad nė vienas iš paskolų rašteliuose (sutartyse) nurodytų šalių – tiek pareiškėja, tiek paskolos rašteliuose nurodyti asmenys nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių paskolų suteikimą, paskolų suteikimo faktas buvo grindžiamas tik paskolų rašteliais ir paaiškinimais, kurie buvo prieštaringi, be to, keli asmenys paneigė paskolų suteikimo faktą.

79. Akcentuotina, jog dėl įrodymų vertinimo analogiškos kategorijos bylose (kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007) yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobūdžio bylose išvada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų būti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pvz., įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų). Tačiau bet kokiu atveju teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.), o netiesioginiai įrodymai gali būti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas.

80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas teko vietos mokesčių administratoriui (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d.). Pažymėjo, jog tokia mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė implikuoja ir mokesčių administratoriaus pareigą objektyviai pagrįsti savo sprendimą konkretų asmenį pripažinti atsakingu už atitinkamas mokestines prievoles. Neabejotina, kad kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais. Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą, šiuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi būti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Iš tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo šaltiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo būdai yra tikslūs ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis. Kaip minėta, pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali būti pripažinta pagrįsta tik ištyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstą išvadą, kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai.

81. Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius, nepripažindamas tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų savo išvadas iš esmės grindė prielaidomis, o pareiškėja pateikė suteiktas paskolas pagrindžiančius įrodymus – paskolų sutartis, skolų raštelius, taip pat paskolų suteikimą pavirtino ir jas suteikę asmenys, išskyrus R. M., kuri mokesčių administratoriui atlikus kontrolės veiksmus paneigė 47 500 Lt paskolos suteikimo faktą bei A. B., kuris taip pat paneigė 50 000 Lt paskolos suteikimo faktą. Dėl gautų paskolų iš D. B., B. T., mokesčių administratorius vertino, kad šie asmenys neturėjo finansinių galimybių suteikti paraiškėjai paskolas, be to, savo išvadą, kad minėti asmenys realiai pareiškėjai paskolų nesuteikė, grindė prielaida, kad skolos raštelių įforminimo aplinkybes galėjo įtakoti pareiškėja, nes jie dirba pareiškėjai priklausančioje įmonėje. Dėl L. D. mokesčių administratorius nustatė, kad gyventoja pareiškėjai suteiktų paskolų nedeklaravo, o pareiškėja duomenis apie iš L. D. gautas paskolas pateikė tik mokestiniam patikrinimui, t. y. žinant apie nustatytą nepakankamą 2009–2010 m. piniginių lėšų likutį. Dėl paskolos iš P. L. mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja duomenų apie iš P. L. gautą paskolą mokestiniam tyrimui nepateikė, duomenys buvo pateikti mokestiniam patikrinimui, pareiškėjai žinant apie nustatytą nepakankamą 2009–2010 m. piniginių lėšų likutį. Galiausiai mokesčių administratorius Patikrinimo akte konstatavo, kad atlikus L. D. ir P. L., nors ir turėjo finansines galimybes, tačiau realiai pareiškėjai paskolų nesuteikė. Išvadas, kad pareiškėjai jos nurodomos paskolos nebuvo suteikiamos, mokesčių administratorius Patikrinimo akte grindė ir tais argumentais, kad jai teiktos paskolos nepagrįstos ekonomine logika – beprocentės, ilgalaikės, notariškai nepatvirtintos, didelės sumos suteiktos be grąžinimo garantijų, t. y. nenaudingos paskolų gavėjams, paskolų davėjai yra pareiškėjos giminaičiai, draugai, bendradarbiai, todėl galėjo būti suinteresuoti nurodyti jai palankias aplinkybes.

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos faktinių ir teisių aplinkybių kontekste mokesčių administratorius savo išvadų dėl pareiškėjai nesuteiktų paskolų bei jų nepripažinimo gautomis pajamomis iš esmės nepagrindė objektyviais duomenimis, nes šios konkrečios bylos atveju negalima daryti išvados, kad aplinkybė, jog pareiškėjai artimi asmenys teikė jai ilgalaikes, beprocentes paskolas, realiai nesuteikė pareiškėjai jos nurodytų paskolų, juo labiau, kad pats mokesčių administratorius pripažino, kad dalis asmenų finansines galimybes paskolas suteikti turėjo, o suteiktų paskolų fakto iš esmės nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais. Todėl skundžiamu Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 nustatyta mokestinė prievolė nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama pagrįsta, sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, įskaitant pirmosios instancijos teismą neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

83. Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir pasisakydama dėl priimto sprendimo nepripažinti pareiškėjos gautomis pajamomis iš motinos O. V. 2000–2006 m. gautos 150 000 Lt dovanų sumos, nustatė, kad mokesčių administratorius skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėja neįrodė iš motinos gautos pinigų sumos, nes O. V. neturėjo pakankamai pajamų 150 000 Lt dovanai suteikti, o pareiškėja 2013 m. balandžio 17 d. paaiškinime nenurodė informacijos apie konkrečias gautas pinigų sumas, dovanojimo datas, galimus motinos pajamų šaltinius bei nenurodė kitų piniginių lėšų gavimą patvirtinančių aplinkybių; pareiškėja metines pajamų deklaracijas teikė už 2005–2006 metus, tačiau gautų dovanos pagrindu sumų nedeklaravo. Atsižvelgus į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad ir šiuo konkrečiu atveju mokesčių administratorius nepakankamai pagrindė savo išvadas, nesiėmė būtinų priemonių, kad būtų ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės ir įrodymai, būtini tinkamam mokesčio apskaičiavimui, nes iš esmės apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėja nenurodė konkrečios informacijos, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesiaiškino kada ir kokios sumos pareiškėjai buvo motinos dovanotos, ar dovanotos sumos, atsižvelgiant į konkrečias jų sumas, turėjo būti deklaruojamos. Iš esmės tapačias išvadas nagrinėjamos bylos kontekste galima daryti ir dėl mokesčių administratoriaus veiksmų vertinant pareiškėjos gautas pajamas už jos surinktas ir parduotas miško gėrybes bei dėl pareiškėjos išlaidų, patirtų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, pripažinimo, kadangi ir šiais atvejais mokesčių administratorius nebuvo pakankamai aktyvus, nepareikalavo iš pareiškėjos detalesnių paaiškinimų ir įrodymų pateikimo ir dėl to nenustatė esminių aplinkybių (pvz., kokiais konkrečiais laikotarpiais ir kiek pajamų pareiškėja gavo už surinktas miško gėrybes), būtinų tinkamam mokestinės prievolės nustatymui.

84. Pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos paskolų grąžinimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius paskolų grąžinimo šaltinius. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Atsižvelgiant į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias naujų įrodymų prijungimą ir tyrimą apeliacinės instancijos teisme, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjos teikiamus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir tirti apeliacinės instancijos teisme, nes pareiškėja nenurodė pagrįstų paaiškinimų ir priežasčių, kodėl nepateikė prašomų prijungti prie bylos įrodymų pirmosios instancijos teismui, ar, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina ir tai, kad kai kurie pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina finansines operacijas, atliktas dar iki Patikrinimo akto surašymo.

85. Dėl aptartų materialinės bei procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijų sprendimai naikinami, o mokestinis ginčas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos B. Ž. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti 2016 m. gruodžio 2 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-257(7-217/2016), panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 ir grąžinti mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė