2023-05-29 Nr. BB-4017-1-01-1-40478-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo direktoriaus A. K. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutarties nuteistojo E. A. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-05-29 Nr. BB-4017-1-01-1-40478-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas direktorius A. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2181/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40478-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo direktoriaus A. K. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutarties nuteistojo E. A. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas direktorius A. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113, 115 straipsnių nuostatas. Nurodytus BPK pažeidimus nulėmė netinkamas civilinės teisės nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2018 m. spalio 24 d. redakcija), Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, taikymas. Šie BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 60 0000 Eur, jo nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis bei teismų praktika. Iš nutarties motyvų negalima nustatyti, ar teisingai apskaičiuotas neturtinės žalos dydis, nėra aišku, nuo kokios sumos ir kokia procentine dalimi buvo sumažintas atlygintinos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į nustatytą pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiajai nustatyto neįgalumo lygio ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis buvo pratęsti teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai žalos dydį susiejo su ekonominių rodiklių pokyčiais. Taip ir neaišku, koks konkretus iš civilinio atsakovo priteistiną neturtinę žalą didinantis koeficientas buvo pritaikytas. Teismas neįvertino, kad Rekomendacijose jau yra įtvirtintas neturtinės žalos dydžio indeksavimas. Skundžiamoje nutartyje remtasi kasacinės instancijos teismo nutartimis baudžiamojoje ir civilinėse bylose, kuriose nustatytos aplinkybės nesutampa su šioje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Net jeigu šioje byloje ir būtų pagrįsta padidinti pirmosios instancijos teismo iš civilinio atsakovo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į teismo nurodytus ekonominių rodiklių pokyčius (tuo atveju, jeigu specialiuosiuose teisės aktuose nebūtų įtvirtintas neturtinės žalos indeksavimo mechanizmas), neturtinės žalos dydis galėjo būti padidintas daugiausiai 20 procentų (6000 Eur), bet ne 100 procentų (30 000 Eur), taip net keturis kartus viršijant Rekomendacijose nustatytą maksimalų tokiais atvejais civiliniam atsakovui rekomenduojamą atlyginti neturtinės žalos dydį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nors civilinio atsakovo atstovas kasaciniame skunde nurodo konkrečius BPK straipsnius ir kitus teisės aktus, kurių nuostatos, jo nuomone, buvo pažeistos, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo iš esmės grindžiami žalai apskaičiuoti rekomenduojamojo pobūdžio teisės aktu, kuris nėra privalomojo pobūdžio. Rekomendacijose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai, o kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį įvertina teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, bet fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu. Šiuo atveju teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius CK nuostatas ar iš esmės pažeidus BPK normas, neišdėstyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo direktoriaus A. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis