a5944d15-e28c-4058-aeb2-2f1448b788db · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                            Baudž. byla Nr. 1-36-458/2016                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41331-2015-3                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.;                                                                            1.1.7.2.7; 1.2.3.2.3; 1.2.4.8.2; 2.1.15.1.1;                                                                               2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3; 2.3.6.; 2.3.6.4.5;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS                                    N U O S P R E N D I S                                     L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S V A R D U                                                             2016 m. sausio 27 d.                                                                      Klaipėda             Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui, Arūnui Saunoriui,gynėjui Aliui Galminui, nukentėjusiesiems O.

B., V. T.,nukentėjusiosios O. B. atstovui Edvardui Staponkui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                           n u s t a t ė : kaltinamasis J.

Å . muÅ¡damas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį ir sukėlė jam fizinį skausmÄ :2015 m. liepos 4 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė jai smÅ«gį kumščiu į galvÄ , dėl to jai nuvirtus, atsitrenkus galva į radiatorių padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ muÅ¡tinę-kirstinę žaizdÄ galvoje, gulinčiai B. K. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kÅ«no vietas ir sukėlė jai fizinį skausmÄ .Taip pat kaltinamasis J.

Å . muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ :2015 m. liepos 10 d., apie 23.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė jai rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kÅ«no vietas, sugriebęs už kaklo smaugė ir sukėlė B. K. fizinį skausmÄ .Taip pat kaltinamasis J. Å . nužudė savo Å¡eimos narį:2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B.

K. metu sudavė rankomis ne mažiau kaip 6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir padarė sužalojimus smÅ«gių vietose, ne mažiau kaip 2 smÅ«gius nukentėjusiajai į galvÄ ir padarė sunkų galvos sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniajame ir kairiajame didžiajame pusrutuliuose, poodinę kraujosruvÄ ant kaktos ir kairio smilkinio ribos, dėl patirto sunkaus galvos sužalojimo iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo didžiojo pusrutulio srityje, suspaudus galvos smegenis ir B.

K. 2015 m. liepos 23 d. vakare įvykio vietoje mirus, taip jÄ nužudė. Kaltinamasis J. Å . kaltu dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad su B. K. buvo susipažinęs maždaug prieÅ¡ pusmetį, apie penkis mėnesius ji gyveno pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kol jis dirbo, jiedu gyveno iÅ¡ jo gaunamo uždarbio. B. K. gaudavo invalidumo paÅ¡alpÄ , bet iÅ¡ jos pinigų maistui jis nepraÅ¡ydavo. Tris kartus per savaitę ji maisto parneÅ¡davo iÅ¡ labdaros valgyklos, šį maistÄ jiedu taip pat kartu vartojo.

B. K. iÅ¡ savo sesers buvo gavusi ir pas jį į butÄ atsivežusi sofÄ -lovÄ , dujinę viryklę, skalbimo maÅ¡inÄ . Jos virykle ir skalbimo maÅ¡ina jis nesinaudojo. B. K. dažnai girtaudavo, aplink turėjo daug draugų, gyveno laisvÄ gyvenimÄ . Neretai grįžęs iÅ¡ darbo jÄ rasdavo prisigėrusiÄ . Dėl to jis ant B. pykdavo, bet niekada jos nemušė. 2015 m. liepos 4 d. jį atleido iÅ¡ darbo. Grįžęs namo su B. K. ir jį aplankiusiu vaikystės draugu G. L. vartojo alkoholinius gėrimus.

Jis ir Å¡iaip daug alkoholio gerti negali, o tÄ dienÄ vartodamas stiprų alų ir vynÄ greitai stipriai apgirto („lūžo“). Vienu metu eidamas iÅ¡ tualeto krito Å¡onu ant lovos ant greta sėdėjusios B. K.. Jis krito pastarajai iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Norėdamas pasistumti ir įsitaisyti patogiau keldamas ant lovos kojas netyčia jomis kliudė B. K.. Dėl to ji trenkėsi galva į kairėje jos pusėje buvusį radiatorių. Kai kiek vėliau atsikėlė, B. jam rodė prakirstÄ galvÄ .

G. dar tebebuvo. Jis B. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kai jie grįžo, atvyko policijos pareigÅ«nai ir jį iÅ¡vežė į areÅ¡tinę. Ten dėl jam nežinomos priežasties uždarytas jis prabuvo dvi paras. Paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės grįžo namo. Gavęs iÅ¡ darbovietės atsiskaitymÄ nupirko du naudotus mobiliuosius telefonus, SIM korteles. VienÄ telefonÄ Ä¯sigijo sau, o kitÄ ketino duoti B. K.. Be to, jis turėjo dar vienÄ naujÄ mobilųjį telefonÄ . Liepos 10 d. vakare pas juos atėjo B.

K. sÅ«nus V. ir jie visi ėmė girtauti. Vėliau jis dėl girtumo užmigo, naktį atsibudo bute bÅ«damas vienas. Ir tÄ kart policijos pareigÅ«nų, kuriuos turbÅ«t iÅ¡kvietė B. K., buvo iÅ¡vežtas į areÅ¡tinę. Vėliau suprato, kad ji su savo sÅ«numi V. jį nugirdė, apkaltino jos sumuÅ¡imu tam, kad V. galėtų pasisavinti jo telefonus, juos parduoti, taip gauti pinigų eiti pas savo uoÅ¡vį Å¡vęsti gimtadienį. Grįžęs iÅ¡ areÅ¡tinės savo telefonų neberado, namuose buvo V. asmeniniai daiktai.

B. K. paklausta, kur yra telefonai, atsakė: „nėra“. Todėl jis suprato, kad juos iÅ¡nešė pastarosios sÅ«nus V.. Vėliau ir iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad jiems B. K. sakiusi, jog V. tai padarė. Taigi liepos 10 d. vakare, kaip ir anksčiau, jis B. K. nemušė ir nesmaugė. Po to jis su B. K. nesipyko, jis tik jai pasakė, kad V. pas juos daugiau nebesilankytų. Grįžęs namo liepos 22 d. jis rado iÅ¡tuÅ¡tintÄ Å¡aldytuvÄ , į kurį buvo prisipirkęs maisto. Dėl to B. K. pareiÅ¡kė priekaiÅ¡tus, kad ji Å¡aldytuvo nelaikytų valgykla.

TÄ pačiÄ dienÄ jiedu prisigėrė. Jis buvo susitikęs su savo pusbroliu, kartu iÅ¡gėrė, su kuo dar girtavo, neprisimena, pamena, kad gėrė ir savo namuose. Namo jis grįžo apie 19–20 valandÄ . Kur tÄ dienÄ prisigėrė B. ir kada ji grįžo namo, jis nežino. Vėliau naktį jau miegodamas lovoje iÅ¡girdo trenksmÄ Ä¯ grindis. Suprato, kad griuvo ir į grindis trenkėsi B. K.. Jis nesikėlė pažiÅ«rėti, kas atsitiko, vėl užmigo, o ryte B. K. rado ant grindų visiÅ¡kai nuogÄ , gulinčiÄ tarp savo iÅ¡matų.

B. K. buvo gyva, su juo kalbėjo, bet jo raginimų keltis neklausė. Taip ji ant grindų pragulėjo visÄ dienÄ . TokiÄ jÄ matė apie pirmÄ valandÄ Ä¯ butÄ užėjusi kaimynė A.. Pastaroji taip pat ragino B. keltis ir nors Å¡i su kaimyne kalbėjosi, bet nesikėlė. Dar vienÄ ar du kartus ta pati kaimynė buvo užėjusi vakarop. Ir tuomet B. su ja kalbėjosi. Vėliau, kaimynei išėjus, B. K. prasidėjo epilepsijos priepuolis. Gali bÅ«ti, kad dėl tokio priepuolio ji ir naktį pargriuvo ant grindų.

Po to jis B. K. nutempė ir įkėlė į voniÄ , prileido Å¡ilto vandens, manydamas, kad ji nusimaudys. Tuo metu B. su juo taip pat dar kalbėjosi. Palikęs jÄ vonioje ėjo žiÅ«rėti televizorių, po to atėjęs į vonios kambarį rado jÄ tebesėdinčiÄ vonioje. Vėl jÄ palikęs ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžęs ir iÅ¡gėręs alų vėl ėjo pažiÅ«rėti B. K.. Ji taip pat tebesėdėjo vonioje. Tuomet baimindamasis, kad ji nepaskęstų, iÅ¡leido iÅ¡ vonios vandenį ir jÄ ten paliko.

Ryte pas jį užsuko B. K. žentas G., klausė, kur yra B.. Jam atsakius, kad pastaroji yra vonioje, G. ten buvo užėjęs ir tuoj išėjo. Netrukus užėjęs į voniÄ jis pamatė, kad B. K. buvo nebegyva. Kadangi jis pats telefono neturėjo, pagalbos kreipėsi į tÄ pačiÄ kaimynę A., kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Be Å¡ių kaltinamojo parodymų, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bylos raÅ¡ytiniais duomenimis.Nukentėjusioji O. B. parodė, kad iki mirties jos mama B.

K. su kaltinamuoju J. Å . kartu pragyveno ilgiau kaip dvejus metus. Apie tai sprendžia ir iÅ¡ to, kad ji du kartus gruodžio mėnesiais važiavo mamos sveikinti su gimtadieniu ir tuo metu ji gyveno pas J. Å .. Su mama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę susiskambindavo ir ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį jÄ aplankydavo. Atvykdama vasarÄ ir rudenį mamai atveždavo vaisių ir daržovių. Tuo metu, kai mama pradėjo gyventi su J. Å ., pastarasis nedirbo, todėl jiedu gyveno iÅ¡ mamos pensijos. Kai mama negirtaudavo, pinigų užsidirbdavo ir iÅ¡ siuvimo.

IÅ¡ gaunamų pinigų mama taip pat pirkdavo maisto bendram gyvenimui su J. Å .. Be to, ji kas antrÄ dienÄ eidavo į labdaros valgyklÄ ir iÅ¡ ten namo parneÅ¡davo maisto. Taigi ji su J. Å . gyveno bendrai. Mama iÅ¡ tiesų turėjo įprotį girtauti, bet nebuvo taip, kad ji girtautų be perstojo. Ä®prastai tai bÅ«davo savaitę po to, kai ji gaudavo invalidumo paÅ¡alpÄ . TÄ laikotarpį mama vengdavo jai skambinti, nes žinojo, kad jos dėl girtavimo bus barama. Ji yra mačiusi pas mama kraujosruvas, jos klausdavo, kas atsitiko.

Tačiau ji atsakydavo, kad bÅ«dama iÅ¡gėrusi susižalojo, ji vengdavo pasakoti apie savo santykius su J. Å ., nesiskundė, kad jis jÄ mušė. Ji tik iÅ¡ mamos ir kitų asmenų žinojo, kad J. Å . mamÄ iÅ¡varydavo iÅ¡ namų, dažniausiai dėl to, kad grįžęs namo rasdavo mamÄ girtÄ . Tačiau iÅ¡varęs mamÄ J. Å . netrukus jÄ vėl pas save priimdavo. 2015 m. liepos 24 d. ryte su savo vyru mamai vežė vaisių ir daržovių. Prie J. Å . namų privažiavo apie 8.30 val. Kadangi ji skubėjo į darbovietę, pas mamÄ nuėjo tik jos vyras.

Netrukus grįžęs vyras pasakė, kad rado mamÄ , miegančiÄ vonioje, tikriausiai girtavusiÄ . Ji vyrui pasakė užvažiuosiÄ pas mamÄ vakare. Apie 11–12 val. jai paskambino brolio žmona ir pranešė apie mamos mirtį. Vėliau su vyru buvo nuvykusi į butÄ pas J. Å ., jo klausė, kas atsitiko, ar jis mušė mamÄ . Bet J. Å . nieko neaiÅ¡kino, rodė dėmę ant grindų, sakydamas kad jos mama ten pridergė. Jai pasakius, kad teismo ekspertizė nustatys, ar mama mirė savo mirtimi, J.

Å . dar iÅ¡tarė: „tai aÅ¡ sėsiu, tu mane pasodinsi“. Nukentėjusysis V. T. parodė, kad jo mama B. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas kaltinamÄ jį J. Å . gyveno daugiau kaip dvejus metus. Jis pats gyveno netoli mamos, todėl neretai jÄ aplankydavo. Tiek mama, tiek J. Å . nevengdavo iÅ¡gerti. Dėl to tarp jų kildavo konfliktų. BÅ«damas blaivus J. Å . buvo malonus, geros Å¡irdies žmogus, tačiau pradėjęs girtauti bÅ«davo labai agresyvus, muÅ¡davo jo mamÄ . Jo akivaizdoje J.

Å . ne vienÄ kartÄ mamai yra sudavęs, pastarÄ jį jam tekdavo raminti, sakyti, jog mama yra neįgali ir jos muÅ¡ti negalima. Konfliktai tarp mamos ir J. Å . dažniausiai ir kildavo dėl alkoholio, cigarečių, pinigų trÅ«kumo. Kai mama jam pasiguosdavo, jog J. Å . jÄ mušė, jis taip pat su pastaruoju konfliktuodavo. Konfliktų metu mamÄ J. Å . ne vienÄ kartÄ buvo iÅ¡varęs iÅ¡ namų, kartais ir nakties metu. Tuo metu mama turėjo glaustis kas kaimynus, nakvodavo pas kaimynÄ S.. Jis mamai sakydavo, kad kreiptųsi pagalbos ir į jo seserį O., jeigu gyventi su J.

Å . jai negerai. Bet mama atsakydavo, kad ji nori gyventi savo gyvenimÄ . 2015 m. liepos mėnesio pradžioje jam paskambino G. prisistatęs vyriÅ¡kis ir pasakė esÄ s su jo mama ligoninėje, kur mamai tvarkė žaizdÄ galvoje. Telefonu kalbėjosi ir su mama, ji pasakė greitai grįšianti namo. TÄ pačiÄ dienÄ atėjęs į namus pas mamÄ matė sutvarstytÄ jos galvÄ , ten buvo ir minėtas G.. Jam paklausus, kas atsitiko, mama papasakojo, kad vakare pas jÄ ir J. Å . atėjo G., jie gėrė alkoholinius gėrimus.

PritrÅ«kus gėrimų G. išėjęs į parduotuvę. Tuo metu J. Å . jÄ sumušė, pastÅ«mė į radiatorių ir ji susižalojo galvÄ . Tuojau grįžęs G. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , buvo susinervinęs, norėjo J. Å . iÅ¡mesti iÅ¡ buto pro langÄ . TÄ kart jis G. padėkojo už jo pagalbÄ mamai. Kol dėl Å¡io įvykio J. Å . buvo uždarytas į areÅ¡tinę, jis buvo pasilikęs pastarojo bute, prižiÅ«rėjo mamÄ . KitÄ kartÄ tÄ patį liepos mėnesį jam paskambinusi ir pas save pasikvietusi mama pasakė, kad bÅ«damas girtas J.

Å . vėl prieÅ¡ jÄ smurtavo, smaugė. TÄ kart ji spėjusi paskambinti į policijÄ ir pareigÅ«nai J. Å . iÅ¡vežę į areÅ¡tinę. J. Å . telefonų jis nepasisavino. Dar tuo metu, kai po minėto įvykio su G. buvo pas mamÄ , ji tuos telefonus iÅ¡nešė ir užstatė, nes neturėjo pinigų maistui ir rÅ«kalams.  Liudytoja V. S. parodė, kad jos sesuo B. K. su kaltinamuoju J. Å . apie dvejus metus gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sesuo buvo gera, nuoÅ¡irdi moteris, rÅ«pinosi savo vaikais ir J.

Å ., tačiau turėjo silpnybę iÅ¡gėrinėti. Ne kartÄ dėl to su seserimi yra kalbėjusi, bet Å¡io įpročio ji neįstengė atsikratyti. Taikyti jai kodavimÄ nuo alkoholio nebuvo galima, nes sesuo sirgo epilepsija, vaikystėje buvo patyrusi galvos traumÄ . Ji mano, kad ir J. Å . nevengdavo iÅ¡gerti. Apie tai jai sakydavo ir sesuo, kad pas juos ateidavo kaimynai ir jie iÅ¡gerdavo. Jai keletÄ kartÄ teko lankytis pas juos namuose, tuo metu jie buvo blaivÅ«s ir elgėsi kaip normalÅ«s žmonės. 2015 m. balandžio mėnesį ji seseriai atidavė savo naudotus sekcijÄ , lovÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , dujinę viryklę.

Å iuos daiktus sesuo su J. Å . iÅ¡sivežė į savo butÄ . Jos sesuo gaudavo neįgalumo paÅ¡alpÄ , J. Å . dirbo, gaudavo atlyginimÄ , iÅ¡ to jie ir gyveno. IÅ¡ sesers pasakojimų žinojo, kad tarp jos ir J. Å . kildavo konfliktų, jų priežastimi dažniausiai ir bÅ«davo alkoholis. 2015 m. liepos mėnesio pradžioje jai paskambinusi B. pasakė esanti policijoje. Paklausta, kodėl ten esanti, sesuo paaiÅ¡kino, kad atvyko praÅ¡yti, kad bÅ«tų paleistas J. Å ., kuris buvo sulaikytas už tai, kad praskėlė jai galvÄ .

Ji neaiÅ¡kino, kaip tai J. Å . padarė, sakė, kad su juo susitaikys, jog reikia toliau kartu gyventi.  Liudytojas G. L. parodė, kad 2015 m. liepos 4 d., grįžęs iÅ¡ užsienio, užsuko į svečius pas (duomenys neskelbtini) gyvenusį senÄ pažįstamÄ J. Å .. Su pastaruoju kartu gyveno jo sugyventinė B.. Susitikimo proga jie visi Å¡ventė – iÅ¡gėrė du butelius vyno ir butelį degtinės. B. gėrė kiek mažiau. Po to jis išėjo į parduotuvę nupirkti dar gėrimų.

Netrukus grįžęs rado sumuÅ¡tÄ B. – jai buvo praskelta galva, apibraižytos rankos. J. Å . beveik miegodamas gulėjo ant lovos, buvo jau labai girtas. B. pasakė, kad J. jÄ sumušė – trenkė ranka į galvÄ , dėl to ji galva trenkėsi į radiatorių. B. nesakė, kad J. Å . kojomis jÄ netyčia užkliudė. Jis ėmė Å¡aukti ant J. Å . dėl tokio jo elgesio, pagrasino jį patį už tai iÅ¡mesti pro langÄ lauk. J. Å . negalėjo nieko atsakyti, kodėl taip su B. pasielgė, iÅ¡ jų abiejų suprato, kad B.

J. nedavė cigarečių. Tuoj pat jis pasakė, kad kviečia greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Nukentėjusioji tuomet paprašė palydėti jÄ Ä¯ ligoninę. Tai jis ir padarė. Ligoninėje susiuvus B. žaizdÄ jie grįžo pas jÄ namo. J. Å . buvo iÅ¡sivežusi policija. Tuomet B. jo paprašė likti pas jÄ , kol grįš J. Å ., sakydama, kad kitaip pastarasis grįžęs jÄ užmuÅ¡. Vėliau pas B. atėjo jos sÅ«nus, kuriam jis papasakojo apie įvykį. Apie J. ir B. gyvenimÄ Å¾inojo tik iÅ¡ J. ir tik tiek, kad pastaroji pas jį tai gyveno, tai negyveno, nes J.

Å . jÄ iÅ¡varydavo ir vėl priimdavo gyventi. O B. jam sakydavo, kad J. Å . prisigėręs jÄ muÅ¡davo.Liudytoja A. T. parodė, jog kaltinamasis J. Å . yra jos gyvenamosios vietos Klaipėdoje kaimynas, gyvenęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su juo iki mirties apie metus laiko tame bute gyveno B. K.. Abu jie buvo mėgėjai vartoti alkoholį, bet B. buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo alkoholio, girtavo iÅ¡ savo gaunamos invalidumo pensijos ir pakviesta bet kokių asmenų. Jinai su B. gerai sutarė, pastaroji beveik kasdien ateidavo iÅ¡gerti kavos ar arbatos, kai turėdavo, atsineÅ¡davo vaiÅ¡ių.

Joms bendraujant B. ne kartÄ sakė, kad J. Å . jÄ iÅ¡varė iÅ¡ buto dėl to, kad parėjęs namo jÄ rado girtÄ . Ir iÅ¡ kitų žmonių ji žinojo, kad dėl girtavimo J. B. iÅ¡varydavo iÅ¡ namų. IÅ¡varyta B. glausdavosi pas kaimynus, po to J. jÄ vėl priimdavo. Pas jį bute B. turėjo kažkokius savo daiktus, siuvimo maÅ¡inÄ . IÅ¡ B. ir kitų kaimynų žinojo, kad 2015 m. liepos mėnesį ji du kartus kvietė policijÄ dėl to, kad J. Å . prieÅ¡ jÄ vartojo smurtÄ . Pati B. jai sakė, kad vienÄ kartÄ J.

Å . jÄ pastÅ«mė, dėl to ji susižalojo galvÄ , teko siÅ«ti žaizdÄ , kitÄ kartÄ jÄ smaugė. Už tai J. Å . buvo uždarytas į areÅ¡tinę. Liepos 23 d. pavakarę ji ėjo į butÄ pas B., kurios iki tol nebuvo tris dienas sutikusi, nes norėjo atsiimti anksčiau su kava jai duotÄ puodelį ir lėkÅ¡tutę. Duris jai atidarė J. ir įėjusi į kambarį ji pamatė B. visiÅ¡kai nuogÄ kniÅ«bsčiÄ gulinčiÄ ant grindų. Grindys apie jÄ buvo iÅ¡teptos, kambaryje buvo didelė iÅ¡matų smarvė.

J. Å . jai pasakė, kad B. parėjo „apsidirbusi“, todėl jos jis nepriėmė atsigulti į lovÄ . Tuo metu B. buvo gyva, jos paprašė atkimÅ¡ti alaus. Bet jinai, matydama tokiÄ nemaloniÄ situacijÄ , manydama, kad B. buvo girta, nieko nedarė ir iÅ¡ buto išėjo. Po to gal po pusvalandžio, galvodama, kad B. bus atskėlusi, vėl nuėjo į tÄ butÄ . Bet ji tebegulėjo, tik jau aukÅ¡tielninka, ant grindų. TÄ kart B. paprašė limonado. Pastarajai ji sakė keltis, kad kaip kitaip ji gers tÄ limonadÄ .

Bet ji nesikėlė. J. Å . tuo metu stovėjo prie lango, atrodė pasimetęs ir susinervinęs. Daugiau nieko nebesiaiÅ¡kindama ji netrukus iÅ¡ ten išėjo. Kitos dienos ryte pas jÄ atėjęs J. Å . paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ B., sakydamas, kad jai blogai, prašė paraginti atvykti kuo greičiau. Dar jis paaiÅ¡kino, kad pats to padaryti negali, nes B. sÅ«nus pavogė jo telefonus. Tuoj pat šį kaltinamojo praÅ¡ymÄ ji įvykdė.     Liudytojas G. B. parodė, kad 2015 m. liepos 24 d. ryte su savo žmona O.

B. jos mamai iÅ¡ savo sodybos vežė vaisių ir daržovių. Privažiavus prie J. Å . namų, kur gyveno uoÅ¡vė, žmona pasiliko laukti automobilyje, nes skubėjo į darbovietę, o pas jos mamÄ jis ėjo vienas. Ä® butÄ jį įsileidęs J. Å . pasakė, kad B. miega vonioje. Kambaryje matė iÅ¡teptas grindis. J. Å . paaiÅ¡kino, kad ten B. pridirbo, jis jÄ nunešė į voniÄ nusiprausti ir ji ten užmigo. Tuomet jis pradaręs vonios duris pamatė vonioje žmonos mamos nuogÄ kÅ«nÄ ir iÅ¡ pagarbos jai į vidų nėjo.

Po to su žmona jis iÅ¡važiavo į darbÄ . Vėliau jam paskambinusi žmona pranešė apie savo mamos mirtį. Kartu su ja tÄ pačiÄ dienÄ buvo nuvykę į butÄ pas J. Å . paimti mirusiosios dokumentų. Tuomet J. Å . jo žmonai po perspėjimų apie galimÄ atsakomybę dėl mamos mirties keletÄ kartų pakartojo žodžius: „tai aÅ¡ sėsiu, tu mane pasodinsi“. J. Å . su B. K. kartu gyveno ne mažiau kaip dvejus metus. IÅ¡ pastarosios sesers ir sÅ«naus jis su žmona žinojo, kad J.

Å . prieÅ¡ B. K. smurtavo, nors ji pati jiems apie tai kalbėti vengė. Jam yra tekę matyti smurto žymes ant B. K. veido, rankų.Liudytojas M. J. parodė, kad 2015 m. liepos 23 dienos antroje pusėje po darbo atėjęs aplankyti savo vaikų, su motina R. K. gyvenančių (duomenys neskelbtini), girdėjo iÅ¡ J. Å . buto, kuriame jis gyveno su B., sklindantį Å¡urmulį, suprato, kad ten galėjo bÅ«ti girtaujama. Tos pačios dienos vakare išėjęs į koridorių parÅ«kyti vėl girdėjo iÅ¡ ten pat sklidusį Å¡urmulį, B. balsÄ .

KitÄ dienÄ iÅ¡ R. K. sužinojo, kad B. mirė, buvusi iÅ¡kviesta policija. IÅ¡ kažko girdėjo, kad J. Å . prieÅ¡ tai ėjo pas kaimynę praÅ¡yti iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . B. buvo linkusi girtauti, žino, kad dėl to J. Å . jÄ iÅ¡varydavo iÅ¡ namų. Pati B. jam yra sakiusi, kad J. Å . jÄ muÅ¡davo, kažkuriÄ ankstesnę 2015 m. liepos mėnesio dienÄ sakė, kad J. jÄ smaugė, dėl to ji kvietė policijÄ .Liudytojas R. B. parodė, kad gyvendamas tame pačiame name kaip ir kaltinamasis J.

Å . bei kartu su pastaruoju apie metus laiko gyvenusia B. K. gerai juos pažinojo, ne kartÄ teko su jais pasivaiÅ¡inti alkoholiu. Kartais B. ateidavo pas jį į butÄ viena, jiedu iÅ¡gerdavo alaus ir B. jam pasiguosdavo, kad su J. susipyksta, jog Å¡is jÄ iÅ¡varo iÅ¡ namų, skriaudžia fiziÅ¡kai, dėl to ji yra kvietusi policijÄ . Dėl ko jie tarpusavyje pykdavosi, ji nepasakojo ir jam nežinoma, stengėsi į jų tarpusavio santykius nelįsti. Liudytojas M. C. parodė, kad gyvendamas J. Å . kaimynystėje apie trejus metus pažinojo pas J.

Å . gyvenusiÄ B. K.. Tiek ji, tiek J. Å . buvo mėgėjai iÅ¡gerti alkoholio. Su B. bendraujant jam vienam ji pasiguosdavo, kad J. jÄ iÅ¡varo iÅ¡ namų, ji neturėdama kur eiti glausdavosi pas kitÄ kaimynÄ S.. IÅ¡varęs B. iÅ¡ namų J. po to pats jos ieÅ¡kodavo ir vėl parsivesdavo pas save. Liudytojas S. Č. parodė, jog kaip kaimynas bendravo su tame pačiame name (duomenys neskelbtini) gyvenusiais kaltinamuoju J. Å . ir B. K.. Neretai, kartais ir naktį B., iÅ¡varyta iÅ¡ buto J. Å ., ateidavo pernakvoti pas jį.

Jis B. net buvo paskyręs dalį spintos savo daiktams susidėti. Po to kiekvienÄ kartÄ ji grįždavo gyventi pas J. Å .. 2015 m. liepos mėnesį, daugiau kaip prieÅ¡ savaitę iki B. mirties ji buvo atėjusi sužalota galva. B. jam paaiÅ¡kino, kad J. jai kažkokiu daiktu praskėlė galvÄ , žaizdÄ teko siÅ«ti. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyriaus pateiktų pagalbos kvietimo telefonu įrašų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 4 d. 15.55 val. paskambinęs vyriÅ¡kis, vėliau BPC operatoriui prisistatęs kaip G.

L., bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, kad čia vyriÅ¡kio, iÅ¡ pastarojo vietoje iÅ¡siaiÅ¡kinęs vardÄ ir pavardę – J. Å . – buvo sumuÅ¡ta, suduodant rankomis ir kojomis, moteris, jai padaryta žaizda galvoje, skambinusysis įraÅ¡o pradžioje grasina tÄ vyriÅ¡kį už tai, kÄ jis padarė, patį sumuÅ¡ti, sužaloti, iÅ¡mesti pro langÄ . Toliau iÅ¡ protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. 23.56 val. paskambinusi moteris, vėliau BPC operatoriui prisistačiusi kaip B.

K. praÅ¡o pagalbÄ atvykti į butÄ (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad čia jÄ puola prisigėręs vyras, jÄ mušė, smaugė (t. 1, b. l. 39–41).IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas VÅ¡Ä® Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo gautas 2015 m. liepos 4 d. 15.59 val., į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡ios tarnybos darbuotojai atvyko 16.06 val., iÅ¡ ten B. K., nurodžiusi, kad Å¡eiminio konflikto metu buvo sumuÅ¡ta sugyventinio, buvo pristatyta į ligoninę.

Jai buvo nustatytas 3,12 promilių girtumas (t. 1, b. l. 34–35).J. Š. blaivumo testo, atlikto 2015 m. liepos 4 d. 16.29 val., metu jam buvo nustatytas 2.00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 69).J. Š. blaivumo testo, atlikto 2015 m. liepos 11 d. 00.42 val., metu jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 100), B. K. blaivumo testo, atlikto 2015 m. liepos 11 d. 00.30 val., metu jai buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 91).Iš 2015 m. liepos 30 d. teismo medicinos eksperto R. P. P. kaip specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad B.

K. 2015 m. liepos 4 d. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos plaukuotosios dalies muÅ¡tinė-kirstinė žaizda, šį sužalojimÄ B. K. galėjo patirti sumuÅ¡ant galvÄ kietu buku – bukabriauniu daiktu ar atsitrenkiant į panašų daiktÄ (t. 1, b. l. 53).IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktų pagalbos kvietimo telefonu įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. 11.24 val. paskambinusi moteris pranešė, kad į jÄ kreipėsi kaimynas praÅ¡ydamas iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nurodė, jog kažkas blogo atsitiko jo žmonai ar sugyventinei, atvykimo adresÄ nurodė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138–139).IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos ir biologinės mirties konstatavimo akto nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas buvo gautas 2015 m. liepos 24 d. 11.25 val.

į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡ios tarnybos darbuotojai atvyko 11.30 val. ir 11.35 val. konstatavo B. K. mirtį (t. 1, b. l. 134–135, 154). IÅ¡ 2015 m. liepos 24 d. įvykio vietos, atliktos nuo 12.00 iki 12.20 val., protokolo bei fotolentelės kaip priedų prie Å¡io protokolo nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje buvo nuogas mirusios moters kÅ«nas, kambario viduryje ant grindų fiksuotos apdžiÅ«vusių iÅ¡matų ir galbÅ«t kraujo dėmės (t. 1, b. l. 115–129).IÅ¡ 2015 m. liepos 27 d. pradėto teismo medicinos eksperto D.

V. kaip specialisto ir 2015 m. rugsėjo 22 d. baigto tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad B. K. buvo padarytas galvos sumušimas (pagrindinis sužalojimas) – kraujosruva galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje, didelis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje ir nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, poodinė kraujosruva kaktos-kairio smilkinio riboje.

Taip pat jai buvo padaryti daugybiniai pavirÅ¡iniai galÅ«nių sužalojimai – poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio alkÅ«nės sÄ nario užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio dilbio apatinio vidurinio trečdalio nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės rankos žasto, alkÅ«nės sÄ nario ir dilbio priekiniame ir vidiniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto, alkÅ«nės sÄ nario ir dilbio priekiniame ir vidiniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto virÅ¡utinio trečdalio ir apatinio trečdalio Å¡oniniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, kairio kelio sÄ nario priekiniame ir vidiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, ant kairės kirkÅ¡nies, gerklų srities deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose.

Sprendžiant iÅ¡ kraujosruvų spalvos, kitų požymių ir histologinio tyrimo rezultatų visi sužalojimai buvo Å¡vieži – padaryti paskutinę parÄ prieÅ¡ mirtį. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumuÅ¡imo ir spaudimo. B. K. patirtos galvos poodinės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos atsirado nuo smÅ«gių į galvÄ , nebÅ«dingos griuvimui, galvos sužalojimai padaryti dviem smÅ«giais, galbÅ«t kumščiais į kaktos kairės pusės smilkininį kraÅ¡tÄ ir į virÅ¡ugalvio deÅ¡iniÄ jÄ pusę.

B. K. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. Lemtingas smūgis, dėl kurio išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, suduotas į viršugalvio dešinę pusę. Tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys. Kraujavimo šaltinis po kietuoju smegenų dangalu buvo nuo sumušimo plyšusi galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio momeninės žievės vena.

Sprendžiant iÅ¡ subdurinės hematomos kreÅ¡ulio iÅ¡vaizdos ir histologinio tyrimo hematoma susiformavo prieÅ¡ kelias valandas, tikėtina, kad ne anksčiau kaip 12 valandų iki mirties. Subdurinei hematomai bÅ«dingas „šviesusis laikotarpis“, kol po kietuoju smegenų dangalu iÅ¡siliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, B. K. tam tikrÄ laikÄ , iki kelių valandų, galėjo atlikti aktyvius veiksmus – kalbėti, judėti ir panaÅ¡iai. PrieÅ¡ mirtį B. K. pasituÅ¡tino, tai rodė iÅ¡matomis sutepti iÅ¡oriniai lytiniai organai, tarpvietė, Å¡launys ir blauzdos.

Jos kraujyje ir tulžyje etilo alhoholio nerasta, tai rodo, kad ji mirė blaivi.Daugybinės nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos rankose bÅ«dingos sugriebimui, spaudžiant rankų pirÅ¡tų galais, galėjo gautis B. K. keliant, tempiant jos kÅ«nÄ ir pan. Poodinės kraujosruvos abiejų žastų Å¡oniniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inio dilbio nugariniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti nukentėjusiajai ginantis, prisidengiant rankomis nuo smÅ«gių į galvÄ . Sprendžiant iÅ¡ iÅ¡sidėstymo ir kiekio, Å¡ios kraujosruvos padarytos Å¡eÅ¡iais poveikiais.

Poodinės kraujosruvos abiejų kelių sÄ narių ir deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, kairio kelio sÄ nario vidiniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus bei kietÄ pagrindÄ , nukentėjusiajai suklupus, pargriuvus ar panaÅ¡iai (t. 1, b. l. 143–153).Taip pat specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2015 m. liepos 27 d. 8.30 val. pradedant mirusiosios B. K. kÅ«no tyrimÄ konstatuota lavondėmių imbibicijos stadija, silpnas-nykstantis lavoninis sustingimas rodo, kad B. K. mirė prieÅ¡ 3–4 paras iki tyrimo, o remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kalio koncentracijos pokyčius akių stiklakÅ«nyje, paimtame 2015 m. liepos 27 d. 10 val., mirtis iÅ¡tiko prieÅ¡ 4 paras ir 10 val. iki stiklakÅ«nio paėmimo, tai atitinka 2015 m. liepos 23 d. 00 val.

Remdamasis nurodytais požymiais ir minėta kito specialisto iÅ¡vada ekspertas D. V. pateikė iÅ¡vadÄ , kad B. K. mirė 2015 m. liepos 23 d. naktį.Pastaroji iÅ¡vada, kad B. K. mirė 2015 m. liepos 23 d. naktį, apie 00.00 val., pakankamai pagrįsta negali bÅ«ti pripažinta. Nėra pagrindo konstatuoti ir aplinkybės, kad ji mirė iki tos dienos 6 valandos ryto, tai yra iki valandos, iki kurios skaičiuojamas nakties laikas. Tokiu atveju, laikantis kaltinime J. Å . nurodytos aplinkybės, kad jis B. K. nurodytus sužalojimus, taip pat ir sukėlusį jos mirtį, padarė 2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., tektų konstatuoti, kad ji mirė trumpiausiai po vienos valandos ir vėliausiai po maždaug septynių valandų nuo sužalojimų padarymo ir įvykio vietoje mirusios kÅ«nas iÅ¡buvo beveik pusantros paros ar keliomis valandomis daugiau kaip parÄ laiko.

Tačiau tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarautų byloje esantiems duomenims. Kaip nurodyta anksčiau, ne tik kaltinamasis J. Å ., bet ir liudytoja A. T. parodė, kad liepos 23 dienÄ B. K., nors ir gulėjo nuoga ant grindų, buvo gyva. A. T. parodė, kad B. K. gyvÄ matė du kartus užėjusi į butÄ tos dienos pavakarę. Å iais liudytojos parodymais abejoti ar manyti, kad Å¡i liudytoja nurodydama dienÄ galėjo suklysti, nėra pagrindo. Å i liudytoja parodė į butÄ užėjusi iÅ¡vakarėse kitos dienos, kuriÄ J.

Å . prašė B. K. kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Neabejotinai nustatytas faktas, kad A. T. pagalbÄ kvietė liepos 24 d. ryte, po to B. K. bute ir buvo rasta mirusi. Be to, kaip nurodyta anksčiau, ir liudytojas M. J. parodė liepos 23 d. vakare girdėjęs iÅ¡ buto sklidusį B. K. balsÄ . IÅ¡ specialisto D. V. iÅ¡vados nustatyta, kad B. K. nuo sumuÅ¡imo plyÅ¡us momeninės žievės venai po kietuoju smegenų dangalu formavosi subdurinė hematoma ir ji susiformavo prieÅ¡ kelias valandas, tikėtina, kad ne anksčiau kaip 12 valandų iki mirties. Teisiamajame posėdyje specialistas D.

V. parodė, kad subdurinė hematoma nesivysto taip greitai kaip epidurinė hematoma, jai susiformuoti reikia ilgesnio laiko tarpo, nuo trauminio poveikio iki B. K. mirties galėjo praeiti laiko tarpas iki vienos paros. Be to, jis paaiÅ¡kino, kad B. K. kÅ«ne rastos iÅ¡vadoje nurodytos daugybinės nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos rankose, bÅ«dingos sugriebimui, spaudžiant rankų pirÅ¡tų galais, galėjo atsirasti B. K. tempiant, keliant, neÅ¡ant, tÄ sant, ir tai rodo, kad ji galėjo bÅ«ti gyva tempiama į voniÄ .

Remiantis kaltinamojo J. Å . parodymais, atsižvelgiant į liudytojos A. T. parodymus, kad liepos 23 d. pavakarę B. K. dar tebegulėjo kambaryje ant grindų, tai buvo padaryta liepos 23 d. vakare. PaaiÅ¡kindamas savo iÅ¡vadÄ , kad B. K. mirė bÅ«dama visiÅ¡kai blaivi, specialistas D. V. parodė, kad tai taip pat patvirtina, jog B. K., jeigu sužalojimų padarymo metu buvo neblaivi, dar ilgÄ laikÄ buvo gyva, nes toks laikas reikalingas alkoholiui visiÅ¡kai redukuotis, oksiduotis ir iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alinti. Taip pat D.

V. pripažino, kad Å¡iuo atveju specialistės M. J. iÅ¡vadoje, kuria jis rėmėsi nurodydamas B. K. mirties laikÄ , galima paklaida. Specialistė M. J. parodė, jog žmogaus mirties laikui nustatyti kalio koncentracijos mirusiojo akių stiklakÅ«nyje tyrimas gali bÅ«ti tik kaip pagalbinis metodas. Šį tyrimÄ nerekomenduojama atlikti, kai žmogui buvo padaryti galvos sumuÅ¡imai, mirusiojo kÅ«nas iki autopsijos keletÄ parų buvo aukÅ¡tesnėje kaip 10 laipsnių temperatÅ«roje. Todėl Å¡ioje byloje buvus tokioms aplinkybėms ir sÄ lygoms, apie kurias jai nebuvo žinoma, jos tyrimu kaip savarankiÅ¡ku specialistas D.

V. neturėjo remtis. Taigi esant anksčiau nurodytų duomenų visumai kolegija konstatuoja, kad dėl 2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., patirto sunkaus galvos sužalojimo B. K. mirė 2015 m. liepos 23 d. vakare. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 29 d. J. Å . kaip įtariamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojant manekenÄ , parodė, kaip 2015 m. liepos 22 d. vakare ant lovos sėdėjusiai B. K. stipriai delnais sudavė į veidÄ , kaip naktį jÄ apsiÅ¡lapinusiÄ lovoje iÅ¡metė iÅ¡ lovos ant grindų, ten ji nuoga savo iÅ¡matose gulėjo iki kito vakaro, kaip po to jÄ nutempė ir įkėlė į voniÄ , kur liepos 24 d. jÄ rado nebegyvÄ (t. 2, b. l. 50–70).IÅ¡dėstytų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis J.

Å . padarė nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų O. B., V. T., anksčiau nurodytais liudytojų parodymais nustatyta, kad B. K. neretai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Dėl to tarp jos ir J. Å ., kuris taip pat nevengdavo alkoholio, kildavo konfliktų, pastarasis iÅ¡varydavo B. K. iÅ¡ buto ir vėl priimdavo. Tačiau dėl konfliktų su B. K. elgdamasis taip savininkiÅ¡kai kaltinamasis J. Å . neturėjo jokios teisės vartoti prieÅ¡ jÄ smurtÄ . Anksčiau iÅ¡dėstyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2015 m. liepos 4 d., apie 16 val., nurodytame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B.

K. metu sudavė jai smÅ«gį kumščiu į galvÄ , dėl to jai parvirtus, atsitrenkus galva į radiatorių padarė jai muÅ¡tinę-kirstinę žaizdÄ galvoje, gulinčiai B. K. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kÅ«no vietas ir sukėlė jai fizinį skausmÄ , bei paneigia kaltinamojo parodymus, kas jis netyčia užkliudęs B. K. ir dėl to ji galva atsitrenkusi į radiatorių. IÅ¡ liudytojo G. L. parodymų, minėto jo praneÅ¡imo apie įvykį BPC turinio visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad J.

Å . nurodytÄ dienÄ tyčia sužalojo B. K.. IÅ¡ nukentėjusiojo V. T., liudytojų V. S., A. T., S. Č. anksčiau iÅ¡dėstytų parodymų nustatyta, jog B. K. jiems sakė ar leido suprasti, jog galvÄ ji susižalojo dėl to, kad J. Å . jÄ mušė. Tokias aplinkybes patvirtina ir pačios B. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kada ji, apklausta kaip liudytoja, parodė, jog nurodytÄ dienÄ J. Å . smogė jai kumščiu į galvÄ , dėl to ji galva trenkėsi į radiatorių, buvo prakirsta galva, po to gulinčiai spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kÅ«no vietas (t. 1, b. l. 44–45).

Nors B. K. Å¡ios apklausos metu ir nurodė, kad dėl Å¡oko bÅ«senos skausmo nejautė, neabejotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai fizinį skausmÄ jai sukėlė.Anksčiau iÅ¡dėstyti duomenys taip pat neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis J. Å . 2015 m. liepos 10 d., apie 23.45 val., tame pačiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. K. metu sudavė jai rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kÅ«no vietas, sugriebęs už kaklo smaugė ir sukėlė B. K. fizinį skausmÄ .

IÅ¡ anksčiau nurodyto jos pačios praneÅ¡imo BPC turinio („puola prisigėręs vyras, jÄ mušė, smaugė“) neabejotina, kad tokius veiksmus atliko kaltinamasis J. Å .. Tokias aplinkybes patvirtina ir kitÄ dienÄ po įvykio apklaustos B. K. parodymai, jog liepos 10 d. vakare, apie 23.45 val., dėl to, kad ji buvo neblaivi, J. Å . sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kÅ«no vietas, sugriebęs už kaklo smaugė (t. 1, b. l. 93–94). IÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstytų liudytojo M.

J. parodymų taip pat nustatyta, jog B. K. jam sakė, kad liepos mėnesį J. Å . jÄ smaugė, dėl to ji kvietė policijÄ . Pažymėtina ir tai, jog kaip įtariamasis apklaustas J. Å . taip pat parodė, kad 2015 m. liepos 10 d. vakare, supykęs ant sugyventinės B. K. už tai, kad ji vėl buvo girta, sudavė jai keletÄ smÅ«gių, sugriebė už kaklo (t. 110–111). Taigi iÅ¡dėstytų duomenų visuma yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nurodytus smurtinius veiksmus J. Å . atliko. Neabejotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai B.

K. sukėlė fizinį skausmÄ .Anksčiau iÅ¡dėstyti duomenys yra pagrindas daryti ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis J. Å . 2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., tame pačiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. K. metu sudavė rankomis ne mažiau kaip 6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir padarė sužalojimus smÅ«gių vietose, ne mažiau kaip 2 smÅ«gius nukentėjusiajai į galvÄ ir padarė sunkų galvos sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu, poodinę kraujosruvÄ ant kaktos ir kairio smilkinio ribos, dėl patirto sunkaus galvos sužalojimo iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudus galvos smegenis ir B.

K. 2015 m. liepos 23 d. vakare įvykio vietoje mirus, taip jÄ nužudė. Anksčiau iÅ¡dėstyta specialisto D. V. kategoriÅ¡ka ir neabejotina iÅ¡vada, kad sužalojimai B. K. buvo padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumuÅ¡imo ir spaudimo, jog patirtos galvos poodinės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos atsirado nuo smÅ«gių į galvÄ , nebÅ«dingos griuvimui, galvos sužalojimai padaryti dviem smÅ«giais, galbÅ«t kumščiais į kaktos kairės pusės smilkininį kraÅ¡tÄ ir į virÅ¡ugalvio deÅ¡iniÄ jÄ pusę, visiÅ¡kai paneigiami kaltinamojo J.

Å . parodymai, kad jis jokių smurtinių veiksmų B. K. neatlikęs, ji, bÅ«dama neblaivi, susižalojusi galbÅ«t griÅ«dama. Tik kaltinamasis J. Å . nuo 2015 m. liepos 22 d. vakaro iki liepos 24 d. ryto su sumuÅ¡ta, sunkiai sužalota ir vėliau mirusia B. K. buvo bute, to neneigia ir pats kaltinamasis. Todėl niekas kitas kaip J. Å . B. K. sumuÅ¡ti, padaryti jai mirtį sukėlusį sužalojimÄ negalėjo.Nors kaltinamasis J. Å . B. K. nurodytais veiksmais padarė daug kÅ«no sužalojimų, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dauguma jų padaryti ne gyvybei svarbiems organams, o B.

K. mirė nuo dviem smÅ«giais rankomis padaryto trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu, kad J. Å . jos nemušė tol, kol neatėmė gyvybės, o B. K. mirė praėjus apie parai laiko, taip pat atsižvelgdama į tai, jog kaltinamasis, pamatęs, kad B. K. gali bÅ«ti mirusi, pats pasirÅ«pino kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jis B. K. gyvybės atimti nenorėjo. Tačiau jis, atlikdamas nurodytus intensyvius smurtinius veiksmus, suprato, kad tokia veika kėsinasi į B.

K. gyvybę, numatė, kad gali jÄ atimti ir sÄ moningai, ilgÄ laikÄ nuo sužalojimų padarymo pagalbos jai nesuteikdamas, leido tokiai pasekmei atsirasti, taigi B. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.LR BK 248 straipsnio „SÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimas“ 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikti kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini Å¡eimos santykiams (asmens požiÅ«ris į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimas, pareigų prisiėmimas vienas kitam).Kaltinamasis J.

Å . pabrėžtinai parodė, kad su B. K. buvo susipažinęs tik maždaug prieÅ¡ pusmetį ir tik apie penkis mėnesius ji gyveno pas jį bute, kol jis dirbo, jiedu gyveno iÅ¡ jo gaunamo uždarbio, B. K. gaudavo invalidumo paÅ¡alpÄ , bet iÅ¡ jos pinigų maistui jis nepraÅ¡ydavęs, iÅ¡ savo sesers buvo gavusi ir pas jį į butÄ atsivežusi sofÄ -lovÄ , dujinę viryklę, skalbimo maÅ¡inÄ , bet jos virykle ir skalbimo maÅ¡ina jis nesinaudojo, bet pripažino, kad B. K. tris kartus per savaitę maisto parneÅ¡davo iÅ¡ labdaros valgyklos, šį maistÄ jiedu kartu vartojo.

Nors nukentėjusieji ir liudytojai kiek skirtingai parodė apie J. Š. ir B. K. bendro gyvenimo trukmę, neabejotina, kad jiedu bendrai gyveno daug ilgesnį laikotarpį negu nurodė kaltinamasis. Geriausiai apie tai žinoję nukentėjusieji O. B. ir V. T. parodė, kad jų motina su J. Š. kartu gyveno daugiau kaip dvejus metus ir 2015 m. gruodžio mėnesį būtų suėjęs trejų metų terminas. Tokį pat laikotarpį nurodė liudytojas M. C.. Liudytoja V. S. parodė, kad jiedu kartu gyveno apie dvejus metus.

Kaip nurodyta anksčiau, Å¡i liudytoja parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį ji seseriai atidavė savo naudotus sekcijÄ , lovÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , dujinę viryklę, Å¡iuos daiktus sesuo su J. Å . iÅ¡sivežė į savo butÄ , sesuo gaudavo neįgalumo paÅ¡alpÄ , J. Å . dirbo, gaudavo atlyginimÄ , iÅ¡ to jie ir gyveno. Kaip visiÅ¡kai neįtikėtinus kolegija vertina kaltinamojo parodymus, kad jis iÅ¡ tų daiktų naudojosi tik sofa-lova, o kitais nurodytais daiktais nesinaudojo. Kaltinamasis neneigia, kad gyvendamas kartu su B.

K. miegojo vienoje lovoje. TokiÄ aplinkybę patvirtina visuma anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų. VisiÅ¡kai akivaizdu, jog kaltinamajam su B. K. gyvenant vieno kambario bute, kuriame ir tebuvo viena lova, taip ir buvo. AiÅ¡ku, kad J. Å . ir B. K. gyveno iÅ¡ kiekvieno gaunamų lėšų, kartu rÅ«pinosi maistu ir bendrai maitinosi. IÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstytų asmenų parodymų matyti ir tai, kad J. Å ., iÅ¡varęs iÅ¡ buto B. K., po to pats jos ieÅ¡kodavo susigrÄ Å¾inti atgal, iÅ¡ B. K. apklausų taip pat matyti, kad ji rÅ«pinosi, jog dėl pavartoto prieÅ¡ jÄ smurto 2015 m. liepos 4 d. ir 10 d. sulaikytas J.

Å . iÅ¡ policijos bÅ«tų paleistas. Taigi visuma iÅ¡dėstytų duomenų aiÅ¡kiai rodo Å¡ių asmenų buvusį vienas kito vertinimÄ kaip gyvenimo partnerio, tarpusavio atsakomybės supratimÄ , pareigų prisiėmimÄ vienas kitam. Todėl, kolegijos vertinimu, jų santykiai atitiko Å¡eimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius. Kolegijai konstatavus, kad B. K. buvo kaltinamojo J. Å . Å¡eimos narė, jÄ 2015 m. liepos 4 d. nežymiai sužalusio ir jai fizinį skausmÄ sukėlusio, jai fizinį skausmÄ 2015 m. liepos 10 d. sukėlusio, nurodytu laiku vėliau jÄ tyčia nužudžiusio J.

Š. veiksmai atitinkamai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p.                                                     Bausmės skyrimas Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki visų nurodytų nusikalstamų veikų padarymo vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Jis pats pripažįsta buvęs labai girtas 2015 m. liepos 4 d., tuo metu, kai B.

K. susižalojusi galvÄ , buvęs girtas ir liepos 22 vakare. Anksčiau buvo nurodyta, kad 2015 m. liepos 4 d. 16.29 val., tuojau po įvykio, jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, 2015 m. liepos 11 d. 00.42 val., tuojau po įvykio, jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis neabejotina, jog kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis J. Å . visais nurodytais atvejais dėl įvykusio konflikto su sugyventine B.

K. metu prieÅ¡ jÄ vartojo smurtÄ bÅ«damas neblaivus, yra įsitikinęs, kad visų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo J. Å . apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę.Kaltinamasis J.

Å . iÅ¡ esmės dėl įprastų jo bendrame gyvenime su B. K. konfliktų tyčia vartojo prieÅ¡ šį silpnesnį žmogų smurtÄ , demonstruodamas į jį tam tikrÄ savininkiÅ¡kumÄ , ir jį nužudė. Å ios pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir visuomenei padaryta žala. Iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamÄ jį teigiamai apibÅ«dinančių duomenų nėra. Klaipėdos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje J. Å . neilgus laikotarpius dirbo 2014 ir 2015 metais, praneÅ¡ime nurodyta, kad jis nevengė alkoholio, o iÅ¡gėręs tapdavo agresyvus, dažnai turėdavo buitinių traumų ar kitokių sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 94).

Kaltinamasis J. Å . savo namuose sunkiai sužalojęs savo sugyventinę B. K. ilgÄ jai neteikė jokios pagalbos, tokios bÅ«senos apie parÄ laiko paliko jÄ nuogÄ gulėti ant grindų, po to įkėlęs į voniÄ ten jÄ paliko, kol kitÄ dienÄ aptiko mirusiÄ . Tai rodo kaltinamojo žiaurumÄ , jam artimo žmogaus visiÅ¡kÄ sveikatos ir gyvybės nevertinimÄ ir dėl to didelį kaltinamojo pavojingumÄ visuomenei. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus visus duomenis, kaltinamajam J.

Å . skiria įstatymo už padarytÄ savo Å¡eimos nario tyčinį nužudymÄ , įstatymo už padarytÄ fizinio skausmo savo Å¡eimos nariui sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, nežymiai didesnes už jos vidurkį.                                  Civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų iÅ¡sprendimas Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. B., nužudytosios B. K. dukra, pareiÅ¡kė 3246,74 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir 15 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad mamos laidotuvės kartu su paminklo statymu jai kainavo ir kainuos 3246,74 Eur. Å iÄ sumÄ sudaro 741,40 Eur už salės nuomÄ bažnyčioje, 52,65 Eur už maistÄ laidojimo namuose, 150 Eur už duobės iÅ¡kasimÄ , 243,30 Eur už gedulingus pietus, 28,39 Eur už kurÄ , 1956 Eur už antkapį. Nukentėjusioji nurodė, kad jÄ su motina B. K. siejo tamprÅ«s ryÅ¡iai, motina anksčiau gyveno jos Å¡eimoje, bet vėliau iÅ¡ Å¡eimos išėjo, galbÅ«t norėdama iÅ¡vengti priekaiÅ¡tų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Tačiau ir toliau ji visÄ laikÄ su motina palaikė ryšį telefonu, kiek galėdama su savo vyru stengėsi jai padėti, domėjosi jos gyvenimu, matydavosi kartÄ per mėnesį. Nors motina ir gyveno jai nepriimtinu bÅ«du, tačiau jos netektis jai buvo skaudus ir netikėtas smÅ«gis, dėl to patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, negrįžtamÄ artimo žmogaus netektį, todėl J. Å . nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta didžiulė moralinė žala, kuriÄ Ä¯vertina 15 000 Eur.    Pripažinus J.

Å . kaltu dėl B. K. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsiranda pareiga atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. B. nurodytomis iÅ¡laidomis. O. B. turėtos iÅ¡laidos, susijusios su motinos laidojimu, sudarančios 1290,74 Eur, yra pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 171–177) bei realios, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo J. Å . jai priteistinos. O. B. taip pat pateikė IÄ® „LiÅ«desio slėnis“ užsakovei O. B. iÅ¡duotÄ sÄ matÄ dėl B.

T. (buvusi K. pavardė (t. 1, b. l. 161) kapavietės sutvarkymo ir medžiagų, pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad O. B. IÄ® „LiÅ«desio slėnis“ už paminklinio akmens pagaminimÄ ir kapavietės sutvarkymo darbus sumokėjo 100 Eur avansÄ (t. 2, b. l.178–179). Å ie dokumentai patvirtina, kad sutartis dėl B. K. kapavietės sutvarkymo yra sudaryta, darbai vykdomi. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad medžiagų ir darbų bendra 1956 Eur kaina nėra per didelė, su tuo susijusios O.

B. turėtos ir būsimos išlaidos iš kaltinamojo taip pat priteistinos.Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. tenkintina visiškai. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.IÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo J.

Å . veiksmais, kuriais buvo atimta visuomenės nario gyvybė. Nužudytoji B. K. mirties metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nukentėjusiajai O. B. ji buvo motina. IÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad nužudytÄ jÄ su dukra siejo artimi ir Å¡ilti ryÅ¡iai, anksčiau jos kartu gyveno, vėliau dukra motinÄ nuolatos lankydavo, ja rÅ«pinosi, todėl jos smurtinė mirtis jai sukėlė ypač skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, turtinę kaltinamojo padėtį (nedirbo, žinomų santaupų ir nekilnojamojo turto neturi), vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, iÅ¡ kaltinamojo J.

Å . nukentėjusiajai O. B. priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡komos nukentėjusiosios O. B. turėtos 600 Eur iÅ¡laidos advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo J. Å ., jam antrinę teisinę pagalbÄ teikė advokatas Alius Galminas. PraÅ¡yme nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 14.1.2.1, 14.1.1, 11 punktais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos kaltinamajam J. Å . nagrinėjant bylÄ sudaro 320,42 Eur advokato užmokestis, 27,17 Eur kitos iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 347,59 Eur, todėl Å¡ios iÅ¡laidas priteistos iÅ¡ kaltinamojo valstybei. PraÅ¡ymas atmestinas. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 51 str. 3 d. paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ .

Pagal LR Konstitucijos 31 str. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimÄ , ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ . Vadovaujantis Å¡ia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 str. 1 d. 5 p. gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali bÅ«ti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o už kaltinamajam inkriminuotus nusikaltimus, remiantis BK 129 str. 2 d., numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų nepagrįstas, todėl praÅ¡ymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas atmestinas.Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 15,24 Eur žalos atlyginimo tenkintinas.

IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų matyti, kad už nukentėjusiosios B. K. gydymÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje dėl jai 2015 m. liepos 4 d. padaryto sužalojimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 15,24 Eur. PSDF biudžetÄ vykdo, jo lėšas, gaunamas iÅ¡ valstybės biudžeto, naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kadangi žalÄ nukentėjusiojo sveikatai tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis J.

Å ., jis privalo valstybei atlyginti nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1, 2 d., 6.279 str. 1 d.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301–303, 308 str.,                                         n u s p r e n d ž i a :            J. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti:           pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2015 m. liepos 4 d. padarytos nusikalstamos veikos laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;           pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2015 m. liepos 10 d. padarytos nusikalstamos veikos laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;           pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams.           Remiantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ keturiolikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.           Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti J.

Å . sulaikymÄ nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 6 d., sulaikymÄ ir suėmimÄ nuo 2015 m. liepos 28 d.            Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. Å . palikti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .                          Priteisti iÅ¡ nuteistojo J. Å . nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei O. B. 3246,74 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.            IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo J.

Å . nukentėjusiajai O. B. 600 Eur iÅ¡laidų advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.         Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 347,59 Eur – priteisimo iÅ¡ nuteistojo J. Å . atmesti.         Priteisti iÅ¡ nuteistojo J. Å . 15,24 Eur žalos atlyginimo valstybei.          Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                                                      Edita Lapinskienė                                                                                                                        Linas Pauliukėnas                                                                                                                       Â