a5935eef-59cd-41db-b344-ca75c15e607a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1145/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. A., G. Ž., M. K., L. Ž., S. A., R.

K., V. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3039-585/2010 pagal ieÅ¡kovo AB Nordea Bank Finland Plc ieÅ¡kinį atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., A. K., T. A., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė: IeÅ¡kovas AB Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams G.

Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., A. K., T. A., V. Ž., UAB „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.IeÅ¡kovas 2010 m. balandžio 6 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė atsakovų G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A., L. K. atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A. ir L. K. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 1091403,18 Lt sumai, o atsakovams G.

Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 6251361,26 Lt sumai. Nurodė, kad reikalavimas dėl 8498764,44 Lt skolos priteisimo realiai yra užtikrintas tik 1156000 Lt suma, kadangi naujausiais bankui įkeistų žemės sklypų vertinimo duomenimis, bendra jų vertė Å¡iuo metu siekia 1923000 Lt, o likvidacinė vertė – 1156000 Lt. Banko reikalavimo dalis į 7342764, 44 Lt nėra niekaip užtikrinta, todėl ieÅ¡kovo nuomone yra pagrindas areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ likusiai 7342764, 44 Lt sumai, kadangi teismo sprendimo įvykdymas Å¡ioje dalyje nėra niekaip apsaugotas.

Nepritaikius praÅ¡omo areÅ¡to atsakovų turtui, atsakovai gali be apribojimų iÅ¡Å¡vaistyti turimÄ turtÄ , perleisti tretiesiems asmenims, prisiimti naujų įsipareigojimų ir jų įvykdymÄ garantuoti turimu turtu ir tokiu bÅ«du apsunkinti turtÄ . Visa tai padidintų ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo neįvykdymo pavojų.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino. AreÅ¡tavo solidariems atsakovams G. Ž., A. A., V. K., L.

Ž., S. A. ir L. K. nuosavybės teisėmis priklausantį turtÄ bendrai 1091403,18 Lt sumai, pas kÄ tas turtas bebÅ«tų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areÅ¡tuojamu turtu disponuoti, tačiau suteikiant atsakovams G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A. ir L. K. teisę areÅ¡tuojamuoju turtu atsiskaityti su ieÅ¡kovu AB Nordea Bank Finland Plc. Teismas taip pat areÅ¡tavo solidariems atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. nuosavybės teisėmis priklausantį turtÄ bendrai 6251361,26 Lt sumai, pas kÄ tas turtas bebÅ«tų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areÅ¡tuojamu turtu disponuoti, tačiau suteikiant atsakovams G.

Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. teisę areÅ¡tuojamuoju turtu atsiskaityti su ieÅ¡kovu AB Nordea Bank Finland Plc.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalavimus kildina iÅ¡ 2006-11-06 kreditavimo sutarties Nr. KK 06/11/07 D, pagal kuriÄ atsakovai G. Ž., A. A. ir V. K. ieÅ¡kovui skolingi 1547403,18 Lt, ir 2007-07-03 Kreditavimo sutarties Nr. KK 07/07/01D, pagal kuriÄ atsakovai G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K., R. K. ieÅ¡kovui liko nesumokėję 6951361,26 Lt. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kredito sutarčių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu.

Įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovų skola ieškovui pagal Kreditavimo sutartis sudaro viso 8498764,44 Lt. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie įkeisto turto vertę. Iš UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad 2010 m. kovo mėn. bankui įkeisto turto rinkos vertė yra 1923000 Lt, o likvidacinė – 1156000 Lt.

Taigi, akivaizdu ieÅ¡kovui įkeisto turto vertė yra žymiai pasikeitusi ir, kad turto vertės nepakanka prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui įkeisto turto vertės realiai nebepakanka pareikÅ¡tiems ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti, reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio suma yra didelė, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones įkeitimu neužtikrintai reikalavimų daliai, t. y. 7342764,44 Lt (8498764, 44 Lt - 1 156 000 Lt), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas.

Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos nepraneÅ¡us atsakovams, nes buvo reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ (LR CPK 148 str. 1 d.).Atskiruoju skundu atsakovai praÅ¡o panaikinti 2010-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atmetant AB Nordea Bank Finland praÅ¡ymÄ . AtskirÄ jį skundÄ atsakovai grindžia Å¡iais motyvais:1. IeÅ¡kovo pateikta turto vertinimo pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų Ä®statymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, todėl Å¡is dokumentas neturi juridinės galios ir nėra pagrindo vadovautis pažymoje nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl bÅ«tina remtis oficialiu ir teisėtu VÄ® Registrų centras turto vertinimu.2.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad AB Nordea Bank Finland Plc reikalavimai pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D užtikrinti BUAB „Techninis modelis“ laidavimu ir BUAB „Alodas“ laidavimu. IeÅ¡kovas yra įtrauktas į Å¡ių bendrovių kreditorių sÄ raÅ¡us, todėl AB Nordea Bank Finland Plc bent dalį ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų patenkins realizavus minėtų bankrutuojančių bendrovių turtÄ .

3. Teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiÅ¡kumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, apribojant teisę disponuoti visu atsakovų turtu. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovams bus atimtos galimybės atlikti Å«kines operacijas tenkinant minimalius savo ir savo Å¡eimos poreikius (maistui, drabužiams ir kt).4. Teismui sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertintinas ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento, kuriuo praÅ¡omi patenkinti vienokie ar kitokie materialaus teisinio pobodžio reikalavimai, teisinių bei faktinių argumentų pakankamumas.5.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apribojus atsakovų turtines teises, kartu bus apribotos jų vaikų teisės, taip pat neatsižvelgė į faktines aplinkybes, susijusias su kredito panaudojimu, į tai, kad bus apribota teisė į teisminę gynybÄ , ir tokiu atveju ieÅ¡kovas, kaip bankas, taptų ne tik ekonomiÅ¡kai bet ir procesiÅ¡kai stipresne bylos Å¡alimi, kas leido teismui nukrypti nuo prezumpcijos – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kai reikalaujama suma yra didelė.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:

1. Atsakovų teiginiai, kad banko pateikti įrodymai dėl turto vertės nustatymo neturi teisinės galios, yra nepagrįsti.2. Nepagrįsti atsakovų argumentai dėl to, kad ieÅ¡kovo reikalavimai pagal kredito sutartį yra užtikrinti ir BUAB „Techninis modelis“, ir BUAB „Alodas“ laidavimu, o ieÅ¡kovas yra įtrauktas į Å¡ių bankrutuojančių įmonių kreditorių sÄ raÅ¡us.3. Nutartis nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.4. Atsakovų argumentai dėl to, kad teismas turėjo tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat yra nepagrįsti.

5. Atsakovų argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo nepagrįsti, kadangi atsakovų galimybės pasirūpinti vaikais nėra apribotos tokiu būdu, kad atsakovai negalėtų tenkinti bent minimaliųjų poreikių.

6. Aplinkybė, kad 8498764,44 Lt reikalavimas pareikÅ¡tas fiziniams asmenims, sudaro pagrindÄ teigti, jog nuodyta ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė. Atskirasis skundas netenkintinas.Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieÅ¡kinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimÄ , kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus.

Todėl taikant Å¡iÄ prezumpcijÄ teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovų, kurie yra fiziniai asmenys, skola ieÅ¡kovui pagal kreditavimo sutartis viso sudaro 8498764,44 Lt., kredito sutarčių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad ieÅ¡kovui įkeisto turto vertės realiai nebepakanka pareikÅ¡tiems ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti, reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio suma yra didelė, pagrįstai vertino, kaip galimÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad atsakovai duomenų apie savo pajamas bei turtinę padėtį byloje nepateikė. Atsakovų argumentas, kad ieškovo pateikta turto vertinimo pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų Įstatymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų todėl šis dokumentas neturi juridinės galios ir nėra pagrindo vadovautis pažymoje nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl būtina remtis oficialiu ir teisėtu VĮ Registrų centras turto vertinimu, yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovai jų ir neginčija, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu, ginčydami įkeisto turto vertę, į bylÄ pateikė VÄ® Registrų centras internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis apie vidutines turto rinkos vertes ir teigia, kad bÅ«tina remtis oficialiu ir teisėtu VÄ® Registrų centras turto vertinimu.

Su tokiais atsakovų argumentais negalima sutikti, nes ieÅ¡kovo pateiktos UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas ataskaitos yra individualus, pilnas žemės sklypų vertinimas, o VÄ® Registrų centro pateiktos įkeisto turto vertės buvo nustatytos atlikus ne individualų turto vertinimÄ , bet atlikus masinį sklypų vertinimÄ . Kadangi UAB „Ober-Haus“ nustatyta reali vidutinė turto rinkos vertė aktualiu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo vadovautis masiniu turto vertinimu.Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog AB Nordea Bank Finland Plc reikalavimai pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D užtikrinti BUAB „Techninis modelis“ laidavimu ir BUAB „Alodas“ laidavimu, o ieÅ¡kovas yra įtrauktas į Å¡ių bendrovių kreditorių sÄ raÅ¡us, todėl AB Nordea Bank Finland Plc bent dalį ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų patenkins realizavus minėtų bankrutuojančių bendrovių turtÄ , yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas yra įtrauktas į BUAB „Techninis modelis“ ir BUAB „Alodas“ kreditorių sÄ raÅ¡us dar nereiÅ¡kia, kad jo finansinis reikalavimas bus patenkintas iÅ¡ Å¡ioms bankrutuojančioms įmonėms priklausančio turto.Apeliantai nepagrįstai vertina, kad teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiÅ¡kumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, apribojant teisę disponuoti visu atsakovų turtu. Kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas turi taikyti tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina tikslui pasiekti.

Taigi, teismas, parinkdamas laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi atsižvelgti ir į atsakovo interesus ir taikyti mažiausiai jo veiklÄ varžančias laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad areÅ¡tavus visÄ Â jų turtÄ , jiems bus atimtos galimybės atlikti bet kokias Å«kines operacijas tenkinant minimalius savo ir savo Å¡eimos poreikius, taip pat bus apribota procesinė teisė į gynybÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovams priklausantis turtas ir yra areÅ¡tuotas, tačiau jie ir toliau gali juo naudotis bei tenkinti esminius Å¡eimos poreikius.

Atsakovai gaudami darbo užmokestį ar jam prilyginamas iÅ¡mokas gali tenkinti minimalius Å¡eimos poreikius, iÅ¡laikyti vaikus, realizuoti teisę į teisminę gynybÄ .Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė MilaÅ¡ienė                                                                              Marytė Mitkuvienė                                                                                            Donatas Å ernas