P-858-208-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P492-45/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.8; 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. Ž. ir G. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype (Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253) natūra grąžintinus 7,1642 ha ploto žemės sklypus (sklypą); 2) organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); 3) patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; 4) pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Nurodė, jog atsakovas pažeidinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą ir vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą į M. K. priklausiusią žemę.

Atsakovas su skundu nesutiko, nurodė, jog pareiškėjos nekonkretizavo, kokie, jų manymu, žemės sklypai (ar teritorijos) M. K. priklausiusioje posesijoje Nr. 253 šiuo metu yra laisvi (neužstatyti), bet atsakovas atsisakęs juos pažymėti kaip laisvą žemę. M. K. priklausiusioje posesijoje Nr. 253 yra suformuota ir jau sugrąžintas ne vienas žemės sklypas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijai reikalavimai nėra reiškiami, todėl skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė.

Teismas vertino, kad pareiškėjos yra tinkamos pretendentės į M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę; nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 m. spalio 31 d. ir nesibaigė iki šios dienos. Vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punktu ir konstatavo, kad byloje įrodyta, jog kartografine medžiaga su pažymėtas turėto žemės sklypo ribomis atsakovui pateikta ir žemės sklypo Nr. 253 pietinėje dalyje yra 2,5246 ha laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurta nuosavybės teisė natūra.

Teismas akcentavo, jog įrodymų apie tai, kad sklypo šiaurės rytinėje dalyje dar yra laisvos neužstatytos žemės ir kiek jos yra, byloje nepateikta, pareiškėjos, pateikdamos savo skaičiavimus patikslintame skunde apie 7,1642 ha laisvos žemės, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais, neįvertino, kad šiaurės rytų sklypo dalyje yra suformuotas 3,5408 ha žemės sklypas, kuris ribojasi su pietinė sklypo dalimi, kurioje laisvos 2,5246 ha žemės paskaičiavimą padarė UAB „Korporacija matininkai“ inžinierius geodezininkas. Teismas aiškino, kad priešingas skaičiavimas reikštų, jog kartu su paskaičiuotais užimtais sklypais, suformuotu žemės sklypu šiaurės rytų sklypo dalyje, žemės sklypo Nr. 253 plotas yra 21,182 ha.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog dalis žemės sklypo, kurį pareiškėjai laiko laisvu, užimta poilsiniais statiniais – vasarnamiais, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nustatęs, kad jie nepagrįsti leistinais įrodymais: nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės nuomos sutartimis, pirkimo – pardavimo sutartimis. Taip pat teismas atmetė argumentus apie tai, kad laisvos (neužstatytos) žemės skaičiavimas, padarytas pareiškėjų užsakytoje M. K. turėto nekilnojamojo turto objekto analizės byloje, yra neteisingas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjų pateiktus skaičiavimus.

Teismas pabrėžė, jog atsakovas nenurodo priežasčių, dėl kurių nėra atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklype Nr. 253 esančią laisvą (neužstatytą) žemę, nenurodo priežasčių, dėl kurių neįmanoma atkurti nuosavybės teises natūra, todėl padarė išvadą, kad atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. atstovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjų atstovas advokatas V. G., pateikė apeliacinės instancijos teismui atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas pareiškėjų vardu taip pat buvo paduotas šio atstovo, prie apeliacinio skundo pridedant dokumentus, patvirtinančius advokato V. G. įgalinimus veikti tokiu būdu pareiškėjų vardu, įskaitant ir teisę atsisakyti nuo skundo. Teismas nustatė, kad kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė. Minėtos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio sąlygas, reglamentuojančias apelianto teisę atsisakyti nuo apeliacinio skundo.

IV. N. Ž. ir G. J. (toliau – ir pareiškėjai) 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija) ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktų pagrindu ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimą. Taip pat prašo sustabdyti Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimo vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

Prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendime padarydamas išvadą, jog atsakovo atstovės argumentai apie tai, kad dalis žemės sklypo, kurį pareiškėjai laiko laisvu, užimta poilsiniais statiniais – vasarnamiais, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nepagrįsti leistinais įrodymais: nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės nuomos sutartimis, pirkimo-pardavimo sutartimis, todėl atmestini, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – poilsinių statinių – vasarnamių savininkų teisių ir pareigų.

2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, turėdamas informacijos, jog ginčo žemės sklypo dalis yra galimai užstatyta kitiems savininkams, nagrinėjamu atveju N. Ž. ir G. J., priklausančiais statiniais, privalėjo juos ir kitus poilsio namelių savininkus įtraukti į procesą suinteresuotais asmenimis. Neįtraukus šių asmenų į bylos nagrinėjimą, buvo pažeisti ABTĮ reikalavimai. Todėl mano, kad dėl tokių pažeidimų tinkamai neišsprendus visų aktualių klausimų nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo procese, tikėtini nauji ginčai, susiję su teritorijos planavimo procesu žemės sklype, servitutų nustatymu ir t. t.

3. Pažymi, kad prašo atnaujinti procesą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Paaiškina, kad šis proceso atnaujinimo pagrindas susijęs su proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, todėl juos reikia vertinti sistemiškai. Akcentuoja, kad pareiškėjai, įstoję į bylą bei pateikę dokumentus, gali (administracinės bylos nagrinėjimo metu galėjo) pagrįstai tikėtis, kad teismas pripažins, jog ginčo žemės sklypas nėra laisvas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl pretendentams negali būti grąžintas natūra. Aiškina, kad padarius tokią išvadą ir tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, nebūtų buvę pagrindo tenkinti skundo administracinėje byloje Nr. 1-166-513/2007.

4. Nurodo, kad pareiškėjai, teikiantys prašymą dėl proceso atnaujinimo, apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo per atstovą, su kuriuo 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, 2011 m. lapkričio 11 d. faksu gavę Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį bei susipažinę su jų turiniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Prašymas atmestinas, procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte (sprendimas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų) ir 10 punkte (padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) numatytais pagrindais. Pareiškėjai teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendime pasisakė dėl jų teisių ir pareigų, nors jie į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti nebuvo. Nurodo, kad taip pat buvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai jas taikant, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Atsižvelgusi į pareiškėjų nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertinant, kada pareiškėjai sužinojo apie nurodytas aplinkybes, būtina nustatyti, kada pareiškėjai sužinojo apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą bei jo turinį.

Nustatyta, kad pareiškėjai N. Ž. ir G. J. prašymą atnaujinti procesą byloje išsiuntė 2011 m. lapkričio 14 d. – praėjus beveik 4 metams nuo sprendimo administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (2007 m. gruodžio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis).

Pareiškėjai teigia, kad jie apie 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą sužinojo tik 2011 m. lapkričio 11 d. per savo atstovą, su kuriuo 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, 2011 m. lapkričio 11 d. faksu gavę Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad aptariamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas bei jo turinys jiems buvo žinomi ankščiau.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2011 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjų N. Ž. ir G. J. skundas atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo jie prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. A1-539 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią pietinėje gretimybėje prie Pylimo gatvės, rytinėje – prie žemės sklypo Pylimo g. (duomenys neskelbtini)“ (administracinė byla Nr. I-101-386/2012 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00110-2011-1), I t., b. l. 3–6).

Aptariamoje administracinėje byloje 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas priėmė pareiškėjų skundą ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti, t. y. iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. A1-539 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią pietinėje gretimybėje prie Pylimo gatvės, rytinėje – prie žemės sklypo Pylimo g. (duomenys neskelbtini)“ galiojimą (administracinė byla Nr. I-101-386/2012, I t., b. l. 62–63).

2011 m. gegužės 5 d. buvo priimta nutartis, kurioje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 5 d. gautas atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į skundą, kuriame nurodyta, jog skundžiamas įsakymas priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigotas suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą) ir atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (administracinė byla Nr. I-101-386/2012, I t., b. l. 99–100). Šia nutartimi teismas išaiškino pareiškėjams, kad atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, pripažįstama, jog šios administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos su pareiškėjų ginčijamo įsakymo priėmimu susijusių asmenų teisėms ir pareigoms, todėl trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtrauktini asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises ginčo teritorijoje ir pasiūlė pareiškėjams partikslinti skundą ir nurodyti tuos asmenis, jų adresus. Ši nutartis tą pačią dieną buvo išsiųsta abiems pareiškėjams ir jų atstovui advokatui Ž. R. (administracinė byla Nr. I-101-386/2012, I t., b. l. 101–104).

2011 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų N. Ž. ir G. J. patikslintas skundas, kuriame, atsižvelgus į 2011 m. gegužės 5 d. teismo nutartį, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodyti ir I. F., M. R., Z. Ž., E. S., A. F., M. Š., I. S. (administracinė byla Nr. I-101-386/2012, I t., b. l. 105–109)

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjų patikslintą skundą, papildomai įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. F., bei prijungė administracinę bylą Nr. I-166-513/2007 (administracinė byla Nr. I-101-386/2012, I t., b. l. 125–127).

Taip pat nustatyta, kad 2011 m. liepos 8 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. M. R. atskirojo skundo dėl 2011 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties dalies, kuria buvo nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šia nutartimi teismas nutarė panaikinti 2011 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai savo skunde nenurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamą sprendimą priėmė vykdydamas įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 (administracinė byla Nr. I-101-386/2012, II t., b. l. 34–37).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apie byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, sprendimą bei jo turinį, pareiškėjai sužinojo ne 2011 m. lapkričio 11 d., kaip jie nurodo, o gerokai ankščiau. Prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad apie 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą pareiškėjai N. Ž. buvo pranešta 2011 m. liepos 8 d. nutartimi, kuri pareiškėjui G. J. įteikta nebuvo, o advokatui, su kuriuo buvo 2011 m. lapkričio 11 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis, buvo įteikta tik 2011 m. lapkričio 2 d., tačiau byloje esantys įrodymai liudija kitokias aplinkybes.

Visų pirma, advokatas Ž. R. pareiškėjus administracinėje byloje Nr. I-101-386/2012 atstovavo jiems jau paduodant skundą teismui 2011 m. kovo 15 d. (teisme gautas 2011 m. kovo 21 d.) (2011 m. kovo 10 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 61 (administracinė byla Nr. I-101-386/2012, I t., b. l. 47)). Antra, aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams bei jų atstovui advokatui Ž. R. apie 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą tapo žinoma gavus 2011 m. gegužės 5 d. šio teismo nutartį, kuria buvo pasiūlyta, atsižvelgiant į 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, patikslinti skundą ir įtraukti į bylą asmenis, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Akcentuotina, kad 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje teismas išdėstė 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo esmę. Kad pareiškėjai bei jų atstovas advokatas Ž. R. 2011 m. gegužės 5 d. nutartį gavo ir ją suprato patvirtina tai, kad 2011 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas patikslintas pareiškėjų skundas, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodyti asmenys, buvę pareiškėjais administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vėliausiai pareiškėjams bei jų atstovui apie 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą (tuo pačiu ir apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas) turėjo ir galėjo tapti žinoma 2011 m. gegužės 30 d. – t. y. patikslinto skundo parengimo dieną, todėl prašymo atnaujinti procesą byloje terminas skaičiuotinas būtent nuo šios datos, vadinasi toks prašymas galėjo būti paduotas iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., tačiau jis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas tik 2011 m. lapkričio 14 d. Pareiškėjai termino atnaujinti neprašė, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi praleistas prašymo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik tada, jei nuo sprendimo įsiteisėjimo nėra praėję vieneri metai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, jau yra praėję beveik ketveri metai.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktų pagrindu paduotas praleidus įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, todėl vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu netenkintinas. Netenkinus prašymo atnaujinti proceso, nėra pagrindo nagrinėti prašymo sustabdyti Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimo vykdymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų N. Ž. ir G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A8-1146/2007 (administracinės bylos numeris pirmojoje instancijoje I-166-513/2007) neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė