a58fdec8-33a8-4dfb-94cd-7dfc3f16b5c7 · Å iaulių apygardos teismas

?KopijaBaudžiamoji byla Nr. 1-35-332/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27029-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.9.2; 1.1.8.10.5; 1.2.7.2.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.6.1; 2.3.4.6.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3; 3.12 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai, gynėjui advokatui Vilmantui Poškui, kaltinamajam R.

N., nukentėjusiosios K. J. atstovams pagal įstatymÄ R. J., R. J., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartÄ teistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2019-10-22 nuosprendžiu: R. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R.

N. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2019-05-02 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2019-08-13 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi pakeista bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 45 (keturiasdešimt penkias) paras 2019-08-13 nutartimi paskirtos arešto bausmės, švelnesnę bausmę pakeičiant griežtesne bausme, ir R.

N. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmė neatlikta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. N. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., pasikvietęs nukentėjusiÄ jÄ mažametę K. J., gim. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pats (duomenys neskelbtini), paguldė nukentėjusiÄ jÄ ant (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės ir iÅ¡gÄ sčio, (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamete nukentėjusiÄ ja K.

J. prieÅ¡ jos valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Kaltinamasis R. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teismas perskaitė mažametės nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji mažametė K. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-45).

Apklausta liudytoja atstovė pagal įstatymÄ R. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju atstovas pagal įstatymÄ R. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Liudytoja I. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamasis R. N. yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas surinktiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo A.

J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duotus parodymus. (duomenys neskelbtini) A. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-80). Liudytojas G. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. N. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytinės aistros tenkinimu prieÅ¡ mažamečio asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ ;

2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ;

3) kitaip atimant galimybę priešintis;

4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Be to, lytinė aistra gali bÅ«ti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toks iÅ¡skirtinis atvejis nenustatytas. Å io nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami.

Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014, 2K-116-942/2016).

Apie patirto seksualinio prievartavimo, kurį savo veiksmais padarė kaltinamasis R. N., svarbias aplinkybes nukentėjusioji K. J. pakankamai nuosekliai, aiškiai parodė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jos parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad jis įėjęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad K. J. guli ant (duomenys neskelbtini), o R. N. buvo (duomenys neskelbtini). K. gulėjo (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini).

R. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). K. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Kai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad A. J. K. J. esmines seksualinio prievartavimo aplinkybes nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Liudytojo nurodytos esminės įvykio aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Liudytoja R. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) K.

J. tik grįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) verkė, jai pasakė, jog bÅ«nant pas (duomenys neskelbtini) ji įėjo į (duomenys neskelbtini) ir pasakė R. N., kad (duomenys neskelbtini) kviečia (duomenys neskelbtini). R. N. iÅ¡ kažkur (duomenys neskelbtini). Ji paklausė: „(duomenys neskelbtini)?“ R. N. (duomenys neskelbtini) jÄ paguldė ant (duomenys neskelbtini), pasakė, kad niekam nesakytų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. J. parodė, kad kai (duomenys neskelbtini) parvažiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), K. pribėgo prie jo, apsikabino, labai verkė. Ji jam pasakė, jog jÄ (duomenys neskelbtini) R. N. Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir iÅ¡dėstytų įrodymų visetas įrodo, kad nukentėjusiosios K. J. parodymai apie jos patirtÄ seksualinę prievartÄ yra teisingi. Ji nurodytų aplinkybių nesukÅ«rė, todėl ja netikėti nėra pagrindo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad R.

N. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios K. J. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės ir iÅ¡gÄ sčio, (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Å iais veiksmais jis tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamete nukentėjusiÄ ja K. J. prieÅ¡ jos valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Å i jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, ir yra teisingai kvalifikuota.

Teismas kaltinamojo R. N. parodymus, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, jam (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios K. J. (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) R. J. įkalbėdama (duomenys neskelbtini) jį apkalbėti seksualiniu prievartavimu, laiko neteisingais, deklaratyviais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl juos atmeta. Teismas pažymi, kad R. N. buvo žinoma, kad nukentėjusioji K. J. yra mažametė, nes jis nukentėjusiÄ ja gerai pažinojo kaip (duomenys neskelbtini), ne kartÄ su ja bendravo.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1–2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1–2 dalys). R. N. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pavojingumo visuomenei laipsnis yra didelis, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis yra anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis.

Jam už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡sprendžia pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ turi bÅ«ti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ . Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali bÅ«ti suabsoliutinami, taip pat turi bÅ«ti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininkÄ , be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebÅ«tų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusiosios K. J. įgaliotas atstovas reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) (1 t., b. l. 47). Nukentėjusioji K. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , nes prieÅ¡ jÄ kaltinamasis R. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu įvertinti tai, kad K. J. veikos padarymo buvo mažametė, dėl to ji buvo labai pažeidžiama, prieÅ¡ jÄ tyčia padarytas labai sunkus nusikaltimas, nukreiptas prieÅ¡ žmogaus seksualinį neliečiamumÄ .

Teismas laiko, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiÅ¡kiai per didelis. Nepagrįstai per didelės neturtinės žalos priteisimas, kurios atlyginimas bÅ«tų nerealus, neatitinka neturtinės žalos atlyginimo prasmės, prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams. Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ atsižvelgtina ir į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-489/2016, 2K-364-648/2018, 2K-322-719/2018).

Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo R. N. turtinę padėtį, kuri yra (duomenys neskelbtini). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms nukentėjusiosios K. J. įgalioto atstovo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai K. J. priteistinas 5 000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teismo nuomone, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡spręstinas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – kompaktinis diskas, esantis voke su užraÅ¡u – nukentėjusiosios K. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡as, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2019-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir R.

N. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmę pagal 2019-10-22 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų nuosprendį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019-08-13 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų nutartį atliktÄ areÅ¡to bausmę. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo R. N. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

R. N. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti su nustatytais įpareigojimais. Nukentėjusiosios K. J. įgalioto atstovo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo R. N. nukentėjusiajai K. J. priteisti 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, Å¡ias lėšas uzufrukto teise valdant jos atstovei pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) R.

J. Kompaktinį diskÄ , esantį voke su užraÅ¡u – nukentėjusiosios K. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡as, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtÄ prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Å iaulių apygardos teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Raimundas Jurgaitis